Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-11-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-213-1111/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-28
Bylos Nr.
II-213-1111/2024
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00061-2024-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dainius Gecevičius
Pažeidėjas
M. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-213-1111/2024Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00061-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.6; 21.10.4 (S)
ROIK: 24253548978PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. lapkričio 28 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Dainius Gecevičius,sekretoriaujant A. B.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11567-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2024-09-16 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11567-2024 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) paskyrė M. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį administracinę nuobaudą – 800 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių. M. S. nubaustas dėl to, kad jis 2024-08-31 18.23 val., Plungės r. sav., krašto kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė, 64,100 km, vairavo automobilį „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,54 ± 0,017 prom. neblaivumas. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

M. S. pateikė skundą dėl minėto nutarimo. Prašo: 1) pripažinti lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti); 2) skundžiamą nutarimą pakeisti: už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones ribojimo terminą skirti kuo trumpesnį, neis skyrė institucija skundžiamame nutarime; 3) skundžiamą nutarimą pakeisti: už ANK 422 straipsnio 5 dalyje skirti dvi administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau nustatant jų terminus taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones ribojimo terminą bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nustatyti trumpesniam terminui nei imperatyviai numatyti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyti minimalūs terminai; 4) nustatyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo nusižengimo padarymo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 31 d. bei nustatyti administracinio poveikio priemonės (-ių) vykdymo pradžias ir pabaigas; 5) prijungti prie skundo pateikiamus įrodymus.

Skunde nurodė, kad nėra ginčo dėl nusižengimo padarymo fakto. Tačiau mano, kad skirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta. Nutarimas priimtas nevertinant konkrečios situacijos individualiai, todėl nesutinka su institucijos priimtu nutarimu.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo nurodė, kad labai išgyvena dėl šio įvykio ir atsiprašo. Apgailestauja, kad suklydo vertindamas savo būseną. Kritiškai vertina savo neapdairumą. Institucija, išsamiai ir visapusiškai nenagrinėjo nusižengimo padarymo aplinkybių, visiškai nevertino jo asmenybės ir kitų teigiamai charakterizuojančių duomenų ir jų nesiejo į kompleksą duomenų. Bet to, bylą nagrinėjantis organas, bausdamas asmenį vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais, tačiau šiuo atveju institucija nagrinėdama bylą nesivadovavo paminėtomis nuostatomis ir paminėtus teisingumo ir protingumo kriterijus, nagrinėjamoje byloje pažeidė.

Pilnai sutinka, kad savo veiksmais pažeidė KET 14 punktą. Institucija aiškiais argumentais, kurie paskatino ją priimti tokį sprendimą, nepagrindė, kokios jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, institucijai neleido spręsti, kad jo atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatant trumpesnį nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą apribojimo terminą nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tiek bendrieji, tiek prevenciniai tikslai už padarytą pažeidimą.

Institucija visiškai nevertino konkretaus nusižengimo padarymo aplinkybių, todėl negalima teigti, kad byla buvo išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai. Neginčytina ir nediskutuotina, kad padarė grubų KET pažeidimą ir jo nemenkina, tačiau analizuojant teismų praktiką matoma, jog laikomasi nuomonės, kad nors nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje yra vertinamas kaip šiurkštus administracinės teisės pažeidimas, tačiau teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kinį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN2-523-593/2019 Nr. AN2-435-397/2018, Nr. AN2-40-238/2018). Būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų asmens padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-543-485/2019). Šiame kontekste pažymėjo, kad administracinio nusižengimo pavojingumas skiriasi nuo nusikalstamos veikos pavojingumo ir negali būti su juo tapatinamas. Nusikalstama veika paprastai pasižymi didesniu nei administracinis nusižengimas pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu ir tai yra vienas iš pagrindinių kriterijų atskiriant šiuos skirtingus teisės pažeidimus. Tačiau tai nereiškia, kad administraciniam nusižengimui neturi būti būdingas atitinkamas pavojingumo laipsnis ir pobūdis (LAT 2019 m. balandžio 12 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2A T-26-895/2019).

