- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-19
- Bylos Nr.
- 2-707-196/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01094-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- D. D., uždarajai akcinei bendrovei Įmonių bankroto administravimo
- Trečiasis asmuo
- E. D.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. papildomos nutarties, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, civilinėje byloje Nr. 2-2524-254/2016 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovėms D. D. ir uždarajai akcinei bendrovei Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurui, tretieji asmenys E. D. ir E. D., išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovė D. D. ir trečiasis asmuo E. D. K. apygardos teismui 2016 m. gruodžio 20 d. pateikė prašymą priteisti 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dalyvaujantys byloje asmenys už teisines konsultacijas, atsiliepimų į ieškinį, kitų procesinių dokumentų parengimą bei kitas teisines paslaugas turėjo 2 349,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių atsakovė D. D. – 2 077,17 Eur, o trečiasis asmuo E. D. – 272,25 Eur. Pagal mokėjimo nurodymus faktiškai sumokėta 2 000 Eur, todėl šią sumą ir prašoma priteisti.Ieškovė V. P. nesutiko su pateiktu prašymu ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas prašymą atmesti arba jį tenkinti iš dalies, priteisiant tik 400 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad, prisijungus prie Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemės (toliau – EPP) atsakovei turėjo būti žinoma apie ieškovės 2016 m. gruodžio 14 d. pateiktą teismui ieškinio atsisakymą. Nepaisant to, ji nesiėmė jokių veiksmų pateikti prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl nebuvo pakankamai rūpestinga procesinius veiksmus atlikti laiku. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo pateiktas po teismo nutarties nutraukti civilinę bylą priėmimo. Be to, iš pateiktų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų matyti, jog atsakovės ir trečiojo asmens advokatas išrašė tik avansines PVM sąskaitas faktūras, o tai reiškia, kad advokatas paslaugų nėra įtraukęs į savo buhalterinę apskaitą ir jos nebuvo suteiktos. Pažymėtina, kad ant darbų atlikimo aktų nėra atstovaujamųjų parašų, kas verčia abejoti jų valia mokėti tokią kainą. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad byla nutraukta parengiamojoje nagrinėjimo stadijoje, taigi, pateiktu prašymu bandoma sukurti situaciją, kad tariamai advokatas suteikė daugiau paslaugų nei sumokėta suma. Ieškovės nuomone, tokiu elgesiu siekiama sudaryti situaciją, kad advokatui nereiktų grąžinti atstovaujamiesiems pinigų už nepagrįstai suteiktas paslaugas. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra neadekvačiai didelė, nes nagrinėjamu atveju ginčyti apsimestinį sandorį nereikia specialių žinių. Be to, trečiojo asmens E. D. atsiliepimo nebuvo būtinybės rašyti iš naujo, jo pozicija identiška atsakovės sutuoktinės pozicijai, todėl už šį atsiliepimą sumokėta 250 Eur suma yra visiškai nepagrįsta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009 nurodyta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo; jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Atsakovė ir trečiasis asmuo pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nesutiko su ieškovės atsiliepime nurodytais argumentais ir prašė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinti. Nurodoma, kad atsakovės ir trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateiktas dar iki 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties priėmimo, o ieškovės pareiškimo dėl atsisakymo nuo ieškinio turinys ir motyvai atsakovės ir trečiojo asmens atstovui tapo žinomi tik 2016 m. gruodžio 27 d. Ieškovės atsiliepimas yra šmeižiančio ir įžeidžiančio pobūdžio, dėl to papildomai teikiamos 2016 m. lapkričio 30 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. ADV-2016/865 ir Nr. ADV-2016/866, patvirtinančios teisinių paslaugų teikimą. Be to, byla buvo sudėtinga juridine prasme, nes bylos dalyko – varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindai yra reglamentuoti ne tik bendrosiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, bet ir specialaus teisės akto nuostatomis, todėl tai reikalauja specialių žinių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 23 d. papildoma nutartimi atsakovės D. D. ir trečiojo asmens E. D. