Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui V. V., jo atstovui advokatui Evaldui Klimui, atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovėms Nijolei Piekienei ir Ramunei Žuklijaitei,

2025 m. lapkričio 18 d. vaizdo konferencijos būdu viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Neringos savivaldybės administracijai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (toliau – ir atsakovė, Direkcija) 2025 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. CPR-250109-00003 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) ir jame esantys statiniai: 1) pastatas siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) atraminė siena, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) teniso kortų aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) artezinis gręžinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) artezinis gręžinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai).

Pareiškėjas nurodo, kad siekia atlikti Statinių rekonstravimą, keičiant paskirtį į maitinimo su paslaugų paskirties patalpomis. Šiuo tikslu planuojamų sprendinių įgyvendinimui parengtas pastato – siurblinės ir kitų inžinerinių statinių rekonstravimo, keičiant paskirtį į maitinimo su paslaugų paskirties patalpomis, (duomenys neskelbtini), projektas (toliau – ir Projektas).

Projekto pagrindu pareiškėjas, pasinaudodamas informacine sistema „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“), ne kartą kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą (toliau – ir SLD). Pabrėžė, kad Administracija kliūčių SLD išdavimui nenustatė. Kadangi Žemės sklypas patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – ir Parkas) ribas, Projektas taip pat privalo būti suderintas su Direkcija, tačiau ji Sprendimu atsisakė tai padaryti.

Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jis nėra tinkamai motyvuotas, atsakovė netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir SŽNSĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (toliau – ir Tvarkymo planas) ir Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164 patvirtinto Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) nuostatas.

Teigia, jog Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytų individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, kadangi jis nėra tinkamai, aiškiai ir suprantamai motyvuotas, o tai sudaro teisinį pagrindą jį panaikinti. Sprendime atsakovė tik formaliai išvardino teisės aktus, tačiau nepaaiškina, kaip ir kodėl taiko vardijamus teisės aktus, nėra nurodomos jokios faktinės aplinkybės ir nepasisakyta, kodėl nuspręsta atmesti pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius Projekto teisėtumą.

Atkreipia dėmesį, jog Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad Projekto sprendiniai prieštarauja SŽNSĮ nuostatai, draudžiančiai statybą statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose. Projekto sprendiniai atitinka SŽNSĮ nuostatas, kadangi Žemės sklype esantis šlaitas nėra natūralus ir jo nuolydis neviršija 15 laipsnių. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VSTT) 2012 m. vasario 24 d. rašte patvirtino, kad šlaitas buvo įrengtas 1984 m. nukasus kopos šlaitą ir vietą išlyginant. Taip pat pareiškėjas kreipėsi į geodezininką dėl šlaito matavimo ir konsultacijos parengimo. Geodezininko 2024 m. gruodžio 6 d. konsultacinė išvada patvirtino, jog šlaito nuolydis svyruoja nuo 10 iki 13 laipsnių.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Sprendime nepagrįstai teigiama, jog neatitinka Bendrojo plano sprendinių, nes jie draudžia naują statybą. Akcentuoja, kad Sprendime cituojamas draudimas nėra aktualus šiam ginčui, nes Žemės sklype neketinama vykdyti naujos statybos. Projektu siekiama rekonstruoti Statinius, o Bendrasis planas nenustato draudimo vykdyti rekonstrukcijos darbus. Teisinis reguliavimas numato, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Projektu planuojami sprendiniai atitinka statinio rekonstravimo sąvoką ir tikslus.

Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai nepritarė Projektui, teigdama, jog jis prieštarauja Tvarkymo plane numatytam draudimui didinti tolimesnį užstatymo tankį ir tūrį. Užstatymo tankis skaičiuojamas pastato antžeminei daliai. Nagrinėjamu atveju fasadai, kuriuose numatyti įėjimai į pastatą – antžeminės pastato dalys, todėl šių išorinių pastato atitvarų (jų dalių) plotas įtraukiamas į užstatymo tankio skaičiavimą. Projekto sprendiniuose aiškiai nurodyta, projektuojamas užstatymo tankis – 1,86 proc., o Žemės sklypo užstatymo tankis iki rekonstravimo buvo 3,4 proc. Akivaizdu, kad Projektu siekiama sumažinti užstatymo tankį, o ne jį padidinti. Pažymėjo, jog analogiškai Projektą įvertino ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos savo atsakymuose į pareiškėjo paklausimus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. V. ir jo atstovas advokatas Evaldas Klimas nurodė, jog palaiko skundą, prašė skundą tenkinti jame bei teismo posėdžio metu nurodytų argumentų pagrindu.

