Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Oksanai Pavliukevičienei, atsakovės V. E. ir atsakovo D. E. atstovei advokatei Tatjanai Benetei, tretiesiems asmenims S. L. ir M. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams V. E. ir D. E. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys S. L., M. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

14. Pabrėžia, kad iš atsakovų priteistinas išlaikymas, tam, kad būtų patenkinti būtiniausi mažamečio B. D. E. poreikiai, kad būtų sudaromos optimalios, tinkamos sąlygos užtikrinančios vaiko augimą, vystymąsi, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą, jai yra reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, todėl būtina iš atsakovų priteisti išlaikymą. Ieškinyje, nurodoma, kad atsakovė V. E. Sodros duomenimis nedirbanti, yra užsiregistravusi užimtumo tarnyboje nuo 2023 m. rugsėjo 25 d., 2024 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė atsisakė siūlomo darbo, su pateisinama priežastimi. Apie atsakovą D. E., ieškovas duomenų neturi, kadangi Sodros duomenimis atsakovas – nedirbanti, nėra užsiregistravęs užimtumo tarnyboje. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros informacinės sistemos duomenimis V. E. ir D. E. nenustatytas dalyvumo lygis. Atsižvelgiant, kad atsakovai yra jauno, darbingo amžiaus, sveiki, ieškovo nuomone, D. E. gali prisidėti prie savo mažamečio vaiko išlaikymo, todėl iš D. E. priteistinas po 250 Eur dydžio išlaikymas vaikui, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovė V. E. turi penkis mažamečius vaikus, iš V. E. priteistinas po 100 Eur dydžio išlaikymas vaikui, mokant kas mėnesį iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Toks išlaikymo dydis atitinka įstatyminį reglamentavimą ir yra protingo dydžio. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). 2024 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10406-1211/2024, iš V. E. ir D. E. išlaikymas yra priteistas A. E. atžvilgiu, todėl pakartotinai šis klausimas nebus sprendžiamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

19. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovo atstovės, atsakovų atstovės bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas visa apimtimi – atsakovei V. E. neterminuotai apribotina motinos valdžia mažamečių vaikų B. D. E. ir A. E. atžvilgiu, atsakovui D. E. neterminuotai apribotina tėvo valdžia mažamečio vaiko B. D. E. atžvilgiu, iš atsakovų priteistinas išlaikymas mažamečiam vaikui B. D. E., nustatytina nuolatinė globa, vaikų globėjais bei gaunamų lėšų administratoriais paskiriant S. L. ir M. L., vaikų gyvenamąją vietą nustatant globėjų gyvenamojoje vietoje.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

20. Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

21. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

22. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas, tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

24. Iš byloje pateiktų vaiko gimimo įrašo nustatyta, kad atsakovai V. E. ir D. E. yra A. E. tėvai.

25. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1255-394/2023 leista paimti iš V. E. A. E.. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-17295-559/2023 leista paimti iš D. E. A. E.. Nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. Kaišiadorių r. sav. mero potvarkiu Nr. V16E-598 A. E. nustatyta laikinoji globa. 2024 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-17483-1211/2024 nustatyta mažametės A. E. nuolatinė globa, nuolatiniais globėjais (rūpintojais) paskirti S. L. ir M. L., mažametės A. E. gyvenamoji vieta nustatyta S. L. ir M. L. šeimoje. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, atsakovai tėvų valdžios mažametės A. E. atžvilgiu taip pat visiškai neįgyvendina. Teismas pažymi, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d., kai buvo išduotas teismo leidimas paimti mažametę A. E. pas atsakovus esminių teigiamų pokyčių neįvyko, tėvai nėra pasirengę prisiimti atsakomybės už mažametės priežiūrą, auklėjimą bei tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymą. 2024 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10406-1211/2024, V. E. laikinai apribota motinos valdžia mažamečių A. E., D. E., neterminuotai apribota tėvo, D. E. valdžia mažametės A. E. atžvilgiu. Laikinas motinos valdžios apribojimas mažametės A. E. atžvilgiu nemotyvavo atsakovės V. E. keistis.

26. Iš byloje esančio vaiko gimimo įrašo nustatyta, kad atsakovai V. E. ir D. E. yra B. D. E. tėvai.

27. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad 2024 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-7341-1211/2024 išduotas teismo leidimas paimti mažametį vaiką B. D. E. iš jų atstovų pagal įstatymą – vaiko tėvo D. E. ir motinos V. E.. Iš į bylą pateiktos 2024 m. vasario 15 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos teiktos informacijos nustatyta, kad po to kai B. D. E. nuo 2023 m. gruodžio 9 d. iki 2024 m. vasario 20 d. buvo hospitalizuotas ir gydomas stacionare, atsakovė 2024 m. vasario 7 d. išvyko ir daugiau į gydymo įstaigą nesugrįžo. Iš į bylą pateikto 2024 m. kovo 15 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės mero potvarkio Nr. V16E-301 nustatyta, kad mažamečio B. D. E. laikinoji globa skirta VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namų Globos centre. 2024 m. gegužės 15 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. V16E-517 nustatyta mažamečio B. D. E. laikinoji globa, laikinaisiais globėjais paskirti S. L. ir M. L.. Atsakovai tėvų valdžios mažamečio B. D. E. atžvilgiu visiškai neįgyvendina: negyvena kartu, nesirūpina kasdieniais jo poreikiais, sveikata, ugdymu, neauklėja, materialiai neišlaiko, nesiima konkrečių, aktyvių veiksmų susigrąžinant savo priežiūrai.

28. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis nuo 2013 m. sausio 25 d. iki 2018 m. birželio 30 d. šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros. Atsakovės šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų ieškovei yra žinoma nuo 2022 m. liepos 22 d. Šeimoje anksčiau buvo nustatyti kitų vaikų vaiko teisių pažeidimai: nustatyta 16 galimų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų, 2 kartus nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, 1 kartą nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Iš kartu su ieškiniu pateiktų Vaiko situacijos vertinimų anketų nustatyta, kad atsakovės šeimoje nuo 2023 m. fiksuoti 8 girtavimo atvejai. Nuo 2020 m. gegužės 6 d. atsakovės šeimai taikoma atvejo vadybos procesas, tačiau per visą darbo su šeima laikotarpį jokie teigiami pokyčiai šeimoje nevyksta, esamos problemos nėra sprendžiamos, šeimoje ne kartą nustatytas galimas smurtas prieš vaikus, o taip pat galimi nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai. Iš į bylą pateiktos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2024 m. vasario 23 d. informacijos nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki 2024 m. vasario 21 d. 6 kartus buvo nustatytas atsakovės neblaivumas, į atsakovės gyvenamąją vietą, adresu Vytauto Didžiojo g. 70, Kaišiadorys, policijos pareigūnai buvo kviesti 17 kartų, buvo pradėtas 1 ikiteisminis tyrimas. 2024 m. lapkričio 6 d. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato gautos informacijos nustatyta, kad nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. lapkričio 6 d. laikotarpiu atsakovės gyvenamosios vietos adresu Vytauto Didžiojo g. 70, Kaišiadorys, policijos pareigūnai buvo kviesti 22 kartus (4 pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje, 10 pranešimų apie nusikaltimus prieš asmenis, 4 pranešimai apie įvairius viešosios tvarkos pažeidimus, 4 pranešimai apie turtinę veiklą) taip pat atliekami 3 ikiteisminiai tyrimai. Teismo vertinimu, atsakovė sunkiai supranta atsakomybę už savo vaikus, deda pernelyg mažai pastangų vaikų saugumui, jų priežiūrai bei finansinei gerovei užtikrinti, savo elgesiu sukelią pavojų jų sveikatai, atsakovė nepripažįsta alkoholio vartojimo problemų ir jų nesprendžia.

29. Nepilnamečių B. D. E. ir A. E. tėvas D. E. nedalyvauja vaikų auklėjime, neįgyvendina tėvo valdžios, visiškai nevykdo įsipareigojimų, neteikia vaikams išlaikymo. Iš 2024 m. kovo 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato gautos informacijos nustatyta, kad D. E. savo gyvenamąją vietą deklaravęs Vokietijoje, daugiau informacijos nėra. D. E. yra atsiribojęs nuo mažamečių vaikų auklėjimo, poreikių tenkinimo, savo neveikimu neapsaugo vaikų nuo žalojančio atsakovės elgesio. Teismas neturi duomenų, kad atsakovo požiūris ir elgesys mažamečių vaikų atžvilgiu artimiausiu metu galėtų pasikeisti.

30. Teismas neturi duomenų apie tai, kad atsakovė vaikų motina kokiu nors būdu ar konkrečiais veiksmais siekia susigrąžinti mažamečius vaikus į šeimą, taip pat atsakovai iki šiol nesikreipė į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad situacija atsakovų šeimoje išlieka sudėtinga dėl žalingo, nesaikingo alkoholio vartojimo ir konfliktinių situacijų kėlimo, visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo. Visos nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, iš esmės patvirtina, jog atsakovai nėra suinteresuoti vaikų susigrąžinimu į šeimą, kadangi savo elgesio nekeičia, su specialistais dėl pagalbos nebendradarbiauja.

32. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovams tėvų valdžią, jiems išlieka teisė matytis su vaikais. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovams išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

33. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai, būdami veiksnūs, darbingo amžiaus, privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

34. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės V. E. išlaikymą mažamečiam vaikui B. D. E. po 100 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos teismui, mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o iš atsakovo – išlaikymą mažamečiui vaikui B. D. E. po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos teismui, mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė pareiga, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni, ir kad tėvai gali būti atleisti nuo išlaikymo pareigos vykdymo. Kasacinis teismas pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

35. Atsakovai turi pareigą išlaikyti savo mažamečius vaikus, ir teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs mažamečių vaikų poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

36. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti iš atsakovės turi būti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 100 Eur, iš atsakovo – 250 Eur. Šiuo atveju ieškovės reikalaujamo priteisti išlaikymo dydis yra mažesnis nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti.

