Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienes (kolegijos pirmininke) ir Ricardo Piliciausko (pranešejas),

atsakovo Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos igaliotai atstovei R. S.,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos V. M. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. baland˛io 20 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejos V. M. skunda atsakovui Valstybinei mokesciu inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos del sprendimu panaikinimo (treciasis suinteresuotas asmuo – Klaipedos apskrities valstybine mokesciu inspekcija).

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškeja V. M. (toliau – ir pareiškeja) 2009 m. bir˛elio 8 d. pateike Klaipedos apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai (toliau – ir KA VMI) prašyma „Del 2009 m. gegu˛es 20 d. raginimo Nr. 12.-08-4159“, kuriuo praše nustatyti 5 m. termina papildomai apskaiciuotam pridetines vertes mokesciui (toliau – ir PVM) ir gyventoju pajamu mokesciui (toliau – ir GPM) sumoketi, taip pat atleisti ja nuo 22448,23 Lt PVM delspinigiu ir 12187,63 Lt GPM delspinigiu bei 13838 Lt PVM baudos ir 9224 Lt GPM baudos mokejimo (MGK b. l. 29–30).

KA VMI 2009 m. liepos 1 d. sprendimu „Del atleidimo nuo delspinigiu“ Nr. (6.5)-83 (toliau – ir KA VMI sprendimas) pareiškejos prašymo dali del atleidimo nuo 53,58 Lt GPM delspinigiu mokejimo tenkino, o kita prašymo dali atmete (MGK b. l. 19–21).

Pareiškeja 2009 m. liepos 27 d. pateike Valstybinei mokesciu inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) skunda, prašydama panaikinti KA VMI sprendima ir atleisti ja nuo delspinigiu ir baudu mokejimo, taip pat nustatyti 5 m. termina PVM ir GPM nepriemokai sumoketi (MGK b. l. 11–15).

VMI prie FM 2009 m. rugsejo 1 d. sprendimu Nr. 68-255 (toliau – ir VMI prie FM sprendimas) patvirtino KA VMI sprendima (MGK b. l. 8–9).

Pareiškeja 2009 m. spalio 20 d. pateike Mokestiniu gincu komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes (toliau – ir Komisija) patikslinta skunda, prašydama panaikinti KA VMI ir VMI prie FM sprendimus bei atleisti ja nuo delspinigiu ir baudu mokejimo (MGK b. l. 36–41).

Pareiškeja kreipesi su skundu i Vilniaus apygardos administracini teisma (b. l. 3–7), prašydama panaikinti KA VMI, VMI prie FM ir Komisijos sprendimus bei atleisti ja nuo delspinigiu ir baudu mokejimo.

Pareiškeja nurode, kad mokesciai ir su jais susijusios sumos jai buvo apskaiciuoti u˛ neva vykdyta individualia veikla, nors iš tiesu visi dovanojimo sandoriai buvo sudaryti su jos artimaisiais, nesiekiant gauti jokios asmenines mokestines naudos. Teige, kad buvo pagrindas atleisti ja nuo delspinigiu ir baudu mokejimo pagal Lietuvos Respublikos mokesciu administravimo istatymo (toliau – ir MAI) 100 straipsnio 1 dalies 2 punkta ir Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. isakymu Nr. VA-144 patvirtintu Atleidimo nuo baudu ir delspinigiu taisykliu (toliau – ir Taisykles) 5 ir 7 punktus. Nurode, kad ji mokesciu nesumokejo del buhalteriniu bei teisiniu ˛iniu stokos, jokios nusikalstamos veikos, siekdama nuslepti mokescius, nepadare bei jokios klaidingos informacijos apie savo sandorius nesuteike, jos kalte del jai inkriminuojamu pa˛eidimu padarymo neirodyta, ji tiesiogines ˛alos valstybei nepadare, todel jai negali buti skaiciuojami delspinigiai bei skiriamos baudos, kaip sankcija u˛ padarytus pa˛eidimus. Teige, kad bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes teise priklausanciu ˛emes sklypu daliu mainu sandorius sudare su savo sutuoktiniu, tokiu budu siekdama igyti asmenine nuosavybes teise i atskirus ˛emes sklypus, taciau ne˛inojo, jog mainu sandoriai yra laikomi pirkimo–pardavimo sandoriais. Nurode, kad sudarytais mainu sandoriais jai priklausancio turto verte nepasikeite. Teige, kad ji nebuvo isiregistravusi kaip PVM moketoja, todel neturejo teises i PVM atskaita, o tai reiškia, jog jai buvo pritaikyta dar viena ekonomine sankcija, tokiu budu pa˛eid˛iant jos teisetus interesus. Nurode, kad individualios veiklos vykdymo metu lankesi valstybineje mokesciu inspekcijoje, pateike reikalaujamus dokumentus, taciau iki mokestinio patikrinimo jai nebuvo pareikštos jokios pastabos ar reikalavimai, o tai reiškia, jog jai buvo suteikta klaidinga informacija mokesciu mokejimo klausimais. Teige, kad neatleidus jos nuo delspinigiu ir baudu mokejimo, ji patirs bankrota ir negales sumoketi net jai apskaiciuotu mokesciu.

