Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Audriaus Bakavecko, Violetos Balčytienės, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjams V. M., R. M., pareiškėjų atstovui adv. Henrikui Mackevičiui, atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Jolitai Čėsnei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir R. M. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) pareigūnai mokestinio patikrinimo metu patikrino pareiškėjų gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM), valstybinio socialinio draudimo (toliau - VSD) įmokų ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą teisingumą už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2005-12-31 ir 2007-05-31 surašė Patikrinimo aktus Nr. 9.-06-41-45-AC1 ir Nr. 9.-06-41-46-AC1 (b.l. 21-42, 49-72). Patikrinimo aktuose konstatuota, kad pareiškėjų vykdyta veikla (nekilnojamojo turto pirkimas, dovanojimas, pardavimas) atitinka Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 dalyje įtvirtintus individualios veiklos savarankiškumo, tęstinumo ir ekonominės naudos siekimo požymius, todėl pareiškėjų pajamos, gautos už 2005 metais vykdytą nekilnojamojo turto prekybos ir kitokio perleidimo veiklą, priskirtos pajamoms, gautoms vykdant individualią ekonominę veiklą.

Patikrinimo metu pareiškėjai V. M. papildomai apskaičiuota sumokėti į biudžetą 54824 Lt GPM, 7796 Lt GPM delspinigių, 46126 Lt PVM, 10723 Lt PVM delspinigių, 1116 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 2232 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudą, 945 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 1890 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą (b.l. 49-72).

Inspekcija, išnagrinėjusi 2007-05-31 Patikrinimo aktą Nr. 9.-06-41-46-AC1, 2007-08-03 sprendimu Nr. (6.5)-142 iš dalies jį patvirtino ir nurodė sumokėti į biudžetą 30746 Lt GPM, 4372 Lt GPM delspinigių, 9224 Lt GPM baudą, 46126 Lt PVM, 10723 Lt PVM delspinigių, 13838 Lt PVM baudą, 1116 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 2232 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudą, 945 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 1890 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą (b.l. 79-86).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) 2007-10-10 sprendimu Nr.68-188 patvirtino minėtą Inspekcijos sprendimą (b.l. 119-125).

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2008-01-14 sprendimu Nr. S-6(7-248/2007) iš dalies patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-10-10 sprendimą Nr. 68-188 ir nurodė sumokėti į biudžetą 30746 Lt GPM, 4372 Lt GPM delspinigių, 9224 Lt GPM baudą, 46126 Lt PVM, 10723 Lt PVM delspinigių, 13838 Lt PVM baudą, 1116 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 558 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudą, 945 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 472,50 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą (b.l. 144-154).

Patikrinimo metu pareiškėjui V. M. papildomai apskaičiuota sumokėti į biudžetą 58157 Lt GPM, 8274 Lt GPM delspinigių, 70178 Lt PVM, 15971 Lt PVM delspinigių, 1116 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 2232 Lt VSD įmokų bazinei pensijai bauda, 945 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 1890 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai bauda (b.l. 21-42).

Inspekcija, išnagrinėjusi 2007-05-31 patikrinimo aktą Nr. 9.-06-41-45-AC1, 2007-08-07 sprendimu Nr. (6.5)-141 iš dalies patvirtino 2007-05-31 patikrinimo aktą Nr. 9.-06-41-45-AC1 ir nurodė sumokėti į biudžetą 46347 Lt GPM, 6591 Lt GPM delspinigių, 13904Lt GPM baudą, 70178 Lt PVM, 15971 Lt PVM delspinigių, 21053 PVM baudą, 1116 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 2232 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudą, 945 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 1890 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą (b.l. 94-103).

Valstybinė mokesčių inspekcija 2007-10-10 sprendimu Nr.68-187 patvirtino minėtą Inspekcijos sprendimą (b.l. 111-118).

Komisija 2008-01-14 sprendimu Nr. S-7(7-249/2007) iš dalies patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-10-10 sprendimą Nr. 68-187 ir nurodė sumokėti į biudžetą 46347 Lt GPM, 6591 Lt GPM delspinigių, 13904 Lt GPM baudą, 70178 Lt PVM, 15971 Lt PVM delspinigių, 21053 Lt PVM baudą, 1116 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 558 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudą, 945 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 472,50 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą (156-166).

2008-02-12 pareiškėjai kreipėsi su skundu į teismą, prašydami panaikinti Komisijos 2008-01-14 sprendimą Nr. S-7(7-249/2007) iš dalies patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-10-10 sprendimą Nr. 68-187 patvirtinti Inspekcijos 2007-08-07 sprendimą Nr. (6.5)-141 patvirtinti Inspekcijos 2007-05-31 patikrinimo aktą Nr. 9.-06-41-45-AC1 (sprendimus R. M. atžvilgiu) ir Komisijos 2008-01-14 sprendimą Nr.S-6(7-248/2007) iš dalies patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-10-10 sprendimą Nr.68-188 patvirtinti Inspekcijos 2007-08-03 sprendimą Nr.(6.5)-142 patvirtinti Inspekcijos 2007-05-31 patikrini­mo aktą Nr.9.-06-41-46-AC1 (sprendimus V. M. atžvilgiu), bei nutraukti mokestinį tyrimą pareiškėjų R. M. ir V. M. atžvilgiu (b.l. 6-17).