Atsakovė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog siekdama išsiaiškinti situaciją dėl šlaito natūralumo, ji 2024 m. lapkričio 27 d. raštu kreipėsi į Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institutą. Minėtas institutas 2024 m. gruodžio 3 d. rašte išaiškino, jog atlikta tiesioginė vietovės apžiūra bei stambaus mastelio topografinių žemėlapių analizė leido padaryti išvada, jog tirto šlaito viršutinė ir vidurinė dalys išlikusios natūralios, o apatinė jos dalis antropogeniškai pertvarkyta ir nenatūrali. Taip pat Lietuvos erdvinės informacijos portalo duomenimis ties Žemės sklypu yra aiškiai matomas natūralių parabolinių kopų reljefas. Pateiktas ginčo teritorijos reljefo pjūvis įrodo, kad Projekte projektuojamas pastatas/pastatai yra mažesniu nei 50 metrų atstumu nuo šlaito apatinės briaunos. Tuo tarpu skunde nurodoma informacija dėl šlaito natūralumo, akcentuojant, kad šlaitas nukastas, statant Statinius, tačiau ignoruojant faktą, jog yra išlikusi natūrali parabolinės kopos viršutinė ir vidurinė dalys.

Direkcijos nuomone, ji pagrįstai Sprendime konstatavo, kad Projektas neatitinka Bendrojo plano Juodkrantės teritorijos vystymo 2.2.2. punkto nuostatų, draudžiančių naują statybą. Projekto dalyje „Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis“ nurodyta, kad numatomi tokie darbų organizavimo darbai: „Atkasama ir išardoma buvusi siurblinė, teniso kortų konstrukcijos ir atraminės sienos dalis, kuri nenumatoma saugoti“, „Kasama ir tvirtinama pamatų duobė. Įrengiamas adatinių filtrų kontūras ir apjungiamas surinkimo kolektoriumi. Darbai vykdomi pastato dalyje tarp ašių „C – D“ ir „3 – 4“, „Įrengiamas pagrindas po pamatų plokšte ir betonuojama plokštė“. Atkreipia dėmesį, jog teisės aktai numato, kad naujos statybos tikslai yra atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Minėti Projekto sprendiniai aiškiai byloja, kad ketinama Statinius nugriauti ir jų vietoje statyti naują pastatą, todėl buvo pagrįstai konstatuota, jog Projektas prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams.

Atsakovė pabrėžė, kad Projekto dalyje „Bendroji dalis“, „Bendrieji statinio rodikliai“ nurodoma, kad pastato tūris iki rekonstravimo - 39 kub. m., kiekis po rekonstravimo – 1290 kub. m., t. y. projektuojamas pastato tūris didėja, kas prieštarauja Tvarkymo plano 86 punkto reikalavimui – nedidinti tolesnio užstatymo tūrio. Tuo tarpu esamą Žemės sklypo užstatymo tankį sudaro esamas pastatas - siurblinė, kuris nėra antžeminėje sklypo dalyje, t. y. pastatas – siurblinė yra po žemės paviršiumi. Tuo tarpu Projekte teigiama, jog projektuojamas 376,71 kv. m. bendro ploto, 1290 kub. m. tūrio pastatas, t. y. esamas pastatas nuo 30,62 kv. m. padidėja iki 376,71 kv. m., tačiau sklypo užstatymo tankis sumažėja nuo 3,40 proc. iki 1,86 proc., atstatant šlaitą. Akivaizdu, kad projektuojamas Žemės sklypo užstatymo tankis neatitinka faktinės situacijos ir klaidingai nurodomas mažesnis.

Direkcija nesutinka su skundo teiginiais, kad Sprendimas neatitinka VAĮ numatyto teisinio reguliavimo. Laikosi pozicijos, kad Sprendime nurodyti nepritarimo Projektui motyvai yra pagrįsti, nurodant konkrečias teisės aktų normas, kurių neatitinka Projektas. Sprendimas priimtas nuodugniai išanalizavus pateiktą Projektą bei atsižvelgiant į specialistų išvadas. Priežastys, lėmusios neigiamo sprendimo priėmimą, įvardintos aiškiai, tinkamai ir motyvuotai, todėl jis atitinka VAĮ reikalavimus.

Teismo posėdžio metu atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovės Nijolė Piekienė ir Ramunė Žuklijaitė nurodė, kad palaiko argumentus nurodytus atsiliepime, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog palieka ginčą spręsti teismui savo nuožiūra.

Administracija teigia, kad pareiškėjas Projekto pagrindu kreipėsi į ją su prašymu išduoti SLD. Projekto sprendiniams pritarė visos jį tikrinusios institucijos, išskyrus Direkcija. Administracija patikrinusi Projektą savo kompetencijos ribose taip pat nematė kliūčių SLD išdavimui. Pažymėjo, kad patikrinus ar Projekto sprendiniai atitinka jame nurodytą statybos rūšį, statinio paskirtį ir kategoriją, nenustatė jokių neatitikimų, todėl buvo konstatuota, kad Projektas nepažeidžia Bendrojo plano nuostatos, draudžiančios ginčo teritorijoje statyti naujus statinius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su skundo reikalavimais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pabrėžė, jog ginčo projektas parengtas valstybės saugomoje teritorijoje – Parke. Parke leistina ūkinę veiklą pirmiausia reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (toliau – ir STĮ), kurio 14 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad Parke draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti jų kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms, taip pat gamtiniams rekreaciniams ištekliams, juose negali būti statomi vizualinę taršą sukeliantys statiniai, sodinami želdiniai, užstojantys istorinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčias panoramas.