KA VMI atsiliepimo i pareiškejos skunda nepateike.

II.

III.

Pareiškeja apeliaciniu skundu (b. l. 52–54) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. baland˛io 20 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – panaikinti KA VMI, VMI prie FM ir Komisijos sprendimus bei atleisti ja nuo delspinigiu ir baudu mokejimo.

KA VMI atsiliepimo i apeliacini skunda nepateike.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje gincas kyla del to, ar mokesciu administratorius pagristai atsisake atleisti pareiškeja nuo dalies jai apskaiciuotu delspinigiu ir baudu mokejimo.

Mokesciu administratoriaus pareiškejai apskaiciuotu mokesciu, delspinigiu bei baudu teisingumas ir pagristumas yra patvirtintas isiteisejusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. bir˛elio 5 d. sprendimu administracineje byloje Nr. I-2852-602/2008 (šis sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. baland˛io 30 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A442-499/2009 buvo paliktas nepakeistas). Pagal Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 96 straipsnio 4 dali sprendimui isiteisejus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat ju teisiu peremejai nebegali (...) kitoje byloje gincyti teismo nustatytu faktu ir teisiniu santykiu, o pagal ABTI 58 straipsnio 2 dali faktai, nustatyti isiteisejusiu teismo sprendimu vienoje administracineje ar civilineje byloje, iš naujo neirodinejami nagrinejant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Nagrinejamu atveju tiek prieš tai paminetoje byloje, tiek ir šioje byloje dalyvavo/dalyvauja tie patys asmenys (pareiškeja, VMI prie FM ir KA VMI), todel teiseju kolegija pareiškejos apeliacinio skundo argumentu, susijusiu su jai apskaiciuotu mokesciu ir su jais susijusiu sumu teisingumu bei pagristumu, neanalizuoja ir nevertina, taciau pasisako del pareiškejos apeliacinio skundo argumentu, susijusiu su jos atleidimu nuo delspinigiu ir baudu mokejimo.

Pagrindai atleisti asmeni nuo delspinigiu ir baudu mokejimo yra itvirtinti MAI 100 straipsnio 1 dalyje ir 141 straipsnio 1 dalyje.

MAI 100 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesciu moketojas gali buti atleid˛iamas nuo skaiciuojamu (apskaiciuotu), bet nesumoketu (neišieškotu) delspinigiu ar ju dalies, jeigu: yra šio Istatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas (2 punktas); kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu po˛iuriu, kaip tai suprantama pagal šio Istatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punkta (fiziniam asmeniui reikia valstybes paramos (asmuo yra pensinio am˛iaus, neigalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicinine profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialine pašalpa) arba tokia parama jau teikiama); šis atleidimo pagrindas gali buti taikomas tik mokesciu moketojams – fiziniams asmenims (3 punktas).

MAI 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atleidimo nuo (...) paskirtu baudu mokejimo pagrindai yra: 1) jei mokesciu moketojas irodo, kad nera kaltas del padaryto pa˛eidimo; 2) jei mokescio istatymas pa˛eistas del aplinkybiu, kurios nepriklause nuo mokesciu moketojo valios ir kuriu jis nenumate ir negalejo numatyti; tokiomis aplinkybemis nelaikomi mokesciu moketojo ar jo darbuotoju veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesciu moketojo nemokumas; 3) kai mokesciu moketojo atskira veika, nors ir pa˛eid˛iancia mokescio istatymo nuostatas, nepadaroma ˛ala biud˛etui; 4) kai mokesciu moketojas mokescio istatyma pa˛eide del klaidingo apibendrinto mokescio istatymo paaiškinimo arba mokesciu administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesciu administratoriaus nustatyta tvarka buvo irašyta ir yra galimybe nustatyti skambinanti asmeni – mokesciu moketoja (ar jo atstova), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesciu mokejimo klausimais; 2 dalyje – jog nuo baudos atleid˛iama tik tuo atveju, kai mokesciu moketojas mokescio, susijusio su paskirta bauda, suma yra sumokejes (mokestis iskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokescio sumokejimo terminas šio Istatymo nustatyta tvarka yra atidetas arba išdestytas.

