Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3458-1135/2022 pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovei B. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3458-1135/2022 pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovei B. V. dėl skolos priteisimo.

3. 2022 m. balandžio 4 d. teisme buvo gautas ieškovo atstovės advokato padėjėjos prašymas dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo. Atstovė prašė teismo priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo (apelianto) atskirasis skundas tenkintinas.

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovo atstovės prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkinti, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

11. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

12. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).

13. Jeigu teismas bylos nagrinėjimo metu neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, šiam klausimui spręsti yra įtvirtintas papildomo sprendimo priėmimo institutas.

14. Papildomo sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Taigi papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.

15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021).

16. Taigi turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018).

17. Spręsdamas dėl CPK nuostatų, įtvirtinančių sprendimo už akių institutą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

18. Sprendimo už akių priėmimas yra išimtis iš civiliniame procese taikomo rungimosi proceso. Šis institutas taikomas tada, kai šalis nesinaudoja savo teise būti išklausytai: neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį, per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir pan. (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

19. Teismas dėl sprendimo už akių priėmimo turi nuspręsti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 straipsnio 6 dalis). Teismas priima sprendimą už akių praėjus protingam laikui po termino procesiniams dokumentams pateikti pabaigos. Šalims nepranešama apie tai, kad bus priimamas sprendimas už akių, nes šalys apie šią galimybę būna informuotos pranešant apie pareigą pateikti procesinį dokumentą.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas klausimą dėl sprendimo už akių priėmimo sprendė rašytinio proceso tvarka, ieškovas nebuvo informuotas apie posėdį, nebuvo skirtas bylos nagrinėjimas, o tik rašytinio proceso tvarka priimtas sprendimas už akių dėl skolos ieškovui iš atsakovės priteisimo. Rašytinis bylos procesas buvo baigtas priimant sprendimą už akių, t. y., bylos šalims neturint realios galimybės iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti dokumentus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes teismo procesas dėl ginčo esmės nevyko. Darytina išvada, kad ieškovas turėjo pagrindą teikti prašymą dėl teisinių paslaugų išlaidų atlyginimo priteisimo jau po sprendimo už akių priėmimo.

22. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, toks klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai bylos nagrinėjimas baigiamas teismo sprendimu už akių dėl to, kad teismui iki nustatyto termino pabaigos nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, paruošiamasis dokumentas ir dalyvaujantys byloje asmenys iki tokio sprendimo priėmimo nebuvo pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes (pvz., trukmę nuo ieškinio pateikimo ir sprendimo už akių priėmimo ir kt.), gali būti pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo ieškinys teisme buvo gautas 2022 m. kovo 1 d. Ieškovas ieškinyje (be kitų pareikštų reikalavimų) prašė teismo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, kartu su ieškiniu pateikė ir 2022 m. vasario 9 d. atstovavimo sutartį. 2022 m. kovo 3 d. teismo rezoliucija ieškinys buvo priimtas, atsakovei nustatytas 14 d. terminas atsiliepimui pateikti. 2022 m. kovo 3 d. procesiniai dokumentai buvo išsiųsti atsakovei, 2022 m. kovo 14 d. teisme buvo gautas pranešimas apie procesinių dokumentų įteikimą (procesiniai dokumentas atsakovei įteikti 2022 m. kovo 8 d., terminas atsiliepimui pateikti – 2022 m. kovo 22 d.). 2022 m. kovo 29 d. priimtas sprendimas už akių. 2022 m. balandžio 4 d. teisme gautas prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teismui pateikta 2022 m. vasario 9 d. sąskaita už teisines paslaugas, kurios suma 500,00 Eur (teisinės konsultacijos, patarimai, susipažinimas su bylos medžiaga – 200,00 Eur; procesinių dokumentų rengimas, pateikimas teismui – 300,00 Eur; sąskaitą apmokėti iki 2022-04-09). Teismui pateiktas 2022 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis sąskaitos už teisines paslaugą apmokėjimą.

25. Netenkindamas prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas bylinėjimosi išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos faktiškai nebuvo patyręs; bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovas patyrė po sprendimo priėmimo, teismas, priimdamas sprendimą, neturėjo išspręsti, todėl negali jų išspręsti ir papildomu sprendimu.

26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes (ieškovas ieškinyje prašė teismo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas; teismui pateikta 2022 m. vasario 9 d. atstovavimo sutartis; teismui pateikta 2022 m. vasario 9 d. sąskaita už teisines paslaugas, kurios apmokėjimo terminas – 2022 m. balandžio 9 d.; pateiktas 2022 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis sąskaitos už teisines paslaugas apmokėjimą; 2022 m. kovo 29 d. priimtas sprendimas už akių, prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo teisme gautas 2022 m. balandžio 4 d.), įvertinęs nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvada, kad ieškovas nagrinėjamu atveju patyrė išlaidų už teisines paslaugas, tačiau neturėjo galimybės pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl klausimas dėl išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti atlyginimo ieškovui iš atsakovės turėjo būti svarstomas pagal CPK 98 ir 277 straipsnius.

27. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir netinkamai išsprendė ieškovo atstovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas naikintinas ir klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.