- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- II-350-946/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Pažeidėjas
- R. D.
nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato – atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. D. skundą dėl ne teismo tvarka priimto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2018 m. liepos 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 63-ANR_N-1412-2018.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Giedriaus Juso 2018 m. liepos 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 63-ANR_N-1412-2018 R. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 25,00 Eur bauda, už tai, kad ji 2018 m. birželio 1 d. apie 8.50 val. dirbdama uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) pardavėja, viešoje maitinimo vietoje, turinčioje licenciją prekybai alkoholiniais gėrimais, parduotuvėje (duomenys neskelbtini), neįsitikinusi, jog alkoholiniai gėrimai bus vartojami vietoje, R. L. pardavė keturis vienkartinius puodelius, uždengtus dangteliais, su alkoholiniu gėrimu – alumi ir neužtikrino, kad minėtas asmuo jį vartos minėtoje viešoje maitinimo vietoje – pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 1 dalyje (b. l. 10).
Administracinėn atsakomybėn traukiama R. D., nesutikdama su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Giedriaus Juso 2018 m. liepos 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 63-ANR_N-1412-2018, pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti 2018 m. liepos 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad nutarime nebuvo tinkamai įvertintos faktinės aplinkybės ir išsklaidytos byloje egzistuojančios abejonės - policija, priimdama nutarimą, visas bylos aplinkybes bei egzistuojančias abejones aiškino tik jos nenaudai ir nevertino pateiktų paaiškinimų. Policija neatliko tinkamo administracinio nusižengimo tyrimo ir nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai bei objektyviai ištirtos protokole nurodytos aplinkybės, visiškai netyrė ir nevertino jos kaltės, nutarime nebuvo išdėstytos ir motyvuotai ?vertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Nutarime neegzistuoja ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviosios ir objektyviosios pusės požymiai. Nutarime nurodytu atveju alkoholiniai gėrimai buvo parduoti laikantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintos išimties sąlygų: parduoti alkoholiniai gėrimai buvo išpilstyti į taures, kurios pirkėjui buvo perduotos be jokių dangtelių, kurie bare nėra pardavinėjami ar dalinami, pirkėjas pats taures užsidengė dangteliais. Alkoholiniai gėrimai buvo parduoti vartoti vietoje - buvo atlikti visi įmanomi teisėti veiksmai (proporcingi draudimui), kuriuos buvo įmanoma atlikti siekiant laikytis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto normos reikalavimų ir užtikrinti alkoholinių gėrimų pardavimą vartojimui vietoje: bare gerai pirkėjams matomose vietose yra iškabinti išsamūs ir aiškūs informaciniai pranešimai, kuriais pirkėjai yra (buvo) informuojami apie pareigą iš baro įsigytą alkoholį vartoti tik vietoje, ji asmeniškai informavo pirkėją, jog bare įsigytus alkoholinius gėrimus galima vartoti tik viduje ir griežtai draudžiama išsinešti, be to, alkoholiniai gėrimai pirkėjui buvo išpilstyti. Vien dėl to akivaizdu, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti vartojimui vietoje: tiek iš informacinių pranešimų bei jos įspėjimų ir veiksmų akivaizdžiai turėjo suprasti ir pirkėjas. Visa tai patvirtina ne tik pardavimo vartoti vietoje faktą, bet ir tai, kad pirkėjui tikrai turėjo būti suprantama, jog alkoholinius gėrimus jis privalo vartoti vietoje. Be kita ko, toks reikalavimas pirkėjui turėjo būti žinomas, kadangi tai yra įtvirtinta įstatyme, o įstatymus kiekvienas Lietuvos pilietis privalo žinoti. Alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje užtikrino bare įrengti stalai, kurie alkoholinių gėrimų pardavimo metu buvo laisvi. Tai, jog alkoholiniai gėrimai pirkėjo buvo išsinešti savavališkai ir nepaklūstant nustatytai tvarkai, negali turėti jokios įtakos jos veiksmų įvertinimui, nes toks pirkėjo elgesys nebuvo ir negalėjo būti jos kontroliuojamas. Pirkėjas įsigytus gėrimus iš baro išsinešė savavališkai - visos aplinkybės patvirtina, jog pirkėjas žinojo (turėjo žinoti), kad alkoholinius gėrimus privalo vartoti vietoje, tačiau piktavališkai nepakluso nustatytai tvarkai ir kartu su alkoholiniais gėrimais pasišalino iš baro.