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkino iš dalies; priteisė iš ieškovės V. P. trečiajam asmeniui E. D. 1 771,05 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi priėmė ieškovės V. P. ieškinio atsakovėms D. D. ir UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, atsisakymą ir civilinę bylą Nr. 2-2525-254/2016 nutraukė, priteisė iš ieškovės V. P. valstybei 8,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2574-254/2016 buvo iškelta ieškovei pateikus teismui ieškinį ne elektroninių ryšių priemonių pagalba, todėl byla buvo vedama ne elektronine forma ir prisijungus prie EPP, bylos dokumentų turinys nematomas. Ieškovė nepateikė duomenų, kad informavo byloje dalyvaujančius asmenis, jog teismui pateiks pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, todėl teismas padarė išvadą, kad jiems toks pareiškimas galėjo būti siurprizinis ir apie tai, kad byloje buvo paskirtas 2016 m. gruodžio 19 d. teismo posėdis rašytinio proceso tvarka jie galėjo nepasidomėti. Teismo vertinimu, nėra pagrindo nustatyti, kad šie asmenys piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes pareiškimas su bylinėjimosi išlaidų pagrindimu teismui buvo pateiktas jau sekančią dieną po nutarties priimti ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo priėmimo. Teismas pažymėjo, kad apie tai, jog atsakovė ir trečiasis asmuo patiria išlaidas, gindamiesi nuo pareikšto ieškinio, ieškovei buvo žinoma, nes prašymai priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas buvo suformuluoti jau atsiliepimuose į ieškinį. Todėl teismas sprendė, kad šio prašymo neišsprendus, yra pagrindas priimti papildomą nutartį ir išspręsti atsakovės ir trečiojo asmens prašymą priteisti jų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis, 277 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti apsimestiniu sandoriu 2014 m. balandžio 1 d. varžytynių aktą Nr. 1 dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinierinius) – kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo atsakovei D. D.; perkelti pirkėjo teises ir pareigas ieškovei V. P., pripažinti ieškovės V. P. nuosavybės teisę į šį nekilnojamą turtą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad sandoris, kuriuo atsakovė D. D. iš varžytynių savo nuosavybėn įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo apsimestinis, pridengiantis kitą sandorį – šio nekilnojamojo turto įgijimą ieškovės nuosavybėn.Teismas pažymėjo, kad ieškovės ieškinio reikalavimų atsisakymą lėmė ne tai, kad, pareiškus ieškinį teisme, atsakovės patenkino ieškinio reikalavimus, o tai, kad išnyko subjektyvus ieškovės materialinis teisinis suinteresuotumas savo reiškiamų reikalavimų atžvilgiu. Ieškinio pareiškimas ir jo atsisakymas nėra susijęs su objektyvia būtinybe ginti teisių į nuosavybę suvaržymą ar kitus teisių pažeidimus. Teismas padarė išvadą, kad ieškinio pareiškimą ir atsisakymą nelėmė atsakovių elgesys arba kitos su atsakovių elgesiu susijusios priežastys, todėl laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalta ieškovė.Teismas nustatė, kad atsakovė D. D. ir trečiasis asmuo E. D. byloje buvo atstovaujami advokato R. K. pagal 2016 m. spalio 20 d. atstovavimo sutartis (t. 1, b. l. 165-166). Advokatas parengė du atsiliepimus į ieškinį (t. 1. b. l. 176-184). Prie prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktas 2016 m. spalio 21 d. 2 000 Eur mokėjimo nurodymas (t. 2, b. l. 8), už suteiktas paslaugas išrašytos PVM sąskaitos faktūros (t. 1, b. l. 9-10), išlaidų detalizavimas (t. 2, b. l. 11-13). Teismas nustatė, kad pagal teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.16 ir 8.19 punktus, maksimalus priteistino užmokesčio už vieno atsiliepimo į ieškinį ir už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, už vieną teisinių paslaugų teikimo valandą (užpraėjusio ketvirčio metu) yra atitinkamai 1 870 Eur, 299,20 Eur ir 74,80 Eur.Iš trečiajam asmeniui E. D. atliktų