- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- A6.-1686-834/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00448-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. D.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. D. ir jo atstovui advokatui I. B. (dalyvavo 2022-12-13 teismo posėdyje),
viešame teismo posėdyje, naudojant vaizdo ir garso perdavimo priemones (ZOOM), žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau bendrovė atsiskaitymo prioritetą teikė nuo 2022-05-01 iki 2022-08-03 vykdydama pirkimus ir atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM, tokiu būdu pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. D. teismo posėdžio metu prašė jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Paaiškino, kad dėjo visas pastangas užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, saugojo įmonę, stengėsi vykdyti veiklą, užsidirbti, visus mokėjimus atliko įmonės veiklai užtikrinti. Prašė VMI išdėstyti mokestinę nepriemoką, tačiau negaudavo jokio atsakymo. Buhalterija žinojo mokėjimo eiliškumą. Jei būtų pakankamai lėšų, iškart pasinaudotų galimybe ir atsiskaitytų su VMI. Kadangi taip elgėsi ne sąmoningai, dėl to gailisi.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė palaikė pareiškimą bei paaiškino, kad papildomų paaiškinimų nei nurodyta pareiškime, neturi. Prašo skirti baudos vidurkį, nes nėra sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Kadangi bendrovės vadovas žinojo apie įsiskolinimą, kad turimų lėšų nepakanka visiems įsiskolinimams patenkinti, turėjo laikytis numatyto eiliškumo. Ta aplinkybė, kad įmonė nori tęsti veiklą, nepašalina atsakomybės. Išanalizuotos bendrovės banko sąskaitos. Įmonė Rugpjūčio mėnesį kreipėsi dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, tačiau buvo priimtas neigiamas sprendimas. Nuo 2022 m. gegužės iki rugpjūčio mėn. įmonė mokėjo mokesčius, taip pat mokesčių inspekcija pati išsiieškojo tam tikrą sumą, tačiau mokestinė nepriemoka nebuvo padengta ir ji auga. Atlikti tam tikri mokėjimai nepaneigia VMI pirmumo eilės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. D. atstovas advokatas I. B. teismo posėdžio metu prašė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą S. D. atžvilgiu, kadangi S. D. veiksmai buvo pagrįsti ir racionalūs bei nukreipti į įmonės veiklos tęstinumą, todėl negali būti pripažįstami neteisėtais. S. D. atliekamais mokėjimais nesiekė sąmoningai pažeisti kreditorių interesų ar išvengti mokestinės prievolės, neatliko jokių išskirtinai didelių ar netikslingų mokėjimų, kurie rodytų siekį išvengti įsipareigojimų valstybei. S. D. stengėsi palaikyti įmonės veiklos tęstinumą ir pajamų gavimą, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais, įskaitant VMI.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veiklos kvalifikavimo
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).
Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).
Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.).
Taigi, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/20190). Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi, aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, ji reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad 2022-08-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė prašymą atidėti arba išdėstyti 562673,69 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą (b.l. 7-10). Nors teismo posėdžio metu S. D. teigė, negavęs dėl prašymo jokio atsakymo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2022-08-04 VMI parengtas atsakymas į minėtą 2022-08-04 prašymą bei siunčiamas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). (b.l. 11-19). Iš šio 2022-08-24 VMI sprendimo matyti, kad įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakyta išdėstyti mokestinę nepriemoka, motyvuojant tuo, kad bendrovė turėdama mokestinę nepriemoką išmokėjo dividendus akcininkams, be to, nustatyta, kad Bendrovė į biudžeto surenkamąją sąskaitą pervedė mažiau nei 10 procentų visų gautų įplaukų, todėl darytina išvada, kad Bendrovė galimai turėdama mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikydama LR Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.