Del pareiškejos atleidimo nuo delspinigiu ir baudu mokejimo tuo pagrindu, kad ji nera kalta del padaryto pa˛eidimo (MAI 100 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas), visu pirma pasisakytina, jog pareiga irodyti šios aplinkybes egzistavima tenka mokesciu moketojui. Mokestines prievoles neivykdymas gali buti salygotas ivairiu prie˛asciu, ir šios bylos nagrinejimo aspektu yra aktualu tai, ar pareiškeja buvo kalta del padaryto mokestinio pa˛eidimo, t. y. mokesciu nesumokejimo, salygojusio delspinigiu apskaiciavima ir baudu paskyrima. Nors pareiškeja teigia, kad del mokesciu istatymu pa˛eidimo ji nera kalta, nes ši aplinkybe neirodyta, taciau isiteisejusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. bir˛elio 5 d. sprendimu administracineje byloje Nr. I-2852-602/2008 buvo konstatuota, jog pareiškeja ir jos sutuoktinis pagal 2005 m. gegu˛es 25 d. sudaryta mainu sutarti gavo pajamas natura, taciau ju nedeklaravo, taip pat jog šiu asmenu at˛vilgiu pagristai buvo pritaikytas MAI 69 straipsnio 1 dalyje itvirtintas turinio viršenybes prieš forma principas, be to, nustatyta, kad pareiškejos ir jos sutuoktinio su ju tevais ir dukra sudaryti sandoriai buvo fiktyvus, jais buvo siekiama gauti mokestines naudos, pareiškeja ir jos sutuoktinis 2004–2005 m. laikotarpiu vertesi individualia veikla, taciau nustatyta tvarka apie ja mokesciu administratoriui nepraneše, GPM ir PVM nesumokejo. Iš šiu faktiniu aplinkybiu matyti, kad nera jokio pagrindo teigti, jog pareiškeja nera kalta del mokestines prievoles neivykdymo. Pareiškeja vykde individualia veikla, taciau apie ja mokesciu administratoriaus neinformavo, be to, siekdama išvengti mokesciu sumokejimo, samoningai sudare fiktyvius sandorius su šeimos nariais. Tam, kad butu galima taikyti MAI 141 straipsnio 1 dalies 1 punkta, pareiškeja turejo nurodyti bei irodymais pagristi tokias aplinkybes, kurias butu galima pripa˛inti objektyviomis kliutimis sumoketi mokescius. Pareiškeja šios pareigos neivykde, todel nera jokio pagrindo atleisti ja nuo delspinigiu ir baudu mokejimo pagal MAI 141 straipsnio 1 dalies 1 punkta.

Del pareiškejos atleidimo nuo delspinigiu ir baudu mokejimo tuo pagrindu, kad mokescio istatymas pa˛eistas del aplinkybiu, kurios nepriklause nuo mokesciu moketojo valios ir kuriu jis nenumate ir negalejo numatyti (MAI 100 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pasisakytina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika „šis atleidimo nuo baudos pagrindas sietinas su nenugalimos jegos poveikiu (force majeure) ir atsitiktiniu aplinkybiu poveikiu (cas fortuit), kuriu savo veikloje mokesciu moketojas nenumate ir numatyti negalejo ir šiu aplinkybiu poveikio pasekoje atsirade padariniai negalejo buti itakojami mokesciu moketojo valios. Minetomis aplinkybemis pripa˛intinos gamtos jegos, valstybines vald˛ios instituciju neteiseti veiksmai ir ˛mogaus poveikis. Taciau ˛mogaus poveikis mokescio moketojo veiklai tik tuomet eliminuoja mokescio moketojo valia, kai prieš ji naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokescio moketojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti“ (˛r. 2005 m. vasario 9 d. sprendima administracineje byloje Nr. A15-141/2005, publikuota leidinyje „Administraciniu teismu praktika“ Nr. 7, 2005 m.). Šioje byloje aplinkybiu, kurias butu galima prilyginti force majeure, cas fortuit ar vis absoluta, nenustatyta, todel MAI 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pareiškeja nuo delspinigiu ir baudu mokejimo negali buti atleista.

