Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Z. Z. ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolis Z. Z. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams persiuntė pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė nutraukti vykdomosios bylos Nr. 0017/08/00924 (Nr. 0014/16/06258) vykdymą, suėjus baudos išieškojimo senaties terminui, išreikalauti iš antstolio informaciją apie antstolio civilinę atsakomybę apdraudusią bendrovę, draudimo poliso numerį ir įgaliojimo datą, civilinės atsakomybės draudimo sumą, taip pat informaciją, ar po 2015 m. balandžio 3 d. vykdomojoje byloje buvo nusavinta pareiškėjo nuosavybė. Taip pat prašė teismo skirti antstoliui baudą už neteisėtą vykdymo išlaidų reikalavimą. Pareiškėjas nurodė, jog vykdomoji byla vykdoma neteisėtai, nes vykdymo senaties terminas vykdomojoje byloje yra pasibaigęs, todėl antstolio vykdymo veiksmai neteisėti ir antstolis yra praradęs teisę reikalauti vykdymo išlaidų apmokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

12. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

13. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Apeliantas neprašo pridėti prie bylos naujų įrodymų ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 straipsnis), bet jais siekia pagrįsti savo argumentus dėl antstolio veiksmų. Tokiu atveju vertintina, kad apelianto tikslas yra šių įrodymų priėmimas į bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas apsvarsto ir šį klausimą.

14. Pažymėtina, jog apelianto pateikiami dokumentai yra vykdomojoje byloje, kuri buvo analizuojama pirmosios instancijos teismo, todėl tai nėra nauji įrodymai. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti ir vertinti pateiktus rašytinius įrodymus, todėl apelianto pateiktus įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas, neatkartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šios teismo priimtos nutarties motyvams, pasisakydamas dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

16. Byloje nustatyta, kad antstolio Z. Z. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0017/08/00924 (Nr. 0014/16/06258), kurioje yra vykdomas skolos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2-340-460/2008 dėl 144,81 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. D. išieškotojos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, naudai.

17. 2019 m. gruodžio 5 d. patvarkymu dėl skolininko skundo antstolis Z. Z. atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju nėra praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdymui terminas, taip pat vykdymo laikotarpiu nėra praėjęs dvejų metų laikotarpis, per kurį antstolis dėl savo aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko priverstinio išieškojimo veiksmų. Vykdymo proceso metu antstolio atlikti veiksmai buvo sistemingi ir reguliarūs, todėl vykdomosios bylos vykdymo senaties terminas nėra suėjęs ir jos nutraukti nėra teisinio pagrindo.

18. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas, ar nurodytoje vykdomojoje byloje yra suėjęs vykdymo senaties terminas ir ar yra pagrindas šią vykdomąją bylą nutraukti.

19. CPK 584 straipsnio 2 dalis numato, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje numatytas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą perduotas vykdyti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas, vadovaujantis (duomenys neskelbtini)316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Šios administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino nenumatė ir vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu galiojusios Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos. Dėl to būtina atsižvelgti į šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino, būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes būtent šis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką.

20. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Kasacinis teismas išaiškino, jog tais atvejais, kai per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

21. Pažymėtina, jog apeliantui ginčijama bauda yra paskirta iki 2015 m. liepos 1 d., todėl jos išieškojimui turi būti taikoma iki (duomenys neskelbtini) straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka.

22. 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – 5 metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme Nr. XII-601 buvo nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.

23. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-182/2010).

24. Tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog prašomoje nutraukti vykdomojoje byloje nebuvo praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminas. Susipažinus su vykdomąja byla, joje atliekamais veiksmais, taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad laikotarpio, kai veiksmai vykdomojoje byloje nebuvo atliekami ilgiau nei dvejus metus, nenustatyta. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog byloje reguliariai buvo atliekami vykdymo veiksmai – antstolis nuolatos tikrino pareiškėjo finansinės būklės pokyčius, buvo siunčiamos užklausos bankams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, įvairiems registrams ir kt. Be to, buvo priimti patvarkymai areštuoti lėšas, priimti patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Vykdymo proceso eigoje nustatyta, kad skolininko vardu yra registruotas žemės sklypas, paskelbtos skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto varžytynės, tačiau varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. Vykdomojoje byloje prisijungta prie kitų antstolių vykdomų išieškojimų iš skolininkui priklausančio turto. Pažymėtina, jog apeliantas taip pat nenurodo konkrečių laikotarpių, kada vykdomojoje byloje nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai.

25. Teismas atkreipia dėmesį į apelianto nurodytas aplinkybes, jog jis apie antstolio vykdomą išieškojimą sužinojo tik 2015 metais, kai antstolio siųstus dokumentus jis gavo įkalinimo įstaigoje, o jam dar būnant laisvėje, jis jokių pranešimų iš antstolio nėra gavęs. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 644 straipsnio 2 punktu, numatyta skolininko pareiga antstoliui nedelsiant pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus CPK 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio išsiųsti procesiniai vykdomosios bylos dokumentai skolininkui grįždavo neįteikti, todėl laikytina, kad tiksli pareiškėjo gyvenamoji vieta nebuvo žinoma. Vykdomajame rašte ir vykdomojoje byloje nurodytais adresais pareiškėjui vykdomosios bylos dokumentų įteikti nepavyko, todėl skolininkui procesinių dokumentų nuorašai išsiųsti CPK 604 straipsnyje nustatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolio procesiniai dokumentai skolininkui buvo išsiųsti tinkamai ir laikytini įteiktais.

26. Be to, pažymėtina tai, jog CPK 644 straipsnio 4 punktas įtvirtina skolininko pareigą pačiam aktyviai domėtis vykdymo eiga. Įvertinus vykdomosios bylos medžiagą, matyti, kad skolininkas nė karto nesusisiekė su antstoliu, nesistengė susimokėti jam skirtą baudą. Priešingai nei teigia pareiškėjas, skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą įvykdyti paskirtą administracinę nuobaudą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes bei duomenų, kurie leistų spręsti, jog bauda iš pareiškėjo nebuvo išieškota dėl antstolio neveikimo (CPK 178 straipsnis).

27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas prašė antstoliui skirti baudą už jo netinkamai atliekamą darbą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės teismui, sprendžiant antstolio atliktų procesinių veiksmų teisėtumo klausimą ypatingosios teisenos tvarka, skirti vykdymo veiksmus atliekančiam antstoliui baudą. Esant šioms aplinkybėms, toks prašymas pagrįstai buvo atmestas pirmosios instancijos teisme ir jis nėra tenkinamas nagrinėjant atskirąjį skundą apeliacinėje instancijoje.

28. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą nutartį ir vykdomąją bylą nutraukti suėjus vykdymo senaties terminui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių pagrindu nuspręsta netenkinti pateikto atskirojo skundo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. D. Klaipėdos apygardos teismui pateiktus dokumentus ir juos grąžinti pateikusiam asmeniui.