Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Klaipėdos teritorinės muitinės atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Klaipėdos teritorinės muitinės prašymą suinteresuotiems asmenims J. M., antstoliui S. V., skolininkui M. M. dėl turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

9. Apeliacijos objektas – Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas nustatyti skolininko turto dalį bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

11. Remiantis CPK 666 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis yra ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Paminėtina, kad pagal CPK 667 straipsnyje paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

14. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal jį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje yra šios vykdomosios bylos, kuriose išieškojimas vykdomas iš skolininko M. M.: 1) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 21 789,92 Eur įsiskolinimo; 2) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 161,00 Eur įsiskolinimo; 3) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 296,00 Eur įsiskolinimo; 4) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 293,00 Eur įsiskolinimo. Bendra išieškotina suma 22 539,92 Eur.

16. 2019 m. liepos 31 d. antstolis S. V. nukreipė išieškojimą į skolininko M. M. sutuoktinės J. M. turimas pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose. 2021 m. sausio 25 d. patvarkymu antstolis išieškotojui pasiūlė iki 2021 m. kovo 25 d. kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. 2021 m. kovo 10 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose gautas Klaipėdos teritorinės muitinės prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

17. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose 2020 m. gruodžio 21 d. buvo iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų J. M. ir M. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Apie bylos iškėlimą J. M. informavo išieškotoją Klaipėdos teritorinę muitinę 2020 m. gruodžio 21 d. pranešimu, kuris šiai institucijai buvo įteiktas 2020 m. gruodžio 28 d. (t. 1, b. l. 60–64). Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2021 m. sausio 7 d. sprendimu nutraukė J. M. ir M. M. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų 2020 m. lapkričio 9 d. sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį (t. 1, b. l. 65–67). Šis sprendimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 9 d. Pažymėtina, kad teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 3.2 punkte numatyta, jog „sutuoktiniai susitaria, kad banko sąskaitose, ir/ar ne banko Įstaigose esančios ir/ar faktiškai kiekvieno iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos lieka to sutuoktinio asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ar išduota banko kortelė ir/ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos“. Minėtos sutarties 4.2 punkte numatyta, jog „sutuoktiniai konstatuoja, kad M. M. atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninės skolos, todėl po santuokos nutraukimo, M. M. ir toliau lieka atsakingas už savo asmeninių prievolių tinkamą įgyvendinimą“.

18. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2021 m. kovo 10 d. apeliantė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti skolininko M. M. turto dalį – 1/2 dalį, esančią banko sąskaitoje, priklausančioje sutuoktinei J. M..

19. Bylos įrodymų pagrindu, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis), pirmosios instancijos teismui pakako įrodytų duomenų apeliantės prašymui atmesti. Nagrinėjamos bylos atveju nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, jog J. M. 2020 m. gruodžio 21 d. pranešimu, kuris apeliantei buvo įteiktas 2020 m. gruodžio 28 d., informavo išieškotoją Klaipėdos teritorinę muitinę, kad šalys sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir 2021 m. gruodžio 21 d. kreipėsi Tauragės apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu bylos iškėlimo. Minėtame pranešime nurodė, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje aptarti šalių turimi finansiniai įsipareigojimai ir jų vykdymas po santuokos nutraukimo. Taip pat nurodė, jog apeliantė turi teisę įstoti į santuokos nutraukimo bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus.

20. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad apeliantė J. M. ir M. M. santuokos nutraukimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nereiškė nei atsiliepimų, nei motyvuotų prašymų, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė yra pasibaigusi nutraukus J. M. ir M. M. santuoką, todėl šioje byloje nėra pagrindo nustatyti skolininko M. M. turto dalį J. M. banko sąskaitoje, padaryta pritaikius ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo išaiškinimų, nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

21. Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dėl turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai skundžiama nutartimi priimtam teisiniam rezultatui įtakos neturi. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

23. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nepažeidė proceso ir materialinės teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Apeliantės manymu, teismas nepagrįstai iš jos suinteresuotam asmeniui J. M. priteisė 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės teigimu, ji pasinaudojusi antstolio pasiūlymu kreipėsi į teismą su pareiškimu CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, todėl turėtų būti taikoma CPK 593 straipsnio 5 dalies nuostata ir bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės vertinimu.

25. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad išieškotojas kaip asmuo, turintis teisę į skolos grąžinimą, nesant skolininko asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, savo nuožiūra gali rinktis veiksmingiausią (greičiausią, ekonomiškiausią) „procesinį kelią“ savo reikalavimui patenkinti, t. y. arba supaprastinto proceso tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, arba ginčo teisenos tvarka pareikšti ieškinį teisme dėl skolininko turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Kaip jau minėta, pareiškėja pasirinko kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje (CPK 667 straipsnis). Pažymėtina, kad bylos dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo priskiriamos byloms, nagrinėjamoms supaprastinta (ypatingosios teisenos) tvarka (CPK 442 straipsnio 14 punktas).

26. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Teismo vertinimu, kaip ir bet kuris klausimas civiliniame procese, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išsprendžiamas remiantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbią reikšmę sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turi kaltė dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti nėra pagrindo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tenkinant suinteresuoto asmens J. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nagrinėjamu atveju nustatytas priešingas pareiškėjos Klaipėdos teritorinės muitinės ir suinteresuoto asmens J. M. suinteresuotumas dėl pareiškimo. Remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas iš pareiškėjos priteisti suinteresuotam asmeniui J. M. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo atskirasis skundas atmestas, suinteresuoto asmens J. M. prašymas dėl 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš apeliantės yra tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos Klaipėdos teritorinės muitinės suinteresuotam asmeniui J. M. 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų, 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.