Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo antstolio A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6155-883/2013, iškeltoje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams antstoliui A. L. ir R. R. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos ir „BTA I. C.“ Se, atstovaujamas ,,BTA I. C.“ SE filialo Lietuvoje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

A. R. R. su ieškiniu nesutiko.

Nurodė, kad automobilį jis atitempė antstoliui, automobilis buvo nevažiuojantis, todėl jis buvo įvertintas 2000 Lt. Automobilio būklė nuo jo areštavimo iki pardavimo varžytynėse niekaip nepasikeitė, automobilis nebuvo patekęs į autoįvykį. Nemano, kad ieškovas patyrė žalą, nes automobilį pirko varžytynėse, jo neapžiūrėjęs, niekur nebuvo parašyta, kad automobilis važiuojantis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Antstolis, areštuoto turto saugotoju paskyręs turto savininką, nepažeidė jokių LR CPK nustatytų normų, veikė teisėtai ir pagrįstai. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, jog atsakovas R. R. pats kreipėsi į antstolį dėl transporto priemonės iš varžytinių pardavimo, ir, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, aktyviai siekė transporto priemonę realizuoti, antstoliui nebuvo jokio teisinio pagrindo abejoti skolininko bei turto saugotojo (atsakovo) sąžiningumu bei turtą perduoti saugoti kitam asmeniui. Pakeitus areštuoto turto saugotoją, bei vadovaujantis LR CPK 683 str. 4 dalimi, saugotojui už areštuoto turto saugojimą turi būti mokamas atlyginimas, todėl nagrinėjamu atveju būtų ženkliai padidėję vykdomosios bylos vykdymo išlaidos.

2. Teismas padarė klaidingas išvadas, jog antstolis veikė neteisėtai. Teigia, kad antstolio kontoroje gavus informaciją, kad atsakovas ir paskirtasis turto saugotojas R. R. interesantams teikė informaciją, jog parduodamo automobilio apžiūrėti nėra galimybės, nes jis galimai yra sudaužytas, 2013-06-07 Patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. AN049007 atsakovas R. R. buvo įpareigotas pateikti paaiškinimus apie aukščiau minėtas aplinkybes. A. R. R. telefonu susisiekė su antstolio kontora ir patikino, kad antstolio gauta informacija yra neatitinkanti tikrovės bei transporto priemonės būklė yra nepakitusi. Tai patvirtina ir byloje ieškovo nurodomos faktinės aplinkybės, jog 2013-06-11 ieškovo draugė I. S. telefonu kalbėjosi su R. R., kuris patikino, kad transporto priemonė yra geros būklės ir techniškai tvarkinga.

3. Pažymi, kad teismas sprendime nurodė, jog ieškovas domėjosi parduodamos transporto priemonės būkle, pirkdamas automobilį varžytynėse jo neapžiūrėjęs, o tik pasitikėdamas žodiniu patvirtinimu apie automobilio būklę ir skelbimais internete, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Pats ieškovas savo veiksmais prisiėmė riziką įsigyti jo lūkesčių neatitinkantį turtą. Todėl antstolis, vadovaujantis LR CPK 703 str., neturėjo jokio teisinio pagrindo atšaukti varžytynių, o tuo labiau perkainuoti turto LR CPK 681 str. 2 dalies pagrindu. Teismui ydingai formuojant praktiką, pagal kurią antstolis privalėtų atšaukti varžytynes, gavęs tik telefonu iš skolininko informaciją apie sugadintą (apgadintą) turtą, būtų sudaromos itin lengvos sąlygos skolininkui piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis vykdymo procese ir kiekvieną kartą antstoliui teikiant informaciją tik telefonu, pasiekti varžytynių atšaukimo. Be to, antstolis, gavęs nepatvirtintą informaciją, veikė aktyviai bei įpareigojo skolininką pateikti informaciją apie turto būklę (2013-06-07 Patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. AN049007).

4. Teisiškai nepagrįsta ir dviprasmiška teismo pozicija, jog pats ieškovas nagrinėjamoje byloje nebuvo pakankamai rūpestingas ir aukščiau nurodyti antstolio galimai padaryti proceso teisės normų pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu. Teismas ieškinio reikalavimus dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmetė, tačiau ėmėsi nagrinėti ieškinio reikalavimą dėl antstolio civilinės atsakomybės ir žalos priteisimo.

5. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo argumentų dėl būtinybės nustatyti žalos atsiradimo momentą, t. y. ar žala transporto priemonei buvo padaryta iki 2013-06-14 surašyto Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. AN049664 pasirašymo, ar po to. Teismas visiškai ignoravo atsakovo atstovo prašymus stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi antstolis 2013-08-06 kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo LR BK 246 straipsnio pagrindu. Už areštuotam turtui atsiradusią žalą po nuosavybės teisės į iš varžytynių parduotą turtą perėmimo yra atsakingas turto saugotojas - R. R., arba tretieji asmenys (jei tai būtų nustatyta ikiteisminio tyrimo metu), o ne antstolis. Remiantis byloje esančiais įrodymais, ikiteisminio tyrimo metu yra išsiaiškinta (ikiteisminis tyrimas nėra baigtas), kad LR Transporto priemonių draudikų biure nėra duomenų, kad varžytynių parduotas automobilis dalyvavo eismo įvykiuose, pildant eismo įvykių deklaracijas, o policijos sistemos duomenų registrų ir bazių duomenimis minėtas automobilis eismo įvykiuose nedalyvavo. Teismas visiškai nevertino ir tos aplinkybės, jog vadovaujantis LR CPK 619 str. 2 d., už perduoto saugoti (administruoti) turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą žalą atlygina saugotojas įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsiradusią žalą ieškovui privalo atlyginti atsakovas R. R..

6. Antstolių atsakomybę reglamentuojančio Antstolių įstatymo 16 str. 1 d. nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas nurodytą teisės normą, kaip tokią, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčo (dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo) sprendimui taikytinos LR CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008). Nagrinėjamu atveju antstolio atsakomybei atsirasti buvo būtina nustatyti visas deliktinės civilinės atsakomybes sąlygas: neteisėtus antstolio veiksmus (neveikimą) vykdymo procese, ieškovo patirtą žalą, priežastinį neteisėtų antstolio veiksmų (neveikimo) bei ieškovo patirtos žalos ryšį, antstolio kaltę (LR CK 6.246-6.249 straipsniai). Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negalima. Teismas, spręsdamas antstolio atsakomybės klausimą, atskirai dėl kiekvienos iš būtinųjų sąlygų deliktinei atsakomybei atsirasti nepasisakė, o tik nurodė, kad tariami antstolio padaryti pažeidimai yra tiesioginė neigiamų padarinių, kilusių pirkėjui (ieškovui), priežastis. Teismo sprendimo dalis dėl antstolio deliktinės atsakomybės laikytina nemotyvuota, nepagrįsta ir todėl naikintina.

7. Nesutinka su teismo sprendime išdėstytais motyvais, kad ieškovo nurodyta nuostolių suma - varžytynėse sumokėtos kainos ir perduoto automobilio rinkos vertės skirtumas 1397,00 Lt, 160,00 Lt už automobilio draudimą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir 39,00 Lt už transporto priemonės įregistravimą, atitinka LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą, atsakovai nurodytų sumų neginčijo, todėl iš antstolio ieškovui priteistina 1596,00 Lt turtinės žalos. Teigia, kad atsakovas su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti, todėl visiškai nesuprantamas ir nelogiškas teismo sprendime nurodomas motyvas, kad atsakovai ieškovo prašomų priteisti sumų neginčijo. Pažymi, kad teismo priteista ir ieškovo įvardintos žalos dalis (turėtos išlaidos) atsirado dėl teisės aktais nustatytų privalomų reikalavimų vykdymo - automobilio civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmoka (160,00 Lt), mokestis VĮ „Regitra“ už automobilio įregistravimą (39,00 Lt), o ne dėl antstolio veikimo ar neveikimo.

