Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Pareiškėjas skunde, procesiniuose dokumentuose „Skundžiamų aplinkybių patikslinimo-papildymo skundas“, „Skundas-paaiškinimas“, „Prašymas“ (1 t., b. l. 1–10; 4 t., b. l. 12–25, 44, 47; toliau – ir skundas) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. Marijampolės pataisos namuose jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Skiriant į būrius nebuvo atsižvelgiama į jo turimus priešus, neužtikrintas saugumas, todėl jis nuo nuteistųjų patyrė sunkius daugybinius kūno sužalojimus, psichologinį spaudimą, žeminimą, patyčias. Atvykęs į Marijampolės pataisos namus, prašė paskirti jį į ramų būrį, kuriame negrėstų pavojus sveikatai ir gyvybei, tačiau pareigūnai jo problemų nesvarstė, pasakė, kad paskirs į būrį, kuriame yra vietos, o jei dėl saugumo kils problemų, tada pradės jas spręsti. Paskirtas į 16-17-ą būrį, kuriame kalinami nuteistieji, turintys adaptacinių problemų, vartojantys alkoholį ir narkotikus, nuo nuteistųjų patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, buvo reketuojamas, žeminamas. Jis žodžiu prašėsi paskiriamas į reabilitacijos būrį, nes atitinka reabilitacijos kriterijus ir šiame būryje būtų saugiausia, tačiau toks prašymas nebuvo tenkintas, neatsakyta, kokie žodinio prašymo netenkinimo motyvai. 2-ame, 3-iame, 4-5-ame, 6-ame, 7­-ame, 16-17-ame, 22-ame būriuose tualetai nuo patalpos buvo atskirti tik žema pertvara, todėl nebuvo užtikrintas privatumas jais naudojantis, buvo per mažai įrengta tualetų, pisuarų, nes tekdavo laukti eilėse. 16-17-ame būryje buvo 6 vnt. pisuarų ir 6 vnt. klozetų, kuriais naudojosi apie 100 nuteistųjų, klozetai buvo įrengti per arti pisuarų. 2-ame, 3-iame, 16-17-ame, 22-ame būriuose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, dalį ploto užėmė baldai ir kitas inventorius, todėl laisvo ploto buvo tik 1,5 kv. m. Nebuvo rūkymo vietų, ventiliacijos, nuolatos trūko gryno oro. 16-17-ame būryje nuteistieji rūkė, gėrė alkoholį, vartojo narkotikus, sumokėjo 100 Eur, kad nuteistieji jo nemuštų. Kreipėsi į Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus, tačiau jo nusiskundimai buvo ignoruojami. Buvo uždarytas laikino sulaikymo patalpoje visai parai, kurioje teko miegoti ant grindų. Būriai buvo rakinami, nors gyvenamosios patalpos nebuvo kamerų tipo, nebuvo pareigūnų budėjimo posto. Būriuose nebuvo pakankamai laisvo ploto judėti, koridorius itin siauras, vienu metu juo galėjo eiti trys asmenys, į lauką galėdavo išeiti kelis kartus per dieną, iš viso tik 2-3 valandas. Į 22-ą būrį, kuriame jis turėjo priešų, pareigūnų buvo patalpintas panaudojant fizinį smurtą, ašarines dujas, veido nudegimai buvo užfiksuoti asmens sveikatos istorijoje. Pareigūnai neregistravo jo raštų bei prašymų, tarp jų ir dėl bado akcijos paskelbimo, grasino, kad perkels į būrį, kuriame jis turi priešų, neperveš į saugius pataisos namus, jei jis raštų (skundų) neatsiims. 2019 m. rugpjūčio 26 d. 3-ame būryje jis patyrė fizinį smurtą. Neperkėlus į kitą būrį, 2019 m. rugpjūčio 27 d. buvo pakartotinai stipriai sumuštas. Nuteistieji jį stipriai sužalojo ir 2019 m. lapkričio 3 d. 2-ame būryje, teko gydytis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje net keturis mėnesius. Buvo nustatyti kūno sužalojimai, lūžusi koja, šonkauliai. Sužalojimų pasekmės neišnyko iki šių dienų (kamuoja stuburo skausmai, deformuota, susilpnėjusi kūno kairė pusė). Nuo 2019 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. dėl žemiau kelio lūžusios ir sugipsuotos kojos laikino sulaikymo kameroje negalėjo pasinaudoti tualetu, nes tualetas buvo tupiamas. Prašėsi perkeliamas į slaugos skyrių, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Grįžęs iš Laisvės atėmimo ligoninės jis prašėsi izoliuojamas, tačiau Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai atsisakė tokį prašymą tenkinti. Atliekant bausmę kamerų tipo patalpose, nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas, o natūrali dienos šviesa į kameras nepatekdavo dėl už langų pastatytos aukštos tvoros. Kamerose Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 11 nebuvo užtikrinta minimali ploto norma, nes dalį ploto užėmė sanitarinis mazgas, trūko inventoriaus (stalų, kėdžių, spintelių), nebuvo ventiliacijos, naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas privatumas. Tualete nebuvo tiesioginio vandens nuleidimo, teko vandenį pilti iš pravestos šlangos. Pasivaikščioti buvo vedamas tik 1 valandą per parą. Kameroje Nr. 17 čiužinys, antklodė ir pagalvė buvo atiduodami tik miegui skirtam laikui. Dėl džiovyklų trūkumo, drabužius ir avalynę džiovindavo kameroje, todėl būdavo nuolatinė drėgmė, nebuvo ventiliacijos, smirdėjo tualetas, ant sienų ir lubų atsirasdavo pelėsis, krito tinkas. Patalpos buvo labai retai dezinfekuojamos. Veisėsi tarakonai, nariuotakojai. 2-ame būryje iš jo buvo atimti rūbai ir avalynė, kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl labdaros skyrimo, nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2020 m. gegužės 11 d. labdara jam nebuvo skirta, todėl daugiau nei 2 mėnesius neturėjo rūbų persirengimui, negalėjo išeiti į lauką pasivaikščioti. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, juose nebuvo šiukšliadėžės, suoliukų, sporto įrangos, pareigūnų iškvietimo mygtukų, buvo nelygus grindinys. Kamerų tipo patalpose jam trūko užimtumo, galėjo naudotis tik biblioteka, nedirbo Resocializacijos skyriaus specialistai. Daug kartų dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis kreipėsi į pataisos namų administraciją, tačiau niekas esamos padėties nebandė pakeisti. Netinkamos kalinimo sąlygos pažeidė LR Konstitucijos 21 straipsnį, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 bei 8 straipsnius. Atsakovo atsiliepimas į skundą yra šabloninis, klaidinantis ir netikras, todėl prašė jį atmesti, o atsakovo nepaneigtas aplinkybes – vertinti jo naudai. Pataisos įstaigoje jis jautėsi žeminamas ir kankinamas, pašlijo fizinė, psichologinė sveikata. Dėl patiriamo nuolatinio streso, nerimo, baimės pradėjo rūkyti, vartoti sintetiniu kanabinoidu purkštą tabaką, retsykiais norėjo nusižudyti. Prašė skundą tenkinti ir priteisti neturtinę žalą.