- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-13
- Bylos Nr.
- 2-6155-883/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05018-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- R. R.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos ir „BTA Insurance Company“
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams antstoliui A. L. ir R. R. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos ir „BTA Insurance Company“ Se, atstovaujamas ,,BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2013-06-14 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. AN049664 (vykdomoji byla Nr. 0159/13/00490), taikyti restituciją, t. y. ieškovui grąžinti 1797 Lt už varžytinių metu įsigytą transporto priemonę, o transporto priemonės nuosavybės teises grąžinti buvusiam savininkui atsakovui R. R.; priteisti iš atsakovo antstolio A. L. 160 Lt už automobilio draudimą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, 39 Lt už transporto priemonės įregistravimą, 150 Lt už automobilio vertės bei techninės būklės nustatymą, 66,80 Lt kelionės išlaidų (viso 415,80 Lt) ir 200 Lt neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų netaikyti restitucijos, prašo priteisti iš antstolio 1397 Lt turtinės žalos atlyginimo (20–25, 68–79 b. l.).
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2013-06-11 dalyvavo antstolio A. L. elektroniniu būdu rengtose varžytinėse Nr. 08993, kurių metu už 1797 Lt nusipirko atsakovui R. R. priklausančią transporto priemonę R. C., 2000 m, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-06-15 pusmečiui apdraudė įsigytą automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei įregistravo ją transporto priemonių registre. Nei kaip potencialiam pirkėjui, nei kaip varžytinių dalyviui, automobilio apžiūrėti, įvertinti jo būklės buvo neįmanoma, nes savininkas R. R. (atsakovas) atsakydavo arba rasdavo kitą priežastį neleisti apžiūrėti automobilio. Atvykęs pasiimti automobilio, ieškovas pamatė, kad transporto priemonė yra techniškai netvarkinga ir nevažiuojanti. Kadangi transporto priemonės savininkas R. R. elgėsi nesąžiningai, teikė klaidingą informaciją ir pablogino antstolio jam patikėtą saugoti turtą, o antstolis, pablogėjus areštuoto turto vertei, jo iki varžytinių neperkainavo ir varžytinių dalyviams pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, prašo turto pardavimo iš varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu, taikyti restituciją ir atlyginti jo patirtas išlaidas bei neturtinę žalą.
Posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad varžytynėse nupirkto automobilio būklė visiškai neatitiko jo aprašymo varžytynių skelbime. Paskambinus antstoliui pasiteirauti dėl automobilio būklės, ieškovas antstolio buvo patikintas, kad automobilis atitinka aprašymą, o dėl išsamesnės informacijos pasiūlyta kreiptis į automobilio savininką. Automobilio savininkas telefonu taip pat pasakė, kad automobilis yra važiuojantis, todėl ir buvo pasirinktas būtent šis automobilis. Automobilį pavyko pasiimti tik šeštadienį, jis buvo paliktas Metalistų gatvėje, prie kapinių tvoros, automobilis buvo nevažiuojantis, jį teko nutempti į saugomą aikštelę. Šiuo metu automobilis saugomas aikštelėje. Ieškovo nuomone, parduodant turtą iš varžytynių, buvo pažeistos jo teisės, nes įsigytas automobilis buvo ne tos kokybės, kaip nurodyta jo aprašyme, todėl prašo turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu, taikyti restituciją ir atlyginti patirtą žalą, o negalint taikyti restitucijos - atlyginti patirtus nuostolius.