8. Teismas sprendime klaidingai nurodo, kad tenkinus reikalavimą dėl 1596,00 Lt dydžio turtinės žalos priteisimo iš antstolio, ieškovas bus grąžinamas į poziciją, kurioje jis būtų, jei pažeidimas nebūtų įvykęs. Pažymi, kad už varžytynėse parduotą turtą gautos lėšos jau yra paskirstytos ir pervestos išieškotojui. Teismui priteisus žalą ieškovui iš antstolio, atsakovas R. R. nepagrįstai praturtėjo antstolio sąskaita, kadangi vykdomojoje byloje Nr. 0159/13/00490 skolininko (atsakovo) R. R. skola valstybei sumažėjo. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, ir, kad būtų išvengta skolininko nepagrįsto praturtėjimo antstolio sąskaita, iš pirkėjo gautai pinigų sumai jau esant paskirstytai ir išmokėtai išieškotojui, pirkėjui ji turėjo būti priteista iš atsakovo R. R. (buvusio iš varžytynių parduoto turto savininko).

Trečiasis asmuo „BTA I. C.“ Se, atstovaujamas ,,BTA I. C.“ SE filialo Lietuvoje, pateikė pareiškimą, kuriuo prisidėjo prie atsakovo antstolio A. L. apeliacinio skundo.

1. Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis turėjo pagrįstos informacijos, jog ženkliai pablogėjo iš varžytynių parduodamo automobilio būklė, o tai yra tinkamas pagrindas pasinaudoti LR CPK 683 str. 1 dalyje numatyta galimybe paskirti kitą areštuoto turto saugotoją. Antstolis A. L., paskirdamas atsakovą R. R. areštuoto turto saugotoju, neuždraudė jam naudotis automobiliu. Teismas šiuo atveju pažeidimu laikė ne tai, kad skolininkas paskirtas saugotoju, bet tai, kad skolininkui nebuvo uždrausta naudotis areštuotu automobiliu, taip sumažinant jo vertę. Esant pagrįstiems įtarimams apie pablogėjusią automobilio būklę, antstolis šios informacijos tinkamai nepatikrino, automobilio neperkainojo bei nepaskyrė kito areštuoto turto saugotojo, taip pažeisdamas vykdymo proceso šalių teises bei teisėtus interesus. Apeliantas savo skunde nepateikė jokių reikšmingų argumentų, kurie galėtų paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ar pateisinti apelianto neveikimą.

2. Dėl neteisėto antstolio A. L. neveikimo - parduodamo iš varžytynių turto neperkainojimo, turint žinių, kad sumažėjo parduodamo turto vertė, ieškovui atsirado reali žala. Žala ieškovui kilo ne dėl to, kad R. R. galimai sugadino automobilį, netinkamai atliko saugotojo pareigas, bet dėl to, kad antstolis nepateikė ieškovui, kaip pirkėjui bei varžytynių dalyviui, tikros ir teisingos informacijos apie parduodamą transporto priemonę. Atsakovo R. R. galimi neteisėti veiksmai nebuvo tiesioginė ieškovui padarytos žalos priežastis. Tiesiogiai ieškovui žalą sukėlė antstolis, turėdamas žinių, kad turto būklė pablogėjusi, jis nepateikė išsamios ir teisingos informacijos, bei neperkainojo iš varžytynių parduodamo turto. Skirdamas atsakovą R. R. areštuoto turto saugotoju, antstolis privalėjo įsitikinti, kad jis bus tinkamas ir patikimas saugotojas. Tai, kad R. R. netinkamai atliko saugotojo pareigas, sukėlė nepatogumų antstoliui, o ne ieškovui.

3. Teigia, kad jei būtų pirkęs automobilį ne per varžytynes, o savarankiškai, tiesiai iš atsakovo R. R., tokio automobilio nebūtų pirkęs. Pirkdamas iš fizinio asmens tiesiogiai, ieškovas būtų elgęsis gerokai atsargiau, kadangi turėtų įsitikinti pardavėjo sąžiningumu. Tačiau pirko per antstolio organizuotas varžytynes ir, žinodamas antstoliams keliamus profesinius bei asmeninius reikalavimus, pasitikėjo jo pateikta informacija. Žala šiuo atveju ieškovui kilo tiesiogiai dėl antstolio kaltės - neteisėto neveikimo. Jei antstolis būtų tinkamai ir laiku atlikęs jam įstatymo nustatytas pareigas, ieškovas nebūtų įsigijęs minėto automobilio bei patyręs nuostolių (žalos).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad byla iš esmės išnagrinėta teisingai. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu ieškovo V. B. pasirinktą alternatyvų jo teisių gynimo būdą – turtinės žalos atlyginimą nepanaikinant automobilio R. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo iš varžytynių akto ir netaikant restitucijos. Tokio teismo sprendimo argumentai yra aiškūs ir sprendimas pakankamai motyvuotas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais teismo sprendimo motyvais bei išvadomis ir neturi pagrindo šioje nutartyje jų kartoti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas apeliacinį skundą, sprendžia tik dėl priteistinos turtinės žalos dydžio ir turi pagrindą sumažinti iš atsakovo antstolio A. L. priteistos žalos dydį bei taip iš dalies pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 punktas).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo V. B. reikalavimą dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, taip pat atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir patenkino alternatyvų ieškovo reikalavimą išieškoti žalą iš teisę pažeidusio asmens, nagrinėjamu atveju antstolio A. L..

