- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-1907-480/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00167-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- V. M., L. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekologiški vandenys“
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų V. M. ir L. M. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-356-594/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekologiški vandenys“ ieškinį atsakovams V. M., L. M. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai 1143,44 Lt nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-12-11 tarp UAB „Ekologiški vandenys“ ir V. M. buvo sudaryta vandens valymo sistemos MAP ANTINITR pirkimo-pardavimo sutartis. Tą pačią dieną su atsakovų žinia ir sutikimu, minėta vandens valymo sistema buvo sumontuota atsakovų namuose, pasirašytas garantinis raštas. Pinigai už vandens valymo sistemą sumokėti nebuvo. UAB „Ekologiški vandenys“ kreipusis j teismą dėl įsiskolinimo pagal vandens valymo sistemos pirkimo-pardavimo sutartį priteisimo iš V. M., Kauno apygardos teismas 2012-08-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1311-260/2012 nusprendė ieškinį atmesti, motyvuodamas tuo, kad šalys dėl vandens valymo sistemos pirkimo-pardavimo nesusitarė. Taigi, ieškovei neliko nieko kito, kaip tik išsimontuoti atsakovų namuose esančią įrangą. Ieškovės darbuotojas 2012-11-23 nuvykęs į atsakovų namus išmontuoti vandens valymo sistemos, ją rado jau išmontuotą. Buvo nupjautos vandens valymo sistemos pajungimo žarnelės, vandens valymo sistema rasta nepilnai sukomplektuota, išoriškai pažeista, sulieta, sulaužytas vienas sudedamasis komponentas. Nurodytos aplinkybės buvo užfiksuotos 2012-11-23 vandens valymo sistemos išmontavimo apraše, kurį atsakovas atsisakė pasirašyti, bei fotonuotraukose. Neužtikrindami, kad vandens valymo sistema būtų nesugadinta, atsakovai padarė ieškovei žalą ne tik neveikimu, bet ir aktyviais V. M. veiksmais – savavališku nekvalifikuotu įrangos išmontavimu, neturint šiam darbui atlikti būtinų žinių bei įrankių. Ieškovė 2012-11-27 pretenzija pareikalavo atsakovo sumokėti 1143,44 Lt, t. y. ieškovės patirtus tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro sugadintos vandens valymo sistemos su priedais įsigijimo kaina. Atsakovai į pretenziją nereagavo ir nuostolių neatlygino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 1143,44 Lt nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-02-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2747,12 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad šalių paaiškinimai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad 2010-12-11 atsakovų gyvenamame name, atsakovei leidus, buvo sumontuota ieškovės vandens valymo sistema. Tai, kad ji buvo sumontuota su atsakovės sutikimu patvirtina ne tik atsakovės, tačiau ir liudytojo R. L. parodymai bei tai, kad būtent atsakovė, veikdama savo sutuoktinio vardu ir sutikimu, pasirašė ant jai pateiktų dokumentų, uždėdama atsakovo ūkininko spaudą (b. l. 17, 19, 34). Leidimą sumontuoti vandens valymo sistemą patvirtina ir atsakovės konkliudentiniai veiksmai – leidimas ieškovės darbuotojui įeiti į namo vidų, pajungti sistemą prie atsakovų vandens tiekimo sistemos, kurie patvirtina buvus tarp šalių sutartinius santykius (CK 1.71 str.). Kauno apygardos teismo 2012-08-16 nutartimi nustatyta, kad šie santykiai nėra pirkimo – pardavimo sutartis, dėl surašytų dokumentų neatitikimo įstatymo reikalavimams (b. l. 27-30), tačiau įstatymai nedraudžia perduoti daiktą naudotis ir kitais įstatymų nedraudžiamais pagrindais. Teismas pažymėjo, kad iki minimos Kauno apygardos teismo nutarties, ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad vandens valymo sistema atsakovų namuose yra jų pasirašytos sutarties pagrindu, kurią ieškovė laikė pirkimo – pardavimo sutartimi, tuo tarpu jokių objektyvių įrodymų, kad iki ankstesnės bylos iškėlimo teisme atsakovai būtų siekę vandens valymo sistemą grąžinti ieškovei, nėra. Minėtų aplinkybių bei pateiktų dokumentų (b. l. 17, 19) pagrindu, teismas padarė išvadą, kad vandens valymo sistema atsakovų šeimos poreikiams tenkinti buvo perduota su atsakovės sutikimu, o paminėti dokumentai patvirtina buvus tarp šalių preliminarų susitarimą dėl šios valymo sistemos pirkimo. Teismo vertinimu, šalims nesudarius įstatymo reikalavimus atitinkančios pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau atsakovams tinkamai neinformavus ieškovės apie atsisakymą tokią sutartį