STĮ esančios teisės normos valstybiniuose parkuose statybos darbus leidžia tik, kai ketinama atlikti statinio rekonstrukcija laikantis etnografinio regiono architektūros tradicijomis pagrįstų reikalavimų ir valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) nustatytose teritorijose numatytų pastatų statyba.

VSTT nuomone Projektas iš esmės neatitinka STĮ įtvirtintų nuostatų, kadangi Kuršių nerijoje niekada nebuvo ir nėra būdinga statyti (rekonstruoti) pastatus, juos projektuojant dalinai po žeme, imituojant kopos dalies atkūrimą. Taip pat teisės aktai, reglamentuojantys ūkinę veiklą Parke, nenumato galimybės atstatyti kopų šlaitus statant pastatus, nukasant dalį žemės sklypo, įgilinant dalį statinio ir pan.

Pažymėjo, jog Kuršių nerijos Didysis kopagūbris (visos sudėtinės jo dalys) savo kilme yra natūralus gamtos kūrinys ir yra didžiausia Kuršių nerijos vertybė. Akivaizdu, kad tam tikros jo dalys gyvenamosiose vietovėse buvo, yra paveiktos žmogaus veiklos, tačiau pats objektas yra ne dirbtinis, o natūralus, todėl skunde nepagrįstai teigiama, kad šlaitas yra nenatūralus. Aplinkybė, kad šlaito dalis buvo pažeista, neleidžia daryti išvados, jog pats kopos šlaitas pasidarė nenatūralus. Pažeistos šlaito dalys turi būti atkurtos, renatūralizuotos, o ne toliau naikinamos, tuo labiau, kad būtent parabolinės kopos yra pirminės ir jų Kuršių nerijoje yra tik Juodkrantėje ir Nidoje.

VSTT sutinka su atsakovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju ketinama statyti naują pastatą, o ne rekonstruoti Statinius, todėl Sprendime pagrįstai nurodyta, kad Projektas neatitinka Bendrojo plano sprendinių.

Nurodo, kad Projekto įgyvendinimas prieštarautų teisės aktų nuostatoms, toliau didintų pakeistų, pažeistų teritorijų plotą, įvestų apskritai Kuršių nerijai nebūdingus, netradicinius sprendimus, t. y. keistų Kuršių nerijos išskirtinę visuotinę vertę, pripažintą pasauliniu lygmeniu, taptų precedentu kitiems panašiems atvejams, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė pritarti Projektui. Sprendimo motyvai yra teisėti ir tinkamai motyvuoti, todėl atitinka VAĮ reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2025 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. CPR-250109-00003 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2022 metais parengė Projektą, kurio tikslas vykdyti Žemės sklype esančių Statinių rekonstravimo darbus, pakeičiant pastatų paskirtį į maitinimo su paslaugų paskirties patalpomis. Administracijos pateikta pareiškėjo prašymų išduoti SLD chronologinė lentelė patvirtina, jog pareiškėjas iš viso 17 kartų kreipėsi į Administraciją su prašymu išduoti SLD įvykdyti Projekto sprendinius. Paskutinis prašymas pateiktas 2025 m. sausio 9 d.

Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas kartu su Projektu pateikė 2024 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos teismų eksperto, konsultanto Dr. Gintauto Tiškaus parengtą ekspertinį nagrinėjimą – konsultaciją, VSTT 2012 m. vasario 24 d. raštą Nr. (3)-V3-422 (12.5) „Dėl tarnybinės pagalbos“, Vilniaus universiteto Chemijos ir Geomokslų fakulteto Geomokslų instituto 2024 m. gruodžio 3 d, raštą Nr. 610000-02 „Dėl kopos, esančios Neringos miesto Juodkrantės gyvenvietėje (WSG koordinatės 55.5320218 (N), 21.115703 (E) šlaito natūralumo įvertinimo“, Lietuvos architektų rūmų Regioninės architektų tarybos 2024 m. balandžio 12 d. išvadą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 3 d. raštus Nr. 2D-22774 bei Nr. 2D-22778.