paslaugų suteikimo 2016 m. gruodžio 19 d. akto (t. 2, b. l. 13) teismas nustatė, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą priskaičiuota 272,25 Eur suma, kuri neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus priteistino už atsiliepimo į ieškinį surašymą dydžio (1 870 Eur).Teismas taip pat nustatė, kad pagal atsakovei D. D. atliktų paslaugų suteikimo 2016 m. gruodžio 19 d. aktą (t. 2, b. l. 11-12) už atsiliepimo į ieškinį parengimą priskaičiuota 1 050 Eur suma, kuri neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus priteistino už atsiliepimo į ieškinį surašymą dydžio (1 870 Eur). Už dviejų prašymų pratęsti terminą atsiliepimams pateikti ir nepagrįstą prašymą skaitmenizuoti bylos, nevedamos elektronine forma, dokumentus, priskaičiuota 116,67 Eur (66,67 Eur + 50 Eur) suma, kuri nors ir atitinka maksimalias leistinas priteisti išlaidas už tokio pobūdžio vieną procesinį dokumentą (299,20 Eur), tačiau, teismo vertinimu, šių išlaidų susidarymą nesąlygojo ieškovės veiksmai, o jos susidarė dėl atsakovės procesinio elgesio, todėl šių išlaidų teismas iš ieškovės nepriteisė. Teismas pažymėjo, kad už susitikimus dėl atsiliepimo parengimo ir susipažinimą su dokumentais priskaičiuota 550 Eur (viso 5 val. 30 min.) suma, kai maksimalus leistinas priteisti už 6 val. teisinių paslaugų teikimą (Rekomendacijų 8.19, 9 punktai) dydis yra 448,80 Eur (1 val. 74,80 Eur), todėl konstatavo, kad prašoma priteisti 550 Eur suma viršija Rekomendacijų (Rekomendacijų 8.19 p.) dydžius ir mažintina. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, atkreipė byloje dalyvaujančių asmenų dėmesį į tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos dėl suteiktos vienodo pobūdžio ir vienodos apimties teisinės paslaugos nėra pagrindas mažinti bylinėjimosi išlaidas. Advokatas turi teisę susitarti su kiekvienu klientu individualiai dėl teikiamų paslaugų kainos ir netgi toje pačioje byloje taikyti skirtingą honorarą, atsižvelgiant tiek į kliento ginčijamą sumą ir sandorio aplinkybes, tiek į kliento turtinę padėtį, tiek į socialinę padėtį, amžių ar kitas individualias aplinkybes. Teismas turi vienintelę pareigą – įsitikinti, ar turėtos išlaidos, kurias prašoma kompensuoti, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, nustatytų dydžių bei ar atitinka jų apskaičiavimo kriterijus, tačiau neturi pareigos vertinti šalies susitarimo su jos atstovu turinio kitų asmenų apmokėjimo už tas pačias paslaugos kontekste.Remdamasis šiomis nuostatomis, teismas sprendė, kad teisinio pagrindo mažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio atsiliepime į prašymą nurodytais argumentais nėra. Tačiau teismas, taikydamas CPK 94 straipsnio 1 dalies ir Rekomendacijų nuostatas, atsakovės ir trečiojo asmens prašymą tenkino iš dalies ir iš ieškovės trečiajam asmeniui E. D., kuris apmokėjo savo ir atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 8), priteisė 1 771,05 Eur (272,25 Eur + 1 050 Eur + 448,80 Eur) suma jų turėtoms advokato išlaidoms atlyginti (98 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė V. P. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. papildomą nutartį– sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas ir jas atskirti pagal asmenį: 1) D. D. naudai priteisti 624,40 Eur bylinėjimosi išlaidų; E. D. priteisti 150 Eur bylinėjimosi išlaidų; alternatyviai, pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. papildomą nutartį – sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas ir atskirti pagal asmenį: 1) D. D. naudai priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, 2) E. D. priteisti 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Dėl suteiktų paslaugų apimties D. D. ir E. D.
Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, 2016 m. spalio 20 d. tiek su D. D., tiek su E. D. buvo sudarytos atskiros teisinių paslaugų sutartys. Kiekvienos sutarčių 4 p. buvo nustatyta, kad klientas privalo sumokėti po 1000 Eur avansą. Už teisines paslaugas šioje byloje E. D. sumokėjo 2 000,02 Eur avansą apmokėdamas tiek už save, tiek už D. D., ką patvirtina byloje pateiktas 2016 m. spalio 21 d. mokėjimo pavedimas. Šiame pavedime yra nurodyta, kad mokėjimas yra atliekamas pagal teisinių paslaugų sutartį ir konkrečias sąskaitas: ADV-APM2016/064 ir ADV-APM2016/065. Šios sąskaitos atskirai išrašytos abiem klientams. Atitinkamai 2016 m. lapkričio 30 d. sąskaitos išrašytos atskirai abiem klientams. Šie duomenys parodo, kad nepaisant Dalės ir E. D. sąsajų, teisinių paslaugų teikimo prasme, jie yra laikytini atskirais subjektais ir po sumokėto avanso, laikytina, kad kiekvienas jų avansu buvo apmokėjęs teisinių paslaugų už 1 000 Eur.Įvertinus 2016 m. gruodžio 19 d. paslaugų suteikimo aktą (toliau – Aktas) matyti, kad jame suteiktos paslaugos yra diferencijuojamos pagal asmenį – išskiriamos paslaugos suteiktos D. D. ir Ernestui D. K. matyti iš šio akto duomenų, D. D. buvo suteikta paslaugų už 2 077,17 Eur (su PVM), o E. D. – už 272,25 Eur (su PVM). Darant prielaidą, kad nurodomos paslaugos iš tiesų buvo suteiktos ir turint omeny, kad D. D. ir E. D. kiekvienas buvo sumokėjęs po 1 000 Eur avanso, reiškia, kad: D. D. už jai suteiktas paslaugas avansu yra apmokėjusi 1 000 Eur, o 1 077,17 Eur paslaugų dalis yra neapmokėta; E. D. sumokėtas avansas padengė jo teisinių paslaugų 272,25 Eur, likęs nepanaudotas likutis 727,25 Eur. Taigi D. D. realiai patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 1 000 Eur, o E. D. 272,25 Eur. Tai reiškia, kad D. D. ir E. D. atstovas galėjo pagrįstai reikalauti ne daugiau nei 1 272,25 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Nesant priešingų duomenų, logiška manyti, kad D. D. sumokėtas avansas buvo naudojamas pagal Akte nurodytą eiliškumą. Įvertinus Akto turinį, matyti, kad D. D. sumokėtas avansas buvo sunaudotas už pirmose 5 pozicijose nurodytas paslaugas (916,67 Eur) ir iš dalies už 6 poziciją. Šiose pozicijose yra nurodytos paslaugos, apimančios 1) prašymo rengimą dėl termino atsiliepimui pateikti ir 2) dvi valandos konsultacijų. Kaip teismas pagrįstai minėjo, prašymas pratęsti procesinį terminą buvo teiktas dėl pačios atsakovės kaltės, o konsultacijų įkainis 25,20 Eur viršijo Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį. Iš to seka, kad maksimali D. D. priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (1 000 Eur) yra mažintina 117,07 Eur. Atsižvelgiant į tai, D. D. priteistiną maksimalią bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro 882,93 Eur. Be to, Akto 6 pozicijoje nurodytos paslaugos buvo apmokėtos iš dalies. 2 val. konsultacijų, įkainotos 200 Eur, apmokėtos 83,33 Eur apimtyje, kas rodo, kad už šias paslaugas buvo nepilnai apmokėta valanda konsultacijų. Atsižvelgiant į konsultacijų įkainio maksimumą ši suma mažintina iki 74,80 Eur, t. y. 8,53 Eur. Dėl to maksimali atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 874,40 Eur. Taigi Dalei ir E. D., maksimali priteistina suma gali būti ne daugiau kaip 1 146,65 Eur: 874,40 Eur D. D. ir 272,25 Eur E. D..
Dėl bylos sudėtingumo
Nagrinėjamu atveju bylos dalykas – apsimestinio sandorio (varžytynių akto) ginčijamas – kyla iš bendrųjų teisės normų, todėl ginčo dalykas nereikalauja specialių žinių, be to, ginče nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai – dėl apsimestinių sandorių ginčijimo instituto teismų praktika yra pakankamai išplėtota, paprasta ir aiški.Atsakovės ir trečiojo asmens E. D. gynybinė pozicija buvo paprasta, todėl ji ieškinio atžvilgiu negali būti laikoma sudėtinga. Tai atskleidžia nedidelė atsiliepimo į ieškinį apimtis, prie jo nepridėta jokių priedų. Nepaisant to, jo parengimas yra įvertintas net 1 250 Eur.Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimo parengimas buvo apmokėtas tik 650 Eur (Akto 3-5 pozicijos) ir į tai, kad tiek ginčo dalykas, tiek atsiliepime dėstoma pozicija nėra sudėtingi, ieškovės nuomone, už atsiliepimo parengimą priteistiną sumą turėtų sudaryti 400 Eur.Trečiojo asmens E. D. pozicija buvo identiška, jo atsiliepimas buvo rengiamas jau parengus D. D. atsiliepimą (žr. Aktą), jame išdėstyta pozicija yra paprasta ir minimalistinė. Atitinkamai, atsižvelgiant į E. D. atsiliepimo turinį ir teikiamų paslaugų kompleksiškumą, ieškovės nuomone, priteistina bylinėjimosi išlaidų suma E. D. už atsiliepimo parengimą turėtų būti mažintina nuo 272,25 Eur iki 150 Eur.
