- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-14
- Bylos Nr.
- e2-772-178/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00056-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Pareiškėjas
- Automobilių sporto klubo „Esmotorsport“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Automobilių sporto klubo „Esmotorsport“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties, kuria pakeistas išieškotojas vykdymo procese, civilinėje byloje Nr. e2-660-368/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ prašymą dėl šalies vykdymo procese pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Abastas“ 2015 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Erstema“ dėl 38 632,36 Eur skolos, 1 949,66 Eur delspinigių ir 125 685,89 Eur negautų pajamų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-660-368/2015 patvirtino tarp ieškovės UAB „Abastas“ ir atsakovės UAB „Erstema“ 2015 m. rugpjūčio 28 d. pasirašytą taikos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo per septynias dienas nuo taikos sutarties pasirašymo sumokėti ieškovei 145 000 Eur sumą, bei nutraukė civilinę bylą.
Atsakovei neįvykdžius įsipareigojimų pagal taikos sutartį, UAB „Abastas“ 2015 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. spalio 30 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-660-368/2015. 2015 m. lapkričio 20 d. teisme buvo gautas pareiškėjo antstolio R. B. prašymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, kuriame nurodyta, jog 2015 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimų perleidimo sutartimi Automobilių sporto klubas „Esmotorsport“ perėmė reikalavimo teisę į skolininką UAB „Erstema“. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi patenkino antstolio prašymą – pradinį išieškotoją UAB „Abastas“ pakeitė naujuoju išieškotoju Automobilių sporto klubas „Esmotorsport“.
Šalies argumentai
UAB „Abastas“ 2016 m. sausio 5 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė prašymą dėl ieškovo Automobilių sporto klubo „Esmotorsport“ pakeitimo UAB „Abastas“. Nurodė, kad pagal UAB „Abastas“ ir Automobilių sporto klubo „Esmotorsport“ 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarytos reikalavimų perleidimo sutarties 1.4 punktą reikalavimas automatiškai grįžo UAB „Abastas“, nes ieškovas nieko nesumokėjo pagal sutartimi perleistą reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2016 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Abastas“ prašymą dėl išieškotojo pakeitimo tenkino - pradinį išieškotoją Automobilių sporto klubą „Esmotorsport“ pakeitė išieškotoja UAB „Abastas“. Teismas nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimų perleidimo sutartimi šalys susitarė, kad reikalavimo teisių dalis, kurios skolininkas nesumokės naujajam kreditoriui, pastarasis iki 2015 m. gruodžio 31 d. sutarties 1.3 punkto tvarka automatiškai be atskiro rašytinio susitarimo grąžina nuosavybės teise kreditoriui. Įvertinus antstolės pateiktą informaciją, kad iki 2016 m. sausio 15 d. iš skolininko UAB „Erstema“ kreditoriui Automobilių sporto klubui „Esmotorsport“ nebuvo išieškota piniginių lėšų, pripažinta, jog pagal reikalavimų perleidimo sutarties sąlygas reikalavimas skolininkės UAB „Erstema“ atžvilgiu buvo grąžintas UAB „Abastas“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Pareiškėjas Automobilių sporto klubas „Esmotorsport“ (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį dėl išieškotojo pakeitimo ir klausimą dėl šalies vykdymo procese pakeitimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiama nutartis yra be motyvų, priimta nevertinant esminių aplinkybių, CPK 596 straipsnyje įtvirtintų sąlygų egzistavimo, todėl nustatytinas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
2. Nepaisant nenuginčytos ir res judicata turinčios reikalavimų perleidimo sutarties, teismas pakeitė išieškotoją, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje nurodoma, jog pagrindas pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra tuomet, kai teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises.
3. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą išreikalauti iš suinteresuotų asmenų ar antstolio reikiamą informaciją, o esant būtinybei skirti žodinį pareiškėjo prašymo nagrinėjimą. Tačiau teismas ne tik neišreikalavo būtinų duomenų, bet netgi pažeidė teisėtus apelianto lūkesčius ir nepagrįstai suteikė prioritetą nesąžiningai UAB „Abastas“, tiesiogiai lėmusiai sutarties vykdymo nustatytais terminais negalimumą.
UAB „Abastas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantas skunde dėsto nepagrįstas aplinkybes dėl neva galiojančios reikalavimų perleidimo sutarties bei nurodo jokio ryšio su nagrinėjamu klausimu nesusijusią teismų praktiką. Pripažintina, kad skundas yra formalus, pateiktas siekiant vilkinti procesą, kadangi apeliantas yra su skolininke UAB „Erstema“ susijusi įmonė, suinteresuota sutrikdyti skolos išieškojimą.
Šalies argumentai
2. Teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, kadangi teismas tinkamai aiškino reikalavimų perleidimo sutarties nuostatas bei įvertino antstolio pateiktą informaciją apie neįvykusį skolos išieškojimą. Reikalavimų perleidimo sutarties 1.4 punkte buvo nustatytas terminas perleidžiamam kreditoriniam reikalavimui, todėl, pasibaigus šiam terminui, pasibaigė ir reikalavimų perleidimo sutartis, o perleistas kreditorinis reikalavimas grįžo pradinei kreditorei UAB „Abastas“.