Byloje nustatyta, kad visos Projektą patikrinusios kompetentingos institucijos pritarė jo sprendiniams, išskyrus Direkcija. Atsakovė Sprendime nurodė, jog nesutinka pritarti Projektui, nes jis prieštarauja:

1) SŽNSĮ 84 straipsnio 2 dalies 17 punkto nuostatoms, teigiančioms, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytose valstybinių parkų funkcinio prioriteto (ekologinės apsaugos, rekreacinio, ūkinio ir kito prioriteto) zonose draudžiama statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos: a) statyti pastatus, išskyrus šios dalies 16 punkto d, e ir g papunkčiuose nurodytus atvejus, kai atkuriama sunykusi urbanistinė struktūra ir naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d., arba kai statomi gyvenamosios paskirties pastato priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą; b) didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai sodybose pastatai rekonstruojami Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis arba kai valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius;

2) Bendrojo plano Juodkrantės teritorijos vystymo 2.2.2 punktui, reglamentuojančiam, jog naujos statybos morfotipe (Mtn1) galimos šios statybos rūšys: paprastasis remontas; kapitalinis remontas; reglamentuota rekonstrukcija; reglamentuota nauja statyba, šių darbų planavimas ir projektavimas. Naujos statybos morfotipuose galimas senosios urbanistinės struktūros atkūrimas. Didžiojo kopagūbrio juostoje nauja statyba negalima;

3) Tvarkymo plano 12.1.3 punkto nuostatoms, kurios teigia, jog projektuojant ir statant naujus pastatus greta Didžiojo kopagūbrio, išlaikyti minimalų 50 metrų atstumą nuo jo šlaito apatinės briaunos;

4) STĮ 14 straipsnio 3 dalies 4 punkto reikalavimams, numatantiems, jog statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos leidžiama didinti esamų pastatų tūrius, kai pastatai rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų, įtvirtintų valstybinių parkų nuostatuose, ir statyti valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) nustatytose teritorijose numatytus pastatus;

5) Tvarkymo plano 9.3.2.4 punktui kur nuodyta, kad teritorijoje, apimančioje poilsio namus „Undinė“, miesto viešąjį tualetą, Juodkrantės kultūros centrą ir teritoriją, kuri ribojasi su L. Rėzos gatvės vakarine dalimi, vykdant statybos darbus esamų ir / ar buvusių „Ąžuolyno“ poilsio namų teritorijoje, nedidinamas esamas užstatymo tankis ir esamas pastatų aukštis. Vykdant statybos darbus, pastatų išorės formos ir elementai keičiami tradiciniais, būdingais Juodkrantės senosioms viloms ir 86 punktui, teigiančiam, jog intensyvaus tvarkymo reglamento teritorijose būtina gerinti gyvenamosios ir rekreacinės aplinkos kokybę, šalinti arba neutralizuoti esamus Kuršių nerijos urbanistinio kraštovaizdžio bendrojo pobūdžio pažeidimus, nedidinti tolesnio užstatymo tankio ir tūrio.

Įvertinus anksčiau minėtą darytina išvada, jog atsakovė Sprendime laikosi pozicijos, kad Projekto sprendiniai prieštarauja atitinkamoms SŽNSĮ, STĮ, Bendrojo plano ir Tvarkymo plano nuostatoms, todėl atsisakyta pritarti statinio Projektui, taigi nebuvo ir tenkinamas pareiškėjo 2025 m. sausio 9 d. prašymas išduoti SLD registracijos Nr. SRA-32-250109-00003.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2025-01-01 iki 2025-06-20), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) (bylai aktuali teisės akto redakcija galiojusi nuo 2024-11-08 iki 2025-11-01) ir VAĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2024-12-24 iki 2025-10-07).

Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis teigia, jog statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, šio įstatymo 27 straipsnio 1¹ dalyje nurodytais atvejais, taip pat kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statinių griovimo projektai vykdant teismų sprendimus ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus rengiami tik aplinkos ministro nustatytais atvejais. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais arba, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, Vyriausybės nutarimais, kuriais patvirtinti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialieji planai ir pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma) medžiaga; specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie gauti); prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 27 dalyje nustatyta, kad sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas.

Statinių projektus tikrinančių subjektų kompetencija įtvirtinta Statybos įstatymo 27¹ straipsnyje. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina: 1) statinių, suprojektuotų valstybiniuose parkuose, saugomų teritorijų direkcijoms priskirtuose valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose rezervatuose, biosferos rezervatuose, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonose, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, projektinius pasiūlymus. Tikrinama projektinių pasiūlymų sprendinių atitiktis reikalavimams, nustatytiems: a) saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose (statinio paskirties atitiktis žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui); b) valstybinių parkų nuostatuose (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, panaudotų medžiagų); c) kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose; 2) atliekų tvarkymo objektų, kuriuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios atliekos ar planuojama jas naudoti, projektinius pasiūlymus; 3) projektinius pasiūlymus, kai statinio statyba arba statiniuose planuojama vykdyti ūkinė veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo taikymo sritį. Tikrinama: a) ar atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas ir ar yra galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, ar yra galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai; b) kai planuojamai ūkinei veiklai atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, ar projektiniai pasiūlymai atitinka atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, arba; c) kai planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, ar projektiniai pasiūlymai atitinka sprendime nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jam sumažinti, atkurti tai, kas pažeista, ir (ar) jam kompensuoti.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad Direkcija, veikianti kaip Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, turi teisę tikrinti ar statinių, suprojektuotų Parke, projektiniai pasiūlymai neprieštarauja Parko teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