sudaryti (CK 6.357 str. 6 d.), atsakovai nebuvo pakankamai sąžiningi ir rūpestingi jiems patikėtos prekės bei ieškovės atžvilgiu. Teismas nurodė, kad fotonuotraukose užfiksuota bei teisme apžiūrėto vandens filtro būklė niekaip neatitinka požymių, būdingų praktiškai nenaudotam ir tinkamai saugotam daiktui, todėl pripažino, kad vandens valymo sistema yra netinkama naudotis ir realizuoti, yra sugadinta, jos remontas įvertinus jos fizinę būklę prieštarautų ekonomiškumo principui, o už tai dėl ankščiau nurodytų aplinkybių yra atsakingi atsakovai, todėl sprendė, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginti jos patirtus nuostolius. Taip pat nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad vandens valymo sistemos įsigijimo kaina sudarė 1143,44 Lt (b. l. 22, 23, 24, 25, 26), todėl šią sumą teismas pripažino tiesioginiais ieškovės nuostoliais, kurie patirti dėl atsakovų kaltės ir yra sąlygoti atsakovų neteisėto veikimo ir neveikimo bei yra priežastiniu ryšiu susieti su patirtais nuostoliais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo Vilkaviškio apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliantai nurodo šiuos argumentus:
1. Apeliantai neginčija aplinkybės, kad 2010-12-11 į jų namus buvo atvykęs ieškovės atstovas, kuris pristatė vandens valymo sistemą. Baigus pristatymą buvo pasiūlyta šią vandens valymo sistemą įsigyti, tačiau atsakovei L. M. pasakius, kad ji nežino, ar jai tikslinga įsigyti šią sistemą, ieškovės atstovas pasiūlė ją pas atsakovus namuose palikti penkioms dienoms pabandymui ir paaiškino, kad po to bus galima ją sugrąžinti. Apie kokių nors įsipareigojimų prisiėmimą ar sutarčių sudarymą nebuvo kalbama. Nors ieškovė ir teigia, kad buvo pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau byloje esantis dokumentas pirkimo - pardavimo sutartimi neįvardintas, todėl apeliantų nuomone, paliekant atsakovų namuose vandens valymo sistemą nesąžiningai elgėsi būtent ieškovo atstovas. Ieškovo nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad CK 6.357 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kokį dokumentą pardavėjas turi įteikti pirkėjui parduodamas daiktą ne prekybai skirtose patalpose ir kas šiame dokumente turi būti nurodyta, tačiau toks dokumentas atsakovams paliktas nebuvo, o įteiktame dokumente, kurį ieškovė vadina pirkimo - pardavimo sutartimi, nurodyta, kad pirkėjas neturi teisės atsisakyti priimti prekės. Taip pat šiame dokumente nėra nurodyta, kad pirkėjas gali nutraukti sutartį, todėl pirmos instancijos teismo teiginys, kad atsakovai nebuvo pakankamai sąžiningi ir rūpestingi, yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
2. Atsakovai nesutinka su tuo, kad teismui pateikta ta pati vandens valymo sistema, kuri ieškovės atstovui buvo grąžinta. Pasiimant iš atsakovų namų vandens valymo sistemą, ji nufotografuota buvo ne atsakovų namuose, o kitoje vietoje, neatsitiktinai. Nufotografavus vandens valymo sistemą pas atsakovus namuose, ieškovė būtų neturėjusi pagrindo teigti, kad iš atsakovų namų pasiėmė būtent tą vandens valymo sistemą, kurios fotonuotraukas ir ją pačią pateikė teismui. Be to, paliekant atsakovų namuose vandens valymo sistemą ir surašant dokumentus, kuriuose atsakovė L. M. uždėjo atsakovo ūkininko spaudą, nebuvo nurodyta vandens valymo sistemos identifikacinis numeris, o teismui pateikta vandens valymo sistema turi identifikacinį numerį. Ši aplinkybė taip pat duoda pagrindą teigti, kad tai yra ne ta pati vandens valymo sistema, kuri buvo paimta iš atsakovų namų. Nors teismas nurodė, kad liudytojas A. P. patvirtino, jog būtent šį filtrą, dalyvaujant atsakovei, jis paėmė iš atsakovų namų, tačiau teismo padaryta išvada yra klaidinga, nes šis liudytojas parodė, kad jis sistemą atpažįsta todėl, kadangi pas juos tokios kitokios sistemos nėra.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantų ieškovės naudai išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos motyvus:
Šalies argumentai
1. Apeliantų nurodyti CK 6.357 straipsnio pažeidimai, padaryti ieškovės sudarant sutartį, jau buvo įvertinti nagrinėjant kitą civilinę bylą - Kauno apygardos teismo 2012-08-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1311-260/2012 buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų vandens valymo sistemos kainą, teismui laikant, kad šalys dėl vandens valymo sistemos pirkimo-pardavimo nesusitarė. Be to, nurodyti ieškovės pažeidimai sudarant pirkimo-pardavimo sutartį neturėjo jokios įtakos atsakovų neteisėtų veiksmų atlikimui.
