- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-23
- Bylos Nr.
- 2S-721-924/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00222-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- G. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Laurynas Lukšys.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. G. (toliau – ir pareiškėjas, skolininkas) pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0187/22/01400 dėl senaties.
2. Skunde nurodė, kad kreipėsi į antstolį Lauryną Lukšį (toliau – ir antstolis), prašydamas nutraukti jo atžvilgiu nuo 2010 m. vykdomą 1 448,10 Eur (5 000 Lt) baudos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0187/22/01400, suėjus vykdymo senačiai. Antstolis 2024 m. sausio 10 d. patvarkymu jo prašymo netenkino ir nurodė, kad vykdomasis dokumentas pateiktas laiku, vykdomojoje byloje nėra didesnio nei dvejų metų laikotarpio, kai nebūtų atliktas joks vykdymo veiksmas, be to, neva būdamas jaunas ir darbingas, skolininkas nesistengė savanoriškai sumokėti baudą, slėpė pajamas. Minėtas antstolio patvarkymas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Antstolis neteisingai vertino faktines aplinkybes, neatsižvelgė į teismų praktiką sprendžiant analogiškus klausimus, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnio 1 dalis numatė, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra penkeri metai. Iki tol ATPK nereglamentavo nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties termino, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymus ir užtikrinama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis nebūtų blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę baudą vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Antstolis išieškojimą skolininko atžvilgiu vykdo 13 metų, nesudarė jam galimybės susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, todėl antstolio patvarkyme nurodyta aplinkybė, kad nebuvo ilgesnio nei dvejų metų laikotarpio, kai nebuvo atliktas koks nors vykdymo veiksmas, skolininkui kelia abejonių. Skolininko atžvilgiu antstolio kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0187/22/05389, Nr. 0187/22/05387, Nr. 0187/22/02167, todėl gali būti, kad kitose bylose atlikti vykdymo veiksmai įskaityti kaip atlikti šioje vykdomojoje byloje. Skolininkas nuo antstolio niekada nesislapstė, praktiškai visą vykdymo laikotarpį dirbo ir jokiais aktyviais veiksmais nevengė mokėti išieškomos baudos, tačiau jo skolos ir įsipareigojimai yra per dideli jo pajamoms. Be to, skolininkas išlaiko keturis vaikus. Skolininkas visą vykdymo laikotarpį turėjo turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau antstolis tik 2023 m. gruodžio 6 d. turto arešto aktu Nr. S-23-187-14995 jį visose vykdomosiose bylose areštavo. Tai rodo, kad antstolis nebuvo pakankamai aktyvus ir neišnaudojo visų jam suteiktų galimybių vykdomajam dokumentui įvykdyti. Vykdomoji byla turi būti nutraukta pasibaigus išieškojimo senaties terminams, kadangi per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda neišieškota ir negali būti konstatuota, kad skolininkas ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo.
3. Suinteresuotas asmuo antstolis Laurynas Lukšys 2024 m. sausio 25 d. patvarkymu Nr. S-24-187-2978 (toliau – ir patvarkymas) pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0187/22/01400, Nr. 0187/22/05389, Nr. 0187/22/02168, Nr. 0187/22/05387, Nr. 0187/22/09439.
