Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovei L. B. (L. B.) dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės VĮ Turto banko ieškinys dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimus.

18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, jo motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde atsakovės nurodytų argumentų.

Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo)

19. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

20. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog šiuo atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl turto, registruoto atsakovės vardu, ir piniginių lėšų, esančių palikėjo G. B. vardu atidarytose banko sąskaitose, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

21. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu.

22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti būtina įvertinti ne tik pajamų ar turto šaltinį ir įgijimo laiką, bet ir naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 20 punktas).

23. Byloje yra nustatytos tokios ginčo išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės: palikėjas G. B. buvo atsakovės sutuoktinis (santuokos data (duomenys neskelbtini). Palikėjas G. B. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2019 m. gruodžio 4 d. gavo VMI raštą, kuriuo ieškovei persiųstas AB SEB banko prašymas dėl paveldėjimo procedūros pradėjimo po G. B. mirties; nurodoma, jog G. B. palikimas iki šiol nepriimtas, todėl paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. 2019 m. gruodžio 5 d. raštu ieškovė atsakovei pranešė apie atliekamus veiksmus dėl galimo G. B. turto paveldėjimo valstybės vardu, prašė iki 2020 m. sausio 2 d. susisiekti su palikimo atsiradimo vietos notaru dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į atsakovei priklausančią turto dalį ir apie tai informuoti ieškovę, taip pat apsispręsti dėl mirusiojo palikimo priėmimo, paaiškino atsakovės veiksmų neatlikimo teisines pasekmes. Testamentų registro 2020 m. vasario 4 d. duomenimis, palikimo, atsiradusio po G. B. mirties, priėmimo ir (ar) atsisakymo faktai registre įregistruoti nebuvo. Ieškovė VĮ Turto bankas 2020 m. vasario 5 d. raštu ,,Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo“ palikimo atsiradimo vietos notarui pateikė prašymą dėl turto paveldėjimo teisės perėjimo valstybei, prašė užsakyti iš VĮ Registrų centro palikimui priimti valstybės vardu reikiamus dokumentus ir išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą į mirusio G. B. turtą. 2020 m. vasario 13 d. raštu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą palikimo atsiradimo vietos notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą į po G. B. mirties likusią 1/2 dalį žemės sklypo ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) sav.; nurodė, jog palikimo priėmimo faktas po G. B. mirties yra perduotas ir užregistruotas Testamentų registre; minėtas turtas mirusiajam priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine L. B., paveldėjimo byloje nėra gautas pergyvenusios sutuoktinės prašymas išduoti nuosavybės teisės liudijimą mirusiojo sutuoktinio vardu į 1/2 dalį turto, kuris registruotas L. B. vardu, o notaras savarankiškai sutuoktinių turto dalių nustatyti negali.

24. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog viešajame registre atsakovei nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas su dviviečiu garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) sav. (toliau kartu – ir Turtas) (pagrindas – 2005 m. lapkričio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartis (žemės sklypo) ir 2012 m. gegužės 24 d. Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto); nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka. Mokesčių administravimo informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog palikėjo G. B. vardu AB SEB banke atidarytos piniginių lėšų sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (uždaryta po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (uždaryta po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini)); ,,Swedbank“, AB, banke atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB DNB banke buvo atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (uždaryta po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini) (valiuta – USD) ir 2019 m. gegužės 2 d. (valiuta EUR)).