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. D. palaikė skundą ? prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Giedriaus Juso 2018 m. liepos 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 63-ANR_N-1412-2018 ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Paaiškino, kad alkoholinius gėrimus ji išpilsto į vienkartinius indus ir įspėja pirkėjus vartoti alkoholį vietoje, jokių dangtelių maitinimo įstaigoje nėra. Būna atveju, kai klientai patys atsineša dangtelius, kuriuos patys ir užsideda. Alkoholis pilstomas į vienkartinę tarą dėl patogumo, kadangi jos nereikia plauti, ši tara po naudojimo yra išmetama. Parduotuvėje parduodamas nepilstomas alus, t. y. buteliais. Pirkėjui, įsigijusiam alkoholį taroje, alkoholis yra išpilamas į vienkartinę tarą, priklausomai nuo to, kokios rūšies alkoholis yra įsigytas. Šiuo atveju ji pirkėjo įsigytą alkoholį - alų, išpilstė į keturis 0,5 l talpos vienkartinius bokalus, įspėjo šį pirkėją vartoti alkoholį vietoje. Kartu su pirkėju buvo dar du asmenys. Viešojo maitinimo įstaigoje yra pastatytas stalelis su kėdėmis, todėl yra sudarytos visos sąlygos vartoti alkoholį vietoje. Ji fiziškai yra nepajėgi sulaikyti asmenų, ketinančių išsinešti jiems vienkartinėje taroje išpilstytus alkoholinius gėrimus. Asmenų, nusipirkusių alkoholinius gėrimus, ji iš įstaigos nevaro.
Nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato – atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nepraneštos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Nutarimą priėmusi institucija atsiliepime į administracinėn atsakomybėn traukiamos R. D. skundą nurodė, kad su R. D. skunde išdėstytomis pretenzijomis nesutinka ir prašo palikti galioti priimtą nutarimą.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. L. paaiškino, kad tądien jis parduotuvėje (duomenys neskelbtini) nusipirko alaus. Pradžioje jis į parduotuvę atėjo vienas, gėrė ten alų, o vėliau atėjo dar du draugai, su kuriais sugalvojo alų išgerti pas jį namuose, todėl nusipirko du betelius po 1 l talpos alaus, kuriuos jiems alų pardavusi pardavėja R. D. išpilstė į keturis 0,5 l talpos puodelius ir nurodė vartoti vietoje, taip pat įspėjo, jog alkoholinių gėrimų iš parduotuvės išsinešti negalima. Tačiau jie įspėjimo nepaisė – išėję į koridorių, stiklines su alumi užsidengė dangteliais, kuriuos vienas iš draugų buvo atsinešęs iš namų, susidėjo į plastikinį maišelį ir išsinešė iš parduotuvės, kur ir buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Parduotuvėje buvo pastatytas stalas su kėdėmis, todėl vartoti alkoholį viduje galimybę turėjo. Anksčiau buvo parduodami gėrimai vienkartinėje taroje su dangteliais, šiuo metu dangteliai parduotuvėje nededami.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Egidijus Ulanavičius paaiškino, kad šio konkretaus atvejo jis neatsimena, tačiau šios parduotuvės veikla jiems yra žinoma. Kiek yra tekę lankytis šioje parduotuvėje - paskutinį kartą ten lankėsi prieš du ar tris mėnesius, pagalbinėse patalpose buvo sudėti plastikiniai bokalai ir dangteliai. Po šio įvykio šioje parduotuvėje jam lankytis neteko.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Giedrius Jusas paaiškino, kad tądien jis dirbo kartu su pareigūnu Egidijumi Ulanavičiumi nežymėtoje transporto priemonėje apsirengę civiliniais rūbais, stebėjo parduotuvę (duomenys neskelbtini). Po kažkurio laiko pastebėjo iš parduotuvės išeinantį R. L., kuris nešėsi maišelyje keturis plastikinius bokalus alaus. Abejoja, kad dangtelius R. L. ar kuris nors iš su juo buvusių draugų atsinešė į parduotuvę ir jais vienkartinius bokalus užsidengė patys, kadangi jam teko anksčiau tokius pačius dangtelius matyti šioje parduotuvėje, taip pat dangteliai bei maišelis nebuvo suglamžyti ar sudėvėti. Iš karto po šio pažeidimo į parduotuvę užėjęs jis nebuvo.
