Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI1-5941-641/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-24
Bylos Nr.: eI1-5941-641/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00037-2024-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Rasa Milvydaitė
Pareiškėjas: R. M.
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos
Advokatai: Diana Ingrida Vinklerytė

Kategorijos

20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas

Administracinė byla Nr. eI1-5941-641/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00037-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.3. (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 24 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa Milvydaitė,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiškėjui R. M., pareiškėjo atstovui advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas R. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovė ir Tarnyba), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas bei jo atstovė advokatė D. I. Vinklerytė skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d. atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Marijampolės kalėjime, toliau tekste – Marijampolės kalėjimas) buvo šiurkščiai žeminamas pareiškėjo orumas, pablogėjo jo fizinė ir psichologinė sveikatos būklė, nes: 1) dušo patalpose – nebuvo persirengimo patalpos bei pertvarų prausimosi vietoje, dėl ko nebuvo užtikrinamas privatumas prausiantis bei persirengiant, buvo per žema temperatūra ir bloga ventiliacija, dėl ko ant dušo patalpų sienų bei lubų susidarė pelėsis, rankšluosčiai buvo sudrėkę, blogo kvapo; 2) kalėjimo kirpykla neatitiko higienos normų; 3) gyvenamosiose patalpose veisėsi blakės ir dėl netinkamai Marijampolės kalėjimo vykdomų stogo šiltinimo darbų į jas patekdavo lietaus vanduo; 4) kalėjime nėra pareigūnų iškvietimo mygtukų, todėl prireikus iškviesti pareigūną reikėdavo daužyti į duris arba šaukti per langą; 5) gyvenamosios patalpose ir bendro naudojimo patalpose nebuvo įrengta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, dėl ko pareiškėjas jautė neigiamas emocijas, įtampą dėl galimo gaisro sukelto pavojaus; 6) kalėjimo parduotuvėje buvo bloga patalpų ir inventoriaus higienos būklė, maisto produktai laikomi pažeidžiant gamintojo nurodytas sąlygas bei su pasibaigusiais jų vartojimo terminais, dėl ko ne kartą teko valgyti pasibaigusio galiojimo maisto produktus.

2. Pareiškėjas nurodė laisvės atėmimo bausmę ginčo laikotarpiu Marijampolės kalėjime atlikęs lengvosios grupės sąlygomis, gyvenęs Marijampolės kalėjimo gyvenamosiose patalpose, esančiose pirmajame aukšte bei daug kartų kreipęsis į Marijampolės kalėjimo administraciją dėl kalinimo sąlygų, bet niekas nepasikeitė ir šiai dienai visos nurodytos aplinkybės, sukėlusios žalą nepakito. Tvirtino jautęs pažeminą ir diskomfortą, patyręs kitų bausmes atliekančių asmenų patyčias ir pažeminimą prausiantis bei persirengimo metu, dėl ko ne kartą kreipėsi pagalbos į psichologą ir jam buvo išrašyti vaistai. Taip pat gyvenęs patalpose, kuriose buvo blakių ir ant galvos bėgo vanduo dėl netinkamai atliekamų stogo apšiltinimo darbų. Nuolat jautęs baimę dėl savo saugumo, jog nekiltų gaisras, nes gyvenamosios patalpose bei bendro naudojimo patalpose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko bei gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. Paaiškino, jog kirpyklos sąlygos buvo nehigieniškos. Dėl minėtų netinkamų laikymo sąlygų patyrė neigiamus išgyvenimus, pašlijo sveikata, taigi patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 30 000 Eur suma.

3. Tvirtino, jog skundo dalyką pagrindžia rašytiniai įrodymai – pareiškėjo kartu su skundu pateikti institucijų raštai, kuriais, atlikus tyrimus, konstatuoti jo bausmės atlikimo sąlygų Marijampolės kalėjime pažeidimai, t. y. jog Marijampolės kalėjime nėra įrengta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, dušo patalpose rastas pelėsis ant sienų ir lubų, duše nustatyta per žema temperatūra, kalėjimo parduotuvės maisto sąlygos neatitiko higienos normų ir rasta nebegaliojančių maisto produktų, jog dėl vykstančių pastato renovacijos darbų vanduo galėjo patekti į Marijampolės kalėjimo patalpų vidų, tačiau ši problema buvo išspręsta, nustatyta eilė higienos pažeidimų kalėjimo kirpykloje.

Atsiliepimas

4. Atsakovės atstovė pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog pagal įskaitos programos duomenis pareiškėjas į Marijampolės kalėjimą atvyko 2019 m. vasario 12 d. Nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2021 m. kovo 18 d. buvo paskirtas į 9 (devintą) nuteistųjų būrį, kamerą Nr. 8. Nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2023 m. kovo 3 d. buvo paskirtas į 2 nuteistųjų būrį. Nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2022 m. lapkričio 22 d. bausmę atliko 2 būrio patalpoje Nr. 3. Nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki 2023 m. kovo 3 d. bausmę atliko 2 būrio patalpoje Nr. 2. Pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu etapu buvo išvykęs: 2021 m. balandžio 12 d. – 2021 m. balandžio 15 d.; 2022 m. birželio 6 d.-2022 m. birželio 9 d. Pažymėjo, jog pareiškėjas jau yra kreipęsis į teismą dėl ploto trūkumo 2 (antrame) nuteistųjų būryje, dėl sanitarinio mazgo, privatumo, pelėsio bei ventiliacijos laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2022 m. vasario 9 d. (bylos Nr. 11-3059-644/2022, proceso Nr. 3-62-3-02479-2021-1).

5. Paaiškino, jog iš Marijampolės kalėjimo dušinės nuotraukų matyti, jog dušinėje yra atskiras persirengimo kambarys, prie kiekvieno dušo iš šono įrengtos pertvaros bei, priešingai nei teigia pareiškėjas, dušo patalpose yra įrengta ventiliacija, kuri funkcionuoja nuolatos. Dėl pareiškėjo įvardinto privatumo duše pažeidimo nesant pertvarų nurodė, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktiką, dušuose, bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl ko toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr. pvz., LVAT 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-l 137-520/2020, 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017 ir kt.). Paaiškino, kad iš į bylą pateiktų Marijampolės kalėjimo dušinės nuotraukų matyti, jog dušinėje yra įrengtos pertvaros iš šonų, kad būtų užtikrintas privatumas nuteistiesiems. Toks dušų įrengimas yra analogiškas viešosiose įstaigose (baseinuose, sporto klubuose, pramogų parkuose) esančių dušų įrengimui, todėl pareiškėjui nebuvo sudarytos išskirtinai blogesnės gyvenimo sąlygos nei kitiems nuteistiesiems, ar laisvėje gyvenantiems asmenims. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis normomis „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi“, dušo patalpoje kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai skiriami pagal poreikį, todėl manė, kad konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis.

6. Nurodė, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą – jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Atsižvelgdama į tai, teismai pabrėžia, kad asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.

7. Dėl higienos normų kalėjime nurodė, jog Marijampolės kalėjimo patalpų atitikimas higienos normoms – atitinkamai temperatūrai, apšvietimui, švarai ir sveikatai, gryno oro patekimui – yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka, o šiurkščiai pažeidžiančioms šias normas institucijoms laikinai ar nuolat uždraudžiama tęsti veiklą, susijusią su asmenų laikymu tokiose patalpose. Tvirtino, jog laikėsi visų teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidinėja, todėl deda visas įmanomas pastangas, kad visose patalpose tiek temperatūra, tiek drėgmė ir gryno oro patekimas į patalpas atitiktų teisės aktuose numatytus reikalavimus. Ginčo patalpos yra nuolatos tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau nuolat stebimos ir prižiūrimos specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, bei Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remonto darbus. Šiuos teiginius grindė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais, aktualiais skundžiamu laikotarpiu.