Del pareiškejos atleidimo nuo delspinigiu ir baudu mokejimo tuo pagrindu, kad mokesciu moketojo atskira veika, nors ir pa˛eid˛iancia mokescio istatymo nuostatas, nepadaroma ˛ala biud˛etui (MAI 100 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 141 straipsnio 1 dalies 3 punktas), pasisakytina, jog isiteisejusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. bir˛elio 5 d. sprendimu administracineje byloje Nr. I-2852-602/2008 buvo konstatuota, kad mokesciu administratorius nustates, jog pareiškeja nera deklaravusi ir sumokejusi GPM ir PVM, kurie turejo buti deklaruoti ir sumoketi, teisetai ir pagristai jai apskaiciavo 30746 Lt GPM ir 46126 Lt PVM. Ši konstatuota mokestine nepriemoka savaime paneigia pareiškejos teiginius, kad ji savo veika nepadare ˛alos biud˛etui. Tokios pacios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikesi ir 2010 m. lapkricio 19 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A438-1637/2010. Nors bylos med˛iaga nustatyta, kad pareiškeja 2009 m. bir˛elio 8 d. ir 2010 m. sausio 27 d. mokejimo pavedimais sumokejo dali jai apskaiciuotu mokesciu (iš viso 21000 Lt; b. l. 37–38), taciau tai buvo padaryta jau pasibaigus mokestiniam gincui, t. y. konstatavus ˛alos biud˛etui padarymo fakta. Atsi˛velgiant i tai, kas išdestyta, darytina išvada, jog teisiniu prielaidu pareiškejos at˛vilgiu pritaikyti MAI 141 straipsnio 1 dalies 3 punkta nera.

Del pareiškejos atleidimo nuo delspinigiu ir baudu mokejimo tuo pagrindu, kad mokesciu moketojas mokescio istatyma pa˛eide del klaidingo apibendrinto mokescio istatymo paaiškinimo arba mokesciu administratoriaus suteiktos klaidingos konsultacijos mokesciu mokejimo klausimais (MAI 100 straipsnio 1 dalies 2 puntas ir 141 straipsnio 1 dalies 4 punktas), pasisakytina, jog byloje jokiu duomenu apie tai, kad pareiškeja mokescio istatyma pa˛eide del šiu aplinkybiu, nera (t. y. kad egzistuoja klaidingas apibendrintas mokescio istatymo paaiškinimas ar kad pareiškeja kreipesi konsultacijos mokesciu mokejimo klausimais i mokesciu administratoriu). Del šios prie˛asties pareiškeja nuo delspinigiu ir baudu mokejimo MAI 141 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu negali buti atleista.

Pareiškeja atleisti ja nuo delspinigiu mokejimo MAI 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu neprašo, todel šio pagrindo teiseju kolegija neanalizuoja.

Pareiškeja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo MAI 141 straipsnio 2 dalimi, numatancia atleidima nuo baudu mokejimo tuo atveju, kai mokescio, susijusio su paskirta bauda, nepriemokos suma yra išdestyta (Klaipedos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimas administracineje byloje Nr. I-96-163/2010). Šiuo aspektu teiseju kolegija pasisako, kad prieš tai pamineta aplinkybe nera atleidimo nuo baudu mokejimo pagrindas, o yra viena iš alternatyviu butinu salygu tam, kad, nustacius toki pagrinda (MAI 141 straipsnio 1 dalis), butu galima mokesciu moketoja atleisti nuo baudu mokejimo.

Teiseju kolegija nustate, kad pareiškeja, pateikdama apeliacini skunda, sumokejo 100 Lt ˛ymini mokesti (b. l. 55), nors pagal ABTI 39 straipsnio 2 dali u˛ apeliacini skunda yra mokamas 50 Lt ˛yminis mokestis. Del šios prie˛asties pareiškejos permoketa ˛yminio mokescio suma (50 Lt) jai yra gra˛intina (ABTI 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsi˛velgdama i tai, kas išdestyta, teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisetas ir pagristas, todel paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. baland˛io 20 d. sprendima palikti nepakeista, o pareiškejos V. M. apeliacini skunda atmesti.

Gra˛inti pareiškejai V. M. 50 Lt ˛ymini mokesti.

Nutartis neskund˛iama.