Įvertinus byloje esančio AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo, matyti, kad Bendrovė turėjo vykdyti įsipareigojimus VMI, tačiau Bendrovė pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne VMI, o būtent matyti, kad 2022-07-12 bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 2400,00 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-07-12 pervesta 2000 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-07-14 pervesta 5536,26 Eur, UAB (duomenys neskelbtini)2022-07-14 pervesta 3194,40 Eur; (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) B.V. 2022-07-14 pervesta 6072,54; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-07-14 pervesta 1089 Eur; UAB (duomenys neskelbtini)2022-07-15 pervesta 1379,40 Eur; UAB (duomenys neskelbtini)2022-07-19 pervesta 1167,41 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-07-20 pervesta 2366,09 Eur; UAB (duomenys neskelbtini)2022-07-20 pervesta 2449,77 Eur; UAB (duomenys neskelbtini)2022-07-20 pervesta 1064,80 Eur; UAB (duomenys neskelbtini)2022-07-21 pervesta 2530,51 Eur; UAB (duomenys neskelbtini)2022-07-26 pervesta 3926,96 Eur; (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) B.V. 2022-07-27 pervesta 11727,73 Eur; (duomenys neskelbtini). 2022-07-27 pervesta 15370,78 Eur; UAB (duomenys neskelbtini)2022-08-03 2000 Eur, taip pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą.
Teismas pažymi, kad pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti vien to, kad skolininkas neturi pakankamai pajamų atsiskaitymams su visais kreditoriais, bet būtina nustatyti ir tai, jog vykdant atsiskaitymus buvo pažeistas kreditorių eiliškumas. Nors teismo posėdžio metu S. D. aiškino, kad dėjo visas pastangas užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, saugojo įmonę, stengėsi vykdyti veiklą, užsidirbti, visus mokėjimus atliko įmonės veiklai užtikrinti, prašė išdėstyti mokestinę nepriemoką, o jo atstovas aiškino, kad kitiems kreditoriams pervestos pinigų sumos nebuvo išskirtinai dideli, visgi iš minėtos banko sąskaitos išrašo matyti, kad Bendrovė, negalėdama padengti visų savo turtinių įsipareigojimų VMI, nuo 2022-05-01 iki 2022-08-03 atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kurie pagal atsiskaitymo eilę yra žemiau nei VMI. Šiuo atveju atliktų mokėjimų sumos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies kontekste bylai reikšmės neturi. Iš teisinio reguliavimo akivaizdu, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta bendrovėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taip pat CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-205-312/2022). Be to, kaip matyti iš minėtos banko sąskaitos išrašo, pirmoje eilėje atlikti mokėjimai visgi nebuvo vienareikšmiškai nukreipti išimtinai įmonės veiklos tęstinumui, be to, byloje nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad šiais mokėjimais būtų mėginta atsiskaityti su tiekėjais, nuo kurių iš esmės priklausė Bendrovės veikla. Taip pat byloje nėra duomenų apie išskirtinai blogą įmonės finansinę padėtį minėtų mokėjimų atlikimo laikotarpiu, be to, matyti, kad įmonė turėjo galimybę mokėti ir įmonės akcininkams išmokėjo dividendus: 2022-08-22 S. D., 2022-08-03 R. D., 2022-08-04 S. D.. Šiuo atveju pažymėtina, kad pirmąja ir antrąja eile tenkinami tokie kreditorių reikalavimai, kurie kildinami iš sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, išlaikymo prievolės, darbo ir autorinių sutarčių, kurie yra perėję jų pagrįstumo kontrolę ir dėl jų yra priimtas atitinkamas ginčą išnagrinėjusio subjekto sprendimas.( 2020 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. e3K-3-319-969/2020). Visą tai rodo, kad S. D. mokėjimus atliko savo rizika ir kaip vadovas turėjo suprasti bei įvertinti, jog dėl to jam gresia atsakomybė. Taigi, atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad buvo pažeistos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl S. D. veika atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, aplinkybės išdėstytos nuosekliai, jos yra išsamios, neprieštaringos, atitinka byloje esančią kitą medžiagą, todėl jomis abejoti nėra teisinio pagrindo. Taigi nėra pagrindo netikėti pareiškime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Dėl nuobaudos skyrimo
ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltės formą (tiesioginė tyčia), į atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes S. D. už padarytą administracinį nusižengimą yra skirtina straipsnio sankcijose numatyta minimali administracinė nuobauda – 1400 Eur dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
S. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-1686-834/2022.
Išaiškinti S. D., kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą Vilniaus rajono rūmus.