Pareiškėjai nurodė, kad įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės ūkio paskirties sklypus, juos apjungė į vieną žemės sklypą, kurį išskaidė į 31 žemės sklypą, bei pakeitė paskirtį. Pareiškėjai po atliktų veiksmų turėjo 31 žemės sklypą, iš kurių 2 skirti inžinerinei infrastruktūrai, taigi realiai bendrosios dalinės nuosavybės teise jie turėjo 29 sklypus, kuriuos galėjo naudoti įvairiems tikslams. Kiekviename iš šių 29 suformuotų žemės sklypų jiems priklausė po 1/2 dalį. Pareiškėjams žemės sklypai priklausė dalinės nuosavybės teise, t.y. buvo nustatyta, jog jiems priklauso po 1/2 žemės sklypo, tačiau nebuvo nustatyta reali dalis - nustatyta, kuri žemės sklypo dalis kuriam priklauso, ar nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Dėl šios priežasties tarp pareiškėjų sudaryta mainų sutartis. Pareiškėjų teigimu, tikrieji jų ketinimai, sudarant mainų sutartį, buvo ne naujo daikto perleidimas ar įsigijimas, bet bendrosios dalinės nuosavybės teisės idealiųjų dalių pakeitimas į asmeninę nuosavybę. Pareiškėjams sudarius mainų sutartį, liko tie patys žemės sklypai, liko ta pati žemės sklypų vertė, tik pasikeitė nuosavybės statusas - vietoj bendrosios dalinės nuosavybės dalių pareiškėjai valdė žemės sklypus asmeninės nuosavybės teise. 2002-07-17 R. M. išsituokė su sutuoktine V. M.. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra nurodyta, jog turtas tarp šalių yra padalintas 2001-09-24 notarine turto dalybų sutartimi. Pagal šią sutartį V. M. atiteko žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys Uosių 20, Klaipėda, bei du automobiliai, R. M. atiteko vienas automobilis. Be to, R. M. atsisakė savo turto dalies kompensacijos iš V. M.. Nutraukus santuoką, R. M. sumanė užsiimti nauja veikla – ūkininkavimu. Dėl šios priežasties jis nusprendė įsigyti žemės ūkio paskirties sklypą, kuriame galėtų ūkininkauti kartu su tėvais. Kadangi R. M. vienas nebuvo pajėgus imti paskolą žemės įsigijimui, pasiūlė savo buvusiai sutuoktinei R. M. pirkti žemės sklypus bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurioje dalys būtų nustatytos lygios. Pareiškėja V. M. sutiko su tokiu pasiūlymu tik su sąlyga, jog dalis žemės bus skirta jos tėvams bei jų bendrai dukrai A. M.. Pareiškėjai, pasiėmę paskolą įsigijo 2 žemės sklypus Slengių kaime, Klaipėdos rajone. Šių sklypų įsigijimo tikslas - kelių ūkininkų sodybų įrengimas bei vertimasis ūkininkavimu. Didžioji dalis sklypų buvo perleisti dovanojimo sutartimis pareiškėjų tėvams ir dukrai, o vėliau parduoti tretiesiems asmenims. Šiuo atveju, pa­reiškėjai, apdovanodami savo artimus giminaičius, norėjo jiems suteikti turtinę pagalbą -jaunai dukrai galimybę turėti pradžią pradėti savo verslą bei turėti materialų pagrindą savarankiško gy­venimo pradžiai, seniems tėvams ramybę dėl rytojaus bei galimybę verstis patinkama veikla — ūkininkavimu. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju dovanojimo tikslas nėra svarbiausias bei lemiantis faktorius nustatant, ar dovanojimo san­doriai buvo fiktyvūs ar realūs. Svarbiausia aplinkybė - kam atiteko piniginės lėšos už dovanotus ir vėliau parduotus žemės sklypus. Pareiškėjų dukra po jai dovanotų sklypų pardavimo gautas pinigines lėšas skyrė asmeninių poreikių tenkinimui, todėl pareiškėjai negavo jokios mokestinės naudos, tariamai gavę iš minėtų sklypų įgijėjų pinigines lėšas, tačiau jų kaip pajamų nedeklaravę. Pareiškėjų tėvai pinigus už dovanotų sklypų pardavimą panaudojo taip pat asmeninėms reikmėms tenkinti. Paaiškino, kad mokesčių administratorius neprašė pateikti tai patvirtinančių įrodymų. Visi apdovanotieji gautas pajamas iš parduotų ar kitaip perleistų žemės sklypų deklaravo metinėje pajamų mokesčių deklaracijoje, tuo pripažindami, jog asmeninės nuosavybės teise gavo pajamas iš parduotų žemės sklypų. Pareiškėjų nuomone, prieš konstatuodamas, jog dovanojimo sandoriai buvo fiktyvūs, mokesčių administratorius privalėjo nuginčyti sandorius teismine tvarka. Mokesčių administratorius, atlikdamas mokestinį pareiškėjų patikrinimą, visapusiškai neištyrė esančių aplinkybių, tuo pačiu nepagrįstai bei neobjektyviai priėmė sprendimą, jog dovanojimo sandoriais buvo siekiama paslėpti realius pirkimo-pardavimo sandorius ir tuo pačiu nuslėpti vykdomą individualiąją veiklą. Pareiškėjai nesutinka, kad jų vykdoma veikla turėjo versliškumo požymį. Pareiškėjų teigimu, įsigydami žemės sklypus Slengių kaime, Klaipėdos rajone, jie norėjo ten sukurti atskiras žemės ūkio sodybas, kurios atitektų - viena dukrai ir po vieną pareiškėjų tėvams. Tai, kad šie asmenys turėjo tikslą ūkininkauti, įrodo tai, jog pareiškėjo R. M. motina turi ūkininko pažymėjimą bei nuo seno užsiima ūkininkavimu. Pareiškėja V. M. taip pat pateikė įrodymus, jog jos tėvas užsiima ūkininkavimu. Pareiškėjas R. M. 2004-11-22 įregistravo ūkininko ūkį Slengių kaime, Klaipėdos rajone, A. M. lankė tuo tikslu kursus, dalyvavo verslo turnyre, 2007-12-19 įregistravo ūkininko ūkį jai priklausančiame žemės sklype Slengių kaime, Klaipėdos rajone. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, jog žemės sklypai buvo įsigyti būtent ūkininkavimui. Pareiškėjai nesutinka su mokesčių administratoriaus nurodyta aplinkybe, jog žemės paskirties pakeitimas yra svarbus etapas pripažinti, jog buvo atliekama individuali veikla. Pareiškėjai žemės sklypų paskirtį pakeitė tik dėl to, jog šią idėja pasiūlė gretimo žemės sklypo savininkas V. P.. Žemės paskirties pakeitimas nekliudo verstis ūkininkavimu, tad su pasiūlyta idėja pareiškėjai sutiko. Tarp pareiškėjų sudaryta mainų sutartis yra atsitiktinis sandoris, kuriuo nesiekiama realios ekonominės naudos. Pareiškėjos V. M. turimų sklypų pardavimo galimybė ateityje, neleidžia teigti, jog ji verčiasi individualia veikla. Tam, kad asmuo būtų pripažintas vykdančiu individualią veiklą, nepakanka vien galimybės užsiimti tokia veikla - tokia veikla turi būti vykdoma. Taip pat negali būti pripažinti individualios veiklos vykdymu ir V. M. sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys. Kadangi pareiškėjai nevykdė jokios individualios veiklos, jiems nepagrįstai bei neobjektyviai yra papildomai priskaičiuotas PVM ir perskaičiuotinas mokėtinas GPM ir VSD įmokos. Pareiškėjų nuomone, mokesčių administratorius, papildomai apskaičiuodamas pareiškėjams mokėtinus mokesčius, nesivadovavo protingumo, teisingumo ir objektyvumo principais, neištyrė visų aplinkybių, tuo pažeisdamas pareiškėjų teises bei teisėtus interesus.