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nebuvo nustatytos visos antstolio civilinei atsakomybei atsirasti sąlygos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolio padaryti pažeidimai yra tiesioginė neigiamų padarinių, kilusių ieškovui, priežastis, t. y. jei antstolis A. L. būtų tinkamai ir rūpestingai vykdęs savo pareigas ir neturėdamas patikimų žinių apie automobilio būklę nebūtų vykdęs varžytynių, žala pirkėjui (ieškovui) nebūtų atsiradusi (CK 6.246 str. – CK 6.249 str.).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0159/13/00490/2013 medžiagos matyti, kad antstolio A. L. kontoroje vykdomas 10 000 Lt skolos išieškojimas iš skolininko (atsakovo) R. R. išieškotojo valstybės naudai pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-20 nutarimą Nr. A2.8.-338-898/2013 (v. b. l. 3). 2013-04-08 turto arešto aktu Nr. AN043959 antstolio padėjėjas D. Ž. apribojo skolininkui R. R. disponavimo teisę transporto priemonėmis M. B. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. C., 2000 m, 1.9D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), areštuoto transporto priemonių saugotoju nurodytas R. R. (v. b. l. 11-12). 2013-04-08 Patvarkymu Nr. AN043960 skolininkas (atsakovas) R. R. įpareigotas turto arešto akte nurodytas transporto priemones pateikti vertės nustatymui (v. b. l. 14). 2013-04-29 Patvarkymu Nr. AN045773 antstolis transporto priemonę R. C., 2000 m, 1.9D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 2000 Lt, skolininkas su transporto priemonės R. C. įvertinimu sutiko (v. b. l. 28, 29), kas suponuoja išvadą, kad ginčo transporto priemonė buvo tinkamai pristatyta vertės nustatymui, t. y. buvo važiuojanti. Šias nustatytas aplinkybes patvirtina ir 2013-04-30 Patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo, kuriame nurodoma, kad automobilio kėbulas paveiktas korozijos, tačiau daugiau apie jokius trūkumus nėra nurodoma, Patvarkyme nurodyta varžytynių data nuo 2013-06-04, 10.00 val., iki 2013-06-11, 15.00 val. (v. b. l. 39). Tai reiškia, kad potencialūs pirkėjai, dalyvaudami parduodamo turto elektroninėse varžytynėse, pagrįstai ir teisėtai turėjo pagrindo tikėtis, kad laimėjus varžytines, jų įsigytą transporto priemonę bus galima naudoti pagal paskirtį, t. y. ji bus važiuojanti ir tinkama eksploatavimui. Tačiau jau pirmąją varžytynių dieną, t. y. 2013-06-04, 15.28 val., antstolio A. L. kontoroje iš varžytynėse ketinančio dalyvauti asmens buvo gauta informacija, kad varžytynėse parduodamas ginčo automobilis R. C. yra daužtu šonu, kad nėra galimybės apžiūrėti, kad automobilis galimai yra išardytas dalimis (v. b. l. 48). Reaguojant į šį pranešimą 2013-06-07 priimtas antstolio Patvarkymas Nr. AN049007, kuriuo skolininkas (turto saugotojas) R. R. įpareigotas nedelsiant pateikti informaciją apie galimai pasikeitusią automobilio būklę, eismo įvykio deklaraciją ir draudimo poliso kopiją (v. b. l. 49). Atkreiptinas dėmesys, kad negavęs jokio atsakymo į 2013-06-07 Patvarkymą Nr. AN049007, antstolis A. L. neatšaukė varžytinių, nors tokia pareigą turėjo (CPK 703 str. 1 d.), varžytynės buvo vykdomos toliau, laimėtoju paskelbtas ieškovas V. B. (v. b. l. 51), 2013-06-14 surašytas Turto pardavimo iš varžytinių aktas (v. b. l. 52).