Statybos įstatymo 27 straipsnyje ir 27¹ straipsnių nuostatos, reglamentuojančios statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras, detalizuojamos Reglamente. Reglamento 14 punktas teigia, kad jei įvykdyti Reglamento 13.1–13.8, 13.10–13.12 papunkčiuose nurodyti reikalavimai ir nenustatyta 13.9 papunktyje nurodytų požymių, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ prašymą pažymi kaip priimtą ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo priėmimo joje paskelbia Statybos įstatymo 27¹ straipsnyje nurodytus subjektus, jų įgaliotus padalinius, kurie privalo pagal priskirtą kompetenciją patikrinti projektinių pasiūlymų atitiktį Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams (jei prašyme nurodyta, kad projektas įtrauktas į stambių projektų sąrašą arba prašymą teikia laisvosios ekonominės zonos įmonė, procedūros atliekamos Reglamento IV skyriaus ketvirtojo¹ skirsnio nustatyta tvarka).

Paskelbus projektinius pasiūlymus privalančius patikrinti subjektus, per IS „Infostatyba“ kiekvienam subjektui automatiškai el. paštu siunčiamas pranešimas apie prievolę patikrinti projektinius pasiūlymus. Gavęs šį pranešimą, subjektas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas paskelbia IS „Infostatyba“, kas tikrins šiuos projektinius pasiūlymus. Projektiniai pasiūlymai tikrinami per Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje nurodytus terminus. Projektinius pasiūlymus tikrinantys subjektai neatsako už pateiktų statinio projekto sprendinių, kurių pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ neprivaloma pateikti projektinių pasiūlymų sudėtyje, atitiktį teisės aktų reikalavimams. Likus trims darbo dienoms iki projektiniams pasiūlymams tikrinti termino pabaigos, IS „Infostatyba“ išsiunčia automatinį priminimą patikrinti projektinius pasiūlymus tai atlikti paskirtam specialistui ir jo vadovui (padalinio vadovui) (Reglamento 15 punktas).

Vadovaujantis Reglamento 16 punktu projektinius pasiūlymus tikrinantis asmuo ne vėliau kaip iki Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje nurodyto projektinių pasiūlymų patikrinimo termino pabaigos IS „Infostatyba“ paskelbia pritarimą ar nepritarimą projektiniams pasiūlymams. Nepritarus projektiniams pasiūlymams, IS „Infostatyba“ paskelbiami motyvai nurodant konkrečius Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus. Prašymo pateikėjas informaciją apie kiekvieną nepritarimą projektiniams pasiūlymams ir jo motyvus gauna per IS „Infostatyba“ iškart po jo paskelbimo IS „Infostatyba“.

Jei per projektinių pasiūlymų patikrinimo terminą projektiniams pasiūlymams nepritarė nors vienas iš privalėjusių juos patikrinti subjektų, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pažymi IS „Infostatyba“ tik jei nepritaręs projektiniams pasiūlymams subjektas IS „Infostatyba“ nurodė nepritarimo motyvus. Nepateikus nepritarimo projektiniams pasiūlymams motyvų arba kilus abejonių dėl šių motyvų pagrįstumo, kilus abejonių dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams pagrįstumo, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas savo iniciatyva arba statytojo ar jo įgalioto asmens, projektinius pasiūlymus tikrinančių ar kitų asmenų prašymu turi teisę ne ilgesniam kaip 8 darbo dienų terminui sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą (tai pažymėdamas IS „Infostatyba“) ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros sustabdymo organizuoti suinteresuotų šalių (projektiniams pasiūlymams nepritarusių ar galbūt nepagrįstai pritarusių subjektų, statybos valstybinės priežiūros institucijos atstovo, prašymo pateikėjo ir kitų) pasitarimą, kad išsiaiškintų kilusius neaiškumus. Neišsprendus klausimo dėl galbūt nepagrįsto nepritarimo projektiniams pasiūlymams, arba dėl galbūt nepagrįsto pritarimo, savivaldybės administracija raštu kreipiasi į subjektą (padalinį) tikrinti projektinius pasiūlymus įgaliojusią instituciją, prašydama patvirtinti pagrįstais arba pripažinti nepagrįstais nepritarimo projektiniams pasiūlymams motyvus ar patvirtinti pagrįstu pritarimą projektiniams pasiūlymams arba pripažinti, kad pritarta projektiniams pasiūlymams nepagrįstai pateikiant motyvus. Institucija atsakymą privalo pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Jei institucija raštu patvirtina nepritarimo projektiniams pasiūlymams motyvus pagrįstais, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas. Jei institucija nepritarimo projektiniams pasiūlymams motyvus pripažįsta nepagrįstais ar patvirtina, kad projektiniams pasiūlymams pritarta pagrįstai, statybą leidžiantis dokumentas išduodamas, o rašto kopija paskelbiama IS „Infostatyba“ (Reglamento 19 punktas).

Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu konstatuotina, kad sprendimas atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą siejamas su statinio projektu, t. y. nepritarimu statinio projektui. Reglamento 16 punktas numato, kad projektinius pasiūlymus tikrinantis asmuo ne vėliau kaip iki Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje nurodyto projektinių pasiūlymų patikrinimo termino pabaigos IS „Infostatyba“ paskelbia pritarimą ar nepritarimą projektiniams pasiūlymams. Nepritarus projektiniams pasiūlymams, IS „Infostatyba“ paskelbiami motyvai nurodant konkrečius Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus. Prašymo pateikėjas informaciją apie kiekvieną nepritarimą projektiniams pasiūlymams ir jo motyvus gauna per IS „Infostatyba“ iškart po jo paskelbimo IS „Infostatyba“. Taigi pagal Reglamento 16 punkto nuostatas, nepritarimas projektiniams pasiūlymams turi būti motyvuotas, t. y. jame turi būti nurodyti konkretūs Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimai.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas skunde akcentavo, kad Sprendimas neatitinka VAĮ nustatytų individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, kadangi Sprendime atsakovė tik formaliai išvardino teisės aktus, tačiau nepaaiškina, kaip ir kodėl taiko vardijamus teisės aktus, nėra nurodomos jokios faktinės aplinkybės ir nepasisakyta, kodėl nuspręsta atmesti pateiktus rašytinius įrodymus.

Pažymėtina, kad Direkcija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais. Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2014 m. gegužės 27 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. liepos 8 d. nutarimai). Pažymėtina, kad Konstitucija, inter alia konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuoja įvairius reikalavimus valstybės institucijų ir pareigūnų Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų įgyvendinimui. Šiame kontekste paminėtinos šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos: konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja inter alia tai, kad teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2016 m. liepos 8 d. nutarimai); visi teisės aktai turi būti teisėti (1997 m. gegužės 29 d. nutarimas); Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (inter alia 2008 m. gruodžio 4 d., 2013 m. vasario 20 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai); skaidrumas, kaip viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principas, suponuoja, be kita ko, kad priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti; kiti asmenys turi turėti galimybę tuos sprendimus nustatytąja tvarka ginčyti (2008 m. sausio 22 d. nutarimas).

Taigi, gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų, taip pat ir gero administravimo principo. Bendrieji reikalavimai administraciniam sprendimui yra nustatyti VAĮ.

Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota LVAT praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

VAĮ 10 straipsnio 5 dalis teigia, kad Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

LVAT, aiškindamas šią teisės normą, yra pažymėjęs, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).

Administracinis sprendimas turi būti toks, kad būtų aiškus visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pavyzdžiui LVAT 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Administracinis teismas yra pripažinęs VAĮ pažeidimu atvejus, kai iš sprendimo nėra aišku, kokia/kokiomis konkrečiai teisės normomis institucija remiasi (2014 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-439/2014).

Teismas taip pat pažymi, kad pareigos motyvuoti individualius administracinius aktus ir nurodyti teisės normas, kuriomis remiantis priimtas ginčo sprendimas, nepaisymas apsunkina administracinio teismo atliekamą tokių aktų teisėtumo patikrą. Viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai. Administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, bei po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti (žr. LVAT 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014).

Vertinant Sprendimo atitiktį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams pažymėtina, jog Sprendime yra išdėstomos teisės aktų nuostatos ir teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriems Direkcijos nuomone prieštarauja Projekto sprendiniai, tačiau Sprendime nėra teikiama nuoroda į jokius konkrečius Projekto sprendinius, kurie konkrečiai neatitinka teisinio reguliavimo reikalavimų. Neidentifikavus konkrečių Projekto sprendinių neatitikties ir jų nesusiejus su konkrečia teikiama Sprendimo pastaba, iš esmės tampa neįmanomas ir teisminis ginčo nagrinėjimas dėl pačių pastabų ir projekto turinio vertinimo.

Pvz.: Sprendimo pirmojoje pastaboje nurodoma: Projektas neatitinka Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 str. 2 d. 17) p., kur nurodyta, kad draudžiama „statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos” a) statyti pastatus, išskyrus šios dalies 16 punkto d, e ir g papunkčiuose nurodytus atvejus, kai atkuriama sunykusi urbanistinė struktūra ir naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d., arba kai statomi gyvenamosios paskirties pastato priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą; b) didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai sodybose pastatai rekonstruojami Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis arba kai valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius“.

Tačiau Sprendime nėra detalizuojama ir įvardijama, kurie būtent konkretūs Projekto sprendiniai numato pastaboje įvardijamą statybą statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos ir nėra įvardintų išimčių, taip pat, kuriais Projekto sprendiniai numato didinti esamų pastų tūrius.

PVZ.: Sprendimo antrojoje pastaboje nurodoma: Projektas neatitinka Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano (patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164) Juodkrantės teritorijos vystymo „2.2.2. p. Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“, kur nustatyta, kad „7. Naujos statybos morfotipe (Mtn1) galimos šios statybos rūšys : paprastasis remontas; kapitalinis remontas; reglamentuota rekonstrukcija; reglamentuota nauja statyba, šių darbų planavimas ir projektavimas. Naujos statybos morfotipuose galimas senosios urbanistinės struktūros atkūrimas. Didžiojo kopagūbrio juostoje nauja statyba negalima“.