Per teismo posėdį pareiškėjai prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti (II t., b.l. 6-11). Nurodė, kad nepagrįstas pareiškėjų teiginys, jos iš mainų sutarties jie negavo pajamų. Civilinio kodekso 6.432 str. 2 dalyje nustatyta, kad mainų sutarties atveju abi mainų sutarties šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju. Atsakovas sutinka su Komisijos sprendime nurodytu teiginiu, kad iš minėtų teisės aktų nuostatų analizės matyti, kad toks pat principas taikomas ir mokesčių teisėje, t. y. laikoma, kad asmuo perdavęs kitam asmeniui turtą, laikomas šio turto pardavėju. Atlygis už parduotą turtą - mainais gaunamas kitas turtas ir šis atlygis yra apmokestinamas kaip pajamos natūra, todėl pareiškėjams turėjo būti skaičiuojamas GPM. Inspekcija nustatė, kad pareiškėjai pagal 2005-05-24 mainų sutartį gavo pajamų natūra po 252546 Lt. Todėl Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. 1 dalies nuostatas, nes Inspekcijai pateiktoje metinėje pajamų deklaracijoje už 2005 metus nedeklaravo gautų pajamų natūra. Pažymėjo, kad nėra pagrindo taikyti turinio viršenybės prieš formą principo minėtam sandoriui, kadangi šiame mokestiniame ginče nenustatyta jokio neatitikimo tarp pareiškėjų veiksmų formaliosios išraiškos ir tikrosios jų valios. Nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjams sudarius su artimais giminaičiais žemės sklypų dovanojimo sandorius, buvo sukurtos formalios sąlygos nesilaikyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo. Dovanojimo sandoriai buvo sudaryti siekiant padidinti turto įsigijimo vertę ir taip gauti mokestinę naudą. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjai, dirbtinai sudarydami žemės sklypų dovanojimo sandorius su savo tėvais ir dukra, siekė nuslėpti individualios veiklos vykdymo aplinkybes, t. y. formaliai dovanojimo būdu perleido turtą artimiems giminaičiams, tokiu būdu išvengė tiesioginio pardavimo sandorio ir gavo mokestinę naudą. Taip pat minėtais dovanojimo sandoriais įteisino didesnę turto įsigijimo kainą, o praėjus neilgam laikotarpiui (nuo keleto dienų iki pusantro mėnesio) nuo dovanojimo juos perleidus kitiems asmenims įsigijimo arba žemesne, negu įsigijimo kaina, apdovanotieji asmenys išvengė gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo. Turto įsigijimas - ūkinė operacija, todėl jei norima paneigti pirkimo ir pardavimo (dovanojimo) sandorio turinį, mokesčių administratoriui nėra būtina pripažinti šį sandorį negaliojančiu įstatymo nustatyta tvarka, Pažymėjo, kad vietos mokesčių administratoriaus surinkti įrodymai pakankami konstatuoti, kad pareiškėjai 2004 - 2005 metais vykdė individualią veiklą. Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjų nekilnojamojo turto sandoriai buvo sudarinėjami tęstinį laikotarpį (2004 - 2005 m.), jiems būdingas atsikartojamumas, ši veikla buvo savarankiška, nes buvo atliekama nepriklausomai nuo kokių nors kitų asmenų, todėl ji laikytina individualia veikla. Todėl pagrįstai pareiškėjų sudaryti dovanojimo sandoriai pripažinti pareiškėjų tiesioginiais pardavimo sandoriais ir konstatuota, kad pareiškėjai siekė gauti ekonominės naudos. Pareiškėjų pajamos, gautos iš nekilnojamojo turto pardavimo sudaro didžiąją dalį visų gautų pajamų. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjams skundžiami mokesčiai ir mokestinės baudos paskaičiuoti pagrįstai.

