Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-02-22 · Civilinė byla Nr. e2-799-675/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-22
Bylos Nr.
e2-799-675/2021
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01403-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Regina Nenortienė
Ieškovas
D. R.
Atsakovas
V. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-799-675/2021 Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01403-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.11.2; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 22 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Regina Nenortienė,sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei,dalyvaujant ieškovei D. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui V. P. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: nutraukti 2020 m. spalio 11 d. tarp atsakovo ir ieškovės sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį; taikyti restituciją – grąžinti ieškovei sumokėtus 3450,00 Eur , o atsakovui automobilį, priteisti iš atsakovo ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. spalio 11 d. 11.55 val. pagal transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį iš atsakovo V. P., faktiškai sumokėjusi 3 450,00 Eur įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 metų gamybos, juodos spalvos. Atsakovas tiek automobilių pardavimo portale www.autogidas.lt Nr. (duomenys neskelbtini) tiek transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje deklaravo, kad parduodamas automobilis yra be defektų. Skelbime automobilio kaina buvo nurodyta 4 000,00 Eur. Suderinta galutinė automobilio kaina buvo 3 450,00 Eur, tačiau atsakovas sutartyje nurodė automobilio kainą 2 000,00 Eur, sakydamas ieškovei, kad taip reikia. 2020 m. spalio 11 d. grįžtant namo, pravažiavus apie 40 km, iš variklio skyriaus pradėjo sklisti pašaliniai garsai ir variklis pradėjo dirbti netolygiai. Įvažiavus į miestą pavaros pradėjo jungtis su smūgiais. Tą pačią naktį, t.y. iš 2020 m. spalio 11 d. į spalio 12 d., per stoglangį dėl prasidėjusio lietaus į automobilio saloną pradėjo tekėti vanduo. Per naktį jo pritekėjo apie 8 litrus. 2020 m. spalio 14 d. patikrai automobilis buvo pristatytas į automobilių remonto dirbtuves adresu: Jankiškių 39, Vilnius UAB „Efigs“, kur buvo nustatyti paslėpti esminiai automobilio defektai - variklio bei pavarų dėžės gedimai, reikalingas automobilio variklio kapitalinis remontas arba variklio keitimas. 2020 m. spalio 16 d. ryte automobilis neužsivedė, nes starteris sukosi laisva eiga, bet nesuko variklio. Automobilio patikros metu buvo nustatyta, kad suklastota/atsukta automobilio rida. Prieš automobilio transportavimą patikrai, apie pastebėtus paslėptus esminius automobilio defektus, atsakovas buvo informuotas iš anksto telefonu 2020 m. spalio 13 d., tačiau nesulaukus atsakovo pasiūlymo kartu vykti apžiūrėti automobilį ir kartu dalyvauti paslėptų defektų nustatymo metu, buvo duotas sutikimas automobilio apžiūrai ir paslėptų defektų nustatymui. 2020 m. spalio 16 d. atsakovo nurodytu adresu Vasarnamių g.12, Ukmergė, buvo išsiųsta pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto. Tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo.

Pažymėjo, kad atsakovas, apie vėliau paaiškėjusius paslėptus automobilio defektus bei suklastotą/atsuktą automobilio ridą ieškovei nieko neminėjo. Nei sutartyje nei automobilio pardavimo skelbime apie jokius defektus nėra nurodyta ar pažymėta. Sutartyje nenurodyti jokie paslėpti automobilio defektai. Todėl pažymėjo, kad žinodama apie tokią automobilio būklę, ieškovė būtų prašiusi sumažinti automobilio pirkimo kainą arba apskritai nebūtų sudariusi šio sandorio.

Pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas yra esminis, nes: 1) ieškovas iš esmės negavo ko tikėjosi, t. y. ieškovas tikėjosi įsigyti 2002 metų gamybos automobilį, kuris neturi defektų; 2) griežtas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, t. y. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčiai CK 6.431-1 straipsnyje ir Motorinės transporto pirkimo­–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše yra nustatyti imperatyvūs sutartyje nurodytini duomenys, jie turi būti nurodomi nepriklausomai nuo šalių pasirinkimo juos nurodyti ar ne; 3) atsakovas galimai dėl didelio neatsargumo bei siekdamas nepatirti nuostolių, neinformavo ieškovo apie parduodamo automobilio paslėptus defektus; 4) ieškovas turi pagrindą tikėtis, jog sutartis nebus įvykdyti tinkamai, nes atsakovui pardavus automobilį su paslėptais defektais, jis nėra užtikrintas, kad atsakovas nesuremontuos variklio pačiu pigiausiu ir jokių garantijų neteikiančiu būdu; 5) atsakovas nepatirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta, šalys būtų grąžintos į padėtį iki sutarties sudarymo, t. y. atsakovui būtų grąžintas jo parduotas automobilis, ieškovei jo už automobilį sumokėti pinigai. Ieškovė dėl netinkamo transporto priemonės pirkimo­ – pardavimo sutarties įvykdymo, kuris buvo esminis sutarties pažeidimas, įgijo teisę šią sutartį nutraukti.

