- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-01
- Bylos Nr.
- 2-739-341/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02478-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- H. Š., R. Š., R.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono
- Advokatai
- Vilhelmas Keliuotis, Vytautas Antanėlis
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
tretiesiems asmenims - Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarei D. S., (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnui G. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. (V. Š.) ieškinį atsakovams H. Š. (H. Š.), R. (R.) Š., tretiesiems asmenims - Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ajam notarų biurui, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnui G. G. (G. G.), dėl termino palikimui priimti pratęsimo, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, testamento bei paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu) atsakovams H. Š. bei R. Š. prašydamas pratęsti ieškovui V. Š. terminą H. Š. palikimui priimti; pripažinti negaliojančiu 1998-02-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotą T. Š. dalyje dėl 1/2 dalies H. Š. palikimo paveldėjimo; pripažinti negaliojančiu T. Š. testamentą, patvirtintą 1998-04-14 Vilniaus (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 1/2 dalies testamentu palikto paveldimo turto; pripažinti negaliojančiu 2009-05-08 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotą atsakovams H. Š. ir R. Š., dalyje dėl ½ dalies T. Š. palikimo paveldėjimo (2 t., b.l. 26-27). Ieškinyje nurodė, kad ieškovas nuo gimimo gyveno su tėvais H. Š. ir T. Š. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone; šeimoje kartu gyveno ieškovo sesuo D. Š. (vėliau K.) ir broliai R. Š. bei H. Š.. 1991 metais ieškovas vedė ir išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą, tačiau dažnai lankydavosi savo gimtuosiuose namuose, pagelbėdavo tėvams nudirbti ūkio darbus. Po tėvo laidotuvių (mirė (duomenys neskelbtini)) susirinkę artimieji nusprendė, kad likęs po H. Š. mirties palikimas - palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausiusi namų valda nebus dalijama ir bus prižiūrima visų įpėdinių, o visą turtą tiesiogiai valdys mirusiojo sutuoktinė ir palikėjo vaikų motina T. Š.. Kadangi įpėdiniai neketino dalintis tėvui priklausiusios turto kol bus gyva motina, nė vienas iš įpėdinių per įstatymo nustatytą terminą nevyko pas notarą įteisinti palikimo priėmimo, nes laikė, kad priėmė mirusio tėvo palikimą faktiškai pradėję jį valdyti. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) metais mirė ieškovo sesuo D. K., o (duomenys neskelbtini)- motina T. Š.. Teigia po motinos laidotuvių su atsakovais susitaręs, kad visą tėvų palikimą visi trys broliai valdys drauge; o jei kuris iš brolių pareikš reikalavimą į savo dalį tėvų palikimo, visi trys spręs turto padalijimo klausimą sutartinai. (duomenys neskelbtini) mirus ieškovo žmonai, jis liko gyventi su 5 vaikais vienu vaikaičiu, todėl pasunkėjus turtinei būklei, kreipėsi į brolius, prašydamas natūra arba pinigais kompensuoti jo dalį tėvų palikimo, tačiau broliai atsisakė. 2012 m. vasarą ieškovo atstovui nuvykus į notarų biurą, ieškovas sužinojo, jog jo tėvui H. Š. 1996-05-15 buvo atkurta nuosavybės teisė į 3,82 ha žemės (duomenys neskelbtini) rajone, o 1998-02-19 ieškovo motinai T. Š. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas. Ieškovo manymu, šis paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas neteisėtai, pažeidžiant ieškovo teises. Vadovaudamasis 1964 m. CK 591 str. 2 d., 592 str. 1 d., teigia, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momentu, kai viena įpėdinė buvo mirusi ir nepriėmusi palikimo, o du įpėdiniai raštu atsisakė nuo palikimo, nenurodydami, kieno naudai atsisako palikimo, buvo likę du H. Š. įpėdiniai, turintys teisę gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, t.y. palikėją pergyvenusi sutuoktinė T. Š. ir palikėjo sūnus ieškovas V. Š., todėl jiems