Per teismo posėdį atsakovo atstovai prašė skundo netenkinti.

Skundas atmestinas.

Byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjams už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2005-12-31 paskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumų teisingumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2004 m. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įsigijo 3 žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius Klaipėdos r. sav. Slengių k. (mokestinė byla, R. M., II t., b.l. 107-111, 115-117 ), Klaipėdos apskrities viršininko 2005-05-09 įsakymu Nr. 13.6-1766 buvo patvirtintas pareiškėjų nuosavybės teise lygiomis dalimis valdomų žemės ūkio paskirties žemės sklypų sujungimas į vieną sklypą ir patikslinti sujungto žemės sklypo, valdomo lygiomis dalimis, duomenys bei buvo patvirtintas žemės ūkio paskirties sklypo bendro ploto 5,23 ha padalinimas į trisdešimt vieną sklypą leidžiant pakeisti padalintų žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties (29 žemės sklypai - gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) paskirties, 2 sklypai - inžinerinės infrastruktūros teritorijos) (mokestinė byla, R. M., II t., b.l. 135-137). 2005-05-24 pareiškėjai sudarė mainų sutartį, pagal kurią pareiškėjas R. M. išmainė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių 12-os žemės sklypų, esančių Klaipėdos r. sav., Slengių k., ½ dalį į pareiškėjai V. M. priklausančių kitų 12 žemės sklypų ½ dalį, mainų sutartyje nurodant, kad išmainytus žemės sklypus sutarties šalys įgyja nuosavybės teise (mokestinė byla, R. M., II t., b.l. 138-165).

Nustatyta, kad 2005-05-31 pareiškėjas R. M. padovanojo vieną sklypą savo motinai (mokestinė byla, R. M., II t., b.l. 172-173), kuris 2005-06-01 parduotas tretiesiems asmenims (mokestinė byla, R. M., II t., b.l. 197-200), 2005-05-31 ir 2005-07-01 padovanojo šešis žemės sklypus savo tėvui A. M. (mokestinė byla, R. M. , II t., b.l. 174-185), kuris vieną sklypą 2005-10-10 padovanojo savo sutuoktinei L. M. (mokestinė byla, R. M., III t., b.l. 8-9). Pareiškėjo motina jai dovanotą sklypą pardavė 2005-12-08 (mokestinė byla, R. M., III t., b.l. 10-11), pareiškėjo tėvas du sklypus pardavė atitinkamai 2005-06-01 ir 2005-07-15 tretiesiems asmenims (mokestinė byla, R. M., III t., b.l. 2-5). 2005-05-24 pareiškėjas R. M. 5 sklypų ½ dalį padovanojo savo dukrai A. M. (mokestinė byla, R. M., II t., b.l. 166-169). 2005-05-31 du sklypus A. M. pardavė tretiesiems asmenims (mokestinė byla, R. M., III t., b.l. 13-17).

