Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. Ž. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimo, kuriuo G. Ž. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį nubaustas 28 eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apelianto teigimu, teismas jo kaltę padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą įrodinėjo tik dviejų suinteresuotų asmenų, tai yra VST pareigūnų L. Ž. ir R. B., tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, jog patruliuodami (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties 22 namu, jie tariamai pastebėjo gatvėje svirduliuojantį vyriškį, kuris tariamai šlapinosi ant pėsčiųjų tako. Daugiau jokių objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų institucija, surašiusi jam administracinį teisės pažeidimo protokolą, apylinkės teismui nepateikė, nežiūrint į tai, kad nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo momento jis savo kaltę padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, neigė. Apylinkės teismas į teismo posėdį kvietė abu tarnybinius pranešimus surašiusius VST pareigūnus – L. Ž. ir R. B.. L. Ž. į teismo posėdį neatvyko dėl svarbios priežasties, dėl to teisme buvo apklaustas tik R. B.. Nežiūrint į tai, teismui nusprendus atidėti administracinės bylos nagrinėjimą, į kitą teismo posėdį jis L. Ž. nebekvietė. Apeliantas nurodo, kad pareigūno R. B. pateikta įvykio versija kardinaliai priešinga ne tik jo nurodytoms faktinėms įvykio aplinkybėms, bet 2015-12-02 teismo posėdyje apklausto nešališko liudytojo, naktinio klubo „(duomenys neskelbtini) “ apsaugos darbuotojo M. J., parodymams. Nubaustojo G. Ž. teigimu, priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas iškraipė ir jo parodymus, duotus bylos nagrinėjimo teisme metu. G. Ž. tvirtina, kad jis įvykio vakarą vartojo šiek tiek alkoholinių gėrimų, tačiau visiškai nesijautė apsvaigęs ar tuo labiau nesvirduliavo ir negriuvinėjo. Tokie jo parodymai visiškai sutampa su liudytojo M. J. parodymais, duotais teisme. Šios bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, be to, ir viešai žinoma aplinkybė, jog visa (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvė yra policijos pareigūnų stebima vaizdo kameromis, todėl institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėjo pateikti teismui (duomenys neskelbtini) gatvės vaizdo kameromis užfiksuotus vaizdo įrašus, tačiau to nepadarė. Šiuo atveju, apelianto nuomone, svarbu ir tai, kad priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas teisiškai neįvertino ir dar vienos svarbios aplinkybės, kas taipogi turėjo įtakos skundžiamo nutarimo neteisėtumui. Pagal administracinio teisės pažeidimo protokole jam suformuluotą kaltinimą akivaizdu, kad protokole nurodytoje vietoje, tai yra ant pėsčiųjų tako, kuris yra grįstas trinkelėmis, jam atlikus protokole nurodytus veiksmus, tai yra nusišlapinus, vienareikšmiškai turėjo likti administracinio teisės pažeidimo pėdsakai, tai yra šlapimo dėmė, ji turėjo būti pareigūnų užfiksuota techninėmis priemonėmis ir apie tai pažymėta administracinio teisės pažeidimo protokole, tačiau institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, teismui to nepateikė. Apelianto nuomone, nagrinėdamas bylą, apylinkės teismas pažeidė ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Be to, apelianto nuomone, ši administracinio teisės pažeidimo byla perduota nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui neteisėtai, pažeidžiant ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, kadangi ATPK 224 ir 225 straipsniai reglamentuoja galimybę bylas dėl ATPK 174 straipsnyje numatytų pažeidimų nagrinėti tiek policijai, tiek apylinkių teismams. ATPK 174 straipsnio sankcijoje numatytos dvi alternatyvios nuobaudų rūšys – bauda ir administracinis areštas. Pagal ATPK 29 straipsnio nuostatas administracinio