2. Vandens valymo sistema ne atsakovų namuose buvo nufotografuota dėl objektyvių, nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių - dėl atsakovų sąmoningo vengimo fiksuoti daikto grąžinimą, dėl jų atsisakymo įforminti daikto perdavimą-priėmimą ir nesidomėjimo perduodamo daikto būkle. Ieškovės darbuotojui A. P. atvykus išsimontuoti vandens valymo sistemos, jis net nebuvo įleistas į atsakovų namus - vandens valymo sistema ieškovės darbuotojui buvo atnešta ir perduota jau sudėta į dėžę, nekvalifikuotai išmontuota, išoriškai pažeista, sulaužyta, sulieta, nepilnos komplektacijos. Atsakovė kategoriškai atsisakė pasirašyti grąžinamos vandens valymo sistemos būklę patvirtinantį dokumentą, todėl ieškovės darbuotojas visus perduodamos vandens valymo sistemos išoriškai matomus trūkumus iš karto nurodė atsakovei žodžiu. Šias aplinkybes patvirtina tiek atsakovės paaiškinimai, tiek liudytoju byloje apklausto A. P. parodymai. Šis liudytojas ne tik aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, jog ieškovės į bylą pateiktose fotonuotraukose yra užfiksuota būtent ta vandens valymo sistema, kurią jam perdavė atsakovai, bet ir konkrečiai apibūdino jam perduotos sistemos būklę. Vien ta aplinkybė, kad į pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo įrašytas vandens valymo sistemos identifikacinis numeris, pati savaime neįrodo, kad atsakovams perduota vandens valymo sistema identifikacinio numerio neturėjo ir kad teismui pateikta vandens valymo sistema, turinti identifikacinį numerį, yra ne ta, kuri buvo atsakovų grąžinta ieškovei. Tokias apeliantų prielaidas paneigia eilė esančių įrodymų - 2012-11-23 vandens valymo sistemos išmontavimo aprašas, fotonuotraukų su aprašymu kopijos, liudytojo A. P. parodymai, paties atsakovo V. M. paaiškinimai ir kt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantai pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, jog nepageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tačiau jokių argumentų dėl žodinio bylos nagrinėjimo nepateikia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantai turėjo galimybę išdėstyti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde; apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).
Nenustatęs CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).
Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl jų nesąžiningumo ieškovei reikalaujant nuostolių atlyginimo, kai atsakovai jiems patikėtą vandens valymo sistemą nekvalifikuotai išmontavo.