Nustatyta, kad pareiškėja V. M. 2005-05-31 ir 2005-06-17 padovanojo du žemės sklypus motinai L. Š. (mokestinė byla, V. M., II t., b.l. 119-123), kuri pardavė minėtus sklypus atitinkamai 2005-06-13 ir 2005-08-01 tretiesiems asmenims (mokestinė byla, V. M., II t., b.l. 183-184, 186-187), 2005-06-17 padovanojo du žemės sklypus savo tėvui J. Š. (mokestinė byla, V. M., II t., b.l.124-127), kuris juos pardavė 2005-07-28 tretiesiems asmenims (mokestinė byla, V. M., II t., b.l. 189-193), 2005-05-24 padovanojo 5 sklypų ½ dalį savo dukrai A. M. (mokestinė byla, V. M., II t., b.l. 115-118), kuri 2005-05-31 du sklypus pardavė tretiesiems asmenims ( mokestinė byla, V. M., II t., b.l. 195-199).

Be to, nustatyta, kad V. M. ir V. M. 2004-2005 metais sudarė ir kitas ūkines operacijas: V. M. 2004-02-06 sudarė negyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomos sutartį su UAB ,,Lelija” (mokestinė byla, V. M., II t., b.l. 139), pagal 2004-05-12 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 10-333/03 iš antstolio A. S. įsigijo 0,06 ha žemės sklypą Tauralaukyje, Klaipėdoje (mokestinė byla, R. M., II t., b.l. 47), 2004-05-06 pardavė UAB ,,Srava” jai nuosavybės teise priklausantį pastatą – kondensatorinę, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (mokestinė byla, R. M., II t., b.l. 48-51), 2005-04-14 įsigijo butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (mokestinė byla, V. M., II t., b.l. 72-75), 2005-05-05 pardavė R. M. 1,59 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Slengių k., Klaipėdos r. (mokestinė byla, R. M., II t., b.l. 119-122), 2005-06-11 pardavė 3823/58769 dalių 587,69 kv.m bendro ploto kitos paskirties patalpas – neįrengtą pastogę, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (mokestinė byla, R. M., II t., b.l. 67-69), 2005-11-04 su UAB ,,Visio futuri” sudarė akcijų pasirašymo, apmokant jas nekilnojamuoju daiktu sutartį – apmokėdama 7810 paprastųjų vardinių akcijų, perdavė bendrovei jai priklausančius 7 žemės sklypus Slengių k., Klaipėdos r., kurių paskirtis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba (mokestinė byla, V. M., II t., b.l. 128-138). V. M. 2004-08-31 įsigijo 0,1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Tauralaukyje, Klaipėdoje (mokestinė byla, R. M., II t. b.l. 98-100), 2004-12-21 įsigijo 0,06 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Tauralaukyje, Klaipėda (b.l. mokestinė byla, R. M., II t. b.l. 102-104), 2005-05-05 įsigijo 1,59 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Slengių k., Klaipėdos r. (mokestinė byla, R. M., II t., b.l. 119-122), 2005-03-23 įsigijo 0,06 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Klaipėdoje (mokestinė byla, R. M., b.l. 124-126), 2005-06-08 pardavė D. V. 0,12 ha žemės sklypą Slengių k., Klaipėdos r. (mokestinė byla, R. M., II t., b.l. 186-189), 2005-11-04 su UAB ,,Visio futuri” sudarė akcijų pasirašymo, apmokant jas nekilnojamuoju daiktu sutartį – apmokėdamas 3900 paprastųjų vardinių akcijų, perdavė bendrovei jam priklausančius 3 žemės sklypus Slengių k., Klaipėdos r., kurių paskirtis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba (mokestinė byla, R. M., II t., b.l. 191-196).

Skundžiamame Komisijos sprendime nustatyta, jog pareiškėjai 2005-05-24, sudarydami mainų sutartį, nedeklaravo gautų pajamų natūra, 2004-2005 metais, sudarydami nekilnojamojo turto pirkimo, pardavimo, dovanojimo, mainymo, perdavimo sandorius vykdė individualią veiklą, sudarydami dovanojimo sandorius su savo tėvais ir dukra siekė nuslėpti individualios veiklos vykdymo aplinkybes, tokiu būdu išvengė tiesioginio pardavimo sandorio ir gavo mokestinę naudą.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, 2005-05-24 pareiškėjai sudarė mainų sutartį, pagal kurią pareiškėjas R. M. išmainė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių 12-os žemės sklypų, esančių Klaipėdos r. sav., Slengių k., ½ dalį į pareiškėjai V. M. priklausančių kitų 12 žemės sklypų ½ dalį, mainų sutartyje nurodant, kad išmainytus žemės sklypus sutarties šalys įgyja nuosavybės teise. Pagal 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 str. 15 d., pajamos natūra – tai neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesnė negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio Įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 339 patvirtintos Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos 5.1 punktą, už parduotą ir kitaip perleistą nuosavybėn turtą gyventojo gautas turtas (pajamos natūra) įvertinamas tikrąja rinkos kaina pajamų natūra gavimo momentu. Pagal šios tvarkos 2.2 punktą, pajamomis, gautomis natūra, pripažįstamos už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, parduotą ar kitaip perleistą ar investuotą turtą ar lėšas gyventojo gautas nuosavybėn turtas ir gyventojui suteiktas paslaugas.