turėjo atitekti po ½ dalį H. Š. palikimo. Mano, jog vadovaujantis 1964 m. CK 588 str. 1 d., negavus rašytinio ieškovo pareiškimo, nebuvo teisinio pagrindo T. Š. išduoti 1998-02-19 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (registro Mr. (duomenys neskelbtini)) į visą H. Š. palikimą. Atsakovai nepranešė apie visus palikėjo pirmos eilės įpėdinius. Panaikinus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dalyje dėl ½ dalies palikimo priėmimo, neteisėtu prašo pripažinti T. Š. (duomenys neskelbtini) testamentą dalyje dėl 1/2 dalies turto palikimo testamentiniams įpėdiniams H. Š. ir R. Š.; taip pat 2009-05-08 atsakovams išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (registro N r. (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl 1/2 dalies testatorės turto paveldėjimo. Esant ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su ieškovo veiksmais priimant tėvo palikimą ir palikimo įforminimu, bei aplinkybėms, susijusioms su ieškovo sužinojimu apie jo pažeistas teises dėl kitų įpėdinių nesąžiningumo, prašo termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir pratęsti ieškovui terminą palikimui priimti (CK 1964 588 str. 1 d.. CK 5.57 str.).
Atsiliepimas
Atsakovai H. Š. ir R. Š. atsiliepime (2 t., b.l. 32) nesutikdami su pareikštu patikslintu ieškiniu, nurodė, kad nėra teisinio pagrindo 1998-02-19 bei 2009-05-08 paveldėjimo teisės liudijimus pripažinti negaliojančiais; ieškovas yra praleidęs terminą palikimui priimti, jis nepateikė svarių argumentų ir įrodymų, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties, todėl mano, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas apie motinos mirtį, taip pat apie nacionalizuotos žemės grąžinimo eigą žinojo, tačiau tuo nesidomėjo ir nesirūpino. Atsakovų nuomone, ieškovas šios žemės atsisakė, nenorėjo atgauti. Palaiko Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės D. S. atsiliepime išdėstytus motyvus.
Trečiasis asmuo Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarė D. S. nesutikdama su pareikštu ieškiniu, dalyje dėl 1998-02-19 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2009-05-08 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą, Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiais, atsiliepime į pradinį ieškinį (1 t., b.l. 44-46) nurodė, kad V. Š. dėl palikimo priėmimo po H. Š. mirties į notarų biurą per įstatymų nustatytą terminą nesikreipė, dokumentų ar kitų įrodymų apie faktiškai pradėtą paveldimo turto valdymą notarų biurui nepateikė; T. Š. pareiškime dėl palikimo priėmimo bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno išduotoje pažymoje nurodyti kiti du įpėdiniai - H. Š. ir R. Š., kurie palikimo atsisakė. Norminiai teisės aktai nesuteikia notarui teisės tirti ir aiškintis visų aplinkybių nustatinėjant juridinę reikšmę turintį faktą (ar kiti galimi turto įpėdiniai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti ar palikimo nepriėmė) bei termino palikimui priimti praleidimo priežastis. Atsižvelgiant į tai, kad V. Š. po H. Š. mirties palikimo įstatymų nustatyta tvarka nepriėmė, paveldėjimo teisės liudijimai į visą H. Š. turtą buvo išduoti vieninteliam įstatyminiam palikimą priėmusiam įpėdiniui - T. Š.. Pažymėjo, kad įstatymas neleidžia priimti dalies palikimo, o kitos dalies atsisakyti. Be to, įpėdiniui priimant palikimą, palikimo sudėtis nenustatoma ir nefiksuojama, yra priimamas ne tik tas turtas, kuris įpėdiniui žinomas, bet ir tas, kuris priimant palikimą įpėdiniui nėra žinomas, o taip pat mirusiojo prievolės. Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad seniūno patvirtinti testamentai yra negaliojantys, kadangi tuo metu galiojusio LR notarinių veiksmų atlikimo rajonų savivaldybių seniūnijose įstatymo 1 str. buvo numatyta, kad rajonų savivaldybių seniūnijose, išskyrus savivaldybių centrus, kuriuose yra notariniai biurai, seniūnai atlieka notarinius veiksmus, t.y. tvirtina testamentus. Prašo ieškinį dalyje dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais atmesti.
Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) seniūnas G. G. atsiliepime (2 t., b.l. 45) nurodė, kad jo išduotas testamentas galioja, nes pagal tuo metu galiojusio LT notarinių veiksmų atlikimo rajonų savivaldybių seniūnijose 1995-06-13 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 str., buvo numatyta, kad rajonų savivaldybių seniūnijose, seniūnas atlieka notarinius veiksmus, t.y. tvirtina testamentus. Testamentas buvo sudarytas pagal T. Š. norą ir jos išreikštą valią; ji buvo visiškai veiksni. Kadangi ieškovas nepateikė svarių atgrumentų ir įrodymų, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbios priežasties ir ne dėl jo kaltės, mano, jog nėra pagrindo jį atnaujinti.
Teismo posėdžio metu ieškovas V. Š. palaikė ieškinį jame nurodytais pagrindais, paaiškino, kad nežinojo apie mamos testamentą, manė, kad broliai ar mama turėjo apie tai pasakyti. Teigia, jog jį apgavo, nes buvo tartasi, kad turtas priklausys visiems. Paaiškino, jog dalyvavo tėvų laidotuvėse; dabar ir anksčiau buvo sveikas; kad tėvas turi turto nežinojo, nesidomėjo. Nurodė, jog buvo susitarę su broliais, o jie padarė kitaip.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas palaikė ieškinį, papildomai paaiškino, jog nei vienas iš vaikų nesitarė, kad atsisako palikimo motinos naudai; buvo sutarta, kad motina valdys, prižiūrės turtą, nes ji ten gyvena, o kai turto reikės, įpėdiniai turės teisę apsigyventi, naudotis turtu. Teigia, jog ieškovas laikė, kad faktiškai priėmė palikimą ir broliai valdo bendrą turtą. Susitarimą patvirtina tai, jog paveldėjimo teisės liudijimas išduotas tik 1998 m., t.y. po dviejų metų. Ieškovas pasitikėjo artimaisiais, ir 6 mėn termino palikimui priimti praleidimo priežastį (susitarimą) prašo pripažinti svarbia. Ieškovas nežinojo, kad tėvas ateityje turės turtą; tik atsiradus naujam turtui (žemei) įvyko apgaulė, išreikšta valia raštu, įforminamas palikimas ir po 2 mėn. surašomas testamentas. Ieškovas elgėsi sąžiningai, laikėsi susitarimo. Mano, jog yra seniūno kaltė, kadangi jis į pažymą (t.1, 182 b.l.) ieškovo neįtraukė, nors turėjo būti nurodyti visi įpėdiniai, seniūnas žino visus asmenis. Neaišku, kokiu pagrindu seniūnas nurodė, kad palikimą priėmė T. Š., jis negali patvirtinti faktinio valdymo, o tai, kad negyvena, nereiškia, kad nevaldo to turto. Prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, o kiti reikalavimai yra išvestiniai. Prašo ieškinį tenkinti.