37. Atsakovai teismo posėdyje nedalyvavo, atsakovė prašė ieškinį tenkinti. Atsakovo nuomonė teismui nėra žinoma, atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo numatyta tvarka (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004 V. S. v. M. S.).

38. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-490-619/2018).

39. Taigi pagal formuojamą teismų praktiką vaiko tėvo, kuris turi teikti jam išlaikymą, gaunamos tik minimalios pajamos arba pajamų negavimas negali būti pripažinta priežastimi teikti vaikui netinkamo dydžio išlaikymą arba jo iš viso neteikti, todėl išlaikymo neteikimas neabejotinai pažeistų nepilnamečių interesus. Be viso kito, teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Šiuo atveju, atsakovai turėdami po kelis išlaikytinius, kaip mažamečių vaikų tėvai neišnaudojo visų galimybių ir nesiėmė tinkamų priemonių gauti bet kokias pajamas, iš kurių galėtų teikti savo vaikams tinkamą išlaikymą. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nagrinėjamu atveju, atsakovai turėdami mažamečių vaikų, privalėjo įvertinti savo pasirengimą tinkamu vaikų poreikių patenkinimu.

40. Taigi atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, suformuotą teismų praktiką mažamečių vaikų išlaikymo klausimu bei nustatytas aplinkybes dėl tėvų galimybių teikti išlaikymą, teismas tenkina ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo visiškai.

41. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Laikinus globėjus skirti mažamečių vaikų iš atsakovų priteisto išlaikymo administratoriais.

42. Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

43. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

44. Ieškiniu ieškovė prašo mažamečio B. D. E. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti globėjų (rūpintojų) S. L. ir M. L. gyvenamojoje vietoje. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2024 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi išduotas teismo leidimas paimti mažametį vaiką B. D. E. iš jų atstovų pagal įstatymą – vaiko tėvo D. E., ir motinos V. E.. 2024 m. kovo 15 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. V16E-301 nustatyta mažamečio B. D. E. laikinoji globa VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namų Globos centre. 2024 m. gegužės 15 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. V16E-517 nustatyta mažamečio B. D. E. laikinoji globa, laikinaisiais globėjais paskirti S. L. ir M. L.. Duomenų apie tai, kad globėjai (rūpintojai) S. L. ir M. L. netinkamai vykdo pareigas, ieškovė neturi. Globėjai (rūpintojai) palaiko nuolatinį ryšį su sveikatą prižiūrinčia įstaiga, su ugdymo įstaigos pedagogais, Tarnybos specialistais, taip pat pažymėtina ir tai, kad laikinųjų globėjų (rūpintojų) S. L. ir M. L. šeimoje globojama ir mažamečio B. D. E. sesuo A. E. ((duomenys neskelbtini)), todėl, teismo vertinimu, ieškovės prašymas nustatyti mažamečio vaiko B. D. E. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo S. L. ir M. L. gyvenamojoje vietoje yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys byloje patenkintas visiškai.

46. Byloje pareikštas ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. ATP-2025-32844 ir pagal 2025 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. ATP-C-2025-01791 atsakovams teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovams yra 100 procentų, taip pat atsakovai 100 procentų atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Sprendimų 5 punktas).

47. Šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą susidariusių valstybės išlaidų atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020).

48. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovas buvo atleistas, išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais yra atleisti nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai neišieškomos.

49. Kadangi procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl ir šis sprendimas atsakovams įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-267, 268-270, 406, 496 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės V. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią jų mažamečių vaikų B. D. E. ((duomenys neskelbtini)) ir A. E. ((duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko B. D. E. globos nustatymo ir nuolatinių globėjų paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti mažamečio vaiko B. D. E. ((duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą laikinųjų globėjų S. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimoje (gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovės V. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą mažamečiam vaikui B. D. E. ((duomenys neskelbtini)) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. vasario 5 d.), mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą mažamečiam vaikui B. D. E. ((duomenys neskelbtini)) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. vasario 5 d.), mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Laikinuosius globėjus S. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti nepilnamečiam vaikui B. D. E. ((duomenys neskelbtini)) iš atsakovų priteisto išlaikymo administratoriais.

Sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvų valdžios neterminuoto apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Atsakovams V. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) šį sprendimą įteikti viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje ? www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“, paskelbiant tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. spalio 30 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2477-541/2025 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams V. E. ir D. E. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys S. L., M. L.. Ieškinys tenkintas visiškai. Atsakovams V. E. ir atsakovui D. E. sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovai informuojami, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. Informacijos teirautis tel. Nr. +370 5 275 1415“

Sprendimui įsiteisėjus sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.