Mainų sutarties samprata pateikta Civilinio kodekso 6.432 str. 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad mainų sutarčiai taikomos pirkimo - pardavimo sutartis reglamentuojančios normos <...>, jeigu tai neprieštarauja šio skyriaus normoms ir mainų esmei. Mainų sutarties atveju abi mainų sutarties šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju. Iš nurodytų tesiės normų turinio matyti, kad Mainų sutartis yra konsensualinė ir sukelia šalims teises ir pareigas nuo jos sudarymo, o jos vėlesnis įvykdymas neturi reikšmės sutarties galiojimui. Remiantis minėtomis nuostatomis, darytina išvada, jog mainų sutarties sudarymo atveju atlygis už parduotą turtą - mainais gaunamas kitas turtas ir šis atlygis yra apmokestinamas kaip pajamos natūra. Nustatyta, kad pagal 2005-05-24 mainų sutartį pareiškėjai gavo pajamų natūra po 252546 Lt (b.l. 21-42, 49-72). Remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. 1 d., nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos <...> privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Pareiškėjai metinėje pajamų deklaracijoje už 2005 nedeklaravo gautų pajamų natūra (b.l. 21-42, 49-72). Todėl Inspekcija pagrįstai nustatė, kad pareiškėjai pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. 1 dalį. Pareiškėjų argumentas, jog šiuo atveju Inspekcija privalėjo vadovautis turinio viršenybės prieš formą principu, atmestinas kaip nepagrįstas, nes šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo ir atsakovas, nenustatyta jokio neatitikimo tarp pareiškėjų veiksmų formaliosios išraiškos ir tikrosios jų valios.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2005 metais pareiškėjai sudarė 9 pareiškėjams nuosavybės teise priklausiusių sklypų dovanojimo sandorius, kurių metu dalis pareiškėjams priklausiusių sklypų perduoti jų artimų giminaičių – tėvų ir dukros – nuosavybėn. Pareiškėjai skunde nurodo, kad minėti sklypai buvo dovanoti, kad pareiškėjų tėvai ir dukra galėtų juose įsikurti ir ūkininkauti Tačiau nustatyta, kad netrukus po įsigijimo apdovanotieji asmenys dovanotus žemės sklypus pardavė žemesnėmis kainomis nei įsigijimo kaina arba ta pačia kaina, kuri nurodyta dovanojimo sutartyse. Be to, dovanoti ir vėliau parduoti sklypai buvo ne žemės ūkio paskirties, o sklypai, kurių paskirtis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 19 p. numatyta, kad pajamų mokesčių neapmokestinamos pajamos, gautos dovanojimo būdu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių). Kadangi pareiškėjai dovanojo žemės sklypus tėvams ir dukrai, todėl tėvų ir dukros dovanojimo būdu iš pareiškėjų gautas turtas GPM neapmokestinamas.

2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 69 str. numatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t.y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą) arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Taikant šią nuostatą, turi būti atsižvelgiama į tai, kokį tikslą turėjo mokesčių mokėtojas, sudarydamas sandorį. Ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo sandorio tikslas yra vienintelis – gauti mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio atitinkamą mokestinę naudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A¹¹-719/2007). Todėl nepagrįstas šiuo atveju pareiškėjų skunde nurodytas argumentas, kad dovanojimo motyvai nėra svarbūs ir kad dovanojimo sandorių sudarymo tikslas nėra svarbiausias faktorius, lemiantis sandorių fiktyvumą arba realumą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjų artimieji giminaičiai jiems dovanotus sklypus (išskyrus tris sklypus, kurių pareiškėjos V. M. tėvas nepardavė) pardavė nuo dovanojimo sutarčių praėjus neilgam laiko tarpui, laikotarpiu nuo kelių dienų iki keleto mėnesių. Tai reiškia, kad to paties nekilnojamojo turto perleidimas iš vieno asmens kitam, o po to ir trečiam asmeniui, vyko sparčiu tempu. Ši faktinė aplinkybė leidžia teigti, jog nekilnojamojo turto likimas jau buvo pakankamai aiškus prieš dovanojimo sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad dovanojimo sutartimis jiems nuosavybės teise priklausančius sklypu perleido pareiškėjai, o vėliau sklypai parduoti mažesne arba lygia sklypų įsigijimo vertei kaina, darytina išvada, kad mokestinės naudos šiuo atveju siekė pareiškėjai. Pareiškėjų tėvams ir dukrai perleistas turtas padėjo nuslėpti tikruosius pareiškėjų tikslus - įteisinti didesnę turto vertę, išvengiant tiesioginio pardavimo sandorio ir siekiant mokestinės naudos. Tokiu būdu vien trumpo laiko tarpe įvykusių sandorių daugėtas, nesant kitų aplinkybių, patvirtinančių tokių sandorių būtinumą, pakankamas pagrindas taikytis turinio viršenybės prieš formą principą, t.y. taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A¹?-846/2006).