8. Dėl ventiliacijos atsakovės atstovė nurodė, kad pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos normos 134:2015) 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pažymėjo, jog Marijampolės kalėjimo sanitariniuose mazguose yra veikianti mechaninė patalpų vėdinimo sistema, todėl pareiškėjas turėjo galimybę atsidaryti langus ir tinkamai prižiūrėti patalpas, jas vėdinti pareiškėjui patogiu laiku. Nurodė, jog patalpoje esantys langai yra sandarūs, kai įjungiamas šildymas, patalpose šiluma išsilaiko, nebent nuteistieji būna atsidarę langus. Teigė, jog darbuotojai prižiūri visas patalpas esančias kalėjime ir stengiasi, jog patalpose tiek temperatūra, tiek drėgmė bei oro judėjimo greitis atitiktų Lietuvos higienos normos 134:2015 keliamus reikalavimus, t. y. 16 punktą, kuris numato, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė - nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu - 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu - 0,05- 0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Todėl manė, jog pareiškėjas teikia tikrovės neatitinkančius argumentus.

9. Dėl pelėsio atsakovės atstovė nurodė, jog Lietuvos higienos normos 134:2015 37 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose.

10. Dėl sanitarinių mazgų įrengimo pažymėjo, kad visuose Marijampolės kalėjimo būriuose sanitarinis mazgas yra visiškai atskirtas nuo gyvenamųjų patalpų ir sanitariniu mazgu pareiškėjas galėjo naudotis vienas be pašalinių asmenų, todėl pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo užtikrintas visiškai. O tai įrodo, jog pareiškėjo skunde dėstomi teiginiai yra visiškai deklaratyvaus pobūdžio. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas dalį bausmės laiko atlikinėjo pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) galėjo laisvai judėti nuo 6:30 val. ryto iki 22:30 val. (apytiksliai nuo 2017 m. spalio mėn. iki 17 val.) vakaro, o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. paaiškino, jog Marijampolės kalėjime yra įvairių patalpų: biblioteka, koplyčia, kitų turiningam ir visaverčiam laisvalaikiui skirtų erdvių, kuriose taip pat yra sanitariniai mazgai, kuriais galėjo pasinaudoti pareiškėjas. Minėtus paaiškinimus įrodinėjo 2 ir 9 nuteistųjų būrių sanitarinių mazgų nuotraukų kopijomis, kurios patvirtina, jog pareiškėjui buvo visiškai užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, kadangi sanitariniai mazgai įrengti kabinose. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išskirtinai blogesnės gyvenimo sąlygos nei kitiems nuteistiesiems ar laisvėje gyvenantiems asmenims. Paaiškino, kad LVAT yra nurodęs, kad nuteistiesiems tokiu atveju sudaromos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos dėl kurių nėra prielaidų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti.

11. Dėl gaisro pavojaus signalizavimo sistemos paaiškino, jog pagal Turto valdymo skyriaus 2024 m. vasario 5 d. pažymą Nr. LV-5808 „Dėl priešgaisrinės saugos Marijampolės kalėjime“ Marijampolės kalėjimui yra paskirtas atsakingas asmuo už priešgaisrinę saugą, kalėjime paruoštos ir patvirtintos priešgaisrinės saugos instrukcijos, atliekamas darbuotojų ir dirbančių nuteistųjų apmokymas pagal parengtą neformalią mokymo programą gaisrinės saugos klausimais, atnaujinti visų pastatų patalpų evakuaciniai planai. Taip pat visuose koridoriuose, laiptinėse iškabinti nurodomieji ženklai, nurodantys atsarginį žmonių evakavimo kelią. Gaisro gesinimo priemonės (gesintuvai ir kitas gaisrinis inventorius) įkalinimo įstaigoje dėl saugumo laikomas kontroliniuose postuose ir budinčiojo patalpoje. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, vadovaujantis LR gaisrinės saugos įstatymu, periodiškai įstaigoje atlieka priešgaisrinį techninį patikrinimą. Kiekvienais metais pasirenkama organizacija, kuri teikia pirminių gaisro gesinimo priemonių techninį aptarnavimą, gesintuvų patikrą ir remonto darbus. Periodiškai, asmenys atsakingi už priešgaisrinę saugą įstaigoje, vizualiai tikrina kaip laikomasi gaisrinės saugos taisyklių įstaigos pastatuose, esant pažeidimams jie įforminami laisvos formos aktu. Pažymėjo, jog 2 nuteistųjų būryje yra 3 evakuaciniai išėjimai, o 9 nuteistųjų būryje – 2. Paaiškino, jog laisvės atėmimo vietų pastatai priskirti specialios paskirties pastatams. Pagal Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, 88.5 papunktį, autonominiai dūmų signalizatoriai (dūmų detektoriai) įrengiami gyvenamosiose patalpose, išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Atsižvelgiant į tai, kad įkalinimo įstaigos priskirtos ne gyvenamosios, o specialiosios paskirties statiniams, Marijampolės kalėjimo administracija neprivalo kiekvienoje gyvenamoje patalpoje įrengti dūmų detektorių.

12. Dėl pareigūnų iškvietimo sistemos nurodė, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 punktu, Marijampolės kalėjimo kamerose, šiuo atveju nuteistųjų būryje Nr. 9 yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Tai įrodinėjo nuotraukomis, kuriose matyti esamas pareigūnų iškvietimo mygtukas. Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukų būrių patalpose, tačiau atkreipė dėmesį, jog Marijampolės kalėjime visą parą budi pareigūnai, kurie nuolatos tikrina ir kontroliuoja patalpose esamą situaciją. Esant bent menkiausiam pavojui, galinčiam potencialiai kilti nuteistajam, kalėjimo pareigūnai nedelsiant į tai reaguoja. Taip pat pažymėjo, jog nėra fiksuotų jokių atvejų, kad pareiškėjui norint išsikviesti pareigūną, jis to negalėjo padaryti, o pats pareiškėjas nenurodė ir Marijampolės kalėjimas neturi jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į būrį prižiūrintįjį specialistą, dėl to, kad negalėjo išsikviesti pareigūno, nebuvo suteikta jam kokia nors pagalba ar pan.

13. Dėl parduotuvės ir kirpyklos atsakovės atstovė paaiškino, kad Marijampolės kalėjime laikomų nuteistųjų apsipirkimo paslaugas įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje teikė (duomenys neskelbtini) (prieš tai įmonės pavadinimas – (duomenys neskelbtini)). Nuo 2022 m. spalio 31 d. nuteistųjų apsipirkimo paslaugas įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje teikia įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šias aplinkybes grindė ginčo laikotarpiu galiojusiomis sutartimis su parduotuvės atstovais bei Marijampolės kalėjimo direktoriaus 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 4/07-102 „Dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. 4/07- 144 „Dėl nuteistųjų parduotuvės vidaus ir kainų tikrinimo tvarkos patvirtinimo“ 2.1. papunkčio pakeitimo“, kuriame numatyta nuteistųjų parduotuvės vidaus darbo tvarka. Paaiškino, kad šiuo metu galiojančios sutarties Nr. ST-94 2.1 papunktyje nurodyta, kad paslaugos teikėjas parduotuvėje parduoda nuteistiesiems (suimtiesiems) prekes teisės aktų ir Sutarties 1 priede nustatyta tvarka. Pagal sutarties 1 priedo 1.7. papunktį, prekės gali būti grąžinamos atgal į parduotuvę vadovaujantis LR vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 „Dėl mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo“, todėl jei pareiškėjas nusipirko netinkamas prekes, jas galėjo grąžinti atgal į įstaigoje esančią parduotuvę. Nurodė, jog jokie teisės aktai neįpareigoja Marijampolės kalėjimo darbuotojų tikrinti kalėjime esančios parduotuvės prekių kokybės, nes tai atlieka pačios parduotuvės atsakingi darbuotojai. Marijampolės kalėjimo darbuotojai yra atsakingi tik už parduotuvėje pardavinėjamų prekių kainų atitiktį pagal sutartyje numatytus reikalavimus bei prekes, kurios turi būti prekyboje kiekvieną dieną. Esant nusiskundimams dėl parduotuvės darbuotojų, prekių ar kt., Marijampolės kalėjimo Turto valdymo skyriaus darbuotojai perduoda informaciją parduotuvės atstovams, kad šie nedelsiant imtųsi atitinkamų veiksmų problemoms išspręsti.

14. Pateikė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2022 m. vasario 24 d. patikrinimo aktą Nr. 41MPĮ-240, kuris buvo atliktas įstaigoje esančioje nuteistųjų parduotuvėje, ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, atliktus nuteistųjų kirpykloje. Pažymėjo, jog pagal pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 27 d. paaiškinimą Nr. NPS-20-5978, pareiškėjas nuo 2021 m. rugsėjo mėn. naudojasi savo asmenine kirpimo mašinėle, todėl jam kirpyklos paslaugos nuo 2021 m. rugsėjo mėn. nebereikalingos.

