Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Bendras finansavimas“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui E. L. (E. L.), –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straisnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos priteisimo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas elektroniniu būdu pateikė Vartojimo kredito paraišką Nr oferta_(duomenys neskelbtini), platformoje www.gosavy.com (toliau – Platforma), kuri yra administruojama ieškovo UAB „Bendras finansavimas“, siekdama sudaryti Vartojimo kredito sutartį su Platformoje registruotais) skolintojais. Po atsakovo pateiktos Vartojimo kredito paraiškos Nr. oferta_(duomenys neskelbtini) įvyko asmenų, norinčių skolinti pinigus (toliau – Skolintojai) aukcionas, kurio pagrindu tarp atsakovo ir Skolintojų 2019-01-22 buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui Skolintojai suteikė 300 Eur dydžio paskolą vartojimui, 6 mėnesių terminui, metinė palūkanų norma 24 proc., o atsakovas įsipareigojo Skolintojams grąžinti kreditą Vartojimo kredito mokėjimų grafike numatyta tvarka. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį laiku ir tinkamai neįvykdė, todėl, 2019-06-25 Sutartis buvo nutraukta. Atsakovas negrąžino 300 Eur kredito dalies. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo infromuotas tuo pačiu 2019-06-25 pranešimu, kuriuo buvo informuotas apie sutarties nutraukimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovo 300 Eur negrąžinto kredito ieškovui yra tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis). Taip pat ieškovui iš atsakovo priteistna 20,49 Eur sutarties tarpininkavimo mokesčio ir 1,14 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio ir 21,30 Eur dydžio palūkanų (Sutarties specialiųjų sąlygų 2.4, 2.6, 2.7, 2.8, 2.9 , 2.10. p., CK 6.4, 6.38, 6.189 straipsnio 1 dalis).

Dėl mokėjimo palūkanų.

Ieškovas prašo priteisti 10,71 Eur dydžio delspinigius ir 11,23 Eur dydžio mokėjimo palūkanas.

CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį. Dėl to šalis, siekdama įgyvendinti sutartyje nustatytą teisę į netesybas, turi kitai šaliai išreikšti valią dėl teisės į apibrėžtą netesybų sumą įgyvendinimo, pateikdama reikalavimą sutartį pažeidusiai šaliai jas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinės formos (CK 6. 72 straipsnis). Ieškovas ir atsakovas Sutarties specialiųjų sąlygų 2.12 punktu susitarė dėl netesybų – „Pavėluotų įmokų mokėjimo atveju, vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka mokėti 0,05 % vėlavimo palūkanas (delspinigius) už kiekvieną pradelstą dieną, bei mokėjimo palūkanas nuo įmokos dalies, kuri nėra grąžinta laiku (pagal formulę: paskolos dalis * metinė palūkanų norma / 100 / 360 * Pradelstų dienų skaičius). Vėlavimo palūkanos mokamos ir nuo pradelsto mokėti Mėnesinio tarpininkavimo mokesčio.“ Ieškovas paskaičiavo atsakovui 10,71 Eur delspinigių.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 11,23 Eur mokėjimo palūkanų vadovaujantis Sutarties specialiųjų sąlygų 2.12 punktu, kuriame nustatyta, kad „Pavėluotų įmokų mokėjimo atveju, vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka mokėti 0,05 % vėlavimo palūkanas (delspinigius) už kiekvieną pradelstą dieną, bei mokėjimo palūkanas nuo įmokos dalies, kuri nėra grąžinta laiku (pagal formulę: paskolos dalis * metinė palūkanų norma / 100 / 360 * Pradelstų dienų skaičius).“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad mokėjimo, pelno palūkanos, t. y. mokestis už pinigų skolinimą, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, gali būti skaičiuojamos sutartyje nustatytos mokėjimo (pelno) palūkanos, taip pat sutartyje nustatytos kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos, nagrinėjamu atveju Skolintojai ir atsakovas Sutarties 2.12 p. susitarė dėl mokėjimo palūkanų, kurios mokamos nuo įmokos (paskolos dalis + palūkanos + tarpininkavimo mokestis) dalies, kuri nėra grąžinta laiku, t. y. iš esmės tai yra kompensacinės, o ne mokėjimo palūkanos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (contra proferentem). Sutarčių sudarymo praktikoje pasitaiko, kad šalys sutartyje už piniginės prievolės neįvykdymą laiku nustato ne tik kompensuojamąsias palūkanas, bet ir netesybas; kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad papildomas susitarimas paskolos sutartyje dėl netesybų neprieštarauja CK 6.258 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006). Tačiau, sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Kadangi negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos 11,23 Eur ir 10,71 Eur delspinigiai, kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas – delspinigius, ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Nagrinėjamu atveju mokėjimo palūkanų 11,23 Eur didesnė suma (taikant įskaitymo principą) apima mažensę delspinigių sumą 10,71 Eur, todėl prašymas priteisti 10,71 Eur delspinigių atmestinas, o priteistna 11,23 Eur dydžio mokėjimo palūkanos.

Dėl 18 proc. metinių procesinių palūkanų.

Iš atsakovo ieškovui taip pat priteisiamos 18 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (354,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-07-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų 2.21 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 172,80 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą bei 15 Eur dydžio išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovas ieškinyje suformoluvo reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 97 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 182,16 Eur (187,80*97) advokato teisnei pagalbai patirtų išlaidų.

Iš atsakovo valstybei nepriteistinos teismo patirtos pašto išlaidos, nes jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. L. (E. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trys šimtai eurų) skolą, 21,30 Eur (dvidešimt vienas euras 30 ct) palūkanų, 20,49 Eur (dvidešimt eurų 49 ct) tarpininkavimo mokestį, 1,14 Eur (vienas euras 14 ct) mėnesinio tarpininkavimo mokesčio, 11,23 Eur (vienuolika eurų 23 ct) mokėjimo palūkanų, 18 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo sprendimu už akių priteistos 354,16 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-23) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 182,16 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt du eurai 16 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Bendras finansavimas“, į. k. 303259527, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.