Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas Z. S. (Z. S.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovo atstovas), 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde ir teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) Marijampolės PN jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Paaiškino, kad skiriant jį į būrius nebuvo atsižvelgiama į pareiškėjo turimus priešus, neužtikrintas jo saugumas, todėl jis nuo nuteistųjų patyrė sunkius daugybinius kūno sužalojimus, psichologinį spaudimą, žeminimą, patyčias. Atvykęs į Marijampolės PN pareiškėjas prašė paskirti jį į ramų būrį, kuriame negrėstų pavojus sveikatai ir gyvybei, tačiau pareigūnai jo problemų nesvarstė, pasakė, kad paskirs į būrį, kuriame yra vietos, o jei dėl saugumo kils problemų, tada pradės jas spręsti. Pareiškėjas buvo paskirtas į 16-17-ą būrį, kuriame kalinami nuteistieji, turintys adaptacinių problemų, vartojantys alkoholį ir narkotikus, nuo nuteistųjų pareiškėjas patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, buvo reketuojamas, žeminamas. Pareiškėjas teigė žodžiu prašęsis paskiriamas į reabilitacijos būrį, nes atitinka reabilitacijos kriterijus ir šiame būryje būtų saugiausia, tačiau toks prašymas nebuvo tenkintas.

3. Pareiškėjas teigė, kad 2-ame, 3-iame, 4-5-ame, 6-ame, 7-ame, 16-17-ame, 22-ame būriuose tualetai nuo patalpos buvo atskirti tik žema pertvara, todėl nebuvo užtikrintas privatumas jais naudojantis, buvo per mažai įrengta tualetų, pisuarų, nes tekdavo laukti eilėse. 16-17-ame būryje buvo 6 vnt. pisuarų ir 6 vnt. klozetų, kuriais naudojosi apie 100 nuteistųjų, klozetai buvo įrengti per arti pisuarų. 2-ame, 3-iame, 16-17-ame, 22-ame būriuose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, dalį ploto užėmė baldai ir kitas inventorius, todėl laisvo ploto buvo tik 1,5 kv. m. Nebuvo rūkymo vietų, ventiliacijos, nuolatos trūko gryno oro. 16-17-ame būryje nuteistieji rūkė, gėrė alkoholį, vartojo narkotikus, pareiškėjui teko sumokėti 100 Eur, kad nuteistieji jo nemuštų. Pareiškėjas nurodė kreipęsis į Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus, tačiau jo nusiskundimai buvo ignoruojami.

4. Pareiškėjas nurodė, kad į 22-ą būrį, kuriame jis turėjo priešų, pareigūnų buvo patalpintas panaudojant fizinį smurtą, ašarines dujas, veido nudegimai buvo užfiksuoti asmens sveikatos istorijoje. Pareigūnai neregistravo pareiškėjo raštų bei prašymų, tarp jų ir dėl bado akcijos paskelbimo, grasino, kad perkels jį į būrį, kuriame jis turi priešų, neperveš į saugius pataisos namus, jei jis raštų (skundų) neatsiims. Pareiškėjas teigė 2019 m. rugpjūčio 26 d. 3-ame būryje patyręs fizinį smurtą. Neperkėlus jo į kitą būrį, 2019 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjas buvo pakartotinai stipriai sumuštas. Nuteistieji jį stipriai sužalojo ir 2019 m. lapkričio 3 d. 2-ame būryje, pareiškėjui teko keturis mėnesius gydytis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Pareiškėjui buvo nustatyti kūno sužalojimai, lūžusi koja, šonkauliai. Sužalojimų pasekmės neišnyko iki šių dienų (kamuoja stuburo skausmai, deformuota, susilpnėjusi kūno kairė pusė). Nuo 2019 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. dėl žemiau kelio lūžusios ir sugipsuotos kojos laikino sulaikymo kameroje pareiškėjas negalėjo pasinaudoti tualetu, nes tualetas buvo tupiamas. Pareiškėjas nurodė prašęsis perkeliamas į slaugos skyrių, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Grįžęs iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareiškėjas prašėsi izoliuojamas, tačiau Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai atsisakė tokį jo prašymą tenkinti.

5. Pareiškėjas teigė, kad būriai buvo rakinami, nors gyvenamosios patalpos nebuvo kamerų tipo, nebuvo pareigūnų budėjimo posto. Būriuose nebuvo pakankamai laisvo ploto judėti, koridorius itin siauras, vienu metu juo galėjo eiti trys asmenys, į lauką pareiškėjas galėdavo išeiti kelis kartus per dieną, iš viso tik 2-3 valandoms. Atliekant bausmę kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas, o natūrali dienos šviesa į kameras nepatekdavo dėl už langų pastatytos aukštos tvoros. Kamerose Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 11 nebuvo užtikrinta minimali ploto norma, nes dalį ploto užėmė sanitarinis mazgas, trūko inventoriaus (stalų, kėdžių, spintelių), nebuvo ventiliacijos, naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas privatumas. Tualete nebuvo tiesioginio vandens nuleidimo. Pasivaikščioti pareiškėjas buvo vedamas tik 1 valandą per parą. Kameroje Nr. 17 čiužinys, antklodė ir pagalvė buvo atiduodami tik miegui skirtam laikui. Dėl džiovyklų trūkumo, drabužius ir avalynę pareiškėjas džiovindavo kameroje, todėl būdavo nuolatinė drėgmė, nebuvo ventiliacijos, smirdėjo tualetas, ant sienų ir lubų atsirasdavo pelėsis, krito tinkas. Patalpos buvo labai retai dezinfekuojamos, todėl veisėsi tarakonai, nariuotakojai. 2-ame būryje iš pareiškėjo buvo atimti rūbai ir avalynė. Pareiškėjas nurodė kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl labdaros skyrimo, nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2020 m. gegužės 11 d. labdara jam nebuvo skirta, todėl daugiau nei 2 mėnesius jis neturėjo rūbų persirengimui, negalėjo išeiti į lauką pasivaikščioti. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, juose nebuvo šiukšliadėžės, suoliukų, sporto įrangos, pareigūnų iškvietimo mygtukų, buvo nelygus grindinys. Kamerų tipo patalpose pareiškėjui trūko užimtumo, jis galėjo naudotis tik biblioteka. Pataisos namuose nedirbo Resocializacijos skyriaus specialistai.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad daug kartų dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į pataisos namų administraciją, tačiau niekas esamos padėties nebandė pakeisti. Netinkamos kalinimo sąlygos pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 21 straipsnį, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 bei 8 straipsnius. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovo atsiliepimas į skundą yra šabloninis, klaidinantis ir netikras, todėl prašė jį atmesti, o Marijampolės PN nepaneigtas aplinkybes – vertinti pareiškėjo naudai. Pareiškėjas tvirtino, kad pataisos įstaigoje jis jautėsi žeminamas ir kankinamas, pašlijo jo fizinė ir psichologinė sveikata. Dėl patiriamo nuolatinio streso, nerimo, baimės jis pradėjo rūkyti, vartoti sintetiniu kanabinoidu purkštą tabaką, retsykiais norėjo nusižudyti, todėl prašė priteisti jam skunde nurodyto dydžio neturtinės žalos atlyginimą.