Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai) 2017 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6498-828/2017 pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovei J. G., tretiesiems asmenims A. G., I. G., UAB „4finance“, dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti šalių nepilnamečio vaiko I. G. gyvenamąją vietą su jos seserimi trečiuoju asmeniu A. G., priteisti iš atsakovės 250 Eur mėnesinį išlaikymą vaikui, priteisti iš atsakovės jam 3 000 Eur išlaikymą, 2 000 Eur neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo, 3 714,37 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę bendro turto dalį, prievoles kreditoriui UAB „4finance“ pagal 2015-08-27 teismo įsakymą Nr. eL2-7662-902/2015 pripažinti asmeninėmis atsakovės prievolėmis.Nurodė, kad atsakovė kalta dėl santuokos iširimo, nes nuo 2014 m. išvyko į užsienį ir nutraukė ryšius su juo, yra neištikima. Be atsakovės pagalbos ir dėl sveikatos sutrikimų jis nebegali tinkamai pasirūpinti vaikais, todėl nepilnametės I. G. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su jos seserimi A. G., o iš atsakovės priteistas išlaikymas vaikui. Kadangi jis yra tik iš dalies darbingas, o atsakovė yra kalta dėl santuokos iširimo, jam iš atsakovės turi būti priteista neturtinė žala bei išlaikymas.Prašė padalinti pinigus (4 952,50 Eur) už 2013-01-03 parduotą jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvusį žemės sklypą, nes atsakovė pinigus pasisavino, nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo, jam priteisiant ¾ jų dalis. Iš UAB „4finance“ gauta paskola nebuvo panaudota šeimos poreikiams, todėl prašė pripažinti, kad tai atsakovės asmeninė prievolė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017-10-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė J. G. ir P. G. santuoką dėl P. G. kaltės. Po santuokos nutraukimo J. G. paliko santuokinę pavardę; nustatė nepilnametės I. G., gyvenamąją vietą su jos motina J. G.; priteisė iš P. G., išlaikymą dukrai I. G., mokamą kas mėnesį periodinėmis 80 Eur dydžio išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš P. G., dukrai I. G., 1 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-08-31 įskaitytinai; nustatė P. G. bendravimo su dukra I. G., tvarką; pripažino, kad prievolės kreditoriui UAB „4finance“ pagal 2015-08-27 teismo įsakymą Nr. eL2-7662-902/2015 yra solidarios P. G. ir J. G. prievolės prieš kreditorių, tačiau tarp P. G. ir J. G. šias prievoles vykdo tik J. G.; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovas iš esmės nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų ir būtent dėl to faktiškai iširo šalių šeima. Ieškovas naudojo psichologinį smurtą savo šeimos narių, tame tarpe ir nepilnamečio vaiko atžvilgiu, elgėsi su jais agresyviai, grasino jiems. Pripažinęs, kad ieškovas žiauriai elgėsi su savo šeimos nariais, jo kaltę dėl santuokos iširimo preziumavo. Ieškovo reikalavimą pripažinti atsakovę kalta dėl santuokos iširimo atsakovę atmetė, nes ieškovo teiginiai apie atsakovės neištikimybę, šeimos palikimą, buvo paneigti atsakovės, trečiųjų asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės, ir šiuo pagrindu ją nutraukė. Dėl santuokos iširimo pripažinus kaltu ieškovą, ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės neturtinę žalą, išlaikymą, atmetė.Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad šalių turtas yra parduotas 2013 metais, konstatavo, kad negali būti dalinami pinigai, kurių nėra, kaip to reikalauja ieškovas. Gautos lėšos už šalims priklausančio sklypo pardavimą buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, todėl ieškovo reikalavimą priteisti jam kompensaciją už parduotą turtą, atmetė.Pripažino, kad iš UAB „4finance“ atsakovės paimtas kreditas, kuris išieškomas pagal 2015-08-27 teismo įsakymą Nr. eL2-7662-902/2015, buvo panaudotas šeimos namų ūkio išlaikymui ir vaikų auklėjimo bei švietimo užtikrinimui, todėl prievoles pagal 2015-08-27 teismo įsakymą Nr. eL2-7662-902/2015 pripažino solidariomis abiejų šalių prievolėmis. Atsakovei pageidaujant, nustatė, kad tarp buvusių sutuoktinių šias prievoles vykdo tik atsakovė.