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas antstolis A. L. nurodė, kad antstolio kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0159/13/00490 dėl 10 000 Lt skolos išieškojimo iš R. R. (atsakovo) valstybės naudai pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-20 nutarimą Nr. A2.8.-338-898/2013. Antstolis, būdamas tarpininku tarp pirkėjo ir pardavėjo vykdymo procese, nėra sandorio šalis, o varžytynėse parduoto turto savininkas yra R. R.. Mano, kad ieškovas reiškia reikalavimus ne tam atsakovui, todėl šiuo atveju negalima taikyti restitucijos antstoliui, kaip atsakovui, už antstolio veiksmus vykdymo procese. Pažymi, kad transporto priemonės būklė, antstolio turimais duomenimis, vykdant varžytynes, nebuvo pasikeitusi. Antstolis neturėjo jokio teisinio pagrindo transporto priemonės perkainojimui, o 2013-04-29 Patvarkymu dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. AN045773 transporto priemonė buvo įvertinta 2000,00 Lt, todėl pradinė turto pardavimo varžytynėse kaina buvo nustatyta 1600,00 Lt. Ieškovas, dalyvaudamas varžytinėse, sutiko su parduodamo turto kaina, todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, jog turtas turėjo būti perkainotas. Nurodo, kad šioje byloje, net jei ir turto pardavimo iš varžytynių aktas būtų pripažintas negaliojančiu ir restitucija taikoma natūra, skolininkui (buvusiam iš varžytynių parduoto turto savininkui) turėtų būti grąžinamas turtas, o pirkėjui priteisiama jo už tą turtą sumokėta pinigų suma. Iš pirkėjo gautos lėšos yra paskirstytos ir jau išmokėta išieškotojui, todėl pirkėjui, kaip pasikeitusiam kreditoriui išieškojimo prievolėje, ji turi būti priteisiama iš skolininko (buvusio iš varžytynių parduoto turto savininko). Pažymi, kad nustatyti, kada buvo padaryta žala transporto priemonei, antstolis 2013-08-06 kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes ji galimai buvo apgadinta dar esant areštuotai. Tokiu atveju už areštuotam turtui atsiradusią žalą būtų atsakingas turto saugotojas - R. R., o ne antstolis, todėl prašo ieškovo V. B. ieškinį atmesti.
Posėdžio metu antstolio padėjėjas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir papildomai paaiškino, kad automobilis įvertintas 2000 Lt suma, nes automobilis vertinimo metu buvo važiuojantis. Varžytynės vyko pagal įstatymo reikalavimus, antstolis įsitikinęs, jog pardavė turtą tokį, koks jis buvo vertinimo metu, o automobilis buvo apgadintas po varžytynių. Antstolis neatsako už po varžytynių sugadintą turtą, todėl antstolis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje.
Atsakovas R. R. su ieškiniu nesutiko, posėdžio metu paaiškino, kad neatsimena, kada gavo pranešimą apie automobilio areštą. Automobilį jis atitempė antstoliui, automobilis buvo nevažiuojantis, kodėl jis buvo įvertintas 2000 Lt, nežinantis, tokia kaina jam yra tinkama. Automobilio būklė nuo jo areštavimo iki pardavimo varžytynėse niekaip nepasikeitė, automobilis nebuvo patekęs į autoįvykį. Nemano, kad ieškovas patyrė žalą, nes automobilį pirko varžytynėse, jo neapžiūrėjęs, niekur nebuvo parašyta, kad automobilis važiuojantis. Neatsimena, ar prieš varžytynes kalbėjosi su antstolio kontoros darbuotojais apie automobilio būklę.
