Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui E. P., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ ir antstolė Elena Miliauskienė, dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo bei materialinio išlaikymo jam priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. rugpjūčio 19 d. teisme gautas ieškovės R. P. ieškinys atsakovui E. P., dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo bei materialinio išlaikymo jam priteisimo, kuriuo ieškovė prašo: nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės ir atsakovo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką ieškovei palikti pavardę „P.“; nustatyti nepilnamečio sūnaus E. P., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina, ieškove R. P.; nustatyti, jog atsakovas E. P. su nepilnamečiu sūnumi E. P. bendrauja vaikui ir ieškovei patogiu metu, atsižvelgdamas į vaiko interesus, prieš kiekvieną susitikimą informavęs ir suderinęs laiką su ieškove, kuri privalo netrukdyti tėvo ir sūnaus bendravimui.

Atsakovas E. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. P. ir atsakovas E. P. susituokė (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (5 e. b. l.). (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (6 e. b. l.). Ieškovė R. P. kartu su motina D. B. 2008 m. birželio 2 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su kreditoriumi „Swedbank“ AB banku, ir 2019 m. birželio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, bankas visas reikalavimo teises perleido uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Būsto paskolų draudimas“ (16-20 e. b. l.).

Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas sudarę santuoką gyveno normaliai ir gerai sutarė. Santuokoje jiems gimė sūnus, kuris šiuo metu gyvena su motina, ieškove R. P.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sutuoktiniai atskirai gyvena nuo kovo mėnesio, bendro ūkio neveda, byloje nėra duomenų, jog kuris nors iš sutuoktinių būtų siekęs išsaugoti šeimą, būti jai lojalus, siekęs palaikyti vienas kitą morališkai ar prisidėti prie kito sutuoktinio materialinės gerovės. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog nei vienas iš sutuoktinių nerodė jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą, taip pat nedėjo jokių pastangų siekiant atnaujinti bendravimą.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į sutuoktinių pareigas, lojalumo trūkumas, nenoras įdėti pastangų, kad būtų išsaugota šeima. Tokias aplinkybes patvirtina ir tai, kad abu sutuoktiniai nesiekė tęsti bendravimo, o tiesiog pasirinko gyventi toliau kiekvienas sau, tarsi santuoka nebūtų sudaryta, todėl nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju abiejų šalių veiksmai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu ir abu sutuoktiniai pažeidė savo sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų išlaikyti darnius santuokinius ryšius. Pažymėtina, jog santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliktinos turimos pavardės: P., P..

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nepilnamečio vaiko E. P. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina ieškove R. P., kadangi vaikas nuolat gyvena su ja, tai geriausiai atitiks vaiko interesus, be to, ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 str. nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 straipsnis). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką.

Remiantis bylos duomenimis, nustatytina, jog atsakovas netrukdomas bendrautų su sūnumi ir dalyvautų jo auklėjime, iš anksto su ieškove suderinus lankymo laiką, atsižvelgiant į vaiko interesus ir nenurodant konkrečios bendravimo tvarkos.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, jog ieškovė šiuo metu oficialiai nedirba, atsakovas reguliariai prie vaiko išlaikymo neprisideda, balandžio mėnesį buvo davęs apie 100 Eur, iš atsakovo E. P. priteistinas jo nepilnamečiam sūnui E. P., gim. (duomenys neskelbtini) periodinis išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d., iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo nuomone ši suma bus pakankama tenkinti būtiniausius vaiko poreikius, nėra per didelė sveikam ir darbingam tėvui, turinčiam pareigą rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi ir atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus.

Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė R. P. skirtina nepilnamečio sūnaus E. P. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl transporto priemonės

Santuokos metu įgyta transporto priemonė – automobilis Ford Focus, v. n. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo, lieka R. P., asmenine nuosavybe (14 e. b. l.). Ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

Po santuokos nutraukimo nustatytina, jog asmeninius įsipareigojimus, šalims paliktina ir toliau vykdyti asmeniškai: įsipareigojimus UAB „Būsto paskolų draudimas“, pagal 2019 m. birželio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartį su „Swedbank“ AB banku, po santuokos nutraukimo asmeniškai nustatytina vykdyti ieškovei R. P..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė 2019 m. gegužės 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos Nr. 2.5.(NTP-2)-19-T-1123-7316, kuriuo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo (22-23 e. b. l.). Taip pat teismui pateikta 2019 m. gruodžio 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, Nr. (2.19)NTP-7-6808, kurioje nurodyta, jog teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą R. P., patirta 228,54 Eur išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. 1 d.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.).

Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tarp šalių paskirstymo, sprendžiama dėl kiekvieno pareikšto ir patenkinto arba nepatenkinto reikalavimo atskirai.

Atsakovas už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo turi sumokėti 41 Eur žyminį mokestį valstybei (150 x 12 mėn. = 1800 Eur), už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo 75 Eur, už turtinį reikalavimą 15 Eur žyminį mokestį, viso 131 Eur.

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 131 Eur žyminis mokestis ir 228,54 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurios iš atsakovo priteistinos į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CPK 541 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-268, 270, 282, 541 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovui palikti pavardę – P., o ieškovei santuokinę pavardę – P..

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. P., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina R. P..

Priteisti iš atsakovo E. P. išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. P. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra jo motina R. P..

Nustatyti, jog E. P. netrukdomas bendrauja su sūnumi ir dalyvauja jo auklėjime, iš anksto suderinęs su vaikų motina lankymo laiką, atsižvelgiant į vaiko interesus ir nenurodant konkrečios bendravimo tvarkos.

Santuokos metu įgytą transporto priemonę – automobilį Ford Focus, v. n. (duomenys neskelbtini) palikti R. P., asmenine nuosavybe.

Išieškoti iš atsakovo E. P., 131 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurų) žyminio mokesčio valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos pavadinimas: žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).

Išieškoti iš atsakovo E. P., 228,54 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 54 ct) už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos pavadinimas: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas – 5630).

Teismo sprendimo nuorašą per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.