Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos D. R.-K. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutarties, kuria (duomenys neskelbtini) 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimu D. R.-K. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 421 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2024 m. rugsėjo 26 d., 17.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Tokiais savo veiksmais D. R.-K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir Kelių eismo taisyklės, KET), 168, 73.11, 170 punktų reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą D. R.-K. paskirta administracinė nuobauda – 360 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai bei argumentai

4. (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauktos D. R.-K. apeliacinį skundą prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir apeliantės skunde nurodytą prašymą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje, bei kurie leistų nors kiek suabejoti teismo išvadomis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Institucijos 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje D. R.-K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį patraukta dėl to, kad vairuodama automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Tokiais veiksmais, Institucijos vertinimu, D. R.-K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 168, 73.11, 170 punktų nuostatas.

7. ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už, be kita ko, įvažiavimą į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui. Kaip minėta, Institucijos nutarime nurodoma, kad D. R.-K. padarė minėtą administracinį nusižengimą, pažeisdama KET 168, 73.11, 170 punktus. KET 168 punkte įtvirtinta, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. KET 73.11 punkte nurodoma, kad, be kita ko, raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą. KET 170 punkte reglamentuota, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui.

8. Apeliantė dėl administracinio nusižengimo padarymo savo kaltės nepripažįsta, nurodo, kad transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), – vairavo jos sutuoktinis K. K.. Skundą nagrinėjantis teismas šią apeliantės poziciją laiko gynybine, nepaisant to, kad apeliantės sutuoktinis prisiėmė atsakomybę už administracinio nusižengimo padarymą ir patvirtino, kad jis vairavo minėtą transporto priemonę.

9. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė viso proceso metu neigė savo kaltę pateikdama skirtingas versijas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Institucijos 2024 m. gruodžio 2 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad apeliantė teigė, jog 2024 m. rugsėjo 26 d., 17.30 val., jai važiuojant (duomenys neskelbtini) neveikė šviesoforas, degė raudona šviesa ir stovėjo eismą reguliuojantis fizinis asmuo, kuris praleidinėjo automobilius. Gavusi eismo reguliuotojo leidimą ji pravažiavo per geležinkelio sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Šias aplinkybes apeliantė nurodė ir 2024 m. gruodžio 2 d. skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme, peržiūrėjus vaizdo įrašus, apeliantė pakeitė poziciją dėl kaltės, nurodydama, kad automobilį vairavo jos sutuoktinis.

10. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas, peržiūrėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius vaizdo įrašus, pritaria skundžiamą nutartį priėmusio teismo argumentui, kad byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad Institucijos 2024 m. gruodžio 2 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotą pažeidimą padarė pati apeliantė, o ne jos sutuoktinis. Kaip teisingai nurodo apylinkės teismas, iš teismui pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuoja moteris, turinti (duomenys neskelbtini) plaukus, vilkinti šviesią moterišką palaidinę.

11. Nors apeliantė skunde nurodo, kad, siekiant nustatyti kaltininką dėl administracinio nusižengimo padarymo, administracinio nusižengimo byloje yra būtina skirti ekspertizę, apygardos teismas tokį apeliantės argumentą laiko nepagrįstu. Administracinio nusižengimo byloje pateikti vaizdo įrašai yra geros kokybės, todėl galima identifikuoti, kad transporto priemonę, kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas, vairavo būtent moteris, o ne vyras. Be to, skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas betarpiškai teisminio bylos nagrinėjimo metu galėjo įvertinti tiek administracinėn atsakomybėn patrauktos D. R.-K., tiek ir liudytojo, apeliantės sutuoktinio, K. K. išvaizdą ir palyginti su asmens, kuris užfiksuotas vairuojantis automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvaizda. Betarpiškas bylos ištyrimo principas bei administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai leido teismui formuoti savo vidinį įsitikinimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės.

12. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog šviesoforo signalas galėjo pasikeisti tuo metu, kai apeliantė jau buvo įvažiavusi į pervažą. Atliepdamas šį apeliantės argumentą, skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad šviesoforo signalas nuo 17:29:59 val. iki 17:30:04 val. nemirksėjo. Šviesoforo signalas pradėjo mirksėti 17:30:04 val. ir tęsėsi iki 17:30:35 val., t. y. iki vaizdo įrašo pabaigos. Automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prie pervažos privažiavo 17:30:12 val., per pervažą pradėjo važiuoti 17:30:16 val. Visa tai suponuoja, jog apeliantė matė ar turėjo matyti, kad jai kertant pervažą degė draudžiamas šviesoforo signalas, todėl apeliantės argumentas, kad šviesoforo signalas galėjo pasikeisti tuo metu, kai ji buvo įvažiavusi į pervažą, laikytinas nepagrįstu.

13. ANK 421 straipsnio 2 dalies pagrindu už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 (dviejų) iki 6 (šešių) mėnesių. Nagrinėjamu atveju, iš Institucijos 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimo matyti, kad administracinio poveikio priemonės terminas buvo nustatytas ilgesnei nei minimaliai trukmei, t. y. 3 (trims) mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn patraukta D. R.-K. aukštesnės instancijos teismo prašo sumažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą iki 1 (vieno) mėnesio, nes specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams apsunkintų jos darbinę veiklą.

14. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 421 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, jog už D. R.-K. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, privaloma skirti specialiosios teisės atėmimą, jo trukmę nustatant nuo 2 (dviejų) mėnesių, ši administracinio poveikio priemonė galėtų būti neskiriama arba jos trukmė nustatoma trumpesnė nei minėtasis terminas tik ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų pagrindu.

15. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta ir tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016).

16. Apeliantės skunde nurodoma, kad teisė vairuoti jai yra reikalinga vykdant jos darbinę veiklą (dirba (duomenys neskelbtini), pateikė teismui darbo sutartį, darbo laiko apskaitos grafiką darbovietėje). Pabrėžtina, kad apeliantė, net ir žinodama, jog teisė vairuoti jai reikalinga darbinės veiklos vykdymui, vairuodama nesilaiko KET reikalavimų, rodo jos pačios neatsakingą požiūrį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Primintina, kad pats asmuo, kuriam specialioji teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir darbinėje veikloje, turi būti suinteresuotas jos neprarasti. Priešingas aiškinimas nepagrįstai suteiktų prioritetą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesams ir pažeistų viešąjį interesą užtikrinti visuomenės saugumą.

17. Pažymėtina, kad tam tikri suvaržymai ir nepatogumai, kylantys asmenį patraukus administracinėn atsakomybėn ir pritaikius tam tikras nuobaudas ir / ar administracinio poveikio priemones, yra natūrali padaryto administracinio nusižengimo išdava. Kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, o tokią išvadą patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.

18. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, nagrinėjamu atveju yra būtinas ir administracinio poveikio priemonės skyrimas (ANK 22 straipsnio 2 dalis, 27 straipsnio 1 dalis). Institucijos 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos dydis ir administracinio poveikio priemonės terminas yra proporcingi D. R.-K. padarytam administraciniam nusižengimui, apylinkės teismas išsamiai pasisakė dėl šių aplinkybių, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes tiek nuobaudos, tiek baudžiamojo poveikio skyrimui aplinkybes, todėl apygardos teismas dar kartą dėl jų nepasisako ir išdėstytiems motyvams pritaria.

19. Tiek administracinė nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemonės turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir / ar administracinio poveikio priemones ar jų neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019), taigi apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tokia kasacinio teismo praktika ir apibendrindamas visas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius duomenis, tinkamai juos įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos D. R.-K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.