- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-03-15
- Bylos Nr.
- I-96-163/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00286-2009-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė (pran.), Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- V.M.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Kazis Vėželis
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Alonos Romanovienės, kolegijos teisėjų – Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai V.M., jos atstovui advokato padėjėjui Kaziui Vėželiui, atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Laimutei Mikužienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V.M. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja skundu teismo prašo panaikinti Klaipėdos apskrities valstybės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2009-07-27 sprendimą Nr. (12.18)-N5-231, kuriuo nuspręsta neišdėstyti mokesčių mokėtojos V.M. mokestinę nepriemoką 120 445 Lt nuo 2009-06-30 iki 2014-06-29, ir priimti naują sprendimą – nustatyti penkerių metų terminą iki 2014-07-01 nepriemokai sumokėti.
Nurodo, kad atsakovės priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad dėl nesumokėtų privalomųjų įmokų mokėjimo ji pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, nes tai įtakojo buhalterinių ir teisinių žinių stoka. Dėl šiuo metu susidariusių ekonominių sunkumų pareiškėja negalinti sumokėti susidariusios nepriemokos, baudų ir delspinigių, nes priešingu atveju įmonė bankrutuotų, netektų galimybės atsiskaityti su kreditoriais, kuriems kas mėnesį moka 16 135 Lt. Taip pat teigia, kad yra išsituokusi, viena augina nepilnametį sūnų ir padeda dukrai, kuri šiuo metu studijuoja Vilniuje. Jos tėvai yra pensininkai, brolis neįgalus, todėl taip pat prisideda prie savo artimųjų išlaikymo.
Pažymi, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima komercinės bei gyvenamosios paskirties žemės sklypų pardavimu kvartale „Svajonių Krantas“, pagrindinė akcininkė. Nurodo, kad įmonės veikla per 2008 metus nebuvo nuostolinga, todėl pagerėjus ekonominei situacijai, mano, kad suaktyvės pardavimų skaičius ir ji galėsianti atsiskaityti su atsakove. Pažymi, kad atsakovė ekonominio sąstingio laikotarpiu vertindama mokesčių mokėtojų klaidas turėtų vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl atsakovės elgesys nepateisinamai siekia sužlugdyti jos verslą, ir tokiu būdu prarastų galimybę iš pareiškėjos, kaip mokesčių mokėtojos, gauti ženkliai didesnes mokestines įplaukas į biudžetą.
Pareiškėja V.M. ir jos atstovas advokato padėjėjas Kazys Vėželis prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos apskrities VMI atsiliepimu į skundą prašo skundo reikalavimų netenkinti. Nurodo, kad atlikusi pareiškėjos mokestinį patikrinimą, 2007-05-31 patikrinimo aktu Nr. 9.-06-141-46-AC1 pareiškėjai papildomai priskaičiavo pridėtinės vertės, gyventojų pajamų mokesčių bei su jais susijusių sumų. Atsakovė 2007-08-03 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5)-142 2007-05-31 patikrinimo aktą Nr. 9.-06-41-46-AC1 patvirtino, pareiškėjai nurodydama į valstybės biudžetą sumokėti 4 6126 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 10 723 Lt šio mokesčio delspinigių, 13 838 Lt šio mokesčio baudų, 30 746 gyventojų pajamų mokesčio, 4 372 Lt šio mokesčio delspinigių, 9 224 Lt šio mokesčio baudų. Pareiškėja, apskųsdama 2007-08-03 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5)-142, pradėjo mokestinį ginčą, kuris baigėsi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2009-04-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-499/2009. Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2008-01-14 sprendimu Nr. S-6(7-248/2007), kuris teismų sprendimais liko nepakeistas, pareiškėjai nurodyta į biudžetą sumokėti patikrinimo akte nurodytas sumas. Pasibaigus mokestiniam ginčui atsakovė pareiškėjai 2009-05-20 išsiuntė raginimą Nr. 12.-08-4159 gera valia į biudžetą sumokėti 134 569,86 Lt, tačiau pareiškėja pateikė 2009-06-08 prašymą nustatyti penkerių metų terminą nepriemokai sumokėti. Nepriemokų išieškojimo skyrius 2009-07-22 paruošė išvadą Nr. (12.18)-N5-230, kuria siūloma neišdėstyti pareiškėjai patikrinimo metu nustatytą nepriemoką. Darbo grupė, sudaryta rekomendacijoms dėl mokestinių nepriemokų sumokėjimo terminų atidėjimo ir išdėstymo, 2009-07-24 posėdyje išnagrinėjo Nepriemokų išieškojimo skyriaus išvadą. Darbo grupė įvertino tas aplinkybes, kad pareiškėja 2009-06-12 padovanojo jai nuosavybės teise priklausančius 3 žemės sklypus L.