Jei teismas spręstų, kad D. D. ir E. D., nepaisant jiems atskirai teiktų paslaugų ir tą pagrindžiančių dokumentų, negalima laikyti atskirais subjektais apmokėjimo už teisines paslaugas ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo prasme, tai ieškovė prašo tenkinti alternatyvų atskirojo skundo reikalavimą.Atsakovė D. D. ir trečiasis asmuo E. D. teisinės pagalbos kreipėsi į advokatą R. K.. Už teisines paslaugas šioje byloje E. D. sumokėjo 2000,02 Eur avansą apmokėdamas tiek už save, tiek už D. D., ką patvirtina byloje pateiktas 2016 m. spalio 21 d. mokėjimo pavedimas. Šiame pavedime yra nurodyta, kad mokėjimas yra atliekamas pagal teisinių paslaugų sutartį ir konkrečias sąskaitas: ADV-APM2016/064 ir ADV-APM2016/065.Įvertinus minėtas sąskaitas, jose nurodyta, kad jos yra išrašytos remiantis ne tik teisinių paslaugų sutartimis, tačiau ir 2016 m. spalio 20 d. paslaugų suteikimo aktu. Nuoroda į tokio dokumento egzistavimą lemia pagrįstą abejonę, kad atsakovė D. D. ir trečiasis asmuo E. D., mokėdami avansą už teisines paslaugas, buvo susitarę su advokatu R. K. dėl konkrečių paslaugų ir tų paslaugų kainos, t. y. susitarę kaip sumokėtas avansas turėjo būti panaudotas. Nepaisant šio dokumento svarbos, 2016 m. spalio 20 d. paslaugų suteikimo aktas nebuvo pateiktas, o tariamai suteiktos teisinės paslaugos yra nurodomos 2016 m. gruodžio 19 d. paslaugų suteikimo akte.Be to, atsakovės ir trečiojo asmens E. D. atstovas pateikė ir 2016 m. lapkričio 30 d. sąskaitas ADV-2016/865 ir ADV-2016/866, kurios yra išrašytos pagal 2016 m. lapkričio 30 d. paslaugų suteikimo aktą, tačiau tokio akto byloje nėra pateikta. Tai lemia, kad 2016 m. spalio 20 d. avansinės sąskaitos, kurių pagrindu buvo sumokėtas avansas už teisines paslaugas ir 2016 m. lapkričio 30 d. sąskaitos, kuriomis patvirtinamos suteiktos paslaugos buvo išrašytos konkrečių paslaugų suteikimo aktų pagrindu, kurių nėra pateikta byloje. O tariamai suteiktų paslaugų apimtis yra apibrėžiama visiškai kitu aktu nei tais, kurių pagrindais buvo išrašytos sąskaitos, kas lemia abejones dėl tikrojo atsakovės D. D. ir trečiojo asmens E. D. bei jų atstovų susitarimo ir suteiktų paslaugų apimties.Nors atsakovės D. D. ir trečiojo asmens E. D. atstovas suteiktų paslaugų apimtį grindžia 2016 m. gruodžio 19 d. paslaugų suteikimo aktu, tačiau šio akto atstovaujamieji nepatvirtino jame nurodytų paslaugų apimties, kas kelia abejones, ar tokios paslaugos iš tiesų buvo suteiktos bei ar nurodomas laikas šiomis paslaugoms suteikti atitinka realybę. Tai yra aktualu, nes atsakovės D. D. ir trečiojo asmens E. D. teisinės paslaugos buvo apmokėtos avansu, nėra jokių duomenų apie apmokėtų paslaugų apimtį, atstovas apskaičiuoja suteiktas paslaugas sąlyginai dideliu valandiniu įkainiu, kuriuo galima lengvai manipuliuoti.Nepaisant 2016 m. gruodžio 19 d. paslaugų teikimo akte nurodytos kiekvienam klientui skirtingų paslaugų apimties, 2016 m. lapkričio 30 d. tiek D. D., tiek E. D. yra išrašytos sąskaitos po 1 000 Eur, kas rodo prieštaravimą tarp šių sąskaitų ir 2016 m. gruodžio 19 d. paslaugų suteikimo akto, t. y. Akte nurodyta, kad trečiajam asmeniui E. D. tėra suteikta paslaugų už 272,25 Eur, o išrašyta sąskaita 1 000 Eur, D. D. suteikta paslaugų už 2 077,17 Eur, o sąskaita išrašyta 1 000 Eur. Tai sukelia abejones dėl atsakovams suteiktų paslaugų apimties, kiek už šias paslaugas buvo apmokėta, koks yra tikrasis susitarimas ir ar atsakovės D. D. ir trečiojo asmens E. D. atstovas, vienašališkai pateikdamas prieštaringus duomenis dėl bylinėjimosi išlaidų nesiekia suklaidinti teismo ir pasinaudoti susiklosčiusia situacija – ieškovės ieškinio atsisakymu – siekdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo už faktiškai nesuteiktas paslaugas.Vienintelės objektyviai suteiktos paslaugos yra atsiliepimų į ieškinį parengimas. Atsakovei D. D. priteistinas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą turėtų sudaryti 400 Eur, o E. D. – 150 Eur.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė D. D. ir trečiasis asmuo E. D. prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės V. P. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Dėl atsakovei ir trečiajam asmeniui suteiktos paslaugų apimties