Šiuo atveju iš Projekto pavadinimo hipotetiškai galima spręsti, kad siekiama vykdyti pastato - siurblinės rekonstravimą, tačiau vėlgi nėra identifikuojami Projekto sprendiniai numatantys šią statybos rūšį, o taip pat teikiant pastabą nėra pateikta jokia argumentacija, kodėl nesutinkama su Projekte nurodoma statybos rūšimi – rekonstrukcija ir vertinama, kad tai yra nauja statyba.

Pažymėtina, kad teisės normų, ar galiojančių tai teritorijai sprendinių detalus nurodymas nėra tinkama teisinių santykių kvalifikacija, turi būti nurodomi ne tik teisės aktai ir sprendiniai bet ir atlikta konkreti teisinio santykio kvalifikacija, t. y. nurodomos faktinės aplinkybės ir atliktas individualizuotas jų vertinimas.

Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju atsakovė teikdama visas pastabas dėl atsisakymo pritarti Projektui, jų nesusiejo su konkrečiais Projekto sprendiniais, jų neidentifikavo ir Sprendime nenurodė, kuriems Projekto sprendiniams konkrečiai taikytinos pastabos. Darytina išvada, kad Sprendimas yra grindžiamas išskirtinai teisės normomis, nenurodant konkrečių faktinių aplinkybių, turėjusių įtakos jo priėmimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie Sprendimo trūkumai sudaro pagrindą pripažinti, jog jis neatitinka VAĮ ir Reglamento 16 punkto nuostatų, įpareigojančių projektinius pasiūlymus derinančią instituciją pateikti motyvuotą nepritarimą projektiniams pasiūlymams.

Atsakovė Sprendimo priėmimo faktinius ir teisinius pagrindus išdėstė atsiliepime ir teismo posėdžio metu, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog LVAT yra išaiškinęs, kad administracinio akto priėmimo motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, todėl ginčijamo akto priėmimo motyvų nurodymas atsakovo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ar teismo proceso metu, neturi būti vertinamas ir įtakos tinkamai nemotyvuoto sprendimo teisėtumui nedaro. Šiuo aspektu LVAT yra nurodęs, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo (žr., pvz., LVAT 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1465-629/2020).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių duomenų visuma, nustačius, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2025 m. sausio 23 d. sprendimas Nr. CPR-250109-00003 neatitinka VAĮ ir Reglamento nuostatų reikalavimų, pareiškėjo V. V. skundas tenkintinas.

Teisėjui kolegijai įvertinus ginčijamo akto teisėtumą jame nurodytais pagrindais ir jį panaikinus kaip neteisėtą, administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukuria atsakovui pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo atlikti administravimo procedūrą nagrinėjant pareiškėjo 2025 m. sausio 9 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Pareiškėjas pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios jo teigimu siekia 11 113,69 Eur.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, jog yra teisinis bei faktinis pagrindas panaikinti Sprendimą, todėl darytina išvada, kad sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Pareiškėjas teismui pateikė PVM sąskaitas – faktūras Nr. WLS24-10421, Nr. WLS24-11215, Nr. WLS-24-11678, Nr. WLS25-154 ir Nr. WLS25-5944.

PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. WLS24-10421 teigiama, jog pareiškėjas patyrė 1949,55 Eur išlaidų už: 1) gautų dokumentų analizę, aptarimą telefonu, pasitarimą su N. Piekiene; 2) (duomenys neskelbtini) dokumentų analizę, pasiruošimas susitikimui su Direkcija; 3) pasiruošimas susitikimui su Direkcija ir dalyvavimas jame, pozicijos dėl tankio, tūrio ir DP pristatymas; 4) paklausimo Aplinkos ministerijai dėl užstatymo tankio, tūrio ir teritorijų planavimo dokumentų rengimas; 5) ) paklausimo Aplinkos ministerijai dėl užstatymo tankio, tūrio ir teritorijų planavimo dokumentų pildymas, problematikos dėl šlaitų pateikimas.

PVM sąskaitoje faktūroje Nr. WLS24-11215 nurodyta, kad pareiškėjas patyrė 648,32 Eur išlaidų už: 1) užduoties ir klausimų ekspertui dėl šlaito nuolydžio kampo matavimo formavimas; 2) VSTT ir VTPSI atsakymų analizė, komunikacija dėl tolimesnių veiksmų; 3) komunikacija dėl tolimesnių veiksmų telefonu; 4) pasiruošimas ir dalyvavimas pasitarime su VSTT ir Direkcija, pasitarimas dėl VSTT dėl statybos.