Teismo posėdyje notarė D. S. paaiškino, jog pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą faktinį valdymą nustatydavo ir preziumuodavo gyvenimas kartu su mirusiuoju; seniūnai pažymas išduodavo pagal ūkines knygas, kitų institucijų tuo metu nebuvo. Notarė išklausė visų pažymoje nurodytų asmenų valią – atsakovai nurodė, kad palikimo nepriėmė, kas sukelia tokias pačias pasekmes, kaip ir atsisakymas nuo palikimo. Mano, jog iš to galima spręsti, kad buvo susitarimas viską palikti mamai; ir toks susitarimas įgyvendintas – turtą paveldėjo mama. Ieškovas ir nebuvo apgautas. Ieškovas žinojo apie tėvo mirtį, dalyvavo laidotuvėse, vėliau niekur nebuvo išvykęs, jo veikla neapribojo realios galimybės kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pažymėjo, jog palikimo priėmimas yra besąlyginis, įpėdinio žinojimas ar nežinojimas apie paveldimo turto mastą neturi reikšmės. Kreipimuisi buvo 6 mėnesiai terminas. Įpėdinių susitarimai yra moralinio pobūdžio, jokių teisinių padarinių jie nesukelia. Testamentu palikti turtą asmuo turi teisę bet kam. Testamentas galiojantis, liudijimai išduoti. Tai, kad įpėdiniai nenurodė kitų įpėdinių, - tik jų moralinė atsakomybė; bet kiekvieno įpėdinio teisė ir pareiga, jei jis nori gauti palikimą, savo valią išreikšti įstatymo numatytu būdu, visiškai nepriklausomai nuo kitų įpėdinių valios. Jei būtų pasakę apie kitus įpėdinius, notarė būtų siuntusi laišką; atsakymo būtų laukę 10 dienų. Tai prevencinė priemonė, įstatyme tokios pareigos nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas H. Š. teismo posėdyje paaiškino, jog po tėvo mirties jokio susitarimo, kad po mamos mirties dalinsis žemę, nebuvo. Ieškovas kartu negyveno, nežino, ar brolis žinojo apie žemę.
Atsakovas R. Š. posėdyje taipogi teigė, kad dėl tėvo turto nieko nesitarė. Apie žemės grąžinimą jis žinojo. Jie gyveno su motina, viską darė, mamą žiūrėjo, o ieškovas kartą per metus atvažiuodavo, nieko nepadėdavo; tik paimdavo. Apie tėvo mirtį broliui pranešė telefonu. Nieko nesitarė ir po motinos mirties.
Atsakovų atstovas prašė neatnaujinti termino palikimui priimti, nes praėjo labai ilgas laiko tarpas, ieškovas apie turtą žinojo, sveikata netrukdė tvarkyti palikimo reikalų, turtą faktiškai valdė mama ir jį paliko kam norėjo. Seniūnas pažymoje nurodė, kas gyvena faktiškai. Atsakovai neigia susitarimą; jokių įrodymų apie jį nėra. Prašo ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas G. G. teismo posėdyje prašė netenkinti ieškinio; patvirtino, jog jis surašė tai, ką sakė T. Š.; pažymas rašo, kas gyvena name po tėvų mirties.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat šalių paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė šalių tėvas H. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 11, 171-172, 181, 2 t. b.l. 3-4). Vilniaus rajono notarų biure (duomenys neskelbtini) gautas palikėjo sutuoktinės T. Š. pareiškimas apie palikimo priėmimą po vyro mirties (1 t., b.l. 180, 170, 2 t., b.l. 6). Pareiškime nurodyti kiti įpėdiniai – mirusiojo vaikai H. Š. ir R. Š.. Paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) po H. Š. mirties, yra Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno 1997-12-09 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog H. Š. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini); su juo gyveno ir dabar gyvena T. Š. (žmona), H. Š. (sūnus, gim. (duomenys neskelbtini) m.), R. Š. (sūnus, gim. (duomenys neskelbtini) m.); po H. Š. mirties palikimą priėmė T. Š. (1 t., b.l. 187). Vilniaus rajono notarų biurui atsakovai R. Š. ir G. Š. (duomenys neskelbtini) parašė pareiškimus, kuriuose nurodė, kad po tėvo mirties palikimo nepriėmė ir pretenzijų neturi (1 t., b.l. 194-195, 2 t., b.l. 5, 7). (duomenys neskelbtini) mirusiojo sutuoktinei T. Š. buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji paveldėjo gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esančius (duomenys neskelbtini); 38200 kv.m. žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), bei atkuriamas santaupas už turėtą piniginį indėlį (1 t., b.l. 179). Paveldimas žemės sklypas H. Š. vardu nuosavybės teise buvo įregistruotas Vilniaus apskrities valdytojo 1996-05-15 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t.y. priimtu po jo mirties) pagrindu (1 t., b.l. 186-191).