Apeliantų argumentai, jog pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, kad atsakovai nebuvo pakankamai sąžiningi ir rūpestingi paliktos prekės bei ieškovės atžvilgiu, yra nepagrįsta, nes priešingai – paliekant atsakovų namuose vandens valymo sistemą nesąžiningai elgėsi būtent ieškovės atstovas, yra tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta jų nuomonė.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinėje byloje surinktą medžiagą apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų kontekste, sutinka su apeliantų ginčijamomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šalims nesudarius įstatymo reikalavimus atitinkančios pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau atsakovams tinkamai neinformavus ieškovės apie atsisakymą tokią sutartį sudaryti, o raštą ieškovei dėl valymo filtrų grąžinimo atsakovui parašius tik jau prasidėjus teismo procesui dėl prekės kainos priteisimo, atsakovai nebuvo pakankamai sąžiningi ir rūpestingi jiems patikėtos prekės bei ieškovės atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo tarp šalių buvus preliminarų susitarimą dėl vandens valymo sistemos pirkimo (CK 6.154 str., 6.162 str., 6.165 str., 6.173 str., 6.192 str., 6.193 str.) bei pagrįstai sprendė, kad šalims nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau atsakovams priėmus vandens valymo sistemą neatlygintinai naudotis pagal sprendime jau aptartus dokumentus, šalių tarpusavio santykiai atitiko ir panaudos sutarties požymius (CK 6.629 str.). Pažymėtina, jog apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo pateikto ginčo teisinio santykio kvalifikavimo, o buvus šiuos teisinius santykius iš esmės patvirtina ir apeliacinio skundo argumentai, kuriuose teigiama, jog L. M. suabejojus dėl vandens valymo sistemos įsigijimo tikslingumo, jai buvo paaiškinta, kad pabandžius vandens valymo sistemą, ją bus galima sugrąžinti ieškovei. Panaudos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.629 straipsnio 1 dalyje, nurodant, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės, o panaudos gavėjo pareiga išlaikyti ir saugoti jam perduotą daiktą yra įtvirtinta CK 6.636 straipsnyje. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, suvogdami savo teisę grąžinti vandens valymo sistemą ieškovei po laikino pasinaudojimo ir ketindami šia teise pasinaudoti, atsakovai (apeliantai), būdami normaliai atidūs ir rūpestingi, turėjo suprasti ir savo pareigą grąžinti ieškovei vandens valymo sistemą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą. Byloje nebuvo ginčo, kad vandens valymo sistema atsakovų namuose buvo sumontuota nauja, o pirmosios instancijos teismo išvadų, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, fotonuotraukas, liudytojo A. P. parodymus, paties atsakovo V. M. paaiškinimus, jog ši sistema grąžinta ieškovei netinkamos naudoti būklės dėl netinkamo jos išmontavimo bei sandėliavimo visiškai netinkamose patalpose ar netinkamoje vietoje, apeliantai neginčija. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantai pažeidė savo pareigą grąžinti ieškovei valymo sistemą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą. Ne jau išnagrinėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2A-1311-260/2012, 2012-08-16 sprendime konstatuotas ieškovės atsakovui pateikto dokumento neatitikimas CK 6.357 straipsnio 4 dalies reikalavimams, o atsakovų neveikimas (neužtikrinimas, kad jiems patikėta vandens valymo sistema nebūtų sugadinta) bei atsakovo V. M. veiksmai (savarankiškas nekvalifikuotas įrangos atjunguimas) sąlygojo nuostolių atsiradimą.
Apeliacinės instancijos teismas besąlygiškai negali remtis vien deklaratyvaus pobūdžio apeliantų paaiškinimais, kad teismui pateikta ne ta pati vandens valymo sistema, kuri ieškovės atstovui buvo grąžinta. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi, o apeliantai savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikia. Vien aplinkybė, kad atsakovų namuose paliekant vandens valymo sistemą surašytame dokumente nebuvo nurodytas šios sistemos identifikacinis numeris, o teismui pateikta vandens valymo sistema turi identifikacinį numerį (Nr. 171008213), nesudaro pagrindo spręsti, kad tai ne ta pati vandens valymo sistema. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E .,bylos Nr. 3K-3-516/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.). Kaip matyti iš sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą, įvertinęs visų įrodymų visumą (atsakovų paaiškinimus, liudytojo A. P. parodymus, rašytinius įrodymus, fotonuotraukas), nustatė atsakovų ginčijamą aplinkybę, kad fotonuotraukose užfiksuota bei teismui pateikta vandens valymo sistema yra ta pati, kuri buvo paimta iš atsakovų namų 2012-11-23. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, sprendžia, jog išdėstytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas ir skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB „Ekologiški vandenys“ prašo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Remiantis byloje esančiais duomenimis (b. l. 132-139) nustatyta, kad ieškovė už advokatės teisines paslaugas sumokėjo 2 371,60 Lt, o šios paslaugos buvo teikiamos surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nurodytas išlaidų už advokatės teisines paslaugas dydis viršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytą maksimalų dydį už atsiliepimą į apeliacinį skundą (Rekomendacijų 8.11 p.), kad byloje sprendžiami klausimai nėra sudėtingi ir byla nėra didelės apimties, kad ta pati advokatė ieškovę atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, todėl jai buvo žinoma ginčo esmė ir naujai susipažinti su byla nereikėjo, mano esant tikslinga mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 500,00 Lt, t. y. priteisint ieškovei iš kiekvieno atsakovo po 250 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas (CPK 98 str. 1 ir 2 d., 93 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) iš kiekvieno advokato teisinės pagalbos išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekologiški vandenys“, j. a. k. 302478219.