Š., kad per 2009 metų penkis mėnesius gavo tik 4 971,61 Lt pajamų, kad kas mėnesį kredito įstaigoms sumoka apie 10 772,84 Lt paskolų, kad 2007 metais uždarajai akcinei bendrovei „Visio Futuri“ paskolino 2 420 000 Lt, ir pritarė Nepriemokų skyriaus išvadai, kad pareiškėja neturi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Tuo pačiu darbo grupė pritarė siūlymui neišdėstyti pareiškėjos mokestinės nepriemokos mokėjimo nuo 2009-06-30 iki 2014-06-29. Atsakovė, remdamasi Darbo grupės, sudarytos rekomendacijoms dėl mokestinių nepriemokų sumokėjimo terminų atidėjimo ir išdėstymo, 2009-07-24 posėdžio protokolu, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį, ir vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsniu, Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268 patvirtintomis „Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis“, 2009-07-27 priėmė sprendimą Nr. (12.18)-N5-231, kuriuo nuspręsta neišdėstyti pareiškėjos mokestinės nepriemokos sumokėjimo nuo 2009-06-30 iki 2014-06-29.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant pareiškėjos, kaip fizinio asmens, finansinę būklę nėra pagrindo jos sieti su minėtos bendrovės finansine būkle, kadangi pareiškėja ir bendrovė yra du skirtingi mokesčių mokėtojai, o šių mokėtojų mokestinės prievolės yra atskiros.
Atsiliepimas
Atsakovo Klaipėdos apskrities VMI atstovė Laimutė Mikužienė prašo skundo netenkinti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas ).
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad V.M. 2004-2005 metais vykdė nekilnojamojo turto pardavimo ar kitokio perleidimo sandorius, kurie atitinka individualios veiklos požymius, todėl Klaipėdos apskrities VMI 2007 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ Nr. (6.5)-142 nustatyta pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, įmokų bazinei pensijai ir pensijos daliai nepriemokos (b.l. 128-135). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi pabaigus mokestinį ginčą, pareiškėja 2009 birželio 8 d. kreipėsi su prašymu į Klaipėdos apskrities VMI prašydama išdėstyti 134 569,86 litų mokestinės nepriemokos sumokėjimą penkerių metų terminui. Prašyme nurodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl susidariusios nepriemokos ir dėl ekonominio sąstingio šiuo metu negali iškarto sumokėti susidariusios skolos. Priešingu atveju ištiktų bankrotas, nes netektų galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, bei tuo pačiu atsiskaityti su valstybės biudžetu. Paaiškina, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė akcininkė (valdo 58 proc. akcijų), kurios įstatinis kapitalas virš milijono litų, o pagrindinė veikla – komercinės bei gyvenamosios paskirties žemės sklypų pardavimas suformuotame kvartale „Svajonių krantas“, kuris yra labai patrauklus, tačiau tik pagerėjus Lietuvos ekonominei situacijai bendrovė gautų pajamas ir ji iškart atsiskaitytų su valstybe. Teigia, kad šiuo metu ji turi kreditinių įsipareigojimų bankui. Taip pat prašyme nurodė, kad šiuo metu yra sumokėjusi 15 000 Lt nepriemokos. Klaipėdos apskrities VMI Nepriemokų išieškojimo skyrius 2009 m. liepos 22 d. priėmė išvadą Nr. (12.18)-N5-230 „Dėl V.M. mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo“, kurioje pasiūlė netenkinti V.M. prašymo dėl nepriemokos išdėstymo, nes pareiškėjos gaunamos pajamos yra ženkliai mažesnės už jos įsipareigojimus, todėl V.M. yra nemoki ir negalės vykdyti savo įsipareigojimų. Taip pat nurodė, kad į jos sąskaitą 2008 m. pabaigoje ir 2009 m. pradžioje buvo pervesta 480 000 Lt, todėl pareiškėja galėjo suplanuoti savo pajamas ir susidariusią nepriemoką sumokėti laiku. Be to, V.M. 2009 m. birželio mėn. padovanojo 3 žemės sklypus savo motinai, vietoje to, kad juos pardavusi būtų sumokėjusi susidariusį įsiskolinimą (b.l. 178-180). Atsižvelgiant į šią išvadą Klaipėdos apskrities VMI Darbo grupės sudarytos rekomendacijoms dėl mokestinių nepriemokų sumokėjimo terminų atidėjimo ir išdėstymo sudarymo susirinkimo 2009 m. liepos 24 d. posėdyje pritarė Nepriemokų išieškojimo skyriaus 2009 m. liepos 22 d. pateiktai išvadai (b.l. 181-182). Tokiu būdu Klaipėdos apskrities VMI viršininkas 2009 m. liepos 27 d. sprendimu, atsižvelgdamas į prieš tai nurodytus sprendimus nusprendė neišdėstyti V.M. mokestinės nepriemokos – 120 445 Lt sumokėjimą laikotarpiu nuo 2009-06-30 iki 2010-06-29 (b.l. 183).