1998-04-14 T. Š. sudarė testamentą, kuriuo gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantį (duomenys neskelbtini), 3,82 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), piniginį indėlį bei visą kitą turtą paliko lygiomis dalimis atsakovams R. Š. bei H. Š.; testamentą patvirtino Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnas G. G. (1 t., b.l. 138). (duomenys neskelbtini) mirus šalių motinai T. Š. (1 t., b.l.135), 2009-03-09 atsakovai pateikė notarų biurui pareiškimus apie palikimo priėmimą (1 t., b.l. 129-134), o 2009-05-08 jiems buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (1 t., b.l. 127-128). Taigi, atsakovai paveldėjo ir T. Š. po H. Š. mirties paveldėtą turtą, t.y. aukščiau minėtą gyvenamąjį namą su ūkio pastatais bei žemės sklypą.
Pagrįsdamas aplinkybes apie savo sunkią turtinę padėtį susidariusią po savo sutuoktinės H. Š. mirties ieškovas pateikė H. Š. mirties liudijimą (mirties data (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2012-08-31 pažymą apie šeimos sudėtį, patvirtinančią, jog po žmonos mirties jis liko gyventi su 5 vaikais ir anūku, taip pat pažymą apie valstybinį socialinį draudimą, iš kurio matyti, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-09-05 niekur nedirbo (1 t., b.l. 7, 9).
Nagrinėjamu atveju, palikimas po H. Š. mirties atsirado iki 2000-07-18 CK įsigaliojimo, todėl taikytinos 1964 m. CK normos, kurios numatė, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.). H. Š. mirė (duomenys neskelbtini), todėl palikimas vienu iš aukščiau paminėtų būdų turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo šios datos.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad po tėvo laidotuvių visi jo artimieji susitarė, kad tėvo palikimas, t.y. namų valda nebus dalijama ir bus prižiūrima visų įpėdinių, o visą turtą tiesiogiai valdys mirusiojo sutuoktinė T. Š.. Taip pat nurodė, jog nė vienas įpėdinis per įstatymo nustatytą terminą nevyko pas notarą įteisinti palikimo priėmimo, nes laikė, kad priėmė mirusio tėvo palikimą faktiškai pradėję jį valdyti. Pažymėtina, jog ieškovas nurodęs aplinkybes apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu, tokių aplinkybių neįrodinėjo ir pareiškė reikalavimą pratęsti jam terminą tėvo H. Š. palikimui priimti. Pareikšti reikalavimai apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas. Taigi, laikytina, jog ieškovas neneigia, kad palikimo po savo tėvo mirties nepriėmė.
Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012; kt.). Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; 2014-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
Ieškovas pagrindine termino priimti palikimą praleidimo priežastimi įvardino įpėdinių susitarimą bei kitų įpėdinių nesąžiningumą dėl minėto susitarimo nesilaikymo, ir nurodo, jog apie savo pažeistas teises jis sužinojo tik mirus jo sutuoktinei, t.y. atsiradus aplinkybėms, dėl kurių prašė brolių įgyvendinti susitarimą. Kaip minėta, paties ieškovo valia yra elgtis atitinkamu būdu, todėl teigti, jog ieškovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo įstatymų nustatytais būdais bei terminu priimti palikimo, nėra pagrindo; ieškovas pats nusprendė laikytis susitarimo nepriimti tėvo palikimo, kol mama bus gyva. Kita vertus, byloje nėra pakankamai įrodymų apie tokio susitarimo turinį; ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo susitarta nei vienam įpėdiniui nesikreipti į notarą, o atsakovai neigia ieškovo nurodyto turinio susitarimo buvimą. Pažymėtina, jog ieškovas ieškinyje nurodydamas, kad buvo susitarta, jog tiesiogiai visą turtą valdys mirusiojo sutuoktinė T. Š., pats išskyrė motinos padėtį, nors iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų matyti, jog tėvų name liko gyventi ne tik palikėjo sutuoktinė, tačiau ir atsakovai. T. Š. veiksmai pateikiant pareiškimą apie palikimo priėmimą, taip pat atsakovų elgesys nurodant notarui, kad jie palikimo nepriėmė, taipogi leidžia pagrįstai manyti buvus įpėdinių susitarimui dėl H. Š. turto paveldėjimo šalių mamos vardu. Įvertintina ir tai, kad 2014-05-19 teismo posėdyje apklaustas liudytojas O. Ž. (šalių pusbrolis) (2 t., b.l. 41) nurodė, jog šalių tėvas visiems buvo sakęs, kad po jo mirties viską paliktų jo žmonai, o po to, kaip ji nuspręs. Įvertinus atsakovų rašytų pareiškimų notarui turinį, notarės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad ji atsakovus pakvietė pati ir pareiškimai parašyti vėliau, nei T. Š. pareiškimas apie palikimo priėmimą, - fakto, jog atsakovai nepranešė ieškovui apie parašytus pareiškimus, nėra pagrindo laikyti jų nesąžiningumu.