Atsakovė (skolininkė) UAB „Erstema“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo dėl atskirojo skundo pagrįstumo ar nepagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad atsakovei (skolininkei) nėra žinomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Abastas“ ir apelianto, vykdymo aplinkybės ir kilę ginčai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria vykdymo procese pakeistas išieškotojas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuojančiame CPK 596 straipsnyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius UAB „Abastas“, kuris 2015 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimų perleidimo sutartimi apeliantui buvo perleidęs reikalavimo teisę bei Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi buvo pakeistas naujuoju kreditoriumi – apeliantu, pateikė prašymą dėl apelianto pakeitimo UAB „Abastas“, t.y. grąžinti šiam reikalavimo teises. Prašymas buvo grindžiamas UAB „Abastas“ ir apelianto 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarytos reikalavimų perleidimo sutarties 1.4 punktu, numatančiu, kad „reikalavimo teisių dalis, kurią skolininkas nesumokės Naujajam kreditoriui, pastarasis iki 2015 m. gruodžio 31 d. šios sutarties 1.3 punkto nustatyta tvarka automatiškai be atskiro rašytinio susitarimo grąžina nuosavybės teise kreditoriui“.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikalavimų perleidimo sutarties nuostatas bei pagrįstai pakeitė šalis vykdymo procese. Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 596 straipsnis, numatantis procesinių teisių perėmimą, nenustato, kokius įrodymus būtina pateikti teismui tokio prašymo išsprendimui. Teismas, spręsdamas teisių perėmimo klausimą vykdymo procese CPK 596 straipsnio pagrindu, turi tik įsitikinti, ar pradinis kreditorius (išieškotojas) perleido priverstinai teismo sprendimo pagrindu vykdomą reikalavimą kitam asmeniui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino ne tik šalių sudarytos reikalavimų perleidimo sutarties nuostatas, tačiau atsižvelgė ir į antstolio pateiktą informaciją apie vykdomą išieškojimą. Pripažinus, jog reikalavimų perleidimo sutarties 1.4 punkto pagrindu reikalavimas skolininko UAB „Erstema“ atžvilgiu grąžintinas UAB „Abastas“, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pakeisti išieškotoją vykdymo procese.
Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo skundžiamos nutarties motyvavimo atmestini, nes pirmosios instancijos teismas nurodė argumentus tiek dėl šalių sudarytos sutarties, tiek dėl antstolio pateiktos informacijos. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Nagrinėjamu atveju esminiai faktiniai ir teisiniai nagrinėto klausimo aspektai pirmosios instancijos teismo yra tinkamai aptarti, o vien pareiškėjo nesutikimas su teismo motyvais nesudaro pagrindo pripažinti nutartį nemotyvuota ar nepagrįsta. Be to, bene vienintelis argumentas, pareiškėjo įsitikinimu, sudarantis pagrindą pripažinti skundžiamą nutartį nemotyvuota, yra tai, kad teismas nepasisakė dėl UAB „Abastas“ kaltės vykdant reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Toks argumentas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepripažintinas pakankamu atskirojo skundo tenkinimui.
Iš pirmosios instancijos teismui teikto apelianto atsiliepimo turinio matyti, jog UAB „Abastas“ kaltė grindžiama tuo, kad ši bendrovė apeliantui po 2015 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ilgą laiką neperdavė sutarties 1.6 punkte nurodytų dokumentų: teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, bei vykdomojo dokumento, kuriuos UAB „Abastas“ buvo įsipareigojęs pateikti per maksimaliai trumpą laiką. Apeliantas nurodė, kad šie dokumentai jam perduoti tik 2015 m. lapkričio 16 d. Kaip minėta, pagal sutarties 1.4 punktą ta reikalavimo teisių dalis, kurios skolininkas nesumokės apeliantui, turi būti grąžinta UAB „Abastas“ iki 2015 m. gruodžio 31 d. Taigi, galima būtų sutikti, kad po dokumentų perdavimo terminas apeliantui išieškoti iš skolininko lėšas buvo likęs neilgas. Kita vertus, reikalavimų perleidimo sutarties 1.6 punkte nustatyta, kad UAB „Abastas“ reikalingus išieškojimui dokumentus turi perduoti per „maksimaliai trumpą laiko tarpą“, t.y. šalys nenustatė konkretaus termino, o nurodytas „maksimaliai trumpas“ laiko tarpas galėtų būti interpretuojamas nevienareikšmiškai. Tačiau bet kuriuo atveju apeliantas nei iki šioje byloje nagrinėjamo UAB „Abastas“ prašymo pateikimo, nei po to nereiškė reikalavimų nei tiesiogiai UAB „Abastas“, nei teisme pakeisti reikalavimo perleidimo sutarties 1.3.1, 1.4 punktuose nustatytus terminus. Kitaip tariant, visos sutarties nuostatos yra galiojančios ir nepakeistos. Todėl vien apelianto deklaravimas, kad UAB „Abastas“ netinkamai vykdė reikalavimo teisių perleidimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas galiojančias reikalavimų perleidimo sutarties nuostatas aiškino netinkamai ir klausimą dėl teisių perėmimo turėjo išspręsti kitu būdu.
Iš dalies sutiktina su apelianto teiginiais, jog kilę neaiškumai gali būti išsprendžiami paskyrus žodinį posėdį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog CPK 593 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Taigi, civilinio proceso taisyklės įtvirtina ne teismo pareigą, o suteikia diskrecijos teisę spręsti dėl būtinumo skirti žodinį procesą. Įvertinus tai, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog reikalavimų teisės perleidimo sutarties nuostatos, kurių pagrindu vykdymo procese buvo pakeista šalis, yra pasikeitusios, ginčijamos ar pan., teiginys, jog buvo pagrindas nustatyti žodinio proceso būtinumą, laikytinas nepagrįstu. Juo labiau, kad pirmosios instancijos teisme apeliantui buvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą, bet apeliantas, ja pasinaudojęs, atsiliepime to ir neprašė, be to, visus savo argumentus apeliantas galėjo pateikti atskirajame skunde.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias šalies pakeitimą vykdymo procese, priėmė pagrįstą nutartį, o atskirajame skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.