Saikingai vartoja alkoholinius gėrimus. 2024 m. rugpjūčio 31 d. (šeštadienį), po sunkios darbo savaitės su draugiais prie pietų stalo išgėrė bokalą (0,5 l talpos) silpno alaus. Dar kelias valandas niekur neplanavo važiuoti. Bet apsižiūrėjo, kad neturi su savimi piniginės. Suprato, kad ją galėjo būti palikęs prie savo namų ant suolelio. Nusprendė kuo greičiau vykti iki tos vietos, kur ją paliko. Kadangi buvo išgėręs nedidelį kiekį alkoholio, jautėsi gerai, todėl nusprendė vairuoti. Nejautė apsvaigimo požymių, todėl priimdamas sprendimą sėsti už automobilio vairo pagrįstai tikėjosi, kad jo kraujyje jau nebus likę alkoholio.

Automobilį vairavo esant geroms eismo sąlygoms, prisisegęs saugos diržus, turėdamas privalomąjį draudimą, įsijungęs šviesas, praėjęs privalomąją techninę apžiūrą, niekam nepadaryta žala. Nevengė administracinės atsakomybės ir prieš patikrinimą alkotesteriu pareigūno paklaustas kada vartojo alkoholį, davė sąžiningą ir nuoseklų paaiškinimą, kada buvo vartojęs. Pasimokė ir yra įsitikinęs, kad ateityje toks elgesys nepasikartos. Prašo atsižvelgti į aplinkybes, kurios yra byloje ir į kurias yra atsižvelgiama analogiško pobūdžio bylose. Byloje nėra duomenų, jog jo vairuotas automobilis būtų sustabdytas dėl netinkamo vairavimo (buvo reidas) ir kilus įtarimui dėl jo neblaivumo, iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad prieš sustabdymą nebuvo užfiksuoti kiti KET pažeidimai, vairavo lengvąjį automobilį.

Pastebėjo, kad vadovaujantis Vidmarko formulės dėsniais, alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) procesų dėsningai mažėja. Bendra taisyklė vertinant alkoholio koncentracijos pokyčius žmogaus organizme yra ta, kad alkoholio kiekis organizme maksimumą pasiekia per 2-3 val. po alkoholio vartojimo ir tik tuomet jo kiekis pradeda pamažu mažėti, organizme vyksta ne rezorbacijos, o jo šalinimo procesas. Jo atveju, pirmojo tikrinimo metu buvo nustatytas didesnis neblaivumas (0,61 promilės), o antrojo tikrinimo metu, po maždaug 15 min. nesiimant jokių priemonių neblaivumui sumažinti buvo nustatytas 0,52 promilės neblaivumas, o tai rodo, kad paaiškinimai dėl alkoholio vartojimo aplinkybių yra sąžiningi ir turėjo pagrindą tikėtis, kad išvakarėse suvartotas nedidelis alkoholio kiekis neturės įtakos jo blaivumui vairuojant. Pateikė teismų praktiką, kai nustatomas panašus neblaivumo laipsnis.

Institucija, patraukdama administracinėn atsakomybėn pripažino, kad jo byloje nėra sunkinančių aplinkybių. Institucija neįvertino teigiamai jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, neskyrė jokio dėmesio vertinimui ar jam paskirtos administracinio poveikio priemonės yra proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui pažeidimui ir asmenybei. Institucija, vertindama jo, kaip vairuotojo charakteristiką, paviršutiniškai įvertino tik paskutinius metus, tačiau jeigu būtų vertinusi visą laikotarpį, būtų pastebėjusi, kad šis pažeidimas neabejotinai yra pavienio pobūdžio ir toks elgesio modelis (vairavimas neblaiviam) nusižengimų darymas jam visiškai nėra būdingas. Priklausomybės ligomis, tame tarpe dėl alkoholio ir/ narkotinių medžiagų vartojimo, neserga. Neteistas ir ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Yra teigiamai charakterizuojamas. Gyvena tvarkingą gyvenimą. Darbdavys konstatuoja, kad atliekant pavestus darbus yra privalu turėti teisę vairuoti, nes darbo funkcijų atlikimui jam tenka vykti į kitus Lietuvos miestus (Kauną, Klaipėdą). Institucija pilnumoje ignoravo poreikį turėti teisę vairuoti. Pastoviai kelia kvalifikaciją, savanoriauja, teikia labdarą ir paramą, buvo kraujo donoras. Teisės vairuoti turėjimas tampriai susijęs su mano labdaringa veikia. Mano, kad iš aukščiau išdėstytų aplinkybių visumos gali būti charakterizuojamas kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, galintis suvokti savo veiksmų pasekmes bei daromą žalą valstybei. Turi finansinių įsipareigojimų.