Šalies argumentai

Ieškovė D. R. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė papildomai nurodė, kad automobilį susirado internete autogidas.lt puslapyje. 2020 m. spalio 11 d. atvažiavo pažiūrėti automobilio į Ukmergę. Kai sutarė pirkti, rašė pirkimo-pardavimo sutartį , kurią užpildė atsakovas. Išbandant automobilį jokie gedimai nebuvo, juntami. Be to atsakovas sutartyje pažymėjo, kad automobilis neturi gedimų. Ieškovė su atsakovu sutarė, kad perka automobilį už 3450 Eur. Skelbimuose buvo ir pigesnių šio modelio automobilių. Sumokėjus pinigus išvažiavo namo, automobilį vairavo sutuoktinis, kuris jau kelionės metu namo pasakė, kad kažkas yra ne taip. Grįžus tą naktį lijo lietus, tai per liuką prilijo į mašinos vidų. Ieškovė paskambino atsakovui, jis iš pradžių nekėlė ragelio po to prisiskambinus ir ieškovei pasakius, kad automobilis turi trūkumus, atsakovas pasakė, kad ieškovė iš jo išvažiavo su tvarkingu automobiliu. Automobilių servise patikrinus automobilį buvo nustatyta daug defektų. Automobilio ieškovė neremontavo, tik nustatė gedimus ir parašė pretenziją atsakovui. Automobilis dabar stovi prie ieškovės namų. Ieškovė nežino, gal geriau būtų remontuoti automobilį nes jei ji neatgaus pinigų.

A. V. P į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, viešo paskelbimo būdu, iš jo negautas atsiliepimas ar prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. spalio 11 d. ieškovė ir atsakovas sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė, o ieškovė už 3450,00 Eur sumą įsigijo transporto priemonę BMW 7451, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutartyje jokie automobilio defektai nepažymėti ir neaprašyti. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje jokių duomenų apie eismo ar kitus įvykius, kuriuose būtų dalyvavusi transporto priemonė, taip pat jos trūkumus, nenurodyta.

Ieškovo ir atsakovo paaiškinimais, bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovui apie parduodamą transporto priemonę tapo žinoma iš portale www.autoplius.lt įdėto skelbimo. Ieškovė su sutuoktiniu 2020 m. spalio 11 d. atvyko į Ukmergės pirkti automobilio. Tiek ieškovė tiek jos sutuoktinis, paviršutiniškai apžiūrėję automobilį, jokių esminių trūkumų apžiūrint nepastebėjo. Ieškovei buvo leista išbandyti automobilį, su kuriuo jie pavažiavo trumpute atsakovo gyvenamojoje vietoje esančia gatvele, tačiau jokių esminių trūkumų nepastebėjo. Dar tą pačią dieną šalys susitarė dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties ir ją sudarius ir sumokėjus 3450, Eur už automobilį ieškovės sutuoktinis parvairavo automobilį į namus Vilniuje. Jau vykstant namo sutuoktinis ieškovei pasakė kad kažkas ne taip. Iš 2020 m. spalio 16 d. UAB „Efigis“ transporto priežiūros akto matyti, kad 2020 m. spalio 14 d. ryte ieškovė po automobiliu rado tepalo dėmes, užvedus variklį pajuto, kad variklis dirba netolygiai, važiuojant įsijungė avarinis greičių dėžės režimas, pradėjus lyti lietui pro stoglangį prasisunkė vanduo. Užvedant variklį starteris suveikia ne visada. Atrašyti defektai: vizualiai apžiūrėjus variklį matosi, kad jis remontuotas, netinkamai sumontuoti agregatai , naudotos netinkamos medžiagos, silikono likučiai ir kt. Atlikus automobilio apžiūrą, pasijungus diagnostiką nustatytas ridos neatitikimas 331560 km, o spidometras rodo 193058 km. bei nustatyti greičio dėžės defektai. Paskaičiuoti numatomi atstatymo darbai: variklio gedimas : pakeisti užvedimo žvakes bei aukštos įtampos rites - 460 Eur, greičių dėžės kapitalinis remontas arba pakeitimas kita 1200 Eur, stoglangio sandarinimas 250 Eur, starterio remontas 300 Eur., iš viso darbas 550 Eur; detalės 1660 Eur; viso 2210 Eur.

Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto (automobilio) kokybės trūkumus bei pirkėjo teisių gynimo įsigijus netinkamos kokybės daiktą. Ieškovui teigiant, jog parduotas automobilis dėl paslėptų trūkumų negalėjo būti tinkamai eksploatuojamas, atsakovas šioje byloje pasyvus, jam teismo šaukimas bei dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, nors ieškovei po automobilio pirkimo teko bendrauti su atsakovu, jis pats nurodė adresą, kuriuo siųsti pretenzijas ir buvo informuotas apie automobilio defektus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto lengvojo automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

Byloje nustatyta, kad sudarius transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovės sutuoktinis su transporto priemone važiavo iš Ukmergės į Vilnių, t. y. transporto priemonė, išsamiai nepatikrinus jos techninės būklės, buvo naudojama pagal jos tikslinę paskirtį. Tačiau jau tą pačią dieną pravažiavus apie 40 km. Iš variklio skyriaus pradėjo sklisti pašaliniai garsai ir variklis pradėjo dirbti netolygiai. Įvažiavus į miestą, pavaros pradėjo jungtis su smūgiais, o naktį lyjant lietui, per uždarytą stoglangį vanduo pateko į automobilio saloną, t. y. tolimesnis automobilio naudojimas pagal tikslinę paskirtį nenustačius jos trūkumų tapo iš esmės negalimas, kadangi tai galėtų lemti dar didesnius gedimus. Taigi ieškovė transporto priemone tinkamai negalėjo naudotis iš esmės iš karto po jos įsigijimo, o siekiant užtikrinti galimybę tinkamai ir saugiai eksploatuoti transporto priemonę, ieškovė, turėjo nustatyti defektus ir juos šalinti. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad net ir parduodamas naudotas daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, o galimumas naudoti pagal tikslinę paskirtį neturėtų būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to papildomas sąnaudas. Ieškovo pateikti duomenys apie UAB „Efigis“ nustatytus transporto priemonės trūkumus, patvirtina kad ieškovė be papildomų sąnaudų negali įsigytos transporto priemonės naudoti pagal tikslinę jos paskirtį, nes tinkamam jos eksploatavimui ji turi automobilį taisyti ir papildomai išleisti 2210 Eur. Pardavimo metu pardavėjas patikino ieškovę, kad automobilis trūkumų neturi, tai pažymėjo ir pirkimo-pardavimo sutartyje. Ieškovei priimant automobilį jokių akivaizdžių jo trūkumų nebuvo matyti, jis užsivedė ir važiavo.

Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstais laiko ieškovės nurodytus argumentus, kad nustatytų transporto priemonės trūkumų negalima laikyti įprastais, nulemtais natūralaus transporto priemonės nusidėvėjimo, apie kuriuos ieškovas, kaip bet kuris vidutinis pirkėjas, turėjo ar galėjo žinoti. Teismas sutinka, kad transporto priemonės naudojimas lemia jos detalių natūralų nusidėvėjimą, tačiau negalima laikyti, kad natūralus transporto priemonės nusidėvėjimo pokytis, lyginant su nauja transporto priemone, šiuo atveju nustačius, jog detalės yra nusidėvėjusios tiek, kad transporto priemonės negalima naudoti pagal tikslinę jos paskirtį, ieškovui turėjo būti savaime suprantamas. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad transporto priemonė yra aštuoniolikos metų senumo, kad transporto priemonės rida sąlyginai nebuvo labai didelė, kaip paaiškėjo rida buvo atsukta, kad pardavėjas nenurodė jokių transporto priemonės variklio trūkumų, priešingai nurodydamas, jog automobilis defektų neturi, darytina išvada, kad bet kuriam vidutiniam pirkėjui nebuvo galima tikėtis, kad transporto priemonės eksploatacija bus galima tik tuomet, kai dėl natūralaus detalių nusidėvėjimo jos bus pakeistos kitomis ar bus atlikti remonto darbai, t. y. negalima daryti išvados, kad vidutinis pirkėjas, įsigydamas tokią transporto priemonę, būtų galėjęs numanyti, jog tinkamam jos eksploatavimui bus būtina atlikti variklio, greičių dėžės remonto darbus, nes, priešingu atveju, jos tinkamas eksploatavimas nebūtų galimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Nagrinėjamu atveju tai, kad ieškovo įsigytas naudotas automobilis tapo netinkamas naudoti tą pačią dieną (faktiškai po kelių valandų po įsigijimo), kai buvo įsigytas, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį. Teismas sutinka, kad naudoto daikto veikimas gali būti kitoks nei analogiško naujo daikto. Vis dėlto, parduotam naudotam automobiliui sugedus netrukus po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, reikia įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar pirkėja šiuo atveju galėjo žinoti, kad automobilis gali tuoj pat sugesti ar, kad jam tinkamai veikti, gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji, įsigydama nenaują transporto priemonę, žinojo apie tam tikrus transporto priemonės trūkumus, tačiau ne tokius, dėl kurių transporto priemonės eksploatacija iš viso pagal jos paskirtį nebūtų galima.