Byloje sprendžiamas ginčas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo. Šiuos santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas, kurio 2 straipsnio 17 dalyje: „Mokestinė nepriemoka - mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos“. Šio įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka vietos mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas vietos mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Minėto įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Analogiškai sąlygos, mokestinei nepriemokai atidėti (išdėstyti), reglamentuotos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintų taisyklių „Dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo“ 6 punkto pirmoje pastraipoje.
Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad būtina sąlyga atidėti (išdėstyti) mokestinės nepriemokos sumokėjimą - aplinkybė, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
Šioje administracinėje byloje analizuotina ar V.M. sumokėjus susidariusią nepriemoką jos finansinė būklė taptų kritinė ar turėtų didelių sunkumų vykdant finansinius įsipareigojimus. Pareiškėjos skundo turinio bei paaiškinimų, duotų bylos nagrinėjimo metu pagrindu, darytina išvada, kad prašydama panaikinti Klaipėdos apskrities VMI 2009 m. liepos 27 d. sprendimą, savo reikalavimus iš esmės grindžia nurodydama, kad ji negali nedelsiant sumokėti mokestinės nepriemokos dėl turimų finansinių įsipareigojimų ir ekonominio sąstingio Lietuvoje, nes jos pagrindinės pajamos gaunamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, todėl sumokėjus susidariusią nepriemoką iš karto bankrutuotų jos valdoma įmonė, ji negalėtų atsiskaityti su kreditoriais.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2003 m. yra valdoma direktorės V.M., įmonės įstatinis kapitalas 1 375 000 Lt (b.l. 20-22), kurios pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto nuoma, pardavimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra minėtos bendrovės pagrindinė akcininkė, teismas nepagrįsta laiko atsakovo nurodytą aplinkybę, jog V.M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nesusiję subjektai. Teismas pripažįsta, kad V.M. yra fizinis asmuo, tačiau ji dirba ir valdo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinį akcijų paketą, šiai bendrovei yra paskolinusi virš 2 mln. Lt, todėl jos ir bendrovės gaunamos pajamos, įsiskolinimai yra iš esmės susiję. Be to, jos pagrindinės pajamos sudaro iš bendrovės gaunamas darbo užmokestis bei jai priklausanti pelno dalis, iš kurių ir dengiama nepriemoka. Pareiškėja nurodo, kad nepriemokos sumokėjimą sieja su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomais pardavimais ir iš jų gaunamu pelnu, nes tai pagrindinės pareiškėjos pajamų šaltinis. Pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad jos įmonė vykdo naujo kvartalo “Svajonių krantas“ žemės sklypų pardavimą, kurie yra strategiškai geroje vietoje ir yra paklausūs. Kaip nurodė atsakovo atstovė, minėta bendrovė neturi įsiskolinimų valstybei, yra veikianti, 2008-01-01 iki 2008-12-31 įmonė turėjo 360 162 lt pelno (b.l. 24-27), už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-031 įmonė duomenų nėra pateikusi, tačiau vertinant sunkią ekonominę valstybės padėtį ir pagrindinę bendrovės veiklą aiškiai suvokiama, kad bendrovės pelnas sumažėjo. Kaip jau minėta, pareiškėja nurodė, kad gaudama pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji apmoka savo kreditinius įsiskolinimus ir paaiškino, kad atsigaunant nekilnojamojo turto rinkai ji įsipareigojanti sumokėti įsiskolinimą valstybei. Teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad 2010 m. kovo 10 d. Klaipėdos miesto pirmajame notarių biure bus patvirtintas žemės pirkimo – pardavimo sandoris, todėl gaus pajamų, iš kurių dalį skirs nepriemokos apmokėjimui.