Dėl išdėstyto sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad antstolio veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad antstolis, vykdydamas pareigas, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, savo iniciatyva nesiėmė visų teisėtų priemonių, kad padėtų šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Antstolio veiksmai vykdymo procese neatitiko teisės normų reikalavimų, nes antstolis neužtikrino realaus areštuoto automobilio naudojimosi teisės apribojimo, palikdamas areštuotą turtą skolininkui bei leisdamas juo naudotis, nors tai prieštaravo CPK 683 str. 3 d. nuostatoms; nepasinaudojo įstatymo numatyta galimybe perkainuoti turtą (LR CPK 681 str. 2 d.), kilus abejonių dėl varžytynių teisėtumo, jų neatšaukė (CPK 703 str. 1 d.).

Iš ieškovo pateikto 2013-10-04 defektavimo akto matyti, kad ginčo automobilis R. C. negali būti eksploatuojamas, preliminari remonto darbų kaina yra 5910 Lt, automobilį siūloma utilizuoti (b. l. 113–121, 124).

Byloje nustatytos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad antstolio padaryti pažeidimai yra tiesioginė neigiamų padarinių, kilusių pirkėjui, priežastis, t. y. jei antstolis A. L. būtų tinkamai ir rūpestingai vykdęs savo pareigas ir neturėdamas patikimų žinių apie automobilio būklę nebūtų vykdęs varžytynių, žala pirkėjui (ieškovui) nebūtų atsiradusi. Tai reiškia, kad antstolis privalo atlyginti ieškovui jo patirtą turtinę žalą (CK 6.249 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš antstolio ieškovui turtinę žalą, t. y. 1596 Lt, į šią sumą įtraukė ne tik ieškovo sumokėtos varžytynėse už automobilį 1797 Lt sumos ir faktinės automobilio rinkos vertės (400 Lt) skirtumą (b. l. 124), t. y. 1397 Lt, bet ir 160 Lt už automobilio draudimą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 28) bei 39 Lt už transporto priemonės įregistravimą (VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 27; mokėjimo kvitas b. l. 34).

Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka. I. V. B. pirmosios instancijos teismo sprendimo, toje dalyje, kurioje buvo atmestas jo reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2013-06-14 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. AN049664, neskundė; nagrinėjamu atveju ginčo automobilis R. C. liko ieškovui valdyti ir naudotis nuosavybės teise, todėl tiek 160 Lt išlaidos už automobilio draudimą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tiek 39 Lt už transporto priemonės įregistravimą, yra būtinos tam, kad ginčo transporto priemonė būtų įregistruota VĮ „Regitra“ duomenų bazėje. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteistą ieškovui V. B. iš atsakovo antstolio A. L. 1596 Lt turtinės žalos atlyginimą mažinant iki 1397 Lt.

Kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. patenkinus 80 proc. ieškinio reikalavimų, perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).

Ieškovas, paduodamas ieškinį, sumokėjo 72 Lt žyminį mokestį (b. l. 35), prie bylinėjimosi išlaidų priskirtina taip pat 150 Lt už automobilio vertės bei techninės būklės nustatymą (b. l. 117), vykimo į teismo posėdžius išlaidos: 66,80 Lt už bilietus (b. l. 91) ir 130,36 Lt išlaidos degalams (b. l. 126). Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš antstolio ieškovui priteistina 270 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 13 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, už apeliacinį skundą yra sumokėta 72 Lt žyminio mokesčio (b. l. 156), todėl iš ieškovo V. B. priteistina atsakovui antstoliui A. L. 9,36 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.).

I. V. B. nėra pateikęs įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos jam nepriteistinos (CPK 98 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimą, dalyje dėl turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti ieškovui V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo antstolio A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1397 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt septynis litus) turtinės žalos atlyginimą ir 270 Lt (du šimtus septyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui antstoliui A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9,36 Lt (devynis litus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.