Žemesnės instancijos teismas
4. Patvarkyme nurodė, kad antstolio kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0187/22/01400 pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. A2.11.-136-829/2010 dėl 1 448,10 Eur baudos išieškojimo iš G. G. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Kadangi skolininkui bauda paskirta 2010 m. vasario 17 d. galiojant ATPK, priverstiniam baudų išieškojimo vykdymui taikomos iki Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) įsigaliojimo 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatos. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Nagrinėjamu atveju nutarimas skirti baudą priimtas 2010 m. vasario 17 d. (pagal skolininko prašymą baudos mokėjimas 2010 m. kovo 8 d. nutartimi buvo išdėstytas dalimis) ir perduotas vykdymui 2010 m. gegužės 27 d. Taigi vykdomasis dokumentas perduotas priverstiniam vykdymui nepraleidus įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino ir teisėtai priimtas vykdyti. Minėtoje vykdomojoje byloje atliekant priverstinio vykdymo veiksmus ir siekiant nustatyti skolininko turtinę padėtį, buvo reguliariai atliekami ir dokumentais fiksuojami veiksmai, kurių imtasi skolininko turtinei padėčiai nustatyti. Siekiant nedidinti faktinių vykdymo išlaidų sumos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, siekiant užtikrinti skolininko interesus, užklausos buvo atliekamos pasirinktinai pavienėse vykdomosiose bylose. Tarp atliktų ir dokumentais užfiksuotų priverstinio vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose nėra didesnio kaip dvejų metų laikotarpio, per kurį būtų neatlikta jokių veiksmų, kad administracinė nuobauda būtų priverstinai išieškota, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad pasibaigė nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties terminas. Pareiškėjas būdamas jauno amžiaus, darbingas, nesugebėjo gera valia sumokėti baudos, netinkamai vykdydamas pareigą aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga, nesistengdamas savanoriškai dalimis mokėti baudą, pats sudarė kliūtis jos išieškojimui, todėl senaties terminas išieškoti baudą vykdomosiose bylose nėra pasibaigęs. Nors pareiškėjas nurodė, kad išlaikė ir išlaiko 4 vaikus ir neturėjo lėšų baudos mokėjimui, tačiau iš vykdomųjų bylų Nr. 0187/22/02168 ir 0187/22/05389 matyti, kad jose vykdomas materialinio išlaikymo išieškojimas pareiškėjo vaikų išlaikymui. Nuo 2012 m. vykdant išlaikymo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0187/22/02168, skolininkas niekur nedirbo, neteikė išlaikymo, o nuo 2016 m. kovo 2 d. įsidarbinus, buvo mokama maža suma, neatitinkanti teismo sprendimais priteistų sumų ir dėl to dalį išlaikymo teikė valstybė. Antstolio manymu, bauda neišieškota dėl paties skolininko neveikimo (niekur nedirbo laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. kovo 2 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjo G. G. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
6. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. 1R-189 pagrindu antstolis Laurynas Lukšys perėmė antstolio Algimanto Maliukevičiaus skolininko G. G. atžvilgiu vykdytas vykdomąsias bylas Nr. 0187/22/01400, Nr. 0187/22/02168, Nr. 0187/22/05387, Nr. 0187/22/05389, Nr. 0187/22/09439.
7. Teismas nurodė, kad bauda skolininkui skirta Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. A2.11.-136-829/2010. Pagal skolininko prašymą 2010 m. kovo 8 d. teismo nutartimi baudos mokėjimas buvo išdėstytas dalimis. Vykdomasis dokumentas vykdymui perduotas 2010 m. gegužės 27 d. Teismas sprendė, kad vykdomasis dokumentas perduotas priverstiniam vykdymui nepraleidus įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino ir teisėtai priimtas vykdyti.
8. Teismas pažymėjo, kad nuo vykdomosios bylos Nr. 0187/22/01400 pradėjimo nėra susidaręs dvejų metų laikotarpis, per kurį nebūtų atlikta jokių veiksmų. Teismas nurodė, kad vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpiu atliktos užklausos kredito įstaigoms, Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centras, VĮ „Regitra“, nuolat atliekamos užklausos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje. Per visą priverstinio išieškojimo laikotarpį sistemingai buvo atliekami vykdymo veiksmai.