Kaip nurodyta V.M. pateiktame 2009 m. birželio 8 d. prašyme, atsakovei dėl nepriemokos išdėstymo, į valstybės biudžetą ji yra sumokėjusi dalį mokestinės nepriemokos, t.y. 15 000 Lt (b.l. 9-10). Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad V.M. yra sumokėjusi ne tik nurodytą sumą savo prašyme, iš viso šiai dienai ji sumokėjusi 21 000 Lt nepriemokos, t.y. 2009 m. birželio 6 d. sumokėta: 10 000 Lt pridėtinės vertės mokesčio (II tomas b.l. 1;6), 5000 Lt gyventojų pajamų mokesčio (II tomas b.l. 1; 6), 2010 sausio 27 d. sumokėta: 3000 Lt pridėtinės vertės mokesčio (II tomas, b.l. 6), 3000 Lt gyventojų pajamų mokesčio (II tomas, b.l. 6). Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas nesutinka su atsakovės pateikta išvada, kad V.M. yra nemoki ir konstatuoja, kad pareiškėja nesiekia slapstytis ar išvengti susidariusios nepriemokos, nes ji gaudama pajamas moka savo įsiskolinimą. Be to, pareiškėja pateikdama prašymą mokesčių administratoriui dėl nepriemokos išdėstymo siekia kompromiso ir taip atsiskaityti su valstybe. Kaip matyti iš pateiktos išvados, tai, kad pareiškėja yra nemoki konstatuota dėl jos ženkliai mažesnių pajamų už susidariusius įsiskolinimus. Teismas pažymi, kad pareiškėja turi kreditinių įsipareigojimų bankams, t.y. Nordea Bank Finland Plc vartojamasis kreditas 2004-01-20 Nr. WL/K/1424/2004 (su palipdomais susitarimais) 1 222 289, 34 Lt, Nordea Bank Finland Plc kreditas „Laisvai“ 2007-07-27 Nr. LLP 07/07/75S (su palipdomais susitarimais) 1 001 505.96 Lt ( b.l. 62-92), Nordea Bank Finland Plc būsto kreditas 2004-10-04 Nr. BK 04/09/90L 219 014 EUR (756 212 Lt) (b.l.93-109), tačiau visiškai neatsižvelgta į tai, kad didžioji dalis paimtų kreditų yra perskolinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, t.y. apie 2 420 000 Lt (b.l. 19; 34-37). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja visus prisiimtus savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams sumoka laiku, todėl teismas laiko, kad mokesčių administratorius visiškai nepagrįstai nustatė, kad pareiškėja yra nemoki.
Taip pat mokesčių administratorius visiškai nepagrįstai nurodė, kad V.M. ateityje negalės vykdyti savo įsipareigojimų. Kaip nurodyta pačioje išvadoje pareiškėjos vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kurio bendra vidutinė rinkos vertė 1 599 732 Lt (b.l. 178-180). Pagal pateiktus mokesčių administratoriaus duomenis, Klaipėdos apskrities VMI 2007-09-18 taikė turto areštą pareiškėjos žemės sklypui sumai už 115 538,39 Lt. Minėtą aplinkybę patvirtino ir atsakovės atstovė, kuri teigė, kad areštas taikytas kaip tam tikras garantas, jog būtų atsiskaityta su valstybe. Pažymėtina tai, kad pareiškėja teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad turto areštas taikytas 1 ha žemės sklypui, esančiam prie „Svajonių kvartalo“ ir sklypo vertė siekia 500 000 Lt. Įvertinus tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad mokesčių administratorius taikydamas turto areštą pareiškėjos turtui, kurio vertė yra didesnė nei įsiskolinimas, užsitikrino, kad su valstybės biudžetu bus atsiskaityta. Pažymėtina tai, kad mokesčių administratorius neturėjo pagrindo teigti, kad pareiškėja negalės vykdyti savo įsipareigojimų vien atsižvelgdamas į jos turimą nekilnojamąjį turtą, kurio vertė yra didesnė nei vienas milijonas Lt. Nepagrįstas ir mokesčių administratorius motyvas, kad pareiškėja mokestinę nepriemoką galėjo sumokėti pardavusi žemės sklypus, kuriuos ji 2009 birželio 12 d. padovanojo savo motinai L.