Atsiliepimas

15. Atsakovo atstovės įsitinkinimu, pareiškėjo teiginys dėl tariamai esančių blakių yra neatitinkantis tikrovės, nes Marijampolės kalėjimas buvo sudarę paslaugų teikimo sutartį su (duomenys neskelbtini), kuri nuolatos stebėjo ir prižiūrėjo Marijampolės kalėjimo patalpas, esant poreikiui atlikdavo parazitų naikinimą. Be to, patalpų priežiūrą taip pat atlieka ir Marijampolės kalėjimo Turto valdymo skyriaus darbuotojai, kurie pastebėję parazitus nedelsiant apie tai praneša kalėjimo viršininkui ir (duomenys neskelbtini) atsakingiems darbuotojams. Minėtas aplinkybes įrodinėjo sutartimi su (duomenys neskelbtini), graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo žurnalo kopijomis bei graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo aktais. Pažymėjo, jog jeigu pareiškėjo skundžiamose patalpose nebuvo atlikti graužikų ir nariuotakojų naikinimai, tai reiškia, jog tam nebuvo jokio poreikio, t. y. patalpose nebuvo nei graužikų, nei nariuotakojų. Paaiškino, jog pagal Lietuvos higienos normos 134:2015 20 punktą „Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus – jų naikinimas vykdomas teisės akto nustatyta tvarka. Teigė, jog Marijampolės kalėjimas ėmėsi visų įmanomų priemonių parazitams išvengti, skalbia, dezinfekuoja nuteistųjų patalynę, minkštąjį inventorių, rūbus, tačiau negali prievarta atimti iš nuteistojo šių daiktų ir paimti į skalbyklą ar dezinfekcijai, tokius darbus turi atlikti pats nuteistasis, o neprižiūrint savo aplinkos, rūbų ar minkštojo inventoriaus, pats nuteistasis sudaro sąlygas veistis parazitams. Teigė, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl kenkėjų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) Marijampolės kalėjime teikė graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo paslaugas ir šie sutartiniai įsipareigojimai yra vykdomi nuolatos. Taip pat pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs sukelti nepatogumus pareiškėjui. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovės vertinimu, pareiškėjo prašymas priteisti neturtinę žalą turėtų būti atmestas.

16. Nurodė, kad teismų praktikoje yra pažymėta, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Tačiau šiuo atveju, pareiškėjas tik abstrakčiai savo skunde nurodęs dalį teiginių, jų aiškiai neišdėstęs ir nedetalizavęs.

17. Pabrėžė, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių ir neteisėtų atsakovo pareigūnų veiksmų (neveikimo), kurie realiai (objektyviai) pareiškėjui galėjo sukelti tokio laipsnio neigiamas pasekmes, kurias būtų galima įvardinti kaip nežmogiškas kalinimo sąlygas, bendravimo galimybių sumažėjimą, asmens kankinimą ir kad tai būtų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, atlyginimo. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, nes atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę. Byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytus išgyvenimus ir kurie suteiktų pakankamą pagrindą neturtinės žalos priteisimui. Tvirtino, jog pareiškėjas skunde išdėstė tik abstrakčius, deklaratyvius teiginius apie tariamai pažeistas jo teises, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtinojo (tiesioginio) priežastinio ryšio. Teismui pateiktų pažymų duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginių apie jo išvardintus išgyvenimus, sukrėtimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, kurių tiesiogine priežastimi būtų bausmės atlikimo sąlygos.

18. Pažymėjo, jog remonto darbai Marijampolės kalėjime atliekami pačių nuteistųjų gyvenimo sąlygų gerinimui ir tai, jog pareiškėjui teko atlikti bausmę renovacijos darbų metu, nesukėlė jam jokių padarinių jo fizinei ar psichologinei būsenai. Asmenims tenka susitaikyti su laikinais nepatogumais dėl geresnės gyvenimo kokybės ateityje. Nurodė, jog atliekant renovacijos darbus, kai buvo keičiami pastatų langai, juos išimdavo ir pakeisdavo tą pačią dieną, todėl tai negalėjo sukelti didelių nepatogumų pareiškėjui. Pareiškėjas ne visada būdavo būryje, kadangi iš būrio galėdavo išeiti pasivaikščioti, lankytis skaitykloje ar bibliotekoje, lankytis pas psichologą, ar vykdyti kitas resocializacijos programas.

19. Paaiškino, kad pagal Turto valdymo skyriaus 2024 m. vasario 7 d. tarnybinį pranešimą Nr. LV-6167, vykdant Marijampolės kalėjimo pastatų renovaciją, buvo nuteistųjų nusiskundimų dėl neva bėgančio vandens į gyvenamąsias patalpas, tačiau tarnybiniame pranešime nurodoma, jog „Nuteistasis skundžiasi, kad jam gyvenant pirmame pastato aukšte, į jo gyvenamą patalpą bėgo vanduo dėl stogo remonto. Pastatas yra trijų aukštų ir vykdant stogo remonto darbus, vanduo galėjo patekti į patalpas, bet tik į trečio aukšto gyvenamąsias patalpas, todėl nuteistojo teigimas, kad jam gyvenant pirmame aukšte, į jo gyvenamą patalpą bėgo vanduo, yra neadekvatus.“

20. Iš minėtų bei kitų byloje esančių įrodymų, atsakovės nuomone, negalima konstatuoti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala dėl jo skunde nurodytų aplinkybių, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių tiesioginių ar netiesioginių, subjektyvių ar objektyvių įrodymų, dėl neva jam atsiradusių vidinių psichologinių išgyvenimų bei dvasinių skausmų. Be to, atsakovės įsitikinimu, Marijampolės kalėjimas veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pagal Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. vasario 7 d. pažymą „Dėl R. M. kreipimosi“ Nr. RV-20-1041, nėra gauta duomenų, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d. būtų kreipęsis į įstaigos psichologus dėl galimai netinkamų gyvenimo sąlygų įkalinimo įstaigoje. Nurodė, kad pareiškėjas savo skunde prašė atlyginti neturtinę žalą, tačiau nenurodė, kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp institucijos priimtų sprendimų ir atsiradusios žalos. Pažymėjo, kad Marijampolės kalėjimas neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos. Pareiškėjas dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų nesikreipė į psichologus, kurie turi reikiamą kompetenciją įvertinti asmens negatyvių psichinių išgyvenimų apimtis ir siūlyti Marijampolės kalėjimo viršininkui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui. Todėl manė, kad nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Atkreipė dėmesį į tai, kad neturtinės žalos priteisimas negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimas yra nukreiptas į prarastų neturtinių vertybių atkūrimą, kurių pareiškėjas neįrodė, o atsakovo atstovo pateikta psichologės pažyma patvirtina, kad pareiškėjas nepatyrė jokių neigiamų išgyvenimų ar padarinių. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras v. Lietuva, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės Žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva; LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A- 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012).

21. Į teismo posėdį neatvyko atsakovės atstovė, kuriai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Pareiškėjas bei jo atstovė prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje atsakovės atstovei nedalyvaujant, todėl bylą teismo posėdyje nagrinėjama atsakovės atstovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

22. Pareiškėja s nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d. Marijampolės kalėjime buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

23. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

24. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

25. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal CK 6.271 str.).

26. Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

27. Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (LVAT 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

28. Iš byloje esančio Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2020 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 7/07-524 „Dėl naujai atvykusių, grįžusių ir pervedamų nuteistųjų paskyrimo į brigadas“ 3.1. papunkčio bei pareiškėjo perkėlimo duomenų matyti, jog pareiškėjas R. M. nagrinėjamu laikotarpiu (2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d.) Marijampolės kalėjime atliko laisvės atėmimo bausmę ir buvo priskirtas į (duomenys neskelbtini) būrius (brigados Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo laikotarpiu: nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. bei nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. birželio 9 d. buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2023 m. gruodžio 14 d. į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą. Pareiškėjas skundu skundėsi netinkamomis kalinimo sąlygomis, kurios neatitiko higienos normų bei priešgaisrinės saugos reikalavimų, o taip pat pažeidė jo teisę į privatumą, dėl ko jam sutriko sveikata, jis patyrė neigiamus išgyvenimus, nerimą ir pažeminimą, todėl prašo iš Lietuvos valstybės atlyginti jam 30 000 Eur dydžio neturtinę žalą.

29. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. vasario 7 d. pažymoje Nr. RV-20-1041 nurodoma, kad pareiškėjas R. M. (duomenys neskelbtini).

30. Pažymėtina, jog pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašai bei Ambulatorinių apsilankymo apyrašai rodo, jog nuo (duomenys neskelbtini).

Dėl gyvenamųjų patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams.

31. Pareiškėjas skundu nurodė, jog nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d. jam Marijampolės kalėjime atliekant bausmę jo gyvenamo būrio gyvenamosiose patalpose nebuvo laikomasi higienos reikalavimų, nes veisėsi blakės ir dėl netinkamai Marijampolės kalėjimo vykdomų stogo šiltinimo darbų į jas patekdavo lietaus vanduo, dėl ko ženkliai pablogėjo pareiškėjo fizinė ir psichologinė sveikata.

32. Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s (Lietuvos higienos normos 134:2015 16 p.). Laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, turi būti atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 p.).

33. Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. kovo 1 d. raštu Nr. SN-20(DLX)-324 „Dėl nuteistojo R. M. skundo teiraujantis apie bausmės atlikimo sąlygas“ nustatyta, jog atsakydama į pareiškėjo skundą, Tarnyba nurodė, kad: „dėl šiuo metu įstaigoje vykstančios pastatų renovacijos, kurios metu vanduo bėgo į patalpas, tai tuo metu buvo vykdomi stogo šiltinimo darbai. Oro sąlygos buvo blogos, lijo lietus, todėl į kai kurias patalpas pateko lietus. Šiuo metu stogas jau yra apšiltintas, vanduo į pastato vidų nebėga, problema išspręsta“. Tarnybos Turto valdymo skyriaus Ūkvedžio O. K. 2024 m. vasario 7 d. tarnybinis pranešimas Nr. LV-6167 „Dėl vandens bėgimo“ patvirtina aplinkybes, jog Marijampolės kalėjimo pastate, sudarytame iš trijų aukštų, buvo vykdoma renovacija, kurios metu vykdant stogo remonto darbus galėjo patekti vanduo į pastato trečio aukšto gyvenamąsias patalpas, tačiau nepateko į pirmojo ir antrojo aukštų patalpas.

34. Sprendimo 33 punkte įvardinti / ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, jog ginčo laikotarpiu iš tikrųjų egzistavo pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė dėl Marijampolės kalėjimo stogo renovacijos ir jos metu galėjusio patekti lietaus vandens į Marijampolės kalėjimo pastato trečio aukšto patalpas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į paties pareiškėjo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jog ginčo laikotarpiu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pareiškėjas Marijampolės kalėjime gyveno pirmajame pastato aukšte esančiose gyvenamosios patalpose, o tai akivaizdžiai paneigia pareiškėjo skundo argumentus dėl lietaus vandens patekimo į pareiškėjo gyvenamąsias patalpas galimybės, todėl šiuos pareiškėjo argumentus teismas atmeta, kaip nepagrįstus.

35. 2019 m. rugsėjo 24 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 27/10, sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) ir Marijampolės pataisos namų, bei 2021 m. rugsėjo 27 d. Paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 27/10-138, sudaryta tarp Marijampolės pataisos namų ir (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog atsakovė, vykdydama teisės aktų reikalavimus, užtikrino Marijampolės kalėjimo patalpų dezinfekcijos ir deratizacijos (kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo) paslaugų, vykdomų reguliariai kiekvieną mėnesį, teikimą.

36. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie LR sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) 2021 m. lapkričio 25 d. patikrinimo aktas Nr. (4-12 4.80 Mr)PA-6982 patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2021 m. vasario 23 d. brigadoje Nr. 21, operatyviosios kontrolės metu, vizualiai matomų nariuotakojų (blakių, tarakonų) buvimo požymių nenustatyta (atitinka Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus), atsakovė buvo sudariusi sutartis su (duomenys neskelbtini), kuri 2021 m. spalio 27 d. vykdė nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbus.

37. NVSC 2021 m. lapkričio 30 d. patikrinimo aktas Nr. (4-12 4.80 Mr)PA-7083 patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2021 m. lapkričio 23 d. brigadoje Nr. 21, operatyviosios kontrolės metu, pareiškėjo gyvenamosiose patalpose vizualiai matomų nariuotakojų (blakių) buvimo požymių pastebėta nebuvo (atitinka Lietuvos higienos normos 134:2015 20 punkto reikalavimus), atsakovė buvo sudariusi sutartis su (duomenys neskelbtini), kuri vykdė blakių naikinimo darbus.

38. NVSC 2022 m. kovo 8 d. patikrinimo aktas Nr. (4-12 4.80 Mr)PA-714 patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2022 m. vasario 24 d. brigados Nr. 21 virtuvėje, operatyviosios kontrolės metu, vizualiai matomų nariuotakojų (tarakonų) buvimo požymių nenustatyta (atitinka Lietuvos higienos normos 134:2015 20 punkto reikalavimus), atsakovė buvo sudariusi sutartis su (duomenys neskelbtini), kuri vykdė nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbus. Daugiau dėl nariuotakojų ar kitų kenkėjų naikinimo į Marijampolės pataisos namų administraciją iš 2-ojo būrio kreipimųsi nėra gauta.

39. Pareiškėjo 2022 m. gruodžio 30 d. skundas (Tarnyboje gautas 2023 m. sausio 8 d. Nr. NPS-20-119) rodo, jog pareiškėjas 2023 m. sausio 8 d. kreipėsi į tarnybos administraciją skundu dėl gyvenamosiose patalpose rasų blakių ir tarakonų. Į kurį jam Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. vasario 14 d. raštu Nr. SN-20-208 „Dėl nuteistojo R. M. skundų teiraujantis apie bausmės atlikimo sąlygas“ buvo atsakyta, jog nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra nuolat tikrinamos NVSC Marijampolės departamento specialistų. Be to, atsakovė turi sudariusi sutartį su (duomenys neskelbtini), kuri kiekvieną mėnesį purškia kalėjimo patalpas nuo parazitų, tame tarpe 2022 m. lapkričio 28 d., 2023 m. sausio 30 d. nariuotakojų naikinimo paslaugas atliko ir 2 būryje.

40. Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo įrašai bei Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) aktai Nr. AP-A1-16/11/2021-185-2, Nr. AP-A1-27/10/2021-185-1, Nr. AP-A1-25/10/2022-185-13, Nr. AP-A1-05/08/2022-185-11, Nr. AP-A1-23/02/2023-185-17 rodo, jog būryje Nr. 2, kuriam buvo priskirtas pareiškėjas, ginčo laikotarpiu buvo atliekami kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbai.

41. LVAT yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl minėtų pareiškėjo nusiskundimų, paprastai vertinama, ar laisvės atėmimo įstaiga sutarties dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo sąlygų laikėsi, ar pildytas atliktų darbų žurnalas, ar tokias aplinkybes patvirtina ir kiti bylose esantys duomenys (pvz., visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai) ir pan. Nustačius šias aplinkybes, konstatuojama, jog atsakovo atstovas ėmėsi veiksmų siekiant užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2515-662/2016; LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-755-525/2022).

42. Nagrinėjamu atveju byloje aukščiau įvardintų ir ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog byloje yra pateikti graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo duomenys bei Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) aktai, pildyti ginčo laikotarpiu, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Marijampolės kalėjime, o taip pat ir pareiškėjo faktiškai ginčo laikotarpiu šio kalėjimo gyvenamosiose patalpose atliko vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus. Vertinant pareiškėjo teiginius apie Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimą, atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, pvz., NVSC patikrinimo aktų, surašytų ginčo ar artimu jam laikotarpiu, kuriuose būtų užfiksuota, jog Marijampolės kalėjimo patalpose veisėsi blakės ar kiti parazitai. Priešingai, atsakovės į bylą pateikti patikrinimo aktai šiuos pareiškėjo skunde nurodytus teiginius paneigė. Todėl, įvertinusi tai, kad Marijampolės kalėjime kenkėjų kontrolė buvo vykdyta ir kalėjimo administracija buvo ir yra sudariusi sutartis su įmone, kuri specializuojasi šioje srityje ir reguliariai atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus, daro išvadą, jog Marijampolės kalėjimas atliko aktyvius ir tinkamus veiksmus, skirtus tam, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, tarp jų – ir pareiškėjas, nebūtų vabzdžių ir graužikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Marijampolės kalėjimo darbuotojai ginčo laikotarpiu tinkamai vykdė Lietuvos higienos normos 134:2015 20 punkto reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai, jog Marijampolės kalėjime atliekant bausmę jo būrio gyvenamosiose patalpose nebuvo laikomai higienos reikalavimų, nes veisėsi blakės, yra atmetami kaip neįrodyti.