CK 6.333 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus.

Pažymėtina, kad nepaisant pirmiau aptartų parduodamo daikto kokybės garantijų, pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

Sprendžiant, ar ieškovei parduota transporto priemonė atitiko jai keliamus bendruosius reikalavimus ir ar ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad transporto priemonę bus galima naudoti pagal paskirtį, pažymėtina, kad ieškovė, prieš įsigydama transporto priemonę, ėmėsi tam tikrų veiksmų siekdama nustatyti įsigyjamos transporto priemonės kokybę. Ieškovė, atvykusi su sutuoktiniu, transporto priemonę apžiūrėjo, atliko bandomąjį važiavimą, t.y. ėmėsi priemonių, kad įsitikintų įsigyjamo daikto kokybe. Kaip jau minėta, automobilio trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų galėjęs juos pastebėti be specialaus tyrimo. Nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi tik teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis), o šios teisės nerealizavimas nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę. Byloje nustatyta, kad paaiškėję automobilio trūkumai buvo susiję su varikliu, greičių dėže, jie buvo nustatyti atliekant automobilio būklės patikrą, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė, būdama vartotoja ir neturėdama specialių žinių, juos galėjo nustatyti transporto priemonės apžiūros metu. Pirmiau paminėti automobilio trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų galėjęs juos pastebėti be specialios apžiūros, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju įrodyta, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis), o pardavėjas jam daikto trūkumų neatskleidė. Be to, pirmiau nurodyti argumentai patvirtina, kad ieškovei pasirinkus tik tokį transporto priemonės patikrinimą jos įsigijimo metu, neatima galimybės jai kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo.

Šiuo atveju vien ta aplinkybė, jog automobilis sugedo nuvažiavus vos keliasdešimt kilometrų, yra pakankama konstatuoti, jog jis buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį.

Teismas konstatuoja, kad net nustačius, kad perduotas daiktas neatitiko kokybės reikalavimų atsakomybė pardavėjui, tačiau pardavėjo atsakomybė už parduodamų daiktų kokybę nėra absoliuti. Atsakomybė už paslėptus trūkumus tenka pardavėjui, bet CK 6.327 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga, kuriai esant pardavėjas neatsako už parduodamo daikto kokybę. Jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti, kad parduodami daiktai neatitinka reikalaujamos kokybės, tai ši aplinkybė pagal įstatymą šalina pardavėjo atsakomybę. Kokybės reikalavimų neatitikimas – tai paslėpti trūkumai. Jeigu pirkėjas yra informuojamas ar kitu būdu jam tampa žinoma arba negali nežinoti apie tokius trūkumus, tai pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį pardavėjas už juos neatsako. CK 6.317 ir 6.327 straipsniuose reglamentuojamos tam tikros pardavėjo teisės ir pareigos bei pardavėjo atsakomybės sąlygos, susijusios su parduodamo daikto kokybe, bet nereglamentuojami įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimai. Jie išdėstyti CPK, tai pat CK 6.333 straipsnyje ir kitose normose, kurios turi būti aiškinamos sistemiškai (CK 1.9 straipsnis).

Konstatuotina, kad byloje pateikti objektyvūs įrodymai, kurie patvirtina transporto priemonės trūkumus, kurie atsirado vos įsigijus transporto priemonę. Transporto priemonės įmanomumas ją naudoti pats savaime, t. y. galėjimas ja važiuoti, nesudaro pagrindo spręsti dėl transporto priemonės įmanomumo saugiai ją naudoti pagal tikslinę jos paskirtį.

