- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-04-26
- Bylos Nr.
- A2.6.-3183-540/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02611-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- N. P.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. P., jos atstovui advokatui G. Gustaičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), esanti vaiko auginimo atostogose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, nebausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. balandžio 3 d. apie 18 val. Kaune, Šarkuvos g. 1A N. P., vairuodama transporto priemonę Oldsmobile Alero, v/n (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, įvažiuodama į stovėjimo vietą, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko tarpo iš šono, dėl ko kliudė šalia stovėjusį automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. N. P., nepranešusi apie eismo įvykį policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais savo veiksmais N. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 231.1., 231.2, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. P. savo kaltę dėl padarytų pažeidimų iš esmės pripažino ir paaiškino, kad 2013 m. balandžio 3d. su mažamete dukra važiavo pas gydytoją. Automobilį parkavo prie PC „Maxima“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Norėdama išvažiuoti, važiavo atbuline eiga. Jai išvažinėjant, pradėjo kaukti šalia stovėjusio automobilio signalizacija. Suprato, kad galimai ji minėtą automobilį užkliudė, tačiau tuo visiškai nebuvo įsitikinusi. Kadangi jos dukra labai verkė, be to ji išsigando dėl to, kad galimai kliudė automobilį, todėl nesustojo, neišlipo iš automobilio ir išvažiavo iš aikštelės. Labai gailisi dėl savo poelgio, atsiprašo nukentėjusiojo ir prašo esant galimybei neatimti vairuotojo pažymėjimo, nes ji gyvena su neįgalia mama, kuriai diagnozuota psichinė liga bei turi ir kitų sveikatos problemų ir kuri be N. P. pagalbos bei visuomeniniu transportu negali nuvykti pas medikus, o medicininė pagalba mamai yra reikalinga dažnai. Be to ji viena augina mažametę dukrą, kurią taip pat daug kur reikia vežioti.
Nukentėjusysis N. A. parodė, kad 2013 m. balandžio 3d. atvažiavo į PC „Maxima“ apsipirkti. Automobilį paliko stovėjimo aikštelėje, o atėjęs rado jį apgadinta. Prie jo automobilio buvo susibūrę žmonės ir jie pasakė, N. A. kliudžiusio automobilio valstybinius numerius. Žmonės sakė, kad jie išvažiuojančio automobilio vairuotojai beldė į langus, bet ji vis tiek išvažiavo. N. A. automobilio buvo apgadintas priekinis buferio kampas. Šiuo metu žala nėra atlyginta ir automobilis nėra suremontuotas, nes kol nėra N. P. pripažinta kalta dėl autoįvykio, draudimas neatlygina žalos.
Liudytojas A. M. parodė, kad 2013 m. balandžio 3d. išeidinėdamas iš PC „Maxima“ pamatė kai vienas automobilis, kurį vairavo tamsiaplaukė moteris, išvažinėdamas kliudė šalia stovėjusį automobilį, kurio pradėjo kaukti signalizacija. Užkliudymas buvo pakankamai stiprus. Tiek jis, tiek kita moteris pradėjo vairuotojai rodyti ženklus, kad ji sustotų bei belsti į langą, tačiau automobilis nesustojo ir išvažiavo. Analogiškos aplinkybės buvo nurodytos ir tyrimo metu duotame A. M. paaiškinime. ( b. l. 7)
Iš eismo įvykio vietos schemos matyti automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta bei padaryti apgadinimai: priekinis bamperis, variklio grotelės (b. l. 2).
Iš fotonuotraukų matyti automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) bei automobilio Oldsmobile Alero, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimai. (b. l. 3-5)
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013 m. balandžio 3d. gavus pranešimą apie eismo įvykį prie PC „Maxima“ bei ten nuvykus, buvo rastas apgadintas automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), o prekybos centro apsaugos darbuotojas padavė lapelį su minėtą automobilį kliudžiusio automobilio valstybiniais numeriais. (b. l. 6)
Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad ant automobilio Oldsmobile Alero, v/n (duomenys neskelbtini) rasti apgadinimai: sugadinta kairės pusės durys, kairės pusės užpakalinis sparnas (braukimo žymės) (b. l. 10)
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. P. savo kaltę dėl N. A. priklausančio automobilio pilnai pripažino bei ji įrodyta visais byloje surinktais įrodymais. Pažeidimas dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą).