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 29 d. tarp AB SEB banko ir G. B. buvo sudaryta kredito sutartis, kuria palikėjui suteiktas kreditas kreditams refinansuoti ir sumokėti už darbus, nurodytus būsto statybos sąmatoje ir už statybines medžiagas; prievolės įvykdymui užtikrinti bankui turėjo būti įkeičiamas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su esamais ir būsimais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) ir butas, esantis (duomenys neskelbtini); kredito sutartyje atsakovė kaip kredito gavėjo sutuoktinė savo parašu patvirtino, jog suprato sudaromo sandorio sąlygas, jos atitinka tikrąją sutuoktinių valią. 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimu dėl 2007 m. lapkričio 29 d. kredito sutarties sąlygų pakeitimo (duomenys neskelbtini) pakeitus sutartį atsakovė įstojo į prievolę kaip solidarioji bendraskolė. Byloje pateikti kredito sutarties šalių sudaryti hipotekos lakštai, kuriuose nurodomas įsipareigojimų pagal 2007 m. lapkričio 29 d. kredito sutartį įvykdymui užtikrinti įkeistas turtas, šalių pareiškimai ir garantijos ir kt. Trečiasis asmuo pateikė duomenis apie atsakovei siųstus įspėjimus dėl galimo kredito sutarties nutraukimo (2019 m. rugpjūčio 22 d. raštas, 2019 m. spalio 14 d. raštas bei 2019 m. lapkričio 20 d. raštas). Byloje pateikta 2019 m. gruodžio 27 d. AB SEB banko pažyma apie pagal 2007 m. lapkričio 29 d. kredito sutartį prisiimtų ir nepadengtų skolinių įsipareigojimų dydį.

26. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, jog sutuoktiniai G. B. ir L. B. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po 1/2 dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iki palikėjo G. B. mirties valdė Turtą bei pinigines lėšas banko sąskaitose, pripažinti, jog palikėjui nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis viso šio turto. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimą atsakovei dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo grindė tuo, kad palikėjo paveldėjimo byloje nėra gautas palikėjo sutuoktinės prašymas išduoti nuosavybės teisės liudijimą mirusio sutuoktinio G. B. vardu į 1/2 dalį turto, kuris registruotas atsakovės vardu, o notaras savarankiškai sutuoktinių turto dalių nustatyti negali. Nurodė, jog paveldėjimo teisės liudijimas, mirus G. B., į jam priklausančio turto dalis, bus galima išduoti tik tuo atveju, kai bus atskirtas santuokoje įgytas turtas ir jis bus įregistruotas registre kaip jo asmeninė nuosavybė ir (ar) kai bus įregistruotas teismo sprendimas (nutartis) VĮ Registrų centre. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino.

27. Apeliantė apeliaciniame skunde, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadas, nurodo, kad vieno sutuoktinio vardu viešajame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Įrodymų, paneigiančių šią prezumpciją, ieškovė nepateikė, nors nurodė, kad nekilnojamasis turtas yra registruotas atsakovės vardu. Apeliantė teigia, jog sutuoktiniai buvo susitarę, kad banko sąskaitose esančios lėšos yra asmeninė atsakovės nuosavybė ir bus naudojamos išimtiniai jai gydyti.

28. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, jog Turtas viešajame registre yra įregistruotas atsakovės vardu, tačiau viešajame registre nėra nurodoma, ar šis turtas atsakovei priklauso asmeninės, ar bendrosios nuosavybės teise. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad Turtas buvo įgytas palikėjui G. B. ir atsakovei būnant santuokoje. Iš byloje pateikto 2007 m. gruodžio 4 d. hipotekos sandorio (hipotekos lakšto identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) turinio matyti, jog kaip įkeičiamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai nurodomi sutuoktiniai G. B. ir L. B., be to, pastabose sutuoktiniai pareiškia, jog įkeičiamas žemės sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių G. B. ir L. B. nuosavybė. Iš 2008 m. sausio 29 d. hipotekos sandorio (hipotekos lakšto identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) turinio matyti, jog kaip įkeičiamo pastato – gyvenamojo namo su dviviečiu garažu (nebaigto statyti), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai nurodomi G. B. ir L. B. (atsakovė), pastabose nurodoma, jog įkeičiamas daiktas yra bendroji jungtinė sutuoktinių G. B. ir L. B. nuosavybė. Įrodymų, jog šie duomenys būtų pakeisti ir (ar) panaikinti kaip neteisingi, byloje nėra.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad piniginės lėšos, gautos iš palikėjo G. B. darbinės ar kt. veiklos ir esančios ar patekusios į palikėjo G. B. vardu atidarytas sąskaitas iki palikėjo mirties, buvo įgytos santuokos metu. Byloje nėra duomenų, jog sutuoktiniai būtų sudarę vedybų ir (ar) turto pasidalijimo sutartį, kuria būtų sutarę pakeisti po santuokos sudarymo įgyto turto teisinį režimą.

30. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

31. Įstatymo nenustatyta prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, jog konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytos fakto, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012; kt.). Faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-916/2020).

32. CK 3.88 straipsnis vertintinas kaip norma, kuri detalizuoja bendrąją normą, kad visas turtas, kurį sutuoktiniai įgyja sudarę santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Ši norma taip pat nustato, kad turtui pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neturi reikšmės, kieno vardu jis įgytas – vieno ar abiejų sutuoktinių (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019).

33. Išanalizavus ir įvertinus bylos duomenis, matyti, jog paveldėjimo byloje nėra gautas atsakovės sutikimas dėl mirusiojo sutuoktinio dalį nustatančio liudijimo išdavimo, atsakovė, būdama įpėdinė pagal įstatymą, palikimo, atsiradusio po G. B. mirties, nepriėmė, todėl paveldimas turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad vieno sutuoktinio vardu viešajame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip, teisėjų kolegija pažymi, jog visas turtas, kurį sutuoktiniai įgyja sudarę santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, ir neturi reikšmės, kieno vardu jis įgytas. Taip pat apeliaciniame skunde argumentuojama, jog sutuoktiniai buvo sudarę susitarimą, kad G. B. vardu atidarytose banko sąskaitose esančios piniginės lėšos yra asmeninė atsakovės nuosavybė, tačiau byloje objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokio susitarimo buvimą, nėra pateikta. Sutiktina su trečiojo asmens atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog tai, kad sutuoktiniai turi būti lojalūs vienas kitam ir rūpintis vienas kitu, nepaneigia G. B. ir atsakovės turtui, įgytam santuokoje, taikomo įstatymų nustatyto turto teisinio režimo, kuris reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų visuma suponuoja išvadą, jog turtas, registruotas atsakovės vardu, ir piniginės lėšos, esančios G. B. vardu atidarytose banko sąskaitose, pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, šalių pateiktuose dokumentuose nurodytus argumentus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog byloje nėra duomenų, kurie paneigtų atsakovės ir palikėjo turto bendrumo ir lygių dalių prezumpciją, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo. Byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai sudaro teisinį ir faktinį pagrindą pripažinti, jog atsakovė L. B. ir G. B. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis iki G. B. mirties valdė Turtą ir pinigines lėšas, o 1/2 dalis turto (t. y. 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato – gyvenamojo namo su dviviečiu garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) sav., ir 1/2 dalis G. B. vardu atidarytose sąskaitose esančių piniginių lėšų) priklausė palikėjui G. B..

36. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai teigia, jog argumentai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (nenustatymo) pripažintini teisiškai nereikšmingais. Teigia, jog nors teismas nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas šiuo aspektu, tačiau likus neaiškumui, kokiomis konkrečiomis turto dalimis naudotųsi šalys, ginčas lieka neišspręstas ir lieka neatskleista bylos esmė.

37. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo nurodo, jog ieškovei, kuri iš esmės įgyvendina turto paveldėjimo teisę, neatsiradus paveldėtojų, ir atsako kreditoriui paveldėto turto apimtimi, nėra pagrindo reikšti reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nes nėra tikimybės, kad naudosis tuo turtu.

38. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu situacijos vertinimu, jog atsakovės nurodyti argumentai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (nenustatymo) pripažintini teisiškai nereikšmingais. CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas šiuo aspektu, byloje klausimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo nėra sprendžiamas, tokio pobūdžio savarankiški reikalavimai byloje nebuvo pareikšti (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis, 13 straipsnis).

39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, nepažeisdamas nei materialinės teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės taikymą, nei proceso teisės normų, susijusių su įrodymų vertinimu, ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

41. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

43. Šalys teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.