Šalių nepilnametė dukra I. G. išreiškė norą, kad jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, nesant duomenų, kad toks vaiko noras prieštarautų jo interesams, I. G. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove.Nustatė, kad I. G. išlaikymui reikalinga apie 300 Eur per mėnesį suma. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visetą, teismas sprendė, kad dukters išlaikymui jos tėvų galima teikti suma yra apie 300 Eur per mėnesį, ieškovo dalis šioje išlaikymo prievolėje 80 Eur.Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nuo 2016-01-01 ieškovas dukrai išlaikymo neteikia. Tokiu būdu susidarė ieškovo išlaikymo vaikui įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-08-31, iš ieškovo I. G. priteisė 1 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 80 Eur išlaikymą į mėnesį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas P. G. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl P. G. kaltės – pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių P. G. ir J. G. kaltės; panaikinti sprendimo dalį dėl 1600 Eur išlaikymo įsiskolinimo iš P. G. priteisimo; prijungti civilinę bylą Nr. 2-7941-223/2014, esančią Panevėžio miesto apylinkės teisme, priimti naujus įrodymus – mokėjimų už butą ir elektrą kopijas, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad teismas nutraukdamas santuoką nepagrįstai pripažino, kad ieškovas nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų. Priešingai, atsakovė išvyko į užsienį ir paliko ieškovą su vaikais, kuriais jis rūpinosi, juos išlaikė. Apelianto teigimu, teismas preziumuodamas P. G. kaltę, netinkamai vertino įrodymus bei netinkamai pritaikė procesines ir materialines teisės normas. Vaikai pabėgo iš namų, siekdami išvengti, ieškovo kaip tėvo kontrolės, o ne jis juos išvarė.Teismas nemotyvavo, kodėl patikėjo atsakovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, o atmetė ieškovo kviestų liudytojų A.A. G., E. P., I. G., I. G. parodymais apie ieškovo rūpinimąsi šeima, vaikais, atmetė paties P. G. parodymus. Teigia, kad nėra aišku apie kokį psichologinį smurtą, žiaurų elgesį pasisako teismas, nes tokios aplinkybės nėra nustatytos, bei nėra pateikti rašytiniai įrodymai.Nurodo, kad teismas pažeidė sutuoktinių lygiateisiškumo principą. J. G. išvykus į užsienį, likęs vienas P. G. rūpinosi namais, vaikais, kiek leido jo sveikata, o atsakovės vien pinigų pateikimas negali būti pripažįstamas kaip tinkamas sutuoktinio pareigų vykdymas.Pažymi, kad teismas nagrinėjamu atveju turėjo taikyti mišrios kaltės nuostatas ir pripažinti, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai.Teismas netenkino ieškovo prašymo prijungti civilinę bylą Nr. 2-7941-223/2014, nes toje byloje nėra ir nebuvo jokių aplinkybių pagal atsakovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kokios atsirado J. G. ir galimai prikalbėtų duoti tokius paaiškinimus P. G. vaikų šioje byloje pagal P. G. ieškinį.Teismas priteisdamas iš ieškovo 1600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nenustatė fakto, nuo kada vaikai nebegyvena su ieškovu ir neteisingai nustatė, kad tik ieškovė rūpinosi vaikais. J. G. išvykus į užsienį, vaikais rūpinosi ieškovas, tai patvirtina liudytojai A.A. G., E. P., I. G., I. G., bei iš dalies patvirtino VTAT atstovė. Teismui prijungus civilinę bylą Nr. 2-7941-223/2014, nebūtų buvusi padaryta teismo klaida sprendžiant tariamą išlaikymo įsiskolinimą, nes toje byloje nėra ir nebuvo nustatyta tokių aplinkybių. Priešingai teismo išvadai, byloje esantys įrodymai pagrindžia P. G. išlaikymo vaikams faktą ir jo dydį.Prašo prijungti prie bylos rašytinius įrodymus - mokėjimo už butą dokumentus, iš kurių matyti, kad gyvenant vaikams iki 2017 metų birželio mėnesio, už butą ir elektrą buvo mokama žymiai daugiau. Vaikams palikus tėvą, mokesčiai tapo mažesni. Šie įrodymai, apelianto nuomone, pagrindžia apeliacinio skundo motyvus.Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. G. prašo apelianto P. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-10-10 sprendimą atmesti visiškai ir palikti galioti sprendimą.Nurodo, kad apeliantas klaidina teismą, kad ne jis paliko šeimą, o ieškovė išvyko į užsienį. Apeliantas nutyli, kad ieškovės išvykimas į užsienį jam buvo žinomas. Šeimai trūko pinigų, apeliantas girtavo, smurtavo prieš atsakovę, vaikus, t.y. gyvenimas su apeliantu tapo neįmanomas. Vaikus išlaikė atsakovė siųsdama pinigines perlaidas vaikų išlaikymui. Ieškovas vaikams pinigų neduodavo, yra net paėmęs iš dukters jai skirtus pinigus. Tokiais veiksmais apeliantas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Visa šeima jo bijojo.Šalių dukra Ieva išsigandusi tėvo ir jo sugėrovų, nes jis pasiūlė savo sugėrovams su dukra daryti ką nori, pro langą nuo jų pabėgo, šias aplinkybes dukra patvirtino teismo posėdyje, todėl teigti, kad sprendimas pagrįstas prielaidomis negalima.Teismas kritiškai vertino apelianto motinos A.A. G., liudytojos E. P. parodymus, nes liudytojos teigė, kad jų žiniomis apeliantas nepiktnaudžiavo alkoholiu, rūpinosi šeima ir atsakovei išvykus. Tai yra neatsakingų liudytojų prasimanymai, nes dar 2014 m. ieškovei kreipiantis į teismą dėl materialinio išlaikymo iš ieškovo priteisimo, VTAS išvadoje nurodyta, kad P. G. piktnaudžiauja alkoholiu. Vaikų priežiūra, auklėjimu rūpinasi viena J. G.. Nurodytų liudytojų parodymai paneigti ieškovės, šalių dukters parodymais.Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas vaikus išvarė iš namų. A. G. būdama pilnametė išsinuomojo butą Panevėžyje, kai tėvas išvarė I. G., sesuo ją priglaudė. Aušra dirba, materialiai išlaikyti seserį jai padėjo ieškovė, šiuo metu I. gyvena pas seserį.VTAS išvadoje yra nurodyta, kad 2015-12-16 įsakymu Nr.A-1237 I. G. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoja paskirta sesuo A. G.. Teismas pripažino, kad šalių dukrai Ievai reikalingas 300 Eur išlaikymas, atsižvelgiant į blogesnę ieškovo materialinę padėtį, neįgalumą, iš jo pagrįstai priteisė po 80 Eur išlaikymą. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad nuo 2015 m. gruodžio teikė išlaikymą, todėl teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016-01-01 iki 2017-08-31.Apelianto pateikti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes kvitus apeliantas turėjo, be to pateikti įrodymai nepagrindžia apeliacinio skundo motyvų. AB ESO su ieškovu sudarė debeto sutartį ir kiekvieną mėnesį nuo P. G. sąskaitos nuskaitė 24,62 Eur mokesčių (vidurkį). Pats ieškovas irgi mokesčius mokėjo pildydamas knygelę. 2007 m. AB ESO nustačius mokesčių permoką, nutraukė debetinius mokėjimus. Mokesčiai tapo mažesni 2015-2016 m. vaikams gyvenant atskirai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.CPK 314 straipsnis, numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ieškovas pateikė su apeliaciniu skundu naujus įrodymus – mokėjimų už butą ir elektrą kopijas ir prašo juos priimti. Nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti įrodymai – mokėjimo kvitai, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, ieškovas nenurodė kodėl būtinybė juos pateikti iškilo vėliau, be to apeliacinės instancijos teismo nuomone, pateikti įrodymai neturi įtakos šalių ginčo išsprendimui, nes byloje yra pakankamai kitų įrodymų patvirtinančių šalių nurodytas aplinkybes, todėl atsisako šiuos rašytinius įrodymus pridėti prie bylos (CPK 