9. Teismas sutiko su antstolio patvarkyme nurodytomis aplinkybėmis, kad vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose buvo atliekami nuo 2010 m. gegužės mėnesio: vykdomojoje byloje Nr. 0187/22/01400 2010 metų gegužės 27 d. priėmus raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, 2010 m. liepos 8 d. tikrinti Sodros duomenys, 2010 m. liepos 12 d. priimtas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą, išsiųstas į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Epicentras“ ir vykdytas iki 2011 m. balandžio 22 d., atliktos užklausos Sodrai 2013 m. vasario 13 d. (nedirbo), 2013 m. lapkričio 20 d. (nedirbo), 2014 m. vasario 17 d. (nedirbo), 2014 m. rugsėjo 30 d. (nedirbo), 2015 m. kovo 27 d. (nedirbo), 2016 m. vasario 18 d. (nedirbo), 2016 m. kovo 29 d. priimtas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo, išsiųstas į UAB „Valmantas ir Ko“ vykdomosiose bylose Nr. 0187/22/02168, 0187/22/05389. Vykdymo veiksmai buvo atliekami ir vykdomojoje byloje Nr. 0187/22/05389 – 2017 m. liepos 1 d., 2018 m. spalio 1 d. tikrinti Sodros duomenys, 2018 m. lapkričio 15 d. priimtas patvarkymas dėl išskaitų dydžio nuo 2018 m. gruodžio 1 d., 2019 m. sausio mėnesį tikrinti duomenys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke, 2019 m. gegužės 9 d. priimtas patvarkymas dėl išmokėtų sumų. Nustačius, kad skolininkas nuosavybės teise turi 2 žemės sklypus, 2019 m. liepos 23 d. antstolis Algimantas Maliukevičius priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo ir kainos nustatymo (patvarkymas priimtas visose 5 vykdomosiose bylose), pirmosios ir antrosios varžytynės dėl vieno žemės sklypo paskelbtos neįvykusiomis, areštas turtui panaikintas, kitas sklypas 2019 m. lapkričio 7 d. parduotas, gautos lėšos paskirstytos. 2021 m. sausio 26 d., 2021 m. gruodžio 22 d., 2022 m. lapkričio 30 d., 2023 m. gegužės 30 d. vykdomosiose bylose ir toliau buvo atliekamos užklausos, tikrinama skolininko turtinė padėtis.
10. Teismas nurodė, kad antstolio kontoroje skolininko atžvilgiu buvo užvestos 5 vykdomosios bylos, todėl antstolis užklausas atliko pasirinktinai bet kurioje skolininko atžvilgiu vykdomoje vykdomojoje byloje. Teismas pritarė antstolio patvarkyme nurodytiems argumentams, jog atlikti analogiškus veiksmus kiekvienoje vykdomojoje byloje atskirai būtų neekonomiška ir neracionalu, kadangi taip būtų tik didinamos vykdymo išlaidos skolininkui. Teismo vertinimu, antstolis stengėsi atlikti vykdymo veiksmus kuo ekonomiškiau, nedubliuodamas tų pačių veiksmų (arešto, registrų užklausų) visose vykdomosiose bylose. Teismas įvertinęs visose 5 skolininko atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose esančius duomenis, sprendė, kad nuo prašomos nutraukti vykdomosios bylos pradėjimo nėra susidaręs dvejų metų laikotarpis, per kurį nebūtų atlikta jokių antstolio veiksmų.
11. Teismas pažymėjo, kad skolininkas nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių jo siekį įvykdyti paskirtas nuobaudas arba objektyviai trukdančių jam tai padaryti. Teismas sutiko su antstolio patvarkyme nurodytomis aplinkybėmis, kad skolininkas, būdamas jaunas ir darbingo amžiaus netinkamai vykdė pareigą savanoriškai dalimis mokėti baudą, laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. kovo 2 d. nedirbo, taip sudarydamas kliūtis baudos išieškojimui.
12. Teismas laikė nepagrįstomis skolininko skunde nurodytas aplinkybes, kad jis išlaikė 4 vaikus ir todėl neturėjo lėšų baudos mokėjimui, kadangi vykdomųjų bylų Nr. 0187/22/02168 ir 0187/22/05389 duomenys patvirtina, jog jose buvo vykdomas priverstinis materialinio išlaikymo išieškojimas skolininko vaikų išlaikymui. Nuo 2012 m. vykdant išlaikymo išieškojimą, skolininkas niekur nedirbo, neteikė išlaikymo, o nuo 2016 m. kovo mėnesio jam įsidarbinus, buvo mokama per maža išlaikymo suma ir dėl to dalį išlaikymo vaikams teikė valstybė.
13. Teismas nurodė, kad administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties institutas, skirtas sąžiningų skolininkų interesams apsaugoti, ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pažeidėjams galimybę pasyviu elgesiu tiesiog išlaukti senaties terminą ir taip išvengti paskirtų baudų mokėjimo. Skolininkas baudos nesumokėjo jau daugiau kaip dešimt metų, per tą laikotarpį iš 1 448,10 Eur baudos 2010–2011 metais yra išieškota 193,22 Eur baudos, likę išieškoti 1 254,88 Eur baudos, tačiau skolininkas savanoriškai per tą laikotarpį nėra sumokėjęs net mažos baudos dalies.