Š. Kaip jau minėta pareiškėja turi ir kito nekilnojamojo turto, kurio vertė jau aptarta. Padovanoti sklypai yra Žemgrindžių kaime, jie nėra vertingi, nes yra žemės ūkio paskirties. Be to, kaip išsiaiškinta teismo posėdžio metu, padovanotus sklypus pareiškėjos motina paveldėjo iš savo motinos ir pati juos padovanojo pareiškėjai. Pareiškėja, vykstant teisminiams ginčams, nenorėdama morališkai traumuoti motinos, šiuos žemės sklypus padovanojo motinai atgal. Atmestinas atsakovės argumentas, jog pareiškėja 2008 m. pabaigoje ir 2009 m. pradžioje gavusi 480 000 Lt pajamų galėjusi jas paskirstyti ir sumokėti nepriemoką, nes tuo metu dar vyko metinis ginčas ir byla dėl priskaičiuotų nepriemokų dar buvo nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kur procesinis sprendimas priimtas tik 2009-04-30 (b.l. 136-139).
Įvertinus tai, kas išdėstyta teismas konstatuoja kad mokesčių administratorius priimdamas ginčijamą sprendimą neišdėstyti nepriemokos sumokėjimo V.M. netinkamai įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, neįvertino pareiškėjos gaunamų pajamų šaltinių, neatsižvelgė į šiandieninę ekonominę padėtį Lietuvoje, į jos įmonės vykdomą veiklą, nesivadovavo protingumo ir teisingumo kriterijais, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
Pareiškėja savo skunde ir prašyme dėl nepriemokos išdėstymo prašo atsižvelgti į jos šeimynines aplinkybes. Rašytine bylos medžiaga ir pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad V.M. yra išsituokusi (b.l. 112) ir viena augina bei išlaiko nepilnametį sūnų N.M., gimusį 2001-010-04 (b.l. 113) bei išlaiko dukrą A.M., kuri studijuoja ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadybos ir verslo administravimo bakalauro Vilniaus dieninių studijų III kurse (b.l. 119). Taip pat nurodo, kad ji prisideda prie savo pensininkų tėvų (b.l. 1115, 116, 117) ir neįgalaus brolio išlaikymo (b.l. 118).
Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į pareiškėjos turimo turto rūšį, jos vadovaujamos įmonės veiklos sritį bei mokestinės nepriemokos dydį, susiklosčiusią ekonominę padėtį, t.y. nekilnojamo turto rinkos stagnaciją, darytina išvada, kad sumokėjus patikrinimo aktu priskaičiuotą 134 569,86 litų mokestinę nepriemoką, pareiškėjos būklė taptų kritiška ir pareiškėja turėtų didelių sunkumų, vykdydama kitus savo finansinius įsipareigojimus.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos reikalavimas panaikinti Klaipėdos apskrities VMI 2009-07-27 sprendimą Nr. (12.18)-N5-231, kuriuo nuspręsta neišdėstyti mokesčių mokėtojos V.M. mokestinę nepriemoką 120 445 Lt nuo 2009-06-30 iki 2014-06-29, tenkinamas ir mitėtas sprendimas naikintinas.
Pareiškėjos reikalavimas dėl naujo sprendimo priėmimo – nustatyti penkerių metų terminą iki 2014-07-01 nepriemokai sumokėti, gali būti tenkintinas tik iš dalies, nes ši teisė suteikta mokesčių administratoriui (MAĮ 88 straipsnio 1 dalis), todėl teismas gali tik įpareigoti mokesčių administratorių įstatymo nustatyta tvarka spręsti dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. liepos 27 d sprendimą Nr. (12.18)-N5-231, kuriuo nuspręsta neišdėstyti mokesčių mokėtojos V.M. mokestinę nepriemoką 120 445 t nuo 2009-06-30 iki 2014-06-29, panaikinti.
Įpareigoti Klaipėdos apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją pakartotinai, įstatymų nustatyta tvarka, spręsti dėl mokesčių mokėtojos V.M. mokestinės nepriemokos išdėstymo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.