Trečiasis asmuo ,,BTA Insurance Company“ SE su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis būtų kreipęsis į antstolį dėl varžytinių nutraukimo. Priešingai, sudalyvavo e. varžytynėse neapžiūrėjęs perkamo automobilio, telefonu kalbėjosi su atsakovu R. R. ir turėjo suprasti, kad automobilis, parduodamas už pradinę 1600 Lt kainą, negali būti geros techninės būklės, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių nusipirkti geresnį automobilį, negu jis iš tikrųjų buvo. Mano, kad ieškinyje nėra pateikta įrodymų, liudijančių apie aplinkybes, kurioms esant turto pardavimo iš varžytinių aktas galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu ir to išdavoje taikoma restitucija. Teigia, kad antstoliui jokių prievolių nesukelia aplinkybė, kad po varžytinių ieškovas iš atsakovo R. R. atsiėmė blogesnės būklės automobilį, negu jis buvo iki varžytinių. Pažymėjo, kad ieškovo įvardinta žala atsirado dėl teisės aktais nustatytų reikalavimų vykdymo: automobilio civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmoka, mokestis VĮ Regitra už automobilio įregistravimą, bei ieškovo išlaidų, kylančių iš sutartinių santykių (už automobilio techninės būklės įvertinimą). Antstolis A. L. ginčo įvykio metu (ir dabar) turėjo profesinės veiklos draudiminę apsaugą pas tretįjį asmenį- „BTA Insurance Company" SE filiale Lietuvoje. Pagal Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 37 punktą, jeigu žalos dydis neviršija Lietuvos Respublikos antstoliu įstatyme nurodytos sumos - 1000 Lt arba lygus šiai sumai, žala nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlygina apdraustasis. Pagal tų pačių taisyklių 10.1. punktą neturtinė žala yra nedraudžiamasis įvykis (96 b. l.).
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau vadinama -VMI prie FM) atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodo, kad ieškovui įrodžius prašomą priteisti žalą iš atsakovo, neprieštarauja dėl ieškovo ieškinio tenkinimo ir prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir teismo sprendimą priimti savo nuožiūra (43 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad antstolio A. L. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0159/13/00490 dėl 10 000 Lt skolos išieškojimo iš R. R. išieškotojo valstybės naudai pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-20 nutarimą Nr. A2.8.-338-898/2013. 2013-04-08 turto arešto aktu Nr. AN043959 antstolio padėjėjas D. Ž. apribojo skolininkui R. R. disponavimo teisę transporto priemonėmis Mercedes Benz E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. C., 2000 m, 1.9D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (12 v. b. l), akto kopija R. R. išsiųsta 2013-04-08 (19 v. b. l.). 2013-04-29 patvarkymu Nr. AN045773 antstolis transporto priemonę R. C., 2000 m, 1.9D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 2000 Lt (29 v. b. l.). 2013-04-30 patvarkyme dėl varžytynių paskelbimo nurodoma, kad automobilio kėbulas paveiktas korozijos (39 v. b. l.). Ieškovas V. B. 2013-06-11 elektroninėse varžytinėse atsakovui R. R. priklausančią transporto priemonę R. C., 2000 m, 1.9D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nupirko už 1797 Lt (2013-06-14 turto pardavimo iš varžytynių aktas, 52 v. b. l.). Už varžytynėse parduotą turtą gautos lėšos paskirstytos: 1590 Lt pervesta valstybei, 206,73 Lt atlygis antstoliui (86 v. b. l.). 2013-10-04 defektavimo akte nurodoma, kad automobilis negali būti eksploatuojamas, preliminari remonto darbų kaina yra 5910 Lt, automobilį siūloma utilizuoti (113–116, 123 b. l.).
Ieškovas, vadovaudamasis CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktu, prašo pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu.
Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatas antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus; pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstoliui yra suteiktos įstatymų nustatytos funkcijos, t. y. būtent antstolis įgaliotas vykdyti išieškojimą iš skolininko turto, įkainuojant tokį turtą rinkos kaina, organizuoti turto pardavimą varžytynėse, užtikrinti, kad visi vykdymo procese atliekami veiksmai būtų teisėti ir pagrįsti.
CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta antstolio teisė areštuoti skolininkui priklausantį turtą. Areštas yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (LAT 2010-07-28 nutartis Nr. 3K-3-280/2010), todėl antstolis, taikydamas areštą, turi imtis visų būtinų priemonių, kad juo siekiamas tikslas – realus ir rezultatyvus išieškojimas – būtų pasiektas. Nagrinėjamu atveju antstolis, areštuodamas turtą, nustatė, kad yra apribojama tik disponavimo teisė ir paliko areštuotą automobilį skolininko naudojimui. Antstolio atstovas posėdžio metu paaiškino, kad automobilis buvo paliktas saugoti skolininkui, kadangi pagal susiklosčiusią praktiką toks būdas yra pigesnis, negu automobilio perdavimas saugoti kitiems asmenims, taip pat nurodė, kad skolininkas pats prašė automobilį parduoti varžytynėse, žinojo, kad negali pabloginti automobilio būklės, todėl nepasitikėti skolininku nebuvo jokio pagrindo. Proceso metu aiškinantis, kada pablogėjo areštuoto turto būklė ir nuo kada jis neatitiko skelbimuose nurodyto aprašymo, antstolio padėjėjas paaiškino, kad automobilis buvo apžiūrėtas 2013-04-29 nustatant jo vertę, automobilis buvo važiuojantis ir nustatyta 2000 Lt kaina atitiko tuometinę automobilio būklę. Atsakovas R. R. paaiškino, kad automobilis buvo nevažiuojantis, nurodė, kad automobilį antstolio apžiūrai jis atitempė, teigė nežinantis, kodėl automobilis buvo įvertintas 2000 Lt, teigė, kad po automobilio arešto nebuvo jokio autoįvykio ir automobilio būklė nepasikeitė. Bylos duomenimis, dėl areštuoto automobilio būklės pabloginimo antstolio iniciatyva yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo metu išsiaiškinta, kad LR Transporto priemonių draudikų biure nėra duomenų, kad automobilis dalyvavo eismo įvykiuose, pildant eismo įvykių deklaracijas; policijos sistemos duomenų registrų ir bazių duomenimis minėtas automobilis eismo įvykiuose nedalyvavo, ikiteisminis tyrimas nėra baigtas (108 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad įvertinant automobilį, jis buvo nevažiuojantis - 2013-04-30 patvarkyme dėl varžytynių paskelbimo nurodyta, kad automobilio kėbulas paveiktas korozijos (39 b. l.). Atsižvelgiant į antstolio nustatytą automobilio kainą, labiau tikėtina, kad automobilio vertinimo metu jis buvo važiuojantis, todėl, teismo nuomone, nebuvo pagrindo palikti areštuotą automobilį skolininkui, neuždraudžiant juo naudotis, nes naudojant automobilį yra reali grėsmė, kad jo vertė sumažės, o tai pagal CPK 683 straipsnio 3 dalį yra kliūtis leisti naudotis areštuotu daiktu. Byloje esantis interesanto elektroninis laiškas įrodo, kad iki varžytinių pradžios buvo gauta informacija dėl iš varžytinių parduodamo automobilio būklės pablogėjimo („automobilis šiuo metu yra daužtu šonu ir jis yra Kairių miestelio servise, .... automobilis išardytas dalimis ir nieko pamatyti nėra galimybės“, 48 v. b .l .). CPK 683 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė antstoliui bet kurioje proceso stadijoje areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Teismo nuomone, nagrinėjamoje situacijoje buvo pagrindas pasinaudoti pirmiau nurodyta teisės norma, o antstolio neveikimas tokiu atveju laikytinas netinkamu pareigų atlikimu.
Antstolis 2013-06-07 patvarkymu įpareigojo skolininką nedelsiant pateikti informaciją apie galimai pasikeitusią automobilio būklę, eismo įvykio deklaraciją ir draudimo poliso kopiją (48–49 v. b. l.). Posėdžio metu antstolis paaiškino, kad skolininkas R. R. žodinio pokalbio telefonu metu nurodė, kad automobilio būklė nepasikeitusi. Atsakovas R. R. teigė neatsimenantis, ar kalbėjosi su antstolio kontoros darbuotojais prieš varžytynes. Esant priešingiems šalių aiškinimams, teismas remiasi vykdomosios bylos medžiaga, kurioje nėra įrašų ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad iki varžytinių dienos, kilus abejonėms dėl transporto priemonės būklės pablogėjimo, automobilis buvo pakartotinai apžiūrėtas ir įvertintas. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad nors antstolio 2013-06-07 patvarkymas dėl informacijos pateikimo nebuvo įvykdytas, antstolis nesiėmė jokių priemonių jo reikalavimo nevykdžiusio skolininko atžvilgiu, neišsireikalavęs dokumentų ir pakartotinai neįvertinęs transporto priemonės būklės, organizavo numatytas varžytines elektroniniu būdu. Šios aplinkybės rodo, kad antstolis nepasinaudojo CPK 703 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta antstolio teise atšaukti varžytynes, jeigu iki jų pradžios paaiškėjo aplinkybės, keliančios abejonių dėl būsimų varžytynių teisėtumo.
Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiuo atveju antstolio veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad antstolis, vykdydamas pareigas, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, savo iniciatyva nesiėmė visų teisėtų priemonių, kad padėtų šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolio veiksmai vykdymo procese neatitiko teisės normų reikalavimų, nes antstolis neužtikrino realaus areštuoto automobilio naudojimosi teisės apribojimo, palikdamas areštuotą turtą skolininkui bei leisdamas juo naudotis, nors tai prieštaravo CPK 683 straipsnio 3 dalies nuostatoms; nepasinaudojo įstatymo numatyta galimybe perkainuoti turtą (LR CPK 681 str. 2 d.), kilus abejonių dėl varžytynių teisėtumo, jų neatšaukė (703 straipsnio 1 dalis).
Iš ieškovo formuluojamų reikalavimų darytina išvada, kad jis varžytynes prašo pripažinti negaliojančiomis CPK 602 str. 1 d. 7 p. pagrindu, t. y. dėl to, kad turto pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines jo teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pažymima, jog ne kiekvienas antstolio padarytas proceso teisės pažeidimas gali sudaryti pagrindą pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą neteisėtu (negaliojančiu). Tokiu pagrindu gali būti tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys vykdymo proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas iki varžytinių domėjosi parduodamos transporto priemonės būkle, tačiau niekas jam tikslios informacijos nepateikė, o iš antstolio pateiktos informacijos suprato, kad transporto priemonė yra važiuojanti, todėl nusprendė dalyvauti varžytinėse elektroniniu būdu internetiniame puslapyje www.evaržytynes.lt. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pats ieškovas, pirkdamas automobilį varžytynėse jo neapžiūrėjęs, o tik pasitikėdamas žodiniu patvirtinimu apie automobilio būklę ir skelbimais internete, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Posėdžio metu ieškovas nurodė, kad esminė sąlyga, kad pirko būtent šį automobilį buvo ta, kad automobilis važiuojantis, tačiau šios aplinkybės pats ieškovas nepasitikrino ir tokiais savo veiksmais prisiėmė riziką įsigyti jo lūkesčių neatitinkantį turtą.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ir pats ieškovas nagrinėjamoje situacijoje nebuvo pakankamai rūpestingas, pirmiau nurodyti antstolio padaryti proceso teisės normų pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, todėl ieškinio reikalavimas dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmestinas.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiški civilinių teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. antstolė R. M., A. K., bylos Nr. 3K-3-46/2008). Asmeniui prašant apginti jo civilines teises keliais gynimo būdais, teismas turi įvertinti, kuriam būdui ieškovas teikia prioritetą ir kuris yra tinkamiausias bei efektyviausias. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu priverstinio turto pardavimo vykdymo procese neteisėtumą lėmė antstolio atlikti neteisėti veiksmai, tai pažeistas asmenų teises teismas gina taikydamas civilinę atsakomybę. Tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus ir taikyti atsakovui antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę (CK 6.246– 6.249 straipsniai).
CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kadangi nuostoliai yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio konkrečiu atveju egzistavimo, turi įvertinti atsiradusios žalos prigimtį.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad antstolio padaryti pažeidimai yra tiesioginė neigiamų padarinių, kilusių pirkėjui, priežastis, t. y. jei antstolis A. L. būtų tinkamai ir rūpestingai vykdęs savo pareigas ir neturėdamas patikimų žinių apie automobilio būklę nebūtų vykdęs varžytynių, žala pirkėjui (ieškovui) nebūtų atsiradusi. Ieškovas nurodo, kad žalą jam sudaro: sumos, sumokėtos varžytynėse už automobilį (1797,00 Lt), ir dabartinės automobilio rinkos vertės (400 Lt, 124 b. l.) skirtumas, t. y. 1397 Lt; taip pat 160 Lt už automobilio draudimą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (28 b. l.), 39 Lt už transporto priemonės įregistravimą (VĮ „Regitra registracijos liudijimas Nr. E259157, 27 b. l.; mokėjimo kvitas 34 b. l.), 150 Lt už automobilio vertės bei techninės būklės nustatymą, 66,80 Lt kelionės išlaidų (viso 415,80 Lt). Teismo nuomone, ieškovo nurodyta nuostolių suma – varžytynėse sumokėtos kainos ir perduoto automobilio rinkos vertės skirtumas 1397 Lt, 160 Lt už automobilio draudimą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir 39 Lt už transporto priemonės įregistravimą, atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą, atsakovai nurodytų sumų neginčijo, todėl iš antstolio ieškovui priteistina 1596 Lt turtinės žalos. Tenkinus reikalavimą dėl tokio dydžio turtinės žalos priteisimo, ieškovas bus grąžinimas į poziciją, kurioje jis būtų, jei pažeidimas nebūtų įvykęs.
Ieškovas nurodo, kad didžiulį sukrėtimą patyrė, pamatęs nusipirktą automobilį ir supratęs, kad jis yra sugadintas, nevažiuojantis, neatitinkantis antstolio aprašymo. Taip pat stresą patyrė, nežinodamas, ką daryti su nevažiuojančiu automobiliu, kur saugiai palikti nerakintą automobilį, grįžęs į Vilnių pergyveno dėl Šiauliuose palikto automobilio. Ieškovui teko atidėti suplanuotas atostogas, atostogų metu turėjo vykti į Šiaulius pas tyrėją. Didžiausią dvasinį sukrėtimą patyrė dėl to, kad į tokią situacija buvo įtrauktas dėl valstybės įgalioto asmens veiksmų.
Neturtinės žalos samprata pateikta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Pagal ją neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Tačiau neturtinė žala atlyginama ne visais atvejais – ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 str. 2 d.). Pažymėtina, kad Antstolių įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, ieškovo rūpesčiai nusipirkus nevažiuojantį automobilį yra neišvengiama būtinybė, ir pagal bylos duomenis tokie rūpesčiai neperžengė įprastų pastangų ribų, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra netenkintinas.
Ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas (CK 6.34 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, prašė pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, atlyginti nuostolius, priteisti neturtinę žalą. Teismas sprendžia, kad pagrindo naikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą nėra, tačiau ieškinys dėl civilinės atsakomybės taikymo yra pagrįstas ir tenkintinas, reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestinas. Nors vertinant formaliai laikytina, kad tokiu atveju ieškinys tenkintas iš dalies ir pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, teismas įvertina tai, kad ieškovo piniginiai reikalavimai yra patenkinami 89 procentais ir sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju priteistinos iš antstolio.
Ieškovas, paduodamas ieškinį, sumokėjo 72 Lt žyminį mokestį (35 b. l.). Prie bylinėjimosi išlaidų priskirtina taip pat 150 Lt už automobilio vertės bei techninės būklės nustatymą (117 b. l.), vykimo į teismo posėdžius išlaidos: 66,80 Lt už bilietus (91 b. l.) ir 130,36 Lt išlaidos degalams (126 b. l.). Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš antstolio priteistina 309 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 18,60 Lt, todėl iš antstolio valstybei priteistina 16 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš ieškovo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos, nes jos yra mažesnės negu 10 Lt (CPK 96 str., LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo antstolio A. L. 1596 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai devyniasdešimt šeši litai) turtinės žalos, 5procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-07-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 309 Lt (trys šimtai devyni litai) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš antstolio A. L. valstybei 16 Lt (šešiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.