Dėl gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos.

43. Pareiškėjas teigė, jog nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d. Marijampolės kalėjimo gyvenamojoje patalpoje, kurioje jis atlikinėjo bausmę, ir bendro naudojimo patalpose nebuvo įrengta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, dėl ko pareiškėjas nuolat jautė neigiamas emocijas, įtampą dėl galimo gaisro sukelto pavojaus.

44. Teismas pažymi, jog įkalinimo įstaigos pagal statinių naudojimo paskirtį yra priskiriamos specialiosios paskirties pastatams. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėse, patvirtintose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66, numatomas gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos įrengimas specialiosios paskirties pastatams, esant daugiau kaip 50 žmonių pastate, tačiau į dokumentų taikymo sritį nepatenka eksploatuojami pastatai. Eksploatuojamų pastatų priešgaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai nenumato prievolės įrengti gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemą. Be to, Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato, kad kamerose turi būti įrengta priešgaisrinė signalizacija. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, numato, kad autonominiai dūmų signalizatoriai privalo būti įrengti gyvenamosiose patalpose, išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema; tą padaryti privalo gyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai (88.5. punktas).

45. Taigi teisės aktai nereglamentuoja, kad pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių patalpose turi būti įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai, o į bylą Tarnybos pateikti duomenys patvirtina, kad Marijampolės kalėjimas įgyvendino Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planus ir instrukcijas, yra paskyręs atsakingus už priešgaisrinę saugą darbuotojus, atlieka jų mokymus gaisrinės saugos klausimais, atnaujino evakuacinius planus, visuose koridoriuose ir laiptinėse yra nurodomieji ženklai evakuacijai, gaisrinio gesinimo priemonės kontroliniuose postuose ir budinčiojo patalpoje, periodiškai atliekama priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos techninė kalėjimo patalpų ir jose esančių gesintuvų patikra.

46. Taigi Marijampolės kalėjimas vykdo aktyvius ir periodinius veiksmus siekiant užtikrinti priešgaisrinę saugą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas šį savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį sieja su Marijampolės kalėjimo veiksmais – neįrengiant gaisro signalizavimo sistemos, grindžia tik hipotetinio pobūdžio pavojumi, tačiau konkrečių atvejų, kai jam kilo realus gaisro pavojus Marijampolės kalėjime atliekant laisvės atėmimo bausmę, nenurodė. Teismo posėdžio metu pareiškėjo duoti paaiškinimai taip pat patvirtina, jog jis negalėjo įvardinti ir kitų atvejų, jog ginčo laikotarpiu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę būtų susidūręs su gaisro pavojumi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje. Taigi teismas sprendžia, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl gaisro signalizavimo sistemos neįrengimo yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia paties pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos konstatavimui.

Dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų.

47. Pareiškėjas teigė, jog nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d. Marijampolės kalėjimo patalpose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų, todėl prireikus iškviesti pareigūną reikėdavo daužyti į duris arba šaukti per langą, dėl to jautė realų pavojų sveikatai bei gyvybei.

48. Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galioja nuo 2020 m. gruodžio 22 d.) 12.11. punktas numato, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema.

49. Į bylą atsakovės pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog Marijampolės kalėjimo nuteistųjų 9 būrio patalpose, prie kameros Nr. 8 yra įrengtas priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo mygtukas, kas paneigia pareiškėjo skundo argumentus dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų nebuvimo. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl nesudarytų sąlygų susisiekti su pareigūnais skundžiasi abstrakčiai ir nenurodė, kad buvo susidariusi tokia konkreti situacija, jog reikėjo skubiai iškviesti pareigūnus, bet nepavyko, kada tai buvo, kokias neigiamas pasekmes jis dėl to patyrė, todėl pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos, nesant iškvietimo mygtuko, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl privatumo pažeidimo dušo patalpose bei pelėsio, žemos temperatūros dušo, persirengimo ir skalbyklos patalpose.

50. Pareiškėjas teigė, jog nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d. Marijampolės kalėjimo patalpose nebuvo persirengimo patalpos bei pertvarų prausimosi vietoje (duše), dėl ko nebuvo užtikrinamas privatumas prausiantis bei persirengiant.

51. Lietuvos higienos normos 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

52. Lietuvos higienos normos 134:2015 25.4 papunktyje nurodyta, kad skalbyklos patalpos, inventorius ir įrenginiai darbo dienos pabaigoje turi būti išvalomi.

53. Bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka (Lietuvos higienos normos 134:2015 34 punktas).

54. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Lietuvos higienos normos 134:2015 39 punktas).

55. Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 10 punktas numato, kad tardymo izoliatoriuose nuteistųjų ir suimtųjų gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamos šios patalpos: kameros su sanitariniu mazgu; korpuso vyresniojo pareigūno kabinetas; socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas: esant techninėms galimybėms įrengiamas nuteistųjų ir suimtųjų priėmimo asmeniniais klausimais kabinetas; tualetas personalui; valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis (pagal poreikį); pasivaikščiojimo kiemas; gali būti įrengiamos kitos paskirties patalpos.

56. Lietuvos higienos normos 134:2015 16 ir 18 punktuose keliami reikalavimai oro temperatūrai – prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė, kaip 20°C, taip pat numatytas privalomas karšto vandens į dušo patalpas tiekimas. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius.

57. Taigi nei Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei kiti nacionaliniai teisės aktai detalesnio dušo patalpų įrengimo pataisos įstaigose nereglamentuoja.

58. Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad Marijampolės kalėjime dušinėse yra įrengtos šoninės pertvaros bei persirengimo kambarys. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos. Taigi įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, jog persirengimo patalpa buvo įrengta, dušo patalpose buvo įrengtos šoninės pertvaros, kas minimaliai užtikrina jose besimaudančių asmenų privatumą (LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022)), nėra pagrindo laikyti, kad Marijampolės kalėjimo administracija, įrengdama dušo patalpas, pažeidė teisės aktus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus ar neveikė taip, kaip privalėjo elgtis, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti neturtinę žalą.

59. Pareiškėjas taip pat tvirtino, jog skundžiamu laikotarpiu prausiantis dušo patalpose bei skalbykloje buvo per žema temperatūra ir bloga ventiliacija, dėl ko ant dušo ir skalbyklos patalpų sienų bei lubų buvo pelėsis, o rankšluosčiai buvo sudrėkę bei blogo kvapo.

60. Atsakovo atstovė su šiomis aplinkybėmis nesutiko, tvirtindama, jog dušo patalpose yra įrengta ventiliacinė sistema bei patys nuteistieji laisvės atėmimo vietose privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose pagal Lietuvos higienos normos 134:2015 37 punktas. Visgi su šiais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti įvertinęs sekančius rašytinius įrodymus:

60.1. NVSC 2021 m. lapkričio 30 d. patikrinimo aktas Nr. (4-12 4.80 Mr)PA-7083 patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2021 m. rugsėjo 17 d. ir 2021 m. lapkričio 23 d. brigadoje Nr. 21, operatyviosios kontrolės metu patikrinus 21 brigados sanitarinį mazgą, nustatyta, kad ant sanitarinio mazgo patalpų sienų ir lubų yra vizualiai matomų pelėsių ir prieita išvados, jog buvo padarytas Lietuvos higienos normos 134:2015 39 punkto reikalavimų pažeidimas.

60.2. NVSC 2022 m. sausio 10 d. patikrinimo aktas Nr. (4-12 4.80 Mr)PA-63 patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 30 d. patikrinimo aktu Nr. (4-12 4.80 Mr)PA-7083 nustatytas Lietuvos higienos normos 134:2015 39 punkto reikalavimų pažeidimas dėl ant 21 brigados sanitarinio mazgo patalpų sienų ir lubų esančio pelėsio buvo pašalintas.