Šalies argumentai

Skunde prašo įvertinti tai, kad po sprendimo priėmimo ėmėsi savalaikių veiksmų. Nors šiuo metu jo finansinė situacija yra sunki, bet pasiskolinęs pinigų sumokėjo dalį baudos. Savalaikiai pasitikrino sveikatą, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą. žmogaus sveikatai mokymo programą ir pabaigė papildomą vairuotojų mokymo programą.

Taip pat skunde nurodė, kad nors už vairavimą neblaiviam yra skiriamos itin griežtos sankcijos, tačiau teismų praktikoje galima rasti pakankamai daug atvejų, kuomet esant lengvam neblaivumo laipsniui, nusižengimo padarymo aplinkybėms, panašioms asmenį charakterizuojančioms aplinkybėms, teisė vairuoti visai neatimama bei pateikė teismų praktiką. Atkreipė dėmesys ir į tai, kad dalis skunde nurodytų teismų sprendimų buvo priimti po 2020 m. sausio 1 d., t. y. jau įsigaliojus ANK 27 straipsnio 5 punktui, kuris numato galimybę paskirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, įsigaliojimo, kas reiškia, jog sprendimų priėmimo metu buvo objektyvios galimybės svarstyti dėl minėto draudimo taikymo. Jo įsitikinimu, vertinant teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, pažymėtina, kad labai panašias, netgi tas pačias aplinkybes, kurios yra ir nagrinėjamoje byloje, teismai pripažino pakankamomis, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Institucija, priimdama sprendimą nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika ir tokiu būdu nukrypo nuo teismų praktikos.

Atkreipė dėmesį, kad jei būtų nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (artimas minimaliam nuo kurio kyla administracinė atsakomybė), tai yra, kiltų baudžiamoji atsakomybė, tuomet įvertinus teigiamą jo asmenybės charakteristiką, lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimą, bei sunkinančių aplinkybių nenustatymą, tai pat būtų galima skirti 12 mėn. specialiosios teisės atėmimo terminą (BK 68 str. 2 d.). Kadangi administracinė atsakomybė pagal savo prigimtį yra švelnesnė nei baudžiamoji, todėl ir taikomi ribojimai turi būti proporcingai švelnesni. Pateikė teismų praktika baudžiamosiose bylose. Teigė, kad visose jo paminėtose teismų praktikos bylose, kur pažeidėjams buvo taikyta švelnesnė atsakomybė (ir sutrumpintas terminas), pažeidėjai motyvavo aplinkybėmis, kurios jiems buvo žinomos iki jų pažeidimų padarymo momentų, bet teismai, svarstydami klausimą dėl taikymo švelnesnės atsakomybės, vis vien taikė termino sutrumpinimą.

Dėl administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai skyrimo nurodė, kad jeigu teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylą ir pateiktus įrodymus motyvuotai spręstų, kad pagrindo skiriant vieną administracinio poveikio priemonę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti trumpesniam terminui nei 12 mėn., nėra, sutinka, kad jam būtų skirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Bet tuo pačiu pasisakė, kad jei jam bus skirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tai greičiau bus suteikiama proga verslininkams pasipelnyti.