Įstatyme nenustatytas draudimas ar apribojimas už byloje dalyvaujančio asmens patirtas teisines išlaidas sumokėti kitam asmeniui (šiuo atveju trečiajam asmeniui), todėl nėra pagrindo laikyti, kad ieškovės nurodoma trečiojo asmens sumokėta 1 000 Eur dydžio suma už atsakovei suteiktas teisines paslaugas yra nepagrįsta ir (ar) nepriteistina.Aplinkybė, jog atsakovės D. D. ir trečiojo asmens E. D. bendras lėšas advokatų kontorai AVERUS pervedė ne pati atsakovė, o jos sutuoktinis, nepaneigia fakto, jog minėta atsakovė realiai patyrė šias išlaidas, nes už teisines paslaugas buvo apmokėta iš sutuoktinių bendro turto.
Dėl ieškovės nurodytų bylinėjimosi išlaidas mažinančių faktorių
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Rekomendacijose nurodytas maksimalius priteistinus atstovavimo išlaidų dydžius, sumažino atsakovės D. D. ir trečiojo asmens E. D. prašomą priteisti sumą, todėl ieškovės prašymas priteisti dar mažesnę atsakovės D. D. ir trečiojo asmens E. D. patirtų atstovavimo išlaidų sumą yra nepagrįstas.
Dėl bylos sudėtingumo
Nors ieškovė nurodė, jog teismas turėjo priteisti mažesnį nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis, nes byla nesudėtinga, tačiau byloje kilęs ginčas dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu negali būti laikomas paprastu.Byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, kuris surašytas įgyvendinant ĮBĮ nuostatas, laikantis teisės aktais nustatytos tvarkos. Varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindai yra reglamentuoti CK bei specialiame teisės akte, kas daro bylą sudėtinga juridine prasme. Be to, byloje itin daug faktinių aplinkybių, kurios turi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl jų atskleidimas, pagrindimas ir aprašymas reikalauja daug dėmesio bei įsigilinimo.Ieškovės nurodomas aplinkybes, jog ginčo klausimu praktika yra pakankamai išplėtota ir aiški paneigia faktas, jog nagrinėjamu atveju ginčijamą varžytynių aktą sudarė specifinis subjektas – bankroto administratorius, o tokio sandorio ginčijimas reikalauja taikyti ne bendruosius sandorių ginčijimo pagrindus.Jeigu teismų praktika ginčo klausimais būtų aiški ir byla nebūtų sudėtinga, ieškovė ir jos du advokatai nebūtų inicijavę šios bylos, neargumentuotų ieškinio bendraisiais sandorio ginčijimo pagrindais, tačiau, kaip rodo faktinės aplinkybės, net du profesionalūs teisininkai (advokatai) dėl bylos sudėtingumo bei jos specifiškumo nesugebėjo savo atstovaujamajai suteikti tinkamų paslaugų, dėl ko ieškovė buvo priversta atsisakyti ieškinio.Nelogiški ieškovės argumentai dėl to, jog mažintinas bylinėjimosi išlaidų priteisimas dėl to, jog trečiojo asmens E. D. atsiliepime į ieškinį išdėstyta pozicija yra identiška jo sutuoktinės pozicijai. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog pagal susiformavusią teismų praktiką atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos dėl suteiktos vienodo pobūdžio ir vienodos apimties teisinės paslaugos nėra pagrindas mažinti bylinėjimosi išlaidas. Dėl to trečiasis asmuo, būdamas sąžiningas proceso dalyvis, neteikė atsiliepimo į ieškinį identiško ar panašaus į atsakovės atsileipimą į ieškinį, o siekdamas efektyvumo ir ekonomiškumo pateikė savo poziciją trumpai išdėstydamas savo argumentus.
