- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-16
- Bylos Nr.
- e2-1157-117/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00056-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Erstema“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Erstema“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-660-368/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Erstema“ dėl skolos, delspinigių ir negautų pajamų priteisimo, bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Erstema“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Abastas“ dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Abastas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Erstema“ 38 632,36 EUR skolos, 1 949,66 EUR delspinigių, 40 EUR sumą, 125 685,89 EUR negautų pajamų, 8,42 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio sumai (166 267,91 Eur) atsakovui UAB „Erstema“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti ieškinio sumos pinigines lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi areštavo 166 267,91 Eur sumai atsakovui UAB „Erstema“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, leidžiant šiais daiktais naudotis, bet uždraudžiant šiuos daiktus išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į juos bei įkeisti, daiktų nesant, ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą areštavo atsakovui UAB „Erstema“ priklausančias banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, leidžiant atsiskaityti su ieškovu UAB „Abastas“, taip pat leidžiant atsiskaityti su darbuotojais, mokėti įstatymo nustatytus mokesčius.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Abastas“ 2015 m. balandžio 21 d. teismui pateikė prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „Erstema“ turtui. Ieškovas prašė nepranešus atsakovui areštuoti ieškinio sumos (166 267,91 Eur) ribose atsakovui UAB „Erstema“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas banko sąskaitose ar įmonės kasoje bei turtines teises, esančias pas trečiuosius asmenis, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vykdyti skubiai. Nurodė, kad antstolis surado ir aprašė tik 10 000 Eur vertės atsakovo turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino iš dalies: areštavo 166 267,91 Eur sumai atsakovui UAB „Erstema“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, leido šiais daiktais naudotis, bet uždraudė šiuos daiktus išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į juos bei įkeisti; daiktų nesant, ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą areštavo atsakovui priklausančias banko sąskaitose ir/ar įmonės kasoje esančias pinigines lėšas, leido atsiskaityti su ieškovu, taip pat leido atsiskaityti su darbuotojais, mokėti įstatymo nustatytus mokesčius; piniginių lėšų nesant, ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą areštavo atsakovui priklausančias turtines teises, esančias pas trečiuosius asmenis.
Teismas nurodė, kad kartu su prašymu dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo ieškovas teismui, be kita ko, pateikė antstolio 2015-04-17 patvarkymą, ir jame nurodyta, kad vykdant teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį realiai buvo rastas tik skolininkės 10 000 Eur vertės turtas. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teisme 2014 m. balandžio 15 d. buvo gautas antstolio V. D. prašymas dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties išaiškinimo, ir jame antstolis jau buvo nurodęs, kad skolininko UAB „Erstema“ vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kurio pakaktų išieškotojo reikalavimams užtikrinti nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto neužtenka ieškovo UAB „Abastas“ ieškinio reikalavimams užtikrinti, todėl būtina taikyti papildomas priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB ,,Erstema“ atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, gavęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo, neinformavo atsakovo apie ieškovo pateiktą prašymą ir atėmė teisę pasinaudoti įstatymo suteikta teise pareikšti prieštaravimus.
2. Nagrinėjamoje byloje neegzistuoja jokių objektyviais duomenimis pagrįstų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog galimai ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti neįvykdytas arba jo įvykdymas galėtų pasunkėti. Teismas nevertino laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo pagrįstumo.
3. Ieškovas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių neva blogą atsakovo finansinę padėtį, bei egzistuojančią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovo akcininkų piniginiais įnašais 654 305,68 Eur suma atsakovo įstatinis kapitalas 2015-04-08 sprendimu buvo padidintas, kas pagrindžia, jog atsakovo finansinė būklė ne tik yra gera ir stabili, tačiau ir tai, kad atsakovui ieškinio suma nėra didelė. Ieškovas klaidingai nurodo, kad vykdant laikinąsias apsaugos priemones nustatyta, kad atsakovas turi turto tik už 10 000 Eur, nes atsakovas vien ilgalaikio materialaus turto, atskaičiavus nusidėvėjimą turi už 32 341,40 Eur. Atsakovas laikytinas stabiliu, pelningai dirbančiu juridiniu asmeniu, kurio finansinė būklė laikytina gera, o jo valdomo turto vertė akivaizdžiai sąlygoja, jog ieškovo reikalavimų suma atsakovui nėra didelė.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB ,,Abastas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas, teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė ne tik įrodomąją reikšmę turinčius duomenis, tačiau pateikė ir faktus, kad laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos, t. y. jos susijusios su pareikštu reikalavimu bei mažiausiai įmanomai varžo atsakovo veiklą. Teismas taikė tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo būtinos pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti. Atsakovo pateikti finansiniai duomenys neatspindi tikrosios atsakovo turtinės padėties, yra deklaratyvūs.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kokių ir kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17 str., 148 str.). Jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis ar taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Šis laikinųjų apsaugos priemonių institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-243/2012).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi, tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikumo, areštavo 166 267,91 Eur sumai atsakovui UAB „Erstema“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, leido šiais daiktais naudotis, bet uždraudė šiuos daiktus išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į juos bei įkeisti, daiktų nesant, ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą areštavo atsakovui UAB „Erstema“ priklausančias banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, leido atsiskaityti su ieškovu UAB „Abastas“, taip pat leido atsiskaityti su darbuotojais, mokėti įstatymo nustatytus mokesčius.
Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad vykdydamas minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, antstolis surado tik 10 000 Eur vertės atsakovo turtą, ieškovas kreipėsi į teismą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš dalies tenkindamas ieškovo prašymą – areštavo 166 267,91 Eur sumai atsakovui UAB „Erstema“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, leido šiais daiktais naudotis, bet uždraudė šiuos daiktus išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į juos bei įkeisti; daiktų nesant, ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą areštavo atsakovui priklausančias banko sąskaitose ir/ar įmonės kasoje esančias pinigines lėšas, leido atsiskaityti su ieškovu, taip pat leido atsiskaityti su darbuotojais, mokėti įstatymo nustatytus mokesčius; piniginių lėšų nesant, ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą areštavo atsakovui priklausančias turtines teises, esančias pas trečiuosius asmenis.
Apeliantas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad byloje neegzistuoja jokių objektyviais duomenimis pagrįstų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog galimai ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti neįvykdytas arba jo įvykdymas galėtų pasunkėti, nes atsakovo turtinė padėtis yra gera ir jis būtų pajėgus įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą. Analogiški atsakovo argumentai buvo pateikti atskirajame skunde dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties, dėl kurių Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-936-117/2015 jau yra pasisakyta, todėl nagrinėjamoje byloje dėl jų išsamiau nepasisakoma. Kadangi atsakovo turtinės padėties bei jo finansinių galimybių preliminarus įvertinimas nepaneigia grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, kurią savaime kelia didelė ieškinio suma bei ieškinio reikalavimų prima facie pagrįstumas, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog šių aplinkybių kontekste siekis apsaugoti ieškovo tikėtinai pagrįstus turtinius reikalavimus sudarė pakankamą laikinųjų apsaugos priemonių bei papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisinį pagrindą. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad atsakovo akcininkų piniginiais įnašais 654 305,68 Eur suma atsakovo įstatinis kapitalas 2015-04-08 sprendimu buvo padidintas, nagrinėjamu atveju nepaneigia papildomų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo. Bylos duomenimis, antstolis, vykdydamas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį, surado ir aprašė atsakovo turto už 19 361 Eur (2015 m. gegužės 8 d. ir 2015 m. balandžio 10 d. turto aprašai), dėl to atmestini apelianto argumentai dėl geros finansinės būklės, paneigiančios aplinkybę, kad ieškovo reikalavimų suma atsakovui nėra didelė.
Apeliantas nepagrindė, kokiu būdu laikinųjų apsaugos priemonių padidinimas pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismo pritaikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškovo reikalavimais, užtikrina jų įvykdymą ir nesuvaržo atsakovo teisių daugiau nei būtina užtikrinti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Apeliantas nepaneigė papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo, kurį sudaro grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ieškinio tenkinimo atveju. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas, prašydamas panaikinti byloje pritaikytas papildomas laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė, kad nėra pagrindo jas taikyti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliekama nepakeista. Tačiau pažymėtina, kad teismas, taikydamas papildomas laikinąsias apsaugos priemones, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad papildo ankstesniąją, t. y. 2015 m. kovo 16 d. nutartį. Todėl siekiant išvengti neaiškumų dėl arešto masto (skundžiama nutartimi arešto suma nėra keičiama), skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies antro sakinio pradžia papildoma tokia nuostata: „Papildyti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:“.
Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su motyvuotu prašymu taikyti galimų jo nuostolių atlyginimo užtikrinimą, ar prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, ar jas panaikinti, įmokėjus į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikus laidavimą arba įkeitus turtą (CPK 146 str. 1 d., 148 str., 149 str., 150 str.).
Atsakovas atskirajame skunde įrodinėja, kad teismas apie ieškovo prašymą padidinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo neinformavo, taip atimdamas galimybę atsakovui pateikti savo paaiškinimus, nesuteikė teisės bei galimybės pasisakyti, dėl to pažeidė atsakovo teises bei teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Nepranešimas kitai šaliai apie laikinųjų apsaugos priemonių padidinimą nesudaro pagrindo pripažinti atitinkamą procesinį teismo sprendimą negaliojančiu, nes ši šalis turėjo visas sąlygas būti išklausyta ir pateikti savo argumentus dėl pareikšto prašymo atskirajame skunde, o pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, gali su juo sutikti ir panaikinti nutartį (CPK 334 str. 2 d. 1 p.).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas.
Ieškovas atsiliepimo į atskirąjį skundą rezoliucinėje dalyje suformulavo prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Viena vertus, šis prašymas motyvuojamoje atsiliepimo dalyje nėra pagrindžiamas jokiais argumentais bei motyvais. Kita vertus, proceso dalyvių prašymai dėl žodinio nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismui nėra privalomi, o šiuo atveju kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atskirojo skundo apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, nenustatyta, todėl šis prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Nutarties rezoliucinės dalies antro sakinio pradžią papildyti tokia nuostata: „Papildyti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:“.