Dėl administracinio poveikio priemonių (-ės) vykdymo terminų nustatymo nurodė, kad labai dažnai praktikoje pasitaiko atvejų kuomet administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymas pradedamas skaičiuoti ne nuo nusižengimo padarymo momento, kuomet sustabdoma teisė vairuoti transporto priemones, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Matomai dėl žmogiškųjų klaidų, pareigūnai į Administracinių nusižengimų registrą, kur registruojami ANK nustatyta tvarka užfiksuoti administraciniai nusižengimai įrašo netinkamas datas, nuo kada pradedamas skaičiuoti administracinio poveikio priemonės (-ių) vykdymas, dėl ko vėliau VĮ „Regitra“ atsakingas darbuotojas Vairuotojų registre mato taip pat netinkamus duomenis. Dėl tokių neteisingai įvestų administracinio poveikio priemonės (-ių) vykdymo terminų, reikia ieškoti teisybės policijoje, kuri nukreipia į VĮ „Regitrą“ ir atvirkščiai. Arba vėliau tokius policijos sprendimus reikia skųsti teismui. Dėl tokių nesusipratimų, jeigu net prireikia kreiptis į teismą, prailgėja administracinio poveikio priemonės (-ių) vykdymo terminai. Todėl siekiant išvengti ateityje galimai pasitaikysiančio šio dažno nesusipratimo, prašo nustatyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir jeigu, teismas paskirtų kitą administracinio poveikio – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vykdymo terminų pradžias ir pabaigas.

Atsiliepimas

Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucija) pateikė atsiliepimą į pareikštą skundą, kuriame nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas byloje surinktais įrodymais, veika kvalifikuota tinkamai, administracinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę ir adekvati padarytam nusižengimui. Todėl nėra jokio pagrindo keisti skundžiamą nutarimą.

Pažymėjo, kad M. S. nedalyvavo bylos nagrinėjime ir nei žodžiu nei raštu neišreiškė sutikimo, kad būtų paskirta alternatyvi poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kuri nėra siūloma.

Skundžiamas nutarimas šioje byloje priimtas vadovaujantis teismų formuojama praktika analogiškose bylose ir vertinant asmens neblaivumo laipsnį tokį, koks jis buvo nustatytas vairavimo metu.

Mano, kad skundžiamu nutarimu M. S. paskirta minimali administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės minimaliam terminui yra adekvati administracinė nuobauda, kurią skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį. Pažymėjo, kad M. S. paskirta nuobauda yra nukreipta būtent administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, verčianti M. S. ir kitus asmenis laikytis įstatymų, gerbti bendras gyvenimo taisykles, nedaryti naujų nusižengimų. Šiuo atveju M. S. elgėsi itin lengvabūdiškai ir įžūliai visuomenės atžvilgiu sėsdamas už transporto priemonės vairo būdamas neblaivus, tuo padarydamas vieną šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų ir sukeldamas didelį bei realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių pasekmių. Dėl šių aplinkybių akivaizdu, kad jis galėjo ir privalėjo suprasti savo neteisėtą ir pavojingą poelgį – vairavimą esant neblaiviam, bei numatyti neišvengiamai kilsiančias neigiamas pasekmes pačiam, jei bus sulaikytas vairuojantis transporto priemonę neblaivus (gresiančią piniginę baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą), ir šiuo atveju tas pasekmes turi prisiimti. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę.

Pažymėjo, kad remiantis teismų formuojama praktika ANK 34 str. 6 d. numatyta galimybė teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūnui) skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, gali būti taikoma tik nustačius ypatingas, išimtines, ar itin reikšmingas aplinkybes. Be to, vadovaujantis ANK 34 str. 6 d., Teismas ar Institucijos pareigūnas gali, bet neprivalo paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Be to Lietuvos teismų praktikoje administracinėse bylose ne kartą yra pabrėžta, kad aplinkybės, jog asmuo dėl administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti reikalinga dėl darbo, rūpinimuisi artimaisiais ar pan., nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Šiuo atveju, M. S. skunde nenurodyta jokių ypatingų, išimtinių ar itin reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindo švelninti administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę (sutrumpinti jos terminą ar visai jos neskirti).

Taip pat pažymėjo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas, darbo interesai, negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška.