Minėto principo taikymą šioje byloje patvirtina ir tos aplinkybės, kad, kaip matyti iš byloje pateiktų žemės sklypų pirkėjų paaiškinimų (mokestinė byla, R. M., III t., b.l. 22-27, 29-30), pareiškėjui R. M. sudarant 2005-05-30, 2005-07-01, 2005-05-24 dovanojimo sandorius jau buvo žinoma, jog dalis žemės sklypų bus parduota, nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas įsigytuose sklypuose ruoštųsi ūkininkauti. Remiantis byloje pateikta medžiaga, pareiškėjas 2004-11-22 įregistravo ūkininko ūkį, tačiau V. M. dar 2004-09-01 sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. S-04-12 su G. V. projektavimo firmą, pagal kurią firma įsipareigojo parengti detalųjį planą, numatantį pakeisti 4 žemės sklypų paskirtį, padalinti į namų valdų sklypus Slengių ir Klipščių kaimuose, Sendvario seniūnijoje (mokestinė byla, R. M., II t., b.l. 128-129). Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjai pasiskolino iš banko dideles pinigų sumas (mokestinė byla, R. M. , III t., b.l. 112-113, mokestinė byla, V. M., II t., b.l. 143-175), o tai reiškia, kad jie turėjo planuoti, kaip jie šias lėšas grąžins, todėl pareiškėjų skundo teiginiai, kad jiems tik vėliau kilo mintis dalį žemės sklypų investuoti, kelia pagrįstų abejonių.

Dėl paminėtų aplinkybių, darytina išvada, jog pareiškėjai sudarydami minėtus dovanojimo sandorius su artimaisiais giminaičiais iš tikrųjų siekė jais pridengti kitus – pirkimo – pardavimo sandorius, taip įgydami mokestinę naudą, nes dovanoti sklypai vėliau perduoti mažesne nei jų įsigijimo arba jų įsigijimo kaina. Todėl pagrįstai mokesčių administratorius pritaikė Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. įtvirtintą taisyklę ir eliminavo pareiškėjų 2005 m. įformintus –žemės sklypų dovanojimo sandorius, o pajamas, gautas iš jų pardavimo, pripažino mokėtojo pajamomis.

Teismas pažymi, kad mokesčių administratorius savo veikloje vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymu ir konkrečių mokesčių įstatymais. Vertindamas tam tikrų ūkinių operacijų (sandorių) pagrįstumą pagal Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d., mokesčių administratorius tik nustato, ar teisingai buvo apskaičiuoti atitinkami mokesčiai. Mokesčio administratoriaus patikrinimo metu atliktas pareiškėjų sudarytų dovanojimo sandorių įvertinimas neturi reikšmės tarp pareiškėjų, jų tėvų ir trečiųjų asmenų susiklosčiusiems civiliniams teisiniams santykiams. Mokesčių administratorius vadovaujasi minėta Mokesčio administravimo įstatymo norma ir turi teisę vertinti pareiškėjų sudarytų sandorių pagrįstumą ir nustatyti, jeigu sandoriais buvo padaryti tam tikri mokesčių įstatymų pažeidimai. Tuo tarpu pareigos kreiptis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, mokesčių administratorius neturi, tai yra jo teisė, bet ne pareiga, todėl pareiškėjų argumentas, kad mokesčių administratorius nepagrįstai konstatavo, kad sudaryti fiktyvūs dovanojimo sandoriai, jų nenuginčijus teisme, atmestinas kaip nepagrįstas.