Teismo posėdžio metu apklaustas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato inspektorius Andrius Zolotovas paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokolą jis surašė iš gautos medžiagos, pats jis įvykyje nedalyvavo. Pardavėja, pardavusi alkoholį pirkėjui, privalėjo užtikrinti, kad alkoholis būtų vartojamas vietoje. Protokolas R. D. buvo rašomas ne pirmą kartą, todėl pardavėja turėtų suprasti, kokių priemonių reikėtų jai imtis, kad pažeidimai nepasikartotų. Pardavėja galėtų paskambinti policijai ir pranešti, jog pirkėjai nesilaiko reikalavimų, taip pat gali neprekiauti alkoholiu ir uždaryti parduotuvę.
Motyvuojamoji dalis
R. D. skundas tenkintinas. Nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.
Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltu dėl teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
R. D. 2018 m. liepos 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 63-ANR_N-1412-2018 nubausta pagal ANK 168 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 25,00 Eur bauda, už tai, kad ji 2018 m. birželio 1 d. apie 8.50 val. dirbdama uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) pardavėja, viešoje maitinimo vietoje, turinčioje licenciją prekybai alkoholiniais gėrimais, parduotuvėje (duomenys neskelbtini), neįsitikinusi, jog alkoholiniai gėrimai bus vartojami vietoje, R. L. pardavė keturis vienkartinius puodelius, uždengtus dangteliais, su alkoholiniu gėrimu – alumi ir neužtikrino, kad minėtas asmuo jį vartos minėtoje viešoje maitinimo vietoje – pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 1 dalyje (b. l. 10). Analogiškos aplinkybės nurodomos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo Andriaus Zolotovo R. D. 2018 m. birželio 1 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole (b. l. 8). Taigi, iš nutarimo administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog R. D. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus pažeidė tuo, kad neužtikrino, jog R. L. nusipirktus alkoholinius gėrimus vartotų vietoje ir jų neišsineštų.
Visose teisės šakose galioja nekaltumo prezumpcija ir šią prezumpciją turi paneigti institucija, inicijavusi bylą dėl pažeidimo. Taigi nagrinėjamu atveju Institucija turi surinkti, pateikti ir susisteminti R. D. kaltę pagrindžiančius įrodymus, kas nagrinėjamu atveju, nebuvo padaryta.
ANK 168 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki trisdešimt eurų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ANK 168 straipsnyje numatyto pažeidimo konstatavimui būtina nustatyti ne tik objektyvaus, bet ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios atskleidžia atsakomybėn patraukto asmens santykį su pažeidimu: kokius konkrečiai veiksmus turėjo atlikti asmuo, konkrečiu atveju – pardavėja R. D., ar ji tuos veiksmus atliko, ar ji suprato ir galėjo suprasti, kad alkoholis perkamas išsinešti. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė konkrečių priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas reikalavimas nuo 22 val. iki 8 val. parduoti alkoholinius gėrimus tik vartoti vietoje būtų realiai įvykdytas (pvz. Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-323-238/2018, AN2-363-397/2018, AN2-385-348/2018 ir kt.).