PVM sąskaitoje faktūroje Nr. WLS-11678 teigiama, jog pareiškėjas patyrė 2066,80 Eur išlaidų už: 1) bendravimą su VTPSI atstovais telefonu; 2) susitikimas su VSTT ir Direkcija; 3) komunikacija su Direkcija dėl išaiškinimo gavimo, STĮ aiškinamojo rašto analizė ir pateikimas; 4) memorandumo VSTT ir Direkcijai rengimas; 5) rašto VSTT aptarimas; 6) memorandumo VSTT ir Direkcijai pildymas; 7) paaiškinimo VSTT ir Direkcijai pildymas; garantinio rašto rengimas.

PVM sąskaitoje faktūroje Nr. WLS25-154 nurodyta, kad pareiškėjas patyrė 5368,49 Eur išlaidų už: 1) rašto Aplinkos ministerijos viceministrui rengimas; 2) rašto Aplinkos ministerijos viceministrui rengimas, susitikimas su viceministru; 3) prašymo Aplinkos ministerijos viceministrui dėl situacijos vertinimo rengimas; 4) atstovavimas susitikime su Aplinkos ministru, pasirengimas susitikimui su Aplinkos ministerijos viceministru; 5) skundo dėl Direkcijos sprendimo rengimas.

PVM sąskaitoje faktūroje Nr. WLS25-5944 nurodyta, kad pareiškėjas patyrė 1080,53 Eur išlaidų už: 1) pasirengimą teismo posėdžiui; 2) dalyvavimą teismo posėdyje.

Pažymėtina, kad LVAT savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr. 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą atlyginti išlaidas, bet ir išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą (žr. LVAT 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas (žr. LVAT 2016 balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1431-822/2016; 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-176-602/2017 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjo pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos patirtos išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėta byla, išskyrus išlaidos patirtos už žyminio mokesčio sumokėjimą, skundo teismui parengimą bei pareiškėjo interesų atstovavimą teisme. Kitos PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos pareiškėjo patirtos išlaidos (pareiškėjo atstovų pasiruošimas ir dalyvavimas sutikimuose su VSTT, Direkcija, Aplinkos ministerijos atstovais, raštų rengimas Aplinkos ministerijai, komunikacijos dėl tolimesnių veiksmų ir t.t.) yra išskirtinai susijusios su prašymo išduoti SLD rengimu, siekiant pateikti atsakovei argumentus, kurie ją įtikintų, kad Projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atmetamas šioje apimtyje.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Skundas teismui pateiktas 2025 m. vasario 11 d. (2025 m. I ketvirtis). todėl nagrinėjamu atveju aktualus yra 2024 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 2237,9 Eur.

Už skundo parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už skundo parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 5594,75 Eur (2237,9 * 2.5). Iš PVM sąskaitos – faktūros Nr. WLS25-154 turinio matyti, jog pareiškėjas už skundo parengimą advokatui sumokėjo 2850,76 Eur, t. y. pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio.

Teismo 2025 m. lapkričio 18 d. informacinėje pažymoje nurodyta, kad teismo posėdžio pradžia 13.12 val., o pabaiga 14.56 val. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Darytina išvada, jog teismo posėdis iš viso truko 2 valandas.

Teismo posėdis įvyko 2025 m. lapkričio 18 d. (2025 m. IV ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju aktualus yra 2025 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 2387,0 Eur.

Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą matyti, kad už vieną atstovavimo teismo posėdyje valandą maksimalus priteistinas užmokestis yra 238,7 Eur (2387,0 * 0,1). Kaip paminėta, pareiškėjas už jo interesų atstovavimą teismo posėdyje advokatui sumokėjo 1080,53 Eur, t. y. pareiškėjo prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų priteistiną užmokestį.

Vadovaujantis anksčiau išdėstytu, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir jam iš Direkcijos priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už skundo parengimą, jo interesų atstovavimą 2 val. trukmės teismo posėdyje ir sumokėtą žyminį mokestį – 3351,16 Eur (2850,76 + 477,4 + 23,00).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija taip pat teismui pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 524,84 Eur. Iš ko prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir kurios šalies interesai atitinka trečiojo suinteresuotojo asmens interesus, nenurodoma.

Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Administracija SLD išdavimo procese veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Byloje nėra duomenų apie Administracijos struktūrą ir argumentų bei įrodymų, kodėl jai buvo būtina ir racionalu atstovavimui pasitelkti advokatą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Administracijos prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neatitinka būtinumo ir racionalumo kriterijų, kadangi byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl jos priimtų administracinių aktų teisėtumo, Administracija byloje dalyvavo trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, todėl konstatuotina, kad ji nagrinėjamu atveju neįrodė, jog atstovavimas šioje byloje pasitelkiant advokatą buvo racionalus ir būtinas, todėl jos prašymas atmetamas. Pažymėtina, kad pareiga tinkamai pagrįsti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenka būtent jį teikiančiam proceso dalyviui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2025 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. CPR-250109-00003.

Pareiškėjui V. V. iš atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos priteisti 3351,16 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Neringos savivaldybės administracijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.