Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Sandros Čaplikaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. 2025 m. sausio 13 d. nuo 13.05 val. iki 13.25 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme, esančiame Vilniuje, Laisvės pr. 79A, nustatyta tvarka pasirašytinai įspėtas už melagingų parodymų davimą ir davęs priesaiką nemeluoti, apklausiamas liudytoju administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-100-1130/2025, tyčia, siekdamas padėti savo sutuoktinei D. R.-K. išvengti administracinės atsakomybės pagal 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N_31297-2024, kuriuo ji patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 241 straipsnio 1 dalį, davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kad 2024 m. rugsėjo 26 d., apie 17.30 val., Vilniuje, Vilnius – N. Vilnia pervažoje jis, o ne D. R.-K. vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Šiais savo veiksmais K. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

K. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažįsta visiškai. Jis kartu su žmona D. R. K. naudojasi vienu automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam žmona pranešė, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo ji yra kviečiama į teismą. Kaip nurodė žmona, ji į teismą kviečiama dėl to, nes jų naudojamu automobiliu tyrimo metu nenustatytas asmuo pervažiavo geležinkelio pervažą degant raudonam šviesoforo signalui. Vėliau grįžusi iš teismo žmona jam papasakojo, kad jai teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo medžiagą, pasirodė, jog automobilį vairavo jis. Dėl žmonos pasakytos nuomonės jis priekaištų neturėjo ir su jos nuomone sutiko. Vėliau dėl to pačio padaryto administracinio nusižengimo į teismo posėdį buvo iškviestas jis. Būdamas teismo posėdyje jis buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Po įspėjimo jis pasirašė dokumentus. Pasirašęs dokumentus jis paliudijo dėl padaryto administracinio nusižengimo. Liudydamas teisme jis išsakė savo poziciją, kad galbūt automobilį vairavo jis. Po išsakytų teiginių, teisėjas jam parodė vaizdo medžiagą dėl padaryto administracinio nusižengimo. Pamatęs medžiagą, jis pastebėjo, kad minėtą automobilį vairavo jo žmona. Dėl išsakytų melagingų parodymų nuoširdžiai galisi.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. atskirosios nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-100-1130/2025 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-01942-2024-5) turinio matyti, kad teismas, įvertinęs liudytojo K. K. (pareiškėjos sutuoktinio) parodymus, duotus 2025 m. sausio 13 d. teismo posėdžio metu, turi pagrindo manyti, kad jis galbūt davė melagingus parodymus, teigdamas, kad automobilį administracinio nusižengimo užfiksavimo metu vairavo jis, nors tai visiškai prieštarauja kitai bylos medžiagai, t. y. byloje esantiems vaizdo įrašams, kuriuose aiškiai matyti, jog automobilį vairuoja moteris, matosi moteriška palaidinė, šviesūs plaukai. Teismas betarpiškai posėdžio metu galėjo įvertinti tiek pareiškėjos, tiek liudytojo K. K. išvaizdą. Teismui nekilo net menkiausių abejonių, kad automobilį vairavo pareiškėja. Be kita ko, teismo posėdžio metu tiek pareiškėja, tiek liudytojas įdėmiai priėję prie kompiuterio peržiūrėjo vaizdo įrašą, vaizdo įrašas buvo stabdomas ir leidžiamas pakartotinai, tačiau visais kartais pareiškėja ir liudytojas tvirtino, kad vairuoja būtent liudytojas. Taigi liudytojas galbūt sąmoningai siekė prisiimti kaltę dėl D. R.-K. padaryto administracinio nusižengimo ir davė melagingus parodymus. Minėta nutartimi nutarta pranešti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai apie Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. eII-100-1130/2025 nustatytas faktines aplinkybes dėl liudytojo K. K. veiksmų – parodymų teisme davimo, galbūt turinčių nusikalstamos veikos požymių.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad K. K. pasirašė nukentėjusiojo, liudytojo įspėjimą dėl atsakomybės administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-100-1130/2025.