180, 314 str.).Taip pat ieškovas prašo prijungti prie bylos civilinę bylą Nr.2-7941-223/2014, kurioje apelianto nuomone, nėra užfiksuota aplinkybių dėl ieškovo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo. Teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, prašoma prijungti civilinė byla buvo nutraukta, ieškovei atsisakius ieškinio dėl išlaikymo priteisimo. Byla nebuvo išnagrinėta, todėl ieškovės ar kituose procesiniuose nurodytos aplinkybės neturės prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 2 p.), be to ankstesnėje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, o ne dėl santuokos nutraukimo, todėl teismo nuomone, ieškinyje nurodytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje nėra aktualios, todėl teismas netenkina ieškovo prašymo prijungti prašomą civilinę bylą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo, atsakovės paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles kuomet sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės (CPK 185 str.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Faktiniai bylos duomenys nustatomi ne tik remiantis rašytiniais įrodymais, bet ir šalių paaiškinimais (CPK 177 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovo, kaip sutuoktinio, netinkamą elgesį šalims esant santuokoje - jo nesirūpinimą šeima, namais, piktnaudžiavimą alkoholiu, psichologinį smurtą ir pripažino, jog toks ieškovo elgesys yra priešingas gerai moralei, šeimos santykiams, sutuoktinio pagarbai šeimai, sutuoktinei, šeimos gerovės kūrimui, dėl ko padarė išvadą, kad atsakovės kaltės dėl šalių santuokos iširimo nėra, o santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nors apelianto teigimu, aplinkybės apie jo netinkamą elgesį nėra nustatytos, tačiau su tokiais argumentais negalima sutikti.Ieškovo psichologinį smurtą dukterų atžvilgiu patvirtina atsakovės ir trečiųjų asmenų (šalių dukrų) paaiškinimai teisme apie tai, kad dukrą I. ieškovas 2015 m. gruodį išvarė iš namų bei bylos rašytiniai įrodymai: dukros I. G. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad tėvas išgėręs ją puldinėja, kad ji turėjo bėgti iš namų, kad jis nieko nepadarytų, nes ieškovas sakė, kad ją „užmuš“ bei kiti byloje esantys įrodymai (Panevėžio rajono vaiko savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, Rokiškio psichiatrijos ligoninės pažyma).Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimai yra nuoseklūs, juos iš dalies patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, o ieškovo nėra pakankami, kad patvirtintų nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu liudytojų parodymų vertinimu. Pirmos instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylą, visiškai pagrįstai nurodė, kad byloje apklaustų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir vienas kitam neprieštarauja, todėl jais nėra jokio pagrindo abejoti. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad atsakovė ir tretieji asmenys (šalių dukros) geriausiai žino kas vyko šeimoje, o kiti liudytojai matydavo šeimos gyvenimą epizodiškai, todėl objektyviai negali nusakyti tikrosios padėties. Ieškovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimai iš dalies buvo patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais, todėl teismas pagrįstai jais rėmėsi ir nesivadovavo ieškovo kviestų liudytojų paaiškinimais.Nagrinėjamu atveju apeliantas atsakovės kaltę preziumuoja aplinkybe, kad ji paliko šeimą ir išvyko į užsienį, todėl jo manymu santuoka turėjo būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantas teismo posėdyje nedalyvavo, o atsakovė davė išsamius paaiškinimus teismo posėdyje, kuriame nurodė, kad į užsienį išvyko bendru sutarimu su ieškovu, nes šeimai trūko lėšų pragyvenimui, o ieškovas niekur nedirbo. Ji visą laiką teikė išlaikymą vaikams, grįžusi sutvarkydavo namus, prižiūrėdavo vaikus. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas yra neįgalus, nedirba, jo gaunamos pajamos – invalidumo/netekto darbingumo pensija yra labai maža 203,66 Eur, atsakovė buvo pasiėmusi kreditą, todėl tikėtina, kad atsakovė išvyko į užsienį užsidirbti tam lėšų, o ne turėdama tikslą palikti šeimą. Ieškovas neginčija fakto, kad atsakovė dirbdama užsienyje siuntė pinigus. Todėl negalima pritarti apeliantui, kad santuoka nutrūko ir dėl atsakovės kaltės, nes byloje nėra nustatyta, kad ji būtų pažeidusi savo kaip sutuoktinės pareigas ar jas netinkamai atlikusi.Apeliantas nesutinka su priteistu išlaikymo įsiskolinimu, nes jo nuomone pirmosios instancijos teismas nenustatė nuo kada vaikai nebegyvena su ieškovu ir neteisingai nustatė, kad tik atsakovė rūpinosi vaikais.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo išlaikymo dydį, analizavo dukros poreikius, apelianto, atsakovės gaunamas pajamas bei turtinę padėtį, turimą turtą bei finansinius įsipareigojimus ir sprendė, kad iš ieškovo priteistinas išlaikymo dydis 80 Eur. Išlaikymo dydžio ieškovas neskundžia.Skirtingai nei nurodo ieškovas apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo šalių nepilnametei dukrai įsiskolinimo analizavo byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad išlaikymas turi būti priteistas nuo 2016 m. sausio 1 d., t.y. nuo tada kada dukra nebegyvena su tėvu (CK 3.200 str.). Bylos duomenimis 2015 m. gruodžio 16 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1237 I. G. nustatyta laikinojo rūpyba, rūpintoja paskirta jos sesuo. Ieškovo dukra I. nuo to laiko gyvena pas seserį A. G.. Atsakovė, tretieji asmenys patvirtino, kad išlaikymo ieškovas dukrai neteikė, tai konstatuota ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2017 m. liepos 17 d., 2014 m. spalio 29 d. išvadose. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad patvirtinančių išlaikymo teikimą, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas iš ieškovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymo skolą, netinkamai nustatė datą, iki kurios ji priteisiama. Pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., argumentų, kodėl nustatė tokį terminą, nenurodė. Išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 str.), t. y. ieškinio priėmimo teisme diena yra momentas, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo priteisimo priimtas 2017 m. birželio 29 d., tai reiškia, kad išlaikymo skola turėjo būti apskaičiuojama ir priteisiama iki šios datos, o nuo jos priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės. Kadangi priteisto išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio suma yra vienoda (80 Eur), ieškovas išlaikymo neteikia, tai bendra priteistino išlaikymo suma nesikeičia, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo ir jo skolos priteisimo nekeičiama.Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-107/2010; kt.).Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, todėl teismo sprendimo panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo (CPK 320 str.). Paliekant nepakeistu pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo peržiūrėti (pakeisti) bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme.Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui jo turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str.). 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas 123 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą mokėjimas iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą ir ieškinį atmetus iš ieškovo priteistinas 123 Eur žyminis mokestis. Atsakovė apie apeliacinės instancijos teisme, turėtas išlaidas nepateikė įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 123 Eur (šimtas dvidešimt trys eurai) žyminio mokesčio išlaidų (įmokos kodas 5660).