1964 m. CK 587 str. 1 d. numatė, kad neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis, todėl atsižvelgiant, į tai, jog ieškovas žinojo apie kitą tėvo turimą turtą (namą su ūkio pastatais), jo nežinojimas, kad tėvo vardu bus atkurta nuosavybės teisė į žemę, taip pat tikėjimasis, kad kiti įpėdiniai ateityje elgsis atitinkamu būdu, taipogi negali būti laikoma svarbiomis priežastimis, lėmusiomis termino palikimui priimti praleidimą. Pažymėtina, jog ieškovo atstovas nepagrįstai nurodė, jog palikimas įformintas atsiradus naujam palikėjo turtui (atkūrus nuosavybę į žemė). Bylos duomenimis sprendimas dėl H. Š. nuosavybės teisės į žemę atstatymo priimtas 1996-05-15; nuosavybė į šį sklypą įregistruota nekilnojamojo turto registre, o T. Š. dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi tik 1997-12-10.
Be to, atsižvelgtina į tai, kad po palikimo atsiradimo (1995 m.) iki ieškinio pateikimo praėjo beveik 17 metų, ieškovas, net ir po motinos mirties nesidomėjo palikimo priėmimo galimybėmis, buvo visiškai pasyvus (nors pats teigia, jog susitarė tėvo palikimo nepriimti tik tol, kol motina bus gyva). Atsižvelgiant į įstatyme nurodytus palikimo priėmimo būdus, ieškovo nurodytos aplinkybės apie susidariusią sunkią materialinę padėtį 2012 metais negali būti siejamos su palikimo priėmimu po tėvų mirties. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Ieškovas posėdžio metu nurodė, jog buvo ir yra sveikas, duomenų, kad buvo ilgam išvykęs, ar buvo kitos objektyvios nuo jo nepriklausančios priežastys, galėjusios apriboti galimybę priimti palikimą po tėvo mirties, byloje nėra.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, byloje surinktus rašytinus įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, darytina išvada, jog ieškovo nurodytos aplinkybės neatitinka svarbioms termino praleidimo priežastims keliamų kriterijų, todėl atnaujinti terminą palikimui po jo tėvo H. Š. mirties priimti, nėra pagrindo; šis reikalavimas atmestinas (1964 m. 588 str., CK 5.57 str. 1 d.).
Nenustačius pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą pratęsti terminą palikimui priimti, jis nelaikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą, išduotus paveldėjimo teisės liudijimus bei testamentą (jų dalį), todėl ieškinio reikalavimai pripažinti iš dalies negaliojančiais 1998-02-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, T. Š. testamentą, patvirtintą 1998-04-14, bei 2009-05-08 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, atmestini kaip nepagrįsti.
Iš ieškovo V. Š. priteistina 32,59 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą (LR CPK 96 str. 1 d, 88 str. 1 d. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais argumentais ir vadovaudamasis LR CPK 259-260, 263-269, 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 32,59 Lt (tridešimt du litus 59 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.