R. D. neprisipažino padariusi įstatymo pažeidimą, nurodė, kad R. L. nupirktą alkoholį ji išpilstė į plastikinę tarą – keturis 0,5 l talpos vienkartinius bokalus ir jį padavė alkoholį įsigijusiam asmeniui bei įspėjo, kad alkoholį šis bei kartu su juo buvę asmenys vartotų vietoje. Byloje esantys duomenys įrodo, taip pat teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. L. patvirtino, kad R. D., parduodama alkoholinius gėrimus, juos išpilstė į vienkartinę tarą, šį pirkėją aprūpino vienkartiniais indais tam, kad šis galėtų vietoje suvartoti įsigytą alkoholį. Šie R. D. veiksmai visiškai atitinka AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus. Nors nutarime bei administracinio nusižengimo protokole nurodoma, jog R. D. R. L. pardavė alkoholinius gėrimus įpildama juos į vienkartinius puodelius, uždengtus dangteliais, tačiau šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu buvo paneigtos. Teismo posėdžio metu apklausta R. D. nurodė, jog jai dirbant šioje parduotuvėje, niekada nebuvo tiekiama vienkartinė tara su dangteliais, taip pat teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. L. patvirtino, jog jam parduotas alkoholis buvo išpilstytas į vienkartinius puodelius, kurie nebuvo uždengti dangteliais. Šiuos vienkartinius puodelius su nusipirktu alumi, ketindamas su draugais nusipirktą alkoholį vartoti namuose, jis užsidengė dangteliais pats. Dangtelius, likusius nuo gerokai anksčiau šioje parduotuvėje įsigyto alkoholio taros, su savimi turėjo kartu vartoti alkoholį ketinęs jo draugas. Nors teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas pareigūnas Giedrius Jusas parodė, jog abejoja, kad vienkartinės taros dangtelius R. L., ar kuris nors iš su juo buvusių draugų, atsinešė į parduotuvę ir jais vienkartinius bokalus užsidengė patys, kadangi jam teko anksčiau tokius pačius dangtelius matyti šioje parduotuvėje, tačiau R. L., apklausiamas teismo posėdžio metu, būtent ir patvirtino aplinkybę, jog draugo atsinešti dangteliai buvo likę nuo anksčiau šioje įstaigoje įsigyto alkoholio, kai šioje įstaigoje dar buvo galima vartoti alkoholį, išpilstytą į vienkartinę tarą, uždengiamą dangteliais ir geriamą per šiaudelį. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog R. D. R. L. parduodamą alkoholinį gėrimą išpilstė į tokią tarą, kuri yra skirta ir tinkama alkoholinių gėrimų vartojimui vietoje, nesudarant asmenims, įsigijusiems alkoholį, prielaidų manyti, jog parduotą alkoholį, išpilstytą į vienkartinę tarą be dangelių, jie gali išsinešti iš vartoti ne tam skirtoje vietoje, nagrinėjamu atveju – viešoje maitinimo įstaigoje.
