Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-07-16 · Civilinė byla Nr. e2-936-117/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-16
Bylos Nr.
e2-936-117/2015
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00056-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Milašienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Erstema“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-936-117/2015Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00056-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Erstema“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-660-368/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Erstema“ dėl skolos, delspinigių ir negautų pajamų priteisimo, bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Erstema“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Abastas“ dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Abastas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Erstema“ 38 632,36 EUR skolos, 1 949,66 EUR delspinigių, 40 EUR sumą, 125 685,89 EUR negautų pajamų, 8,42 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio sumai (166 267,91 Eur) atsakovui UAB „Erstema“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti ieškinio sumai pinigines lėšas. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėjo, kad ieškinio suma yra didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi areštavo 166 267,91 Eur sumai atsakovui UAB „Erstema“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, leido šiais daiktais naudotis, bet uždraudė šiuos daiktus išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į juos bei įkeisti, daiktų nesant, ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą areštavo atsakovui UAB „Erstema“ priklausančias banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, leido atsiskaityti su ieškovu UAB „Abastas“, taip pat leido atsiskaityti su darbuotojais, mokėti įstatymo nustatytus mokesčius.

Teismas nurodė, kad įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, ir antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima daryti išvados, jog ieškovo ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, taigi egzistuoja pirma prieš tai minėta sąlyga. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad ieškovo reikalavimo suma yra didelė – 166 267,91 Eur, atsakovas turtą gali perleisti tretiesiems asmenims ir tai gali padidinti teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, neįvykdymo riziką. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio sumą ir jo priedus, sprendė, kad, jeigu iki sprendimo įsiteisėjimo atsakovo turtas būtų perleistas tretiesiems asmenims, kiltų reali grėsmė būsimo galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB ,,Erstema“ atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nagrinėjamoje byloje neegzistuoja jokių objektyviais duomenimis pagrįstų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog galimai ieškovui palankus būsimas teismo sprendimas galėtų būti neįvykdytas arba jo įvykdymas galėtų pasunkėti. Teismas, priimdamas nutartį, nevertino ir nesirėmė ekonomiškumo, proporcingumo ir interesų pusiausvyros principais, todėl neteisingai ir nepagrįstai atsakovo atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas ieškinyje neįrodė ir nepateikė jokių objektyvių duomenų (aplinkybių), kurie leistų konstatuoti realią grėsmę būsimam teismo sprendimo neįvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui, todėl teismas nepagrindė jų taikymo būtinumo.

2. Teismas neturėjo taikyti atsakovui laikinųjų apsaugos priemonių, nes šį klausimą sprendė remdamasis išimtinai ieškinio reikalavimo dydžiu ir neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovas su ieškiniu nepateikė jokių realią grėsmę patvirtinančių stuomenų – ieškovas nepateikė objektyvių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių neva blogą atsakovo finansinę padėtį bei egzistuojančią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškinio reikalavimų suma (166 267,91 Eur) atsakovui nėra didelė, nes pagal finansinės atskaitomybės duomenis atsakovas turi turto už 1 419 237,14 Eur. Atsakovas veikia pelningai – vien per 2014 metus atsakovo grynasis pelnas sudarė 48 431,12 Eur. Atsakovas 2015 metais planuoja sudaryti sutartis su nuolatiniais verslo parneriais dėl būsimų objektų statybos ir rekonstrukcijos, kurių vertė virš 1 mln. Eur. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas laikytinas finansiškai stabiliu, pelningai dirbančiu juridiniu asmeniu, kurio finansinė būklė laikytina gera, o jo valdomo turto vertė akivaizdžiai sąlygoja, jog ieškinio reikalavimų suma atsakovui nėra didelė.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB ,,Abastas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti į teismo posėdį liudytoją A. K.. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas teismui pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2014 metus, tad realiai šie duomenys ir dokumentai yra už praėjusius metus, todėl sprendžiant ginčą teisme finansinė situacija keisis ir neaišku ar įmonėje bus pakankamai lėšų, kad ji galėtų įvykdyti teismo sprendimą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės užtikrins ieškinio reikalavimų patenkinimą ateityje ir neužkirs kelio atsakovui iššvaistyti ar kitaip netekti turto. Atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos ir proporcingos galimam reikalavimo patenkinimui, jos nėra didesnės nei ieškinio suma, todėl visiškai atitinka laikinosioms apsaugos priemonėms įstatyme numatytus reikalavimus. Ieškovo turimais duomenimis atsakovo akcininkai 2014 metais įmonei suteikė 1 678 mln. Lt paskolą, todėl šią pinigų sumą akcininkai bet kuriuo metu gali atsiimti, pareikalauti grąžinti, inicijuoti bankrotą, restruktūrizaciją. Tokiu atveju atsakovas taptų nemokus ir prarastų didelę dalį turimo turto. Šias aplinkybes gali paliudyti A. K., kuris įmonėje dirbo direktoriumi iki 2014-11-20.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei kviesti į teismo posėdį liudytoją A. K..

CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokia pat nuostata yra įtvirtinta ir CPK 336 straipsnio 1 dalyje, kuri reglamentuoja atskirųjų skundų nagrinėjimą. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pav., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014; kt.).

Nagrinėjamu atveju įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus, byloje pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovo atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Ieškovas, prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenurodė jokių išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir atskirasis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, o aplinkybė, kad ieškovo nurodytas liudytojas duotų paaiškinimus apie atsakovo akcininkų suteiktą paskolą bendrovei, nesudaro pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas ieškovo prašymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojo iškvietimo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė abi sąlygas, būtinas laikinosioms apsaugos priemonės taikyti. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą bei ieškiniu pareikštų reikalavimų dydį atsakovui, sprendė, kad yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas priklauso nuo to, ar yra objektyvi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuota pozicija, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014; 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2007/2013; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 1624/2010; ir kt.). Tačiau prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė, ar ne. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, ieškovui pateikus įrodymus, kurie suponuoja nurodytos prezumpcijos taikymo pagrindą, būtent atsakovui atsiranda pareiga įrodyti, kad ieškovo pareikštas turtinis reikalavimas jam nėra didelis, t. y. jis turi paneigti didelės ieškinio sumos prezumpciją (CPK 12, 178 str.).

Kaip matyti iš atskirojo skundo motyvų, apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo argumentus dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo, taip pat pateikė įrodymus, jo manymu, patvirtinančius, kad apelianto turtinė padėtis yra tokia gera, jog teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės bei galės būti tinkamai įvykdytas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė bendrovės finansinius dokumentus. Iš pateikto 2014 m. gruodžio 31 d. UAB ,,Erstema“ balanso matyti, kad bendrovė turėjo turto už 4 900 342 Lt, iš kurio didžiąją dalį sudarė trumpalaikis turtas 4 774 380 Lt, o ilgalaikis turtas sudarė tik 125 962 Lt. Tuo tarpu atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 4 727 580 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 3 049 375 Lt. Apeliantas nekilnojamojo turto balanse neapskaitė, materialusis turtas sudarė 122 142 Lt. Apeliantas taip pat pateikė pelno (nuostolių) ataskaitą, pagal kurią įmonės pelnas 2013 m. siekęs 5 332 Lt sumą, 2014 m. padidėjo iki 140 145 Lt, kas, anot apelianto, liudija teigiamus įmonės veiklos rezultatus. Įvertinus aptartus įmonės finansinius rodiklius apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog apelianto turimo turto bei esamų įsipareigojimų (per vienerius metus mokėtinų sumų) santykis, kaip ir nuosavybes teise valdomo turto struktūra, patvirtina gerą įmonės finansinę padėtį bei aplinkybę, kad turimo turto pakaktų ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad antstolis, vykdydamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, 2015 m. balandžio 10 d. ir 2015 m. gegužės 8 d. turto aprašuose pažymėjo, jog buvo surastas ir aprašytas tik 19 361 Eur vertės atsakovo turtas. Apelianto argumentas, kad 2015 metais jis planuoja sudaryti sutartis su nuolatiniais verslo parneriais dėl būsimų objektų statybos ir rekonstrukcijos, kurių vertė virš 1 mln. Eur, nėra pagrįstas jokiais įrodymais.

Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo argumentai, kuriais įrodinėjama, kad ieškinio suma (166 267,91 Eur) nėra laikytina atsakovui didele, atmestini kaip neįrodyti ar apskritai paneigiantys galimybę jo turto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti (CPK 12, 144 str. 1 d., 178 str.).

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais ribojimais ir nepatogumais šaliai, kurios turtui taikomos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti apelianto turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas vadovavosi CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais principais, kad laikinosios apsaugos priemonės negali būti didesnės už ieškinio reikalavimus ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šiuo atveju teismas areštavo apelianto turtą, tačiau ne didesnės vertės nei ieškinio reikalavimų suma, taip pat pirmiausia taikė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą, ir tik jo nesant ar esant nepakankamai areštavo pinigines lėšas. Taigi teismas, skundžiama nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, apelianto nurodytų ekonomiškumo, proporcingumo ir interesų pusiausvyros principų nepažeidė.

Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaDanutė Milašienė