Ieškovė iš atsakovo automobilį pirko be defektų ir tai buvo esminė sutarties sąlyga, t. y. ieškovė pirkdama naudotą automobilį iš atsakovo turėjo pagrindą manyti, kad įsigyjamas automobilis yra tinkamas naudoti. Ieškovė pirko naudotą automobilį, turėdama tikslą jį naudoti asmeniniams poreikiams, pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Automobilio trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų galėjęs juos pastebėti be specialaus tyrimo. Automobilis sugedo po labai trumpo laiko nuo jo pardavimo, todėl pripažintina, kad automobilio trūkumai, nors ir paaiškėjo vėliau, tačiau buvo jo perdavimo ieškovei momentu.

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Kasacinis teismas tokios kategorijos bylose taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Byloje esančioje UAB „Efigis“ pažymoje nurodė, kad yra automobilio ridos neatitikimas 331560 km, o spidometras rodė 193058 km, nustatyti greičių dėžės defektai, variklio gedimas , reikia keisti užvedimo žvakes, bei aukštos įtampos rites, greičių dėžė reikalauja kapitalinio remonto, stoglangį reikia sandarinti, keisti mechanizmus, reikalingas starterio remontas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad automobilio variklio gedimas nėra akivaizdus naudoto automobilio trūkumas, teismas sprendžia, kad ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti šių automobilio trūkumų ir negalėjo prisiimti rizikos už automobilio gedimą, kuris atsirado praėjus vos kelioms valandoms nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, juolab atsakovas patikino ieškovę ir automobilio pirkimo pardavimo sutartyje nurodė, kad automobilis defektų neturi, t.y. automobilis yra tinkamas naudoti.

Kaip minėta aukščiau, ieškovė apie parduodamą naudotą automobilį sužinojo pagal į interneto tinklalapį įdėtą skelbimą, vėliau atvyko automobilio apžiūrėti su sutuoktiniu; ieškovas, kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, apžiūrėjo automobilį ir jį išbandė. Automobilio pardavėjas patikino ieškovę ir jos sutuoktinį, kad automobilis yra tinkamas naudoti, pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė, kad trūkumų nėra. Kadangi pažymoje nurodyti gedimai, nėra akivaizdūs naudoto automobilio trūkumai, konstatuotina, kad ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti kokie galimus automobilio trūkumus ir negalėjo prisiimti rizikos už automobilio gedimą praėjus vos kelioms valandoms nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė, kad jos įsigytas naudotas automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitiko kokybės reikalavimų ir kad ji negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus. Tuo tarpu atsakovas neįrodė aplinkybių, mažinančių jo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, dėl to yra pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teises, nusipirkus netinkamos kokybės naudotą daiktą.

Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame nurodyta, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, o netinkamos kokybės naudoto daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas dėl sekančių aplinkybių. Ieškovės įsigytas automobilis tapo netinkamas naudoti praėjus vos kelioms valandoms nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovės įgyto naudoto automobilio gedimo priežastis – variklio gedimas , reikia keisti užvedimo žvakes, bei aukštos įtampos rites, greičių dėžė reikalauja kapitalinio remonto, stoglangį reikia sandarinti, keisti mechanizmus, reikalingas starterio remontas. UAB „Efigis“ įvertinimu automobilio remontas kainuotų 2210,00 Eur. Kadangi ieškovė automobilį nupirko už 3450,00 Eur, defektų pašalinimas kainuotų daugiau nei pusę automobilio vertės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės nupirktas automobilis iki šiol nesuremontuotas, dėl ko ieškovė negali juo naudotis pagal paskirtį. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovė, pirkdama naudotą automobilį tikėjosi, kad jis bus su tinkamas eksploatuoti ir galės naudoti nusipirktą daiktą pagal paskirtį. Kadangi nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti pirkimo pardavimo sutartį yra teisėtas, transporto priemonės BMW 7451, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis pripažintina nutraukta nuo 2020 m. spalio 11 d., taikytina restitucija ir iš atsakovo V. P., ieškovei D. R. priteistina 3450 Eur., o atsakovui V. P. grąžinamas automobilis BMW 7451, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad už pareikštą ieškinį ieškovas sumokėjo 78,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovė byloje taip pat turėjo 250,00 Eur ikiteisminio ir bylos nagrinėjimo išlaidų, todėl proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai, jos priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 99, 290-291, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti tarp atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nuos 2020 m. spalio 11 d.

Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3450,00 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt eurų), įpareigojant ieškovę D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti automobilį BMW 7451, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 78,00 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio išlaidų ir 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Regina Nenortienė