Anot nutarimą priėmusios institucijos, R. D. neužtikrino, jog nutarime minėtas pirkėjas įsigytus alkoholinius gėrimus vartotų tik jų įsigijimo vietoje ir jų neišsineštų. Pati R. D. nuo pat nagrinėjamo administracinio nusižengimo teisenos pradžios tvirtino, jog ji visus pirkėjus įspėdavo, kad įsigytus alkoholinius gėrimus jie gali vartoti tik vietoje. Lygiai taip pat ji įspėjo ir R. L., taip pat išpilstė alkoholį į tokią tarą, kuri yra skirta ir tinkama alkoholinių gėrimų vartojimui vietoje. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas R. L., nurodęs, jog buvo įspėtas pardavėjos R. D., jog įsigytus alkoholinius gėrimus jis privalo vartoti vietoje, tačiau šio įspėjimo nepaisė bei savavališkai išėjo iš įstaigos, nors vartoti alkoholį vietoje jam buvo sudarytos visos sąlygos. Pažymėtina, jog teismo įpareigojimu policijos komisariatui pateikus papildomus įrodymus nustatyta, kad parduotuvėje yra naudojamos plastikinės 0,5 l talpos stiklinės be dangtelių (b. l. 39-40), taip pat parduotuvėje yra įrengta patalpa, skirta vartoti alkoholinius gėrimus vietoje – pastatytas stalelis su kėdėmis (b. l. 41-43). Taip pat pažymėtina ir tai, jog tiek teismo posėdžio metu R. D., tiek teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus atlikęs įvykio vietos apžiūrą pareigūnas Andrius Zolotovas patvirtino, jog ant viešojo maitinimo įstaigos durų, aiškiai matomoje vietoje - įeinat į viešojo maitinimo įstaigą ir iš jos išeinant - yra pritvirtintas pirkėjams skirtas informacinis pranešimas, kuriame informuojama apie Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas dėl alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje.
Nors nutarime nurodoma, kad R. D. neužtikrino kad alkoholis būtų vartojamas vietoje, tačiau pareigūnas nenurodė, kokių tam tikslui konkrečiai veiksmų neatliko R. D., kad nebūtų padarytas teisės pažeidimas ir kodėl jos atlikti veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę. Tik konstatavimas, kad asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, kadangi neužtikrino, kad alkoholis būtų vartojamas vietoje, nepatvirtina asmens neteisėtos veikos. Svarbu paminėti tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymas nenurodo, kokių konkrečių veiksmų asmuo turi imtis, kad alkoholis būtų vartojamas vietoje. Taigi alkoholį pardavusiam asmeniui palikta teisė rinktis, kokia tvarka ir forma jis užtikrins įstatymo reikalavimų laikymąsi. Nagrinėjamu atveju R. D. nepardavė alkoholio originalioje pakuotėje, o jį perpylė, davė pirkėjui vienkartines stiklines be dangtelių; viešojo maitinimo įstaigos patalpose aiškiai matomoje buvo informacija apie alkoholio vartojimo taisykles po nustatytų valandų; viešojo maitinimo įstaigoje buvo stalas bei kėdės, suteikiantys galimybę asmenims vietoje vartoti nusipirktą alkoholį. Akivaizdu, kad R. D., kuri šiuo atveju veikė tik kaip pardavėja, o ne parduotuvės vadovė, atliko visus reikalingus ir įmanomus tokioje situacijoje veiksmus, o fiziškai stabdyti alkoholinius gėrimus išsinešančių pirkėjų ji neturėjo teisės, nes įstatymai nesuteikia teisės pardavėjui imtis prievartos veiksmų prieš nusipirktus alkoholinius gėrimus išsinešančius pirkėjus, siekiant užtikrinti, kad tas pirkėjas gėrimus suvartotų vietoje.
Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad R. D., parduodama R. L. keturis vienetus po 0,5 l talpos alaus, nagrinėjamu atveju laikėsi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatos, jog nustatytu laiku alkoholis gali būti parduotas tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, tačiau R. L. nepakluso šiam įstatymo reikalavimui bei R. D. nurodymui alkoholį vartoti vietoje ir savavališkai alkoholį išsinešė. Teismas sprendžia, jog R. D. neturėjo galimybės pirkėjo sulaikyti ir priversti nusipirktą alkoholį vartoti vietoje, o dėl to, kad pirkėjas nepakluso įstatymo reikalavimui alkoholį vartoti vietoje, R. D. kaltės nėra. Teismas, vertindamas surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad R. D. nepadarė visko, kad parduotas alkoholis būtų vartojamas vietoje.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).
Taigi byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad R. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 1 dalyje, o visi prieštaravimai, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, R. D. skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu nutraukiama, kadangi R. D. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 563, 567 569 straipsniais, 591 straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi
nutaria:
R. D. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2018 m. liepos 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 63-ANR_N-1412-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną R. D. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.