Dėl ieškovės nurodomos alternatyvios pozicijos
Sąskaitos už suteiktas paslaugas gali būti išrašytos tik pagal teisinių paslaugų sutartis ir paslaugų suteikimo aktus, todėl formuojant sąskaitą faktūrą (tiek avansinę, tiek galutinę) advokatų kontoros AVERUS naudojama buhalterinė programa automatiškai sąskaitoje nurodo ir sąskaitos sudarymo dienos datai paslaugų suteikimo aktą. Dėl to atsakovės D. D. ir trečiojo asmens E. D. atstovo pateiktose 2016 m. spalio 20 d. avansinėse sąskaitose Nr. ADV-APM2016/064 ir ADV-APM2016/065 yra nurodyti 2016 m. spalio 20 d. paslaugų suteikimo aktai, o 2016 m. lapkričio 30 d. sąskaitose Nr. ADV-2016/865 ir Nr. ADV-2016/866 nurodyti 2016 m. lapkričio 30 d. paslaugų suteikimo aktai.2016 m. gruodžio 19 d. paslaugų suteikimo aktai taip pat buvo atspausdinti iš buhalterinės programos. Paslaugų suteikimo aktų datos priklauso nuo to, kada šie paslaugų suteikimo aktai yra formuojami (ištraukiami iš buhalterinės programos), todėl jų data yra ne sąskaitose faktūrose nurodyta data.2016 m. gruodžio 19 d. paslaugų suteikimo aktuose nurodyta, kad paskutinės teisinės paslaugos suteiktos 2016 m. lapkričio 9 d. Galutinės sąskaitos faktūros išrašytos 2016 m. lapkričio 30 d., t. y. praėjus 21 dienai po paskutinių teisinių paslaugų suteikimo, todėl nėra pagrindo abejoti, kad atsakovė D. D. ir trečiasis asmuo E. D. sumokėjo būtent už paslaugas, suteiktas jiems šioje civilinėje byloje.Be to, skirtingai, nei bandoma ieškovės atskirajame skunde įrodyti, paslaugų suteikimo aktai, PVM sąskaitos faktūros nėra pasirašomi paslaugų gavėjo. Paslaugų suteikimo aktas, sąskaitos faktūros yra vienašaliai dokumentai, išrašomi paslaugas suteikusio asmens. Teisinių paslaugų suteikimo faktas ir paslaugų gavėjų valia patvirtinama sąskaitų faktūrų apmokėjimu, kuris nagrinėjamu atveju pateiktas teismui. Dėl to nėra pagrindo abejoti ir daryti nepagrįstas prielaidas dėl atsakovės D. D. ir trečiojo asmens E. D. bei advokatų kontoros AVERUS sudarytų dvišalių susitarimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. papildomos nutarties, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės
CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu pareiškimo dėl atsisakymo nuo ieškinio pateikimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi priėmė ieškinio atsisakymą, bylą nutraukė, priteisė iš ieškovės valstybei 8,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nutarė grąžinti ieškovei 1 599 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nekilo šalių ginčas dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. papildomoje nutartyje padarytos išvados, jog dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalta ieškovė, tačiau ieškovė atskirajame skunde nesutinka su iš jos priteistų atstovavimo išlaidų dydžiu. Atskirajame skunde keliamas atsakovei D. D. už galbūt suteiktą, tačiau už ją trečiojo asmens faktiškai apmokėtą, advokato teisinę pagalbą atlyginimo klausimas.Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. – qui fact per alium, facit per se), laikytinos pačių atstovaujamųjų bylinėjimosi išlaidomis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015). Šioje byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų asmenų (CK 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė D. D. ir trečiasis asmuo E. D. byloje buvo atstovaujami advokato R. K. pagal 2016 m. spalio 20 d. atstovavimo sutartį (t. 1, b. l. 165-166). Advokatas parengė du atsiliepimus į ieškinį (t. 1. b. l. 176-184). Prašymas atlyginti minėtų byloje dalyvaujančių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas buvo nurodytas tiek atsiliepimuose į ieškinį, tiek prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 7). Prie prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktas 2016 m. spalio 21 d. 2 000,02 Eur mokėjimo nurodymas (t. 2, b.l. 8), už suteiktas paslaugas išrašytos PVM sąskaitos faktūros (t. 1, b. l. 9-10), išlaidų detalizavimas (t. 2, b.l. 11-13). Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinio atsisakymą ir nustatęs, kad dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo kalta ieškovė, turėjo pagrindą spręsti dėl nurodytų išlaidų priteisimo iš ieškovės. Apeliantė nurodo, kad atstovavimo išlaidas faktiškai patyrė ne atsakovė D. D., o trečiasis asmuo E. D., todėl mano, kad už D. D. suteiktas teisines paslaugas (jeigu jos buvo suteiktos), neturi būti atlyginama. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad nurodyti atskirojo skundo motyvai, jeigu į bylą pagal CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus pateikti dokumentai patvirtina, jog mokama advokato teisinė pagalba šaliai ar kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui buvo suteikta, negali būti pagrindas atsisakyti atlyginti šias išlaidas. Aplinkybė, kad advokatui už atsakovės, kuri yra trečiojo asmens sutuoktinė, atstovavimą pirmosios instancijos teisme sumokėjo ne ji pati, o trečiasis asmuo, nebuvo kliūtis pirmosios instancijos teismui vertinti į bylą pateiktus dokumentus dėl atsakovei suteiktos mokamos advokato teisinės pagalbos ir jai apmokėti skirtų išlaidų dydžio bei spręsti dėl šių išlaidų atlyginimo.Apeliantė taip pat kvestionuoja atsakovei D. D. ir trečiajam asmeniui E. D. suteiktų paslaugų apimtį.Iš skundžiamos papildomos nutarties turinio matyti, kad teismas, vertindamas suteiktų paslaugų apimtį, rėmėsi šiais atsakovės D. D. ir trečiojo asmens E. D. atstovo pateiktais įrodymais: 2016 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymu, už suteiktas paslaugas išrašytomis PVM sąskaitų faktūromis, 2016 m. gruodžio 19 d. paslaugų suteikimo akto išlaidų detalizavimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių pateiktų dokumentų pakanka padaryti išvadą, jog 2016 m. gruodžio 19 d. paslaugų suteikimo akte nurodytos paslaugos buvo suteiktos (CPK 185 straipsnis). Ieškovės atskirojo skundo argumentas, kad į bylą buvo pateiktas 2016 m. gruodžio 19 d. paslaugų suteikimo akte paslaugos nebuvo suteiktos, nes PVM sąskaitose faktūrose nurodyta kita akto data (2016 m. lapkričio 30 d.) nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad 2016 m. gruodžio 19 d. paslaugų suteikimo akte nebuvo suteiktos. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl visų atsakovei ir trečiajam asmeniui suteiktų atstovavimo paslaugų atlygintinumo.Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri apskaičiuota remiantis maksimaliais Rekomendacijose nustatytais dydžiais, nes atsakovės gynybinė pozicija buvo paprasta, nesudėtinga, o trečiojo asmens E. D. pozicija buvo identiška atsakovės, jo atsiliepimas buvo rengiamas jau parengus D. D. atsiliepimą.Pažymėtina, kad advokatas turi teisę susitarti su kiekvienu klientu individualiai, atsižvelgiant tiek į kliento ginčijamą sumą ir sandorio aplinkybes, tiek į kliento turtinę padėtį, tiek į socialinę padėtį, amžių ir kitas individualias aplinkybes. Teismo pareiga yra įsitikinti, ar turėtos išlaidos, kurias prašoma kompensuoti, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, nustatytų dydžių bei ar atitinka jų apskaičiavimo kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1197-464/2016). Pažymėtina ir tai, kad įstatymas nenustato, kad tuo atveju, kai paduodami byloje dalyvaujančių asmenų du procesiniai dokumentai, kurie parengti to paties advokato ir savo turiniu yra panašūs, jiems negali būti priteistos vienodo dydžio bylinėjimosi išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nustatytų dydžių. Priešingas aiškinimas reikštų byloje dalyvaujančių asmenų, pateikusių procesinius dokumentus, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apribojimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, yra laikytinos protingomis ir pagrįstomis, o procesinė pareiga įrodyti, jog konkrečiu atveju tokios išlaidos turėtų būti sumažintos, tenka sumažinimo siekiančiai proceso šaliai (CPK 178 straipsnis). Apeliantės argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos nesudėtingumu, nedidelėmis atsakovės ir trečiojo asmens atstovo darbo sąnaudomis ir atsiliepimų į ieškinį turiniu, yra tik subjektyvus apeliantės vertinimas, nesudarantis pagrindo pripažinti neteisėtu ginčijamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą.Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo papildomą nutartį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.