Taigi, Institucija nesutinka su skundo reikalavimu keisti nutarimą ir švelninti (sutrumpinti) straipsnio sankcijoje numatytų privalomai skiriamų administracinių poveikio priemonių terminus, labiau negu numatyta straipsnio sankcijoje, kadangi M. S. skunde nenurodyta jokių ypatingų, išimtinių ar itin reikšmingų aplinkybių. Mano, kad paskirta minimali administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės minimaliam terminui yra adekvati administracinė nuobauda.

Mano, kad remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, M. S. skundas yra nepagrįstas ir nėra jokio pagrindo švelninti (sutrumpinti) straipsnio sankcijoje numatytų privalomai skiriamų administracinių poveikio priemonių terminus, labiau negu numatyta straipsnio sankcijoje. Todėl prašo atmesti M. S. skundą kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Bylos nagrinėjimo teisme metu prašo remtis šiame atsiliepime išdėstytais argumentais bei prašo šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas M. S. prašė skundą tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo.

Pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis).

Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantis tiesioginę grėsmę tiek aplinkinių, tiek paties vairuotojo gyvybei, sveikatai, turtui.

M. S. 2024-08-31 18.43 val. antro tikrinimo metu buvo nustatytas 0,54±0,017 promilės neblaivumas. Tačiau tuoj po M. S. sustabdymo, pirmo tikrinimo metu 18.24 val. jam buvo nustatytas 0,61±0,017 promilės neblaivumas. Dėl to darytina išvada, kad pradėdamas vairuoti automobilį iki kol jį sustabdė policijos pareigūnai M. S. turėjo būti dar neblaivesnis.

Pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia. Žinodamas, kad vartojo alkoholį, pareiškėjas vairavo automobilį, dėl ko elgėsi neatsakingai ir lengvabūdiškai. Tai rodo jo tyčinius veiksmus, padarė šiurkštų, vieną iš pavojingiausių, administracinį nusižengimą bei sukėlė pavojų sau ir kitiems.

Pažymėtina, kad skunde pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 31 d. (šeštadienį), po sunkios darbo savaitės su draugiais prie pietų stalo išgėrė bokalą (0,5 l talpos) silpno alaus. Dargi nurodė, kad jo atveju, pirmojo tikrinimo metu buvo nustatytas didesnis neblaivumas (0,61 promilės), o antrojo tikrinimo metu, po maždaug 15 min. nesiimant jokių priemonių neblaivumui sumažinti buvo nustatytas 0,52 promilės neblaivumas, o tai rodo, kad paaiškinimai dėl alkoholio vartojimo aplinkybių yra sąžiningi ir turėjo pagrindą tikėtis, kad išvakarėse suvartotas nedidelis alkoholio kiekis neturės įtakos jo blaivumui vairuojant. Administracinio nusižengimo protokole esančiame paaiškinime M. S. nurodė, kad alkoholį vartojo naktį. Skunde pareiškėjas nurodė, kad vairavo automobilį dėl paliktos piniginės, o teismo posėdžio metu nurodė, kad vairavo dėl namų raktų, kuriuos turėjo pasiimti iš tėvų. Teismui atkreipus dėmesį į šiuos neatitikimus, M. S. nurodė, kad vairavo dėl raktų, tačiau taip pat ir dėl piniginės. M. S. paaiškinimų nenuoseklumas vertinamas kaip siekis vengti administracinės atsakomybės ir bandymas švelninti savo padėtį. Teismo vertinimu, M. S. nepateikė jokių protingų paaiškinimų, kodėl jam būnant vartojusiam alkoholio buvo reikalinga važiuoti į savo tėvų namus dėl piniginės ir raktų pasiėmimo.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad policijos pareigūnai jį sustabdė tik dėl prevencinio patikrinimo, kad vairavo lengvąjį automobilį, vairavo esant geroms eismo sąlygoms, nejausdamas apsvaigimo požymių, prisisegęs saugos diržu, turėdamas privalomąjį draudimą, įsijungęs šviesas, praėjęs privalomąją techninę apžiūrą, niekam nepadaryta žala, tačiau vien aplinkybė, jog dėl atsitiktinumo niekam nebuvo sukeltas pavojus, savaime nereiškia, kad toks vairavimas nėra pavojingas.

Byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių (tokių kaip grėsmė asmens sveikatai ar gyvybei, kt.), dėl kurių netikėtoje situacijoje pareiškėjas būtų priėmęs sprendimą vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus. Šiuo atveju pareiškėjas sąmoningai pasirinko vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, nors jokios būtinybės to daryti nebuvo, galėjo pasirinkti kitą būdą kaip nuvykti į reikiamą vietą. M. S. teiginiai, kad vairavo transporto priemonę esant jo turto saugumo pavojui, teismo vertinami kaip rodantys pareiškėjo nerūpestingumą ir abejingumą galinčioms kilti sunkioms pasekmėms, tačiau pirmiausia prioritetu pasirenkant jo paties turto svarbą.

Byloje nustatyta M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau į minėtas aplinkybes jau buvo atsižvelgta priimant skundžiamą nutarimą, nes M. S. už padarytą nusižengimą paskirta tik minimali bauda, teisės vairuoti atėmimas paskirtas tik minimaliam terminui.

Dėl būtinumo vairuoti transporto priemones M. S. skunde nurodo, kad teisė vairuoti jam yra būtina dėl darbo, finansinių įsipareigojimų ir kt., tačiau asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Pažymėtina, kad visos M. S. skunde nurodytos gyvenimiškos aplinkybės, kasdieniai poreikiai dėl kurių reikalinga teisė vairuoti egzistavo ir jam buvo žinomi ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jo nuo KET pažeidimo padarymo. Teismo vertinimu, M. S. turėjo ir galėjo visas jo skunde nurodytas aplinkybes ir galimas neigiamas pasekmes įvertinti iš anksto prieš darydamas teisės pažeidimą.

Skunde pareiškėjas nurodė eilę teismų sprendimų, kuomet esant lengvam neblaivumo laipsniui, panašioms nusižengimo padarymo aplinkybėms, asmenį charakterizuojančioms aplinkybėms, teisė vairuoti visai neatimama arba teisės vairuoti transporto priemones ribojimo terminas skirtas 2-4 mėnesių ir pan. Teismas pažymi, kad kiekvienu atveju bylose esančios situacijos yra vertinamos individualiai, pagal nustatytų faktinių aplinkybių visetą, todėl automatiškai vadovautis iš kitos bylos konteksto išimtomis aplinkybėmis nėra pagrindo.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes pripažįstama, kad M. S. paskirta nuobauda su administracinio poveikio priemone nėra per griežtos ir yra proporcingos jo padarytam administraciniam nusižengimui, todėl taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo.

Pagal ANK 31¹ straipsnio 2 dalį draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.

M. S. prašo ir sutinka, kad jam būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti prašymą ir M. S. skirti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas alternatyvias administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliems terminams (ANK 34 straipsnis). Dėl to atitinkamai pakeistinas skundžiamas nutarimas.

Skunde pareiškėjas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šis prašymas vertinamas kritiškai, kadangi kaip jau minėta aukščiau, institucija priimdama skundžiamą nutarimą, nustatė prašomą M. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją atsižvelgė priimant skundžiamą nutarimą. Be to, skunde pareiškėjas save teigiamai charakterizuodamas nurodo, kad minėtoji lengvinanti aplinkybė yra nustatyta.

Dargi, pareiškėjas prašo nustatyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo nusižengimo padarymo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 31 d. bei nustatyti administracinio poveikio priemonės (-ių) vykdymo pradžias ir pabaigas. Dėl minėto prašymo pasisakytina, kad terminų nustatymas nėra skundžiamo nutarimo dalykas, skundžiamame nutarime nėra reikalinga nurodyti aptariamus terminus. Prašymas grindžiamas pareiškėjo abejonėmis ir prielaidomis. Byloje nėra duomenų, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija būtų klydusi nustatydama administracinio poveikio priemonių terminus. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų registro duomenimis, M. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas ir yra skaičiuojamas nuo nusižengimo padarymo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 31 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30 ANR_N-11567-2024.

M. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių, pakeisti į administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešis) mėnesius ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vienerius) metus.

Likusią skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėjas Dainius Gecevičius