Iš bylos medžiagos matyti, kad K. K. pasirašė išaiškinimą nukentėjusiajam ar liudytojui administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeimos nariui ar artimam giminaičiui apie teisę neduoti parodymų.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-100-1130/2025 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-01942-2024-5) turinio matyti, kad D. R.-K. skundas buvo netenkintas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-31297-2024 paliktas nepakeistas. Nutartyje nustatyta, kad teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad D. R.-K. padarė nurodytą administracinį nusižengimą, todėl pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta teisėtai ir pagrįstai. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, pareiškėja nurodė, kad automobilį pažeidimo užfiksavimo metu vairavo jos sutuoktinis, paaiškino, jog ji tuo maršrutu viena nevažiuoja. Posėdžio metu liudytoju apklaustas pareiškėjos sutuoktinis K. K. nurodė, kad automobilį vairavo jis, posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus tai patvirtino. Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad skundžiamame nutarime užfiksuotą pažeidimą padarė pati pareiškėja. Iš vaizdo įrašų aiškiai matyti, kad automobilį vairuoja moteris, matosi moteriška palaidinė, šviesūs plaukai. Teismas betarpiškai posėdžio metu galėjo įvertinti tiek pareiškėjos, tiek liudytojo išvaizdą. Teismui nekyla net menkiausių abejonių, kad automobilį vairavo pareiškėja. Todėl pareiškėjos sutuoktinio argumentai, kad automobilį vairavo jis, vertintini kaip siekis prisiimti kaltę, nes, jo teigimu, vairuotojo pažymėjimas šiuo metu jam mažiau reikalingas nei žmonai, kadangi yra nedirbantis. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu tiek pareiškėja, tiek liudytojas įdėmiai priėję prie kompiuterio peržiūrėjo vaizdo įrašą, vaizdo įrašas buvo stabdomas ir leidžiamas pakartotinai, tačiau visais kartais pareiškėja ir liudytojas tvirtino, kad vairuoja būtent liudytojas. Teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojas teismo posėdžio metu tiek žodžiu, tiek raštu buvo įspėtas, kad už melagingų parodymų davimą teisme atsako pagal BK 235 straipsnį, kuriame numatyta maksimali iki 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas spręs dėl atskirosios nutarties priėmimo ir kreipimosi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo K. K. atžvilgiu.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. posėdžio protokolo administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-100-1130/2025 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-01942-2024-5) turinio matyti, kad kviečiamas liudyti K. K. Nustatoma liudytojo tapatybė ir santykis su skundą padavusiu asmeniu. Liudytojas yra skundą padavusio asmens vyras. Liudytojui išaiškinama, kad, sutinkamai su ANK 582 straipsnio 2 dalimi ir 579 straipsnio 1 dalies 8 punktu, jis šioje byloje gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos klausimus. Liudytojas duoti parodymus sutinka ir yra įspėjamas dėl atsakomybės pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį ir BK 235 straipsnį bei pasirašo priesaiką. Liudytojas K. K. į teisėjo klausimus atsako, kad turbūt vairavo jis, bet jis nelabai prisimena, esant galimybei būtų gerai pasižiūrėti vaizdo medžiagą. Kiek su žmona išsiaiškino, automobilį vairavo jis, nes ji matė medžiagą, jie su ja aptarė, jis jos žodžiais tiki, nes medžiagos jis pats nematė. Jis turi vairuotojo pažymėjimą, dabar niekur nedirba. Vairuotojo pažymėjimas šiuo metu jam mažiau reikalingas nei žmonai, žmona dirba, bet jis kaltę prisiima ne dėl jos. Jis įsivaizduoja, kad ten tikrai buvo jis. Žmona jis tiki, ji gerai mato. Daugiau nėra kam vairuoti, arba jis, arba žmona, bet jis neatsimena, kaip ten buvo. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, K. K. patvirtino, kad čia jis, tikrai jis, matosi jo pilvas. Čia pilki marškinėliai, tokių marškinėlių jis turi daug ir mėgsta šią spalvą. Čia jis, tik pravažiavo ir šlakbaumas nusileido, šviesoforas anksčiau suveikė. Pravažiavo degant raudonam, bet nenusileidus šlakbaumui, dar prieš tai keletas mašinų pravažiavo, vairavo jis.

Iš Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-85-806/2025 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-01942-2024-5) turinio matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartis palikta nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patrauktos D. R.-K. apeliacinis skundas netenkintas. Nutartyje konstatuota, kad skundą nagrinėjantis apygardos teismas, peržiūrėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius vaizdo įrašus, pritaria skundžiamą nutartį priėmusio teismo argumentui, kad byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad Vilniaus apskrities VPK 2024 m. gruodžio 2 d. nutarime Nr. 10-ANR_N-31297-2024 užfiksuotą pažeidimą padarė pati apeliantė, o ne jos sutuoktinis. Kaip teisingai nurodo apylinkės teismas, iš teismui pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuoja moteris, turinti šviesius plaukus, vilkinti šviesią moterišką palaidinę. Nors apeliantė skunde nurodo, kad, siekiant nustatyti kaltininką dėl administracinio nusižengimo padarymo, administracinio nusižengimo byloje yra būtina skirti ekspertizę, apygardos teismas tokį apeliantės argumentą laiko nepagrįstu. Administracinio nusižengimo byloje pateikti vaizdo įrašai yra geros kokybės, todėl galima identifikuoti, kad transporto priemonę, kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas, vairavo būtent moteris, o ne vyras. Be to, skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas betarpiškai teisminio bylos nagrinėjimo metu galėjo įvertinti tiek administracinėn atsakomybėn patrauktos D. R.-K., tiek ir liudytojo, apeliantės sutuoktinio, K. K. išvaizdą ir palyginti su asmens, kuris užfiksuotas vairuojantis automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvaizda. Betarpiškas bylos ištyrimo principas ir administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai leido teismui formuoti savo vidinį įsitikinimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad duodamas melagingus parodymus, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, jis patvirtina savo parašu. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-489/2016, 2K-288-696/2017, 2K-121-222/2019).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo K. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. K. 2025 m. sausio 13 d. nuo 13.05 val. iki 13.25 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme, esančiame Vilniuje, Laisvės pr. 79A, nustatyta tvarka pasirašytinai įspėtas už melagingų parodymų davimą ir davęs priesaiką nemeluoti, apklausiamas liudytoju administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-100-1130/2025 tyčia, siekdamas padėti savo sutuoktinei D. R.-K. išvengti administracinės atsakomybės pagal 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N_31297-2024, kuriuo ji patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 241 straipsnio 1 dalį, davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kad 2024 m. rugsėjo 26 d., apie 17.30 val., Vilniuje, Vilnius – N. Vilnia pervažoje jis, o ne D. R.-K. vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo K. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. K. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl K. K. skirtinos bausmės

BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę K. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarytas vienas tyčinis, baigtas nusikaltimas teisingumui, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam K. K. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis K. K. iki BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau nėra teistas, baustas administracine tvarka. Pastaroji aplinkybė kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintina jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir K. K. asmenybę – yra vidutinio amžiaus, vedęs, dirbantis. Teismas nustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, K. K. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). K. K. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant mažesnės, negu BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios bausmės vidurkis, trumės, t. y. K. K. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darba ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) visą bausmės laiką tęsti darbą, jo netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per švelni ar per griežta.

K. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

K. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) visą bausmės laiką tęsti darbą, jo netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. K. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) visą bausmės laiką tęsti darbą, jo netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, el. paštas rytu.skyrius@probacija.lt). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.