Patikrinimo aktuose nustatyta, kad pareiškėjai 2004-2005 metais vykdė individualią veiklą. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. numatyta, kad individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjų nekilnojamojo turto sandoriai buvo sudarinėjami tęstinį laikotarpį (2004-2005): pareiškėjai įsigijo 3 žemės ūkio paskirties sklypus, kuriuos 2005 m. sujungė, pakeitė paskirtį, padalino į 31 sklypą, 2005 m. vykdė žemės sklypų pardavimo ir kitus turto perleidimo sandorius: pareiškėjas V. M. 12 sklypų dovanojo, 3 sklypus perdavė kaip apmokėjimą už akcijas, 1 sklypą pardavė, pareiškėja V. M. 9 sklypus dovanojo, 7 sklypus perdavė kaip apmokėjimą už akcijas, 1 sklypą pardavė. Taigi galima teigti, kad nekilnojamojo turto sandoriai buvo sudarinėjami sistemingai, jiems nebūdingas atsitiktinumas. Be to, pareiškėjų vykdoma veikla buvo savarankiška, ji buvo vykdoma nepriklausomai nuo kitų asmenų ir pareiškėjai savarankiškai sprendė su šia veikla susijusius klausimus (pirko, dovanojo sklypus, perdavė už akcijas ir pan.). Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad pareiškėjai sistemingai ir savarankiškai vykdė tam tikrą ūkinę veiklą, kuria siekė gauti ekonominės naudos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjų pajamos, gautos iš nekilnojamojo turto pardavimo sudaro didžiąją dalį visų gautų pajamų. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 str. 2 d., nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradėtą vykdyti individualią veiklą taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 ,,Dėl pranešimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos pradžią, šio gyventojo veiklos vykdymo pažymos, taip pat nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymos išdavimo taisyklių bei su tuo susijusių formų patvirtinimo”. Pareiškėjai pažeidė šias nuostatas, nes neinformavo Inspekcijos apie pradėtą vykdyti individualią veiklą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad mokesčių administratorius pagrįstai nustatė, kad 2005-05-25 pareiškėjų sudaryta mainų sutartis apmokestinama, nes pareiškėjai gavo pajamas natūra, tačiau jų nedeklaravo, pagrįstai taikytas Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. įtvirtintas turinio viršenybės prieš forma principas ir nustatyta, kad pareiškėjų su jų tėvais ir dukra sudaryti sandoriai yra fiktyvūs, jais buvo siekiama gauti mokestinę naudą, pareiškėjai 2004-2005 laikotarpiu vertėsi individualia veikla, tačiau nustatyta tvarka apie ją mokesčių administratoriui nepranešė ir nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio.

Inspekcija, nustačiusi, kad pareiškėjai nėra deklaravę ir sumokėję pajamų mokesčio, kuris turėjo būti deklaruotas ir sumokėtas, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjams paskaičiavo mokesčio sumą: pareiškėjai V. M. - 30746 Lt, pareiškėjui V. M. - 46347 Lt, delspinigius: pareiškėjai V. M. - 4372 Lt, pareiškėjui V. M. - 6591 Lt (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 36 str. 2 d., Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 p., 97 str. 1 d.) ir paskyrė baudą: pareiškėjai V. M. - 9224 Lt, pareiškėjui V. M. - 13904 Lt (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 36 str. 2 d., Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. 1 d.).

Inspekcija, nustačiusi, kad pareiškėjai nėra deklaravę ir sumokėję pridėtinės vertės mokesčio, kuris turėjo būti deklaruotas ir sumokėtas, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjams paskaičiavo mokesčio sumą: pareiškėjai V. M. - 46126 Lt, pareiškėjui V. M. - 70178 Lt (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 str. 2 d.), delspinigius: pareiškėjai V. M. - 10723 Lt, pareiškėjui V. M. - 159718 Lt (Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 p., 97 str. 1 d.) ir paskyrė baudą: pareiškėjai V. M. – 13838 Lt, pareiškėjui V. M. – 21053 Lt (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 str. 2 d., Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. 1 d.).

Už minėtus pažeidimus pareiškėjams skirtos vidutinio dydžio - 30 proc. baudos skirtos pagrįstai, atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta pareiškėjų atsakomybę sunkinančių ar atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Inspekcija, nustačiusi, kad pareiškėjai nesumokėjo įmokų bazinei pensijai ir įmokų papildomai pensijos daliai, kurias jie privalėjo sumokėti, teisėtai ir pagrįstai paskaičiavo minėtas įmokas: kiekvienam pareiškėjui po 1116 Lt įmokų bazinei pensijai ir 945 Lt įmokų papildomai pensijos daliai (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 2 d.) ir paskyrė baudas: kiekvienam pareiškėjui po 1674 Lt įmokų bazinei pensijos daliai baudą ir 1417,5 Lt įmokų papildomai pensijos daliai baudą (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 2 d., Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. 1 d.). Kadangi nuo 2008-01-01 įsigaliojo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 2 d. redakcija, kurioje numatyta, jog jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 proc. šios sumos dydžio bauda. Atsižvelgdama į šią nuostatą ir vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 142 str. 1 d., kurioje numatyta, kad teisės aktai, kuriais sumažinamos arba panaikinamos baudos, taikomi ir už mokesčių įstatymų pažeidimus, padarytus iki šių aktų įsigaliojimo, jei baudas sumažinantis arba panaikinantis teisės aktas įsigalioja ne vėliau kaip sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, priėmimo dieną, o jei mokesčių mokėtojas apskundžia mokesčių administratoriaus sprendimą, - ne vėliau kaip mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo dieną, Komisija teisėtai ir pagrįstai sumažino pareiškėjams paskirtas valstybinio socialinių draudimo įmokų baudų dydžius: kiekvienam pareiškėjui paskirta 558 Lt įmokų bazinei pensijos daliai bauda ir 472,5 Lt įmokų papildomai pensijos daliai bauda.

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad Inspekcija pagrįstai nustatė mokestinių įstatymų pažeidimus, teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą ginčijamas mokestines sumas, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Komisija patvirtino tai savo sprendimais, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti ginčijamų sprendimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

atmesti V. M. ir R. M. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.