Kelių eismo taisyklių taisyklėse pateikta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kelių eismo taisyklių 234 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos.
Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar buvo eismo įvykis, ar iškilo pareiga pranešti policijai, ar asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos suvokdamas, kad jis susijęs su eismo įvykiu. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens N. P. paaiškinimų, jai išvažinėjant iš automobilių aikštelės bei pradėjus kaukti šalia stovėjusio automobilio signalizacijai, ji suprato, kad galimai kliudė minėtą automobilį, tačiau nebuvo tuo visiškai įsitikinusi, bet išgąsčio pasekoje nesustojo ir neišlipo apžiūrėti jos manevravimo pasekmių ir iš įvykio vietos pasišalino. Įvertinus visus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad N. P. suprato, kad įvyko eismo įvykis, suprato, kad ji yra su juo susijusi, o kadangi automobilyje nebuvo jo savininko, todėl ji turėjo pareigą nepasišalinti iš eismo įvykio vietos ir pranešti apie įvykį policijai arba jį susirasti ir susitarti dėl žalos atlyginimo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens N. P. veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles).
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinio teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę.
N. P. yra nebausta administracine tvarka. N. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, N. P. skirtina nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.- sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. P. prašo jai skiriant nuobaudą, netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes viena augina mažametį vaiką, kartu su ja gyvena jos neįgali mama O. P., kuri serga psichikos liga, taip pat turi visą eilę kitų sveikatos problemų, nuolat vartoja vaistus, todėl dėl ligos bei vaistų vartojimo mamai reikalinga kito žmogaus pagalba bei nuolatinis lankymasis pas medikus, o dėl ligos su visuomeniniu transportu mama vykti negali. Mama rūpinasi ir prižiūri N. P.. Be to nuo 2013 m. gegužės 1d. planuoja pradėti dirbti (duomenys neskelbtini), kur jos darbo laikas bus nuo 11.00 val. iki 23.00 val., todėl netekus teisės vairuoti transporto priemones, jai bus itin sudėtingas grįžimas iš darbo bei bus itin apsunkintas mamos pristatymas pas medikus.
Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Iš N. P. pateiktų dokumentų bei paaiškinimo matyti, kad ji viena rūpinasi sunkiai sergančia mama bei viena augina mažametę dukrą. Nors N. P. paaiškino, kad dėl ligos jos mama negali važiuoti visuomeniniu transportu, todėl N. P. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, ji nebeteks galimybės mamą nugabenti pas medikus, kurių priežiūra mamai reikalinga nuolat, tačiau N. P. minėtų aplinkybių patvirtinimui nepateikė jokių medicininių dokumentų. Vien O. P. vartojamų vaistų nurodymas ar jų anotacijų pateikimas nesudaro pagrindo spręsti dėl jos galėjimo ar negalėjimo vykti visuomeniniu transportu. Tai įvertinus, daroma išvada, kad nėra nustatyta, jog N. P. šeimoje reikalingas nuolatinis naudojimasis automobiliu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad N. P. teisę vairuoti transporto priemonę turi nuo 2007 m., per visą laikotarpį administracine tvarka už KET pažeidimus nebuvo bausta. Yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pažeidimus padarė būdama blaivi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad N. A. priklausantis automobilis nebuvo apgadintas itin stipriai, iš to daroma išvada, kad N. A. padaryta žala nėra labai didelė, N. A. N. P. pretenzijų neturi, tik pageidauja, kad greičiau draudimas atlygintų jam padarytą žalą, todėl atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, daroma išvada, kad yra nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurioms esant būtų pagrindas N. P. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. ir skirti mažesnę nuobaudą- teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nei ATPK 130 str. 1d. sankcijoje numatyta minimali bei skirtina ATPK 130 str. 1d. sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda. Visiškai neskirti administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo įvertinus įvykio bei nustatytas N. P. asmenines aplinkybes nėra pakankamo pagrindo, nes tokiu būdu nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose ( ATPK 33 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30² str., 30 str., 30 ¹ str., 33 str. 2 d., 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) baudą;
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30 ¹ str. skirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Kauno apskrities VMI, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030, priešingu atveju ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, turi būti pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Kaunas, Chemijos g. 4B).
Nutarimo nuorašą pasiųsti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.