14. Teismas sprendė, kad skolininkas neįrodė ir teismas nenustatė, kad antstolis vykdydamas išieškojimą skolininko atžvilgiu nesilaikė vykdymo proceso normų ar Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų bei pažeidė skolininko teises ar teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio veiksmai vykdomosiose bylose buvo atliekami periodiškai, nepraleidžiant dvejų metų laikotarpio, yra atlikti pagal antstoliui suteiktus įgalinimus, nepažeidžiant vykdymo proceso normų, yra teisėti ir pagrįsti, teismas pareiškėjo skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. G. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį ir pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo vykdomosios bylos pradėjimo nėra susidaręs dvejų metų laikotarpis, per kurį nebuvo atlikta jokių vykdymo veiksmų, nepagrįsta. Apeliantas susipažino su vykdomąja byla Nr. 0187/22/01400 ir joje nėra matyti jokių vykdymo veiksmų, kurie būtų kaip nors susiję su šios vykdomosios bylos veiksmais 2016–2018 metais. Antstolis bet kokį veiksmą, susijusį su vykdomąja byla, turi joje aiškiai fiksuoti ir negali vadovautis jokiais vykdomojoje byloje nepriimtais duomenimis.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Laurynas Lukšys prašo Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. Tarp atliktų ir dokumentais užfiksuotų priverstinio vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose nėra didesnio kaip dvejų metų laikotarpio, per kurį būtų neatlikta jokių veiksmų, kad administracinė nuobauda būtų priverstinai išieškota, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pasibaigė nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties terminas. Antstolio kontoroje iš viso vykdomos 5 vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš apelianto. Siekiant nedidinti faktinių vykdymo išlaidų sumos bei užtikrinti skolininko interesus, vadovaujantis ekonomiškumo principu, užklausos buvo atliekamos pasirinktinai pavienėse vykdomosiose bylose. Vienoje byloje atlikta užklausa turi įtakos ir kitoms vykdomosioms byloms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. 1R-189 pagrindu antstolis Laurynas Lukšys savo žinion perėmė antstolio Algimanto Maliukevičiaus skolininko G. G. atžvilgiu vykdytas vykdomąsias bylas Nr. 0187/22/01400, Nr. 0187/22/02168, Nr. 0187/22/05387, Nr. 0187/22/05389, Nr. 0187/22/09439.
19. Vykdomoji byla Nr. 0187/22/01400 užvesta pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. A2.11.-136-829/2010 dėl 1 448,10 Eur baudos išieškojimo iš G. G. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.
20. 2024 m. sausio 10 d. pareiškėjas G. G. pateikė antstoliui skundą, kuriuo prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0187/22/01400 suėjus vykdymo senaties terminams.
21. Antstolis 2024 m. sausio 25 d. patvarkymu Nr. S-24-187-2978 pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui kartu su vykdomosiomis bylomis.
22. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjo G. G. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Nurodė, kad bauda skolininkui skirta Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. A2.11.-136-829/2010. Pagal skolininko prašymą 2010 m. kovo 8 d. teismo nutartimi baudos mokėjimas buvo išdėstytas dalimis. Vykdomasis dokumentas vykdymui perduotas 2010 m. gegužės 27 d., todėl vykdomasis dokumentas perduotas priverstiniam vykdymui nepraleidus įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino ir teisėtai priimtas vykdyti. Nuo vykdomosios bylos pradėjimo nėra susidaręs dvejų metų laikotarpis, per kurį nebūtų atlikta jokių veiksmų. Baudų, paskirtų už administracinį teisės pažeidimą, išieškojimui taikytinos jos paskyrimo metu galiojusios teisės normos, todėl šiuo atveju senaties terminas baudų išieškojimui nurodytose vykdomojoje byloje nenumatytas.
23. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas G. G. pateikė atskirąjį skundą. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0187/22/01400 nėra matyti jokių vykdymo veiksmų, kurie būtų kaip nors susiję su šios vykdomosios bylos veiksmais 2016–2018 metais. Antstolis bet kokį veiksmą, susijusį su vykdomąja byla, turi joje aiškiai fiksuoti ir negali vadovautis jokiais vykdomojoje byloje nepriimtais duomenimis.
24. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
25. Nagrinėjamu atveju vykdomoji byla Nr. 0187/22/01400 pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. A2.11.-136-829/2010 užvesta dėl administracinės baudos išieškojimo.
26. CPK 584 straipsnio 2 dalis numato, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje numatytas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju apeliantui baudos paskirtos iki 2015 m. liepos 1 d., pagal ATPK nuostatas, todėl jų išieškojimui turi būti taikoma iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino, būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Kasacinis teismas išaiškino, jog tais atvejais, kai per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Be to, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog prašomoje nutraukti vykdomojoje byloje nebuvo praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminas, šių aplinkybių neginčija ir apeliantas. Susipažinus su vykdomosiomis bylomis, jose atliktais veiksmais, jų dažnumu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad laikotarpio, kai veiksmai vykdomosiose bylose nebuvo atliekami ilgiau nei dvejus metus, nenustatyta. Vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, jog bylose reguliariai buvo atliekami vykdymo veiksmai, ką detaliai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas. Nors apeliantas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 metų iki 2018 metų vykdomosiose bylose nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, tačiau iš vykdomųjų bylų matyti, jog 2016 m. vasario 18 d. išsiųstas prašymas išduoti pažymą Nr. S-1361 Vaikų išlaikymo fondo administracijai, 2016 m. kovo 29 d. priimtas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-16-135-2644, 2016 m. birželio 6 d. ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. tikrinti Sodros duomenys (vykdomoji byla Nr. 0187/22/02168); 2016 m. sausio 13 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-521, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-513, raginimas vykdyti sprendimą dėl periodinių išmokų išieškojimo Nr. S-514, 2016 m. vasario 18 d. tikrinti Sodros, Nekilnojamojo turto registro duomenys, priimtas turto arešto aktas Nr. S-1362, patvarkymas dėl skolininko turto arešto kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje Nr. S-1364, 2016 m. kovo 25 d. tikrinti Sodros duomenys, 2016 m. kovo 29 d. priimtas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-16-135-2648, 2017 m. rugsėjo 13 d. pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą Nr. S-774, 2017 m. rugsėjo 21 d. ir 2018 m. lapkričio 15 d. tikrinti Sodros duomenys, 2018 m. lapkričio 15 d. priimtas patvarkymas dėl išskaitų dydžio nuo 2018 m. gruodžio 1 d. Nr. S-18-135-18003 (vykdomoji byla Nr. 0187/22/05389). Pažymėtina, kad antstolio kontoroje skolininko atžvilgiu buvo užvestos 5 vykdomosios bylos, todėl antstolis užklausas atliko pasirinktinai bet kurioje skolininko atžvilgiu vykdomoje vykdomojoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad antstolis stengėsi atlikti vykdymo veiksmus kuo ekonomiškiau, nedubliuodamas tų pačių veiksmų (arešto, registrų užklausų) visose vykdomosiose bylose.
29. Nagrinėjamu atveju skolininkas žinojo apie jam paskirtą administracinę nuobaudą – baudą ir antstolio vykdomą priverstinį jos išieškojimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skolininkas nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių jo siekį įvykdyti paskirtas nuobaudas (pavyzdžiui, pagerinti turtinę padėtį) arba objektyviai trukdančių jam tai padaryti (pavyzdžiui, nedarbingumo). Skolininkas, būdamas jaunas ir darbingo amžiaus netinkamai vykdė pareigą savanoriškai dalimis mokėti baudą, laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. kovo 2 d. nedirbo, taip sudarydamas kliūtis baudos išieškojimui. Skolininkas baudos nesumokėjo jau daugiau kaip dešimt metų, per tą laikotarpį iš 1 448,10 Eur baudos 2010–2011 metais yra išieškota 193,22 Eur baudos, likę išieškoti 1 254,88 Eur baudos, tačiau skolininkas savanoriškai per tą laikotarpį nėra sumokėjęs net mažos baudos dalies. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju baudos išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, jam nevykdant CPK 644 straipsnyje nustatytų pareigų. Nustačius minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad senaties terminas išieškoti baudą vykdomojoje byloje Nr. 0187/22/01400 nelaikytinas pasibaigusiu ir išieškojimas nenutrauktinas.
30. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas, tai, kas nurodyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir padarė teisingas išvadas dėl išieškojimo senaties termino, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.