60.3. NVSC 2022 m. vasario 21 d. rašte Nr. (4-12 4.80)2-12189 „Dėl Jūsų 2022 m. sausio 25 d. skundo prašymo“ fiksuotos aplinkybės, jog 2022 m. vasario 9 d. atliktos operatyvinės kontrolės metu patikrinus Marijampolės pataisos namų skalbyklos patalpas, nustatyta, kad ant skalbykloje esančios pagalbinės patalpos sienų ir lubų yra vizualiai matomų pelėsių (neatitinka Lietuvos higienos normos 134:2015 39 punkto reikalavimų).

60.4. NVSC 2022 m. spalio 4 d. patikrinimo akte Nr. (4-12 4.80 Mr)PA-5519 fiksuotos aplinkybės, jog 21 brigados sanitariniame mazge ant sienų, lubų vizualiai matomų pelėsių neužfiksuota.

60.5. NVSC 2022 m. spalio 5 d. patikrinimo akte Nr. (4-12 4.80 Mr)PA-5567 fiksuotos aplinkybės, jog Marijampolės kalėjimo skalbyklos patalpose 2022 m. rugsėjo 28 d. atliktos operatyvinės kontrolės metu Lietuvos higienos normos 134:2015 pažeidimų nenustatyta.

60.6. NVSC 2022 m. gruodžio 8 d. patikrinimo akte Nr. (4-12 4.80 Mr)PA-7263 fiksuotos aplinkybės, jog 2022 m. lapkričio 29 d. atlikus oro temperatūros matavimus Marijampolės kalėjimo būrio Nr. 2 prausyklos duše, dušo persirengimo patalpose buvo matomi drėgmės požymiai, tačiau vizualiai matomų pelėsių nerasta, būrio Nr. 2 3 kambaryje esančio dušo ir persirengimo patalpoje, bendrose dušinėse, skalbyklos patalpoje vizualiai matomo pelėsio nebuvo, tai atitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 39 punkto reikalavimus. Tačiau atlikus oro temperatūros matavimus Marijampolės kalėjimo būrio Nr. 2 prausyklos duše, dušo persirengimo patalpose buvo užfiksuoti Lietuvos higienos normos 134:2015 16 punkto pažeidimai, kad prausyklose, dušuose, persiregimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 20 laipsnių.

60.7. NVSC 2023 m. vasario 15 d. patikrinimo akte Nr. (1-12 4.80 Mr)PA-388 fiksuotos aplinkybės, jog, 2023 m. vasario 6 d. atlikus oro temperatūros matavimus Marijampolės kalėjimo būrio Nr. 2 prausyklos duše, dušo persirengimo patalpose buvo užfiksuoti Lietuvos higienos normos 134:2015 16 punkto pažeidimai, kad prausyklose, dušuose, persiregimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 20 laipsnių.

60.8. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, t. y. NVSC patikrinimų medžiagą ir jos metu fiksuotus į ginčijamą laikotarpį patenkančius atitinkamus Lietuvos higienos normos 16 ir 39 punktų pažeidimus, teismas laiko įrodytu, kad Marijampolės kalėjimas: laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. tinkamai neužtikrino dušo patalpų, kuriomis ginčo laikotarpiu naudojosi pareiškėjas, būdamas priskirtas 2 būriui (21 brigadai), Lietuvos higienos normos 134:2015 39 punkto reikalavimų, numatančių, kad ant bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių; laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 9 d. iki 2022 m. rugsėjo 28 d. tinkamai neužtikrino skalbyklos patalpos, kuriomis ginčo laikotarpiu naudojosi pareiškėjas, būdamas priskirtas 2 būriui (21 brigadai), Lietuvos higienos normos 134:2015 39 punkto reikalavimų, numatančių, kad ant bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių; laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. kovo 1 d. tinkamai neužtikrino dušo ir dušo persirengimo patalpose, kuriomis ginčo laikotarpiu naudojosi pareiškėjas, būdamas priskirtas 2 būriui (21 brigadai), Lietuvos higienos normos 134:2015 16 punkto reikalavimų, numatančių, kad dušuose, persiregimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 20 laipsnių. O tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovė šiame sprendimo punkte įvardintais laikotarpiais netinkamai vykdė švaros bei tvarkos bei teisės aktuose reglamentuotos temperatūros kontrolės funkcijas dušo ir skalbyklos patalpose.

Dėl kalėjimo parduotuvės sąlygų neatitikimo higienos normoms.

61. Pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu Marijampolės kalėjimo parduotuvėje buvo bloga patalpų ir inventoriaus higienos būklė, maisto produktai laikomi pažeidžiant gamintojo nurodytas sąlygas bei su pasibaigusiais jų vartojimo terminais, dėl ko ne kartą teko valgyti pasibaigusio galiojimo maisto produktus.

62. Šiuos argumentus pareiškėjas įrodinėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento 2022 m. vasario 28 d. rašte Nr. 41S-(41.5)-335 „Dėl nuteistojo skundo“ fiksuotomis aplinkybėmis, jog pagal 2022 m. vasario 24 d. atlikto planinio / pagal pranešimą (skundą) Marijampolės pataisos namų Marijampolės sektoriaus patikrinimo duomenis buvo nustatytos aplinkybės, kad mažmeninės prekybos paslaugas teikiančio maisto tvarkymo subjekto (duomenys neskelbtini) parduotuvės patalpų ir įrenginių higienos būklė netinkama, rasta maisto produktų su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais ir maisto produktų, laikomų pažeidžiant gamintojo nurodytas sąlygas, todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją bei įvertinus teisės aktų susijusių su maisto tvarkymo, maisto produktų, maisto tvarkymo patalpų, inventoriaus, jų higienos būkle Marijampolės pataisos namų Marijampolės sektoriaus, parduotuvėje, laikytinas pagrįstu.

63. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (galiojo nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.), 35-36 punktai numatė, kad paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems – ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Paprastai nuteistieji pataisos įstaigos parduotuvėje apsiperka patys. Nuteistųjų (suimtųjų), kurie laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), apsipirkimą organizuoja pataisos įstaiga (tardymo izoliatorius). Jiems suteikiama galimybė įsigyti prekių, nevedant jų į pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvę, o jų įsigytos prekės ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų įsigijimo įteikiamos nuteistajam (suimtajam).

64. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.), nuteistųjų apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje nereglamentuoja, šių taisyklių VII skyrius tik numato, ką leidžiama įsigyti ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje turėti paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems, taip pat kad suimtųjų ir nuteistųjų įsigyjami maisto produktai, vaistiniai preparatai, vitaminai ir maisto papildai turi būti supakuoti į gamintojo pakuotes, šviežių vaisių ir daržovių leidžiama įsigyti be pakuotės; suimtųjų ir nuteistųjų turimi maisto produktai (išskyrus šviežius vaisius ir daržoves), vaistiniai preparatai, vitaminai ir maisto papildai, supakuoti ne į gamintojo pakuotes arba laikomi pažeidžiant laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytą tvarką, paimami ir sunaikinami.

65. Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės tvarką iki 2023 m. vasario 2 d. nustatė Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės, kurių tikslas – užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų prekių pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo įstaiga. Šių taisyklių 5-8 punktuose nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas, kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, tikrinimo rezultatai įforminami aktu, nustačius, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos parduotuvėje yra didesnės kaip 10 procentų, negu šių prekių kainos toje miesto (rajono) teritorijoje esančiose parduotuvėse ir kurių prekių apyvarta yra panaši, parduotuvės savininkui įstaigos direktorius pateikia raštišką įspėjimą, o pakartotinai nustačius didesnį kainų skirtumą, nuomos sutartis su parduotuve nutraukiama. Tačiau šiose taisyklėse nereglamentuoja pareigos laisvės atėmimo vietos administracijai tikrinti Laisvės atėmimo vietų parduotuvių patalpų bei inventoriaus kokybės.

66. Lietuvos higienos normos 314:2015 numato, jog: laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų; bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka (Lietuvos higienos normos 134:2015 12, 34 punktai).

67. Atsakovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, Marijampolės pataisos namų ir (duomenys neskelbtini) (vėliau pavadinimas pakeistas į (duomenys neskelbtini)) sudarytą 2019 m. spalio 25 d. Nuteistųjų (suimtųjų) apiprekinimo paslaugos teikimo sutartį Nr. 27-10-142, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Marijampolės pataisos namų sudarytą 2022 m. spalio 31 d. Nuteistųjų/suimtųjų apiprekinimo paslaugos teikimo sutartį Nr. ST-94, kurie patvirtina, jog Marijampolės kalėjime nuteistųjų apiprekinimo (parduotuvės) paslaugas teikė savarankiški juridiniai asmenys, kurie Tarnybai nepavaldus. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo nuteistojo statusą ir laisvės atėmimo bausmę atliko lengvojoje grupėje, todėl savo teisę apsipirkti galėjo įgyvendinti vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių VII skyriaus 42 punktu, kuriame lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 42.1.1.- 42.5.17 papunkčiuose nurodytus asmeninius daiktus.

68. Minėtų Nuteistųjų apiprekinimo paslaugos teikimo sutarčių sąlygos numatė pareigą – užtikrinti prekių kokybę – iki 2022 m. spalio mėn. pabaigos numatė paslaugos teikėjai UAB (duomenys neskelbtini), o nuo 2022 m. spalio 31 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė į bylą taip pat pateikė Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 4/07-102 patvirtintą Nuteistųjų parduotuvės vidaus darbo tvarką, pagal kurį suimtieji ir nuteistieji maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais (toliau – prekėmis) aprūpinami ne rečiau kaip kartą per savaitę bei visas prekes, jų kokybę, kiekį, galiojimus terminus ir t.t. privalo tikrinti apsipirkimo vietoje ir visas iškilusias problemas spręsti su pardavėjomis dalyvaujant Resocializacijos skyriaus specialistui arba jį pavaduojančiam asmeniui nedelsiant (2, 14 punktai).

69. Atsakovė taip pat į bylą pateikė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento 2022 m. vasario 24 d. mažmeninės prekybos subjekto patikrinimo aktą Nr. 41MPĮ-240, kuriuo fiksuoti ūkio subjekto (duomenys neskelbtini) (iki 2020 m. vasario 21 d. – buvo UAB (duomenys neskelbtini)) Marijampolės pataisos namų parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų, inventoriaus, įrangos, produktų laikymo pagal gamintojo nurodytas sąlygas, prekybos produktais su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais ir kt. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos, Lietuvos higienos normos HN 15:2021, Lietuvos higienos normos HN 24:2017 ir Mažmeninės prekybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 28, pažeidimai.

70. Įvertinęs išdėstytą teisinį reglamentavimą, į bylą pateiktus dokumentus ir šalių paaiškinimus, teismas pareiškėjo skundo argumentų dalyje dėl Marijampolės kalėjimo parduotuvės prekių galimai netinkamos kokybės sutinka su atsakovės argumentais, jog Marijampolės kalėjimo darbuotojai atsakingi tik už parduotuvėje pardavinėjamų prekių kainų atitiktį pagal sutartyje numatytus reikalavimus bei prekes, kurios turi būti prekyboje kiekvieną dieną, tačiau ne už jų kokybės kontrolę, kurią atlieka pačios parduotuvės atsakingi darbuotojai. Todėl jei pareiškėjas ginčo laikotarpiu parduotuvėje nusipirko netinkamas prekes, jas galėjo grąžinti atgal į įstaigoje esančią parduotuvę. Be to, nors pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė pasitaikius atvejų, jog įsigijo pasibaigusio galiojimo maisto produktus Marijampolės kalėjime esančioje parduotuvėje, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų bei įrodymų, jog dėl galimai įsigytų produktų su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais ginčo laikotarpiu patyrė bent kokią neturtinę žalą (pvz. juos suvartojus patyrė sveikatos sutrikimus ir pan.) į bylą nepateikė.

71. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas dėl Marijampolės kalėjimo parduotuvės patalpų higienos normų ginčo laikotarpiu pažeidimų skundžiasi abstrakčiai. Nors teigia patyręs fizinės ir psichologinės sveikatos būklės pablogėjimą, tačiau visiškai nepagrindė priežastinio ryšio tarp Marijampolės kalėjimo veiksmų ir jam galimai kilusių neigiamųjų pasekmių. Teismas pažymi, minėta, jog Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. vasario 7 d. pažymoje Nr. RV-20-1041 nurodoma, kad pareiškėjas R. M. laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d. į įstaigos psichologus dėl emocinės būsenos pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Tokių duomenų nėra ir jo asmens sveikatos istorijoje. Pažymėtina, jog pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašuose bei Ambulatorinių apsilankymų apyrašuose nėra fiksuota aplinkybių, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į gydytoją dėl apsinuodijimo maistu, kitokių virškinimo sistemos sutrikimų. Byloje taip pat nebuvo pateikta nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris pagrįstų, jog Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento 2022 m. vasario 28 d. rašte Nr. 41S-(41.5)-335 „Dėl nuteistojo skundo“ bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento 2022 m. vasario 24 d. mažmeninės prekybos subjekto patikrinimo akte Nr. 41MPĮ-240 fiksuotomis aplinkybėmis dėl Marijampolės kalėjimo parduotuvės patalpų ir inventoriaus, įrangos higienos normų pažeidimų jam sukėlė bent kokias neigiamas pasekmes. Todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl kalėjimo kirpyklos sąlygų neatitikimo higienos normoms.

72. Skundu pareiškėjas taip pat tvirtino patyręs neturtinę žalą dėl to, jog Marijampolės kalėjimo kirpykla neatitiko higienų normų.

73. Šias aplinkybes įrodinėjo į bylą pateiktais 2023 m. kovo ir gegužės mėn. NVSC rašytiniais atsakymais į jo skundus: 1) NVSC 2023 m. kovo mėn. raštu Nr. (1-12 4.80Mr)2- „Dėl Jūsų 2023 m. kovo 15 d. prašymo“, kuriame yra fiksuotos aplinkybės, jog „Kirpykloje paruošti naudoti instrumentai buvo laikomi uždengtoje talpykloje, tai atitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 22.4 papunkčio reikalavimą, kad paruošti naudoti instrumentai laikomi švarioje, uždengtoje talpykloje; 2) NVSC 2023 m. gegužės 9 d. raštu Nr. (4-21 4.80)2-22040 „Dėl 2023 m. balandžio 11 d. skundo“, kuriame fiksuotos aplinkybės, jog „Operatyvinės kontrolės metu nustatyta, kad kirpykloje įrengtos dvi kirpėjų darbo vietos, kirpimo paslaugos nebuvo teikiamos. Įrankių dezinfekcijai naudojamas autorizuotas biocidas ((duomenys neskelbtini)), tai atitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 19 punkto reikalavimą, kad kirpykloje naudojamiesiems instrumentams ir (arba) įrankiams valyti ir dezinfekuoti naudojami teisės aktų ,...> nustatyta tvarka autorizuoti biocidiniai produktai. Paviršiai, ant kurių dedami instrumentai ir kitos darbo priemonės, nėra lygūs, nepadengti drėgmei atsparia danga, tai neatitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 22.2 papunkčio reikalavimų, kad paviršiai, ant kurių dedami instrumentai ir kitos darbo priemonės, turi būti lygūs, padengti drėgmei atspariai medžiaga. Operatyvinės kontrolės metu kirpykloje buvo vienkartinių popierinių servetėlių bei apdangalų, tai atitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 22.5 papunkčio reikalavimą, kad turi būti naudojami <...> vienkartiniai užtiesalai, apdangalai, popierinės juostelės.“

74. Lietuvos higienos normos 134:2015 numato, jog: laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų; karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas; kirpykloje naudojamiems instrumentams ir (arba) įrankiams valyti ir dezinfekuoti naudojami teisės aktų [10.1, 10.1¹] nustatyta tvarka autorizuoti biocidiniai produktai; kirpyklos patalpoje turi būti praustuvė, rankų higienos priemonių (skysto muilo), atliekų surinkimo talpykla, paviršiai, ant kurių dedami instrumentai ir kitos darbo priemonės, turi būti lygūs, padengti drėgmei atsparia medžiaga, kiekvienam asmeniui naudojami išvalyti ir dezinfekuoti instrumentai ir/ar įrankiai, paruošti naudoti instrumentai laikomi švarioje, uždengtoje talpykloje, kiekvienam asmeniui turi būti naudojami tik švarūs, išskalbti arba vienkartiniai užtiesalai, apdangalai, popierinės juostelės bei servetėlės; bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka (Lietuvos higienos normos 134:2015 12, 18, 19, 22, 34 punktai).

75. NVSC 2022 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. (4-12 4.80Mr)PA-1944 fiksuotos aplinkybės, jog: <...> 2022 m. balandžio 22 d. kirpimo patalpoje nebuvo tiekiamas karštas vanduo (neatitinka Lietuvos higienos normos 124:2015 18 punkto reikalavimų), nėra priemonių instrumentams dezinfekuoti (neatitinka Lietuvos higienos normos 134:2015 19 punkto reikalavimų); rankų higienos priemonių (neatitinka Lietuvos higienos normos 134:2015 22.1 papunkčio reikalavimų); nustatyti Lietuvos higienos normos 134:2015 18, 19, punktų ir 22.1 papunkčio reikalavimų pažeidimai.

76. NVSC 2022 m. birželio 22 d. patikrinimo akte Nr. (4-12 4.80Mr)PA-3341 fiksuotos aplinkybės, jog 2022 m. birželio 20 d. atliktos grįžtamosios kontrolės metu patikrinus Marijampolės kalėjimo kirpyklos patalpą nustatyta, kad patalpoje teikiamas karštas vanduo (atitinka Lietuvos higienos normos 134:2015 18 punkto reikalavimus), instrumentai dezinfekuojami autorizuotu biocidiniu produktu (duomenys neskelbtini) (atitinka Lietuvos higienos normos 134:2015 19 punkto reikalavimus) bei kirpimo patalpoje buvo rankų higienos priemonių (skysto muilo); atitinka Lietuvos higienos normos 134:2015 22.1 papunkčio reikalavimus). Patikrinimo išvada, jog NVSC 2022 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. (4-12 4.80Mr)PA-1944 nustatyti HN 134:2015 18, 19 punktų ir 22.1 papunkčio reikalavimų pažeidimai pašalinti.

77. NVSC 2022 m. gruodžio 8 d. patikrinimo akte Nr. (1-12 4.80Mr)PA-7263 fiksuotos aplinkybės, jog: kirpykloje įrengtos dvi kirpėjų darbo vietos, operatyvios kontrolės metu paslaugos nebuvo teikiamos; kirpykloje buvo atliekų surinkimo talpykla, virš praustuvės dozatorius su skystu muilu; darbo priemonės – šukos, palukų kirpimo mašinėlės su specialiais antgaliais, apdangalai – švarūs; paruošti naudoti instrumentai nebuvo laikomi uždengtoje talpykloje, tai neatitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 22.4 papunkčio reikalavimo, kad paruošti naudoti instrumentai laikomi švarioje, uždengtoje talpykloje; įrankių dezinfekcijai naudojamas autorizuotas biocidinis produktas; karštas vanduo tiekiamas į <...> kirpyklos <...> kambarius, tai atitinka Lietuvos higienos normos 134:2015 18 punkto reikalavimą.

78. NVSC 2023 m. vasario 15 d. patikrinimo akte Nr. Nr. (1-12 4.80Mr)PA-388 fiksuotos aplinkybės, jog Marijampolės kalėjimo kirpykloje paruošti naudoti instrumentai buvo laikomi uždengtoje talpykloje, tai atitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 22.4 papunkčio reikalavimą, kad paruošti naudoti instrumentai laikomi švarioje, uždengtoje talpykloje.

79. 2023 m. rugsėjo 27 d. rašytiniame paaiškinime fiksuotos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis nuo 2021 m. rugsėjo mėn. naudojasi savo plaukų kirpimo mašinėle. Minėtas aplinkybes patvirtino ir pats pareiškėjas duodamas byloje paaiškinimus teismo posėdžio metu.

80. Teismas pažymi, jog byloje šalių pateiktų įrodymų bei paaiškinimų visuma nustatyta, jog higienos normos pažeidimai Marijampolės kalėjimo kirpykloje nustatyti 2022 – 2023 metų laikotarpiu, kuomet (kaip nurodė pats pareiškėjas) nuo 2021 m. rugsėjo mėn. pareiškėjas laisvės atėmimo vietoje kirposi savo asmenine kirpimosi mašinėle, t. y. nesinaudojo kirpyklos paslaugomis. Taigi byloje surinkti rašytiniai įrodymai dėl 2022-2023 m. laikotarpiu nustatytų Marijampolės kalėjimo kirpyklos patalpos higienos normų pažeidimo bei jų šalinimo iš esmės neturi jokios reikšmės byloje sprendžiamo ginčo apimtyje, kadangi neturėjo jokios įtakos pareiškėjui, kuriam, jo paties patvirtinimu, minėtu laikotarpiu kirpimo paslaugos Marijampolės kalėjimo kirpykloje nebuvo teikiamos. Įrodymų, kurie pagrįstų, jog 2021 m. kovo 1 d.-2021 m. rugsėjo mėn., t. y. laiko tarpu, kuris iš dalies patenka į ginčo laikotarpį, kai pareiškėjas galimai naudojosi Marijampolės kalėjimo kirpyklos paslaugomis, į bylą nebuvo pateikta. Todėl teismas konstatuoja, jog pareiškėjas neįrodė 2021 m. kovo 1 d.-2021 m. rugsėjo mėn. Marijampolės kalėjimo kirpyklos patalpų higienos normų pažeidimo fakto bei aplinkybės, jog 2021 m. rugsėjo mėn.-2023 m. kovo 1 d. laikotarpiu jo atžvilgiu būtų buvę atlikti Marijampolės kalėjimo neteisėti veiksmai, pasireiškę higienos normų neatitinkančių kirpimo paslaugų suteikimu ir pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą. Atsižvelgiant į nustatytą, minėti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

81. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

82. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

83. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas ne visą pareiškėjo ginčijamą laikotarpį (nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d.), tačiau būtent: 1) laikotarpiais nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. bei nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. kovo 1 d. (taigi apie 30 kartų, įvertinus tai, jog Lietuvos higienos normos 39 punktų pažeidimai dušo patalpose buvo nustatyti laikotarpiais nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. bei nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. kovo 1 d., o nuteistiems teisės aktai numato teisę praustis vieną kartą per savaitę) – naudojosi pelėsio turinčiomis (Lietuvos higienos normos 39 punktų reikalavimų neatitinkančiomis) dušo patalpomis; 2) laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. kovo 1 d. (taigi apie 17 kartų, įvertinus tai, jog Lietuvos higienos normos 16 punktų pažeidimai dušo patalpose buvo nustatyti laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. kovo 1 d., o nuteistiems teisės aktai numato teisę praustis vieną kartą per savaitę) – naudojosi per žemos temperatūros dušo patalpomis; 3) laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 9 d. iki 2022 m. rugsėjo 28 d. – naudojosi pelėsio turinčiomis skalbyklos patalpomis.

84. Pareiškėjo asmens sveikatos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini).

85. Atsižvelgus į minėta byloje surinktų įrodymų visuma pagrįstus nustatytus pareiškėjo patirtus nepatogumus, išgyvenimus, sveikatos sutrikimus, kurie, įvertinus jų pobūdį ((duomenys neskelbtini)) bei tai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu ne kartą dėl šio sveikatos sutrikimo ar jo paūmėjimo gydymo kreipėsi į gydymo įstaigą, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas per dalį pareiškėjo skundu ginčijamo laikotarpio (nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d.), t. y. būtent laikotarpiais nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., nuo 2022 m. vasario 9 d. iki 2022 m. rugsėjo 28 d. ir nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. kovo 1 d. patyrė neturtinę žalą, kurios nebūtų patyręs, jeigu būtų laikomas teisės aktus atitinkančiomis sąlygomis, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, taigi pripažintina, jog pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą.

86. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Galimybės nebuvimas užtikrinti pareiškėjui tinkamai prižiūrėtas dušo patalpas, vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., pvz., LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).

87. Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą, nes taip būtų nukrypta nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri su laisvės apribojimų susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į tai, jog byloje buvo nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų buvo pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei į naujausią LVAT praktiką, sprendžia, kad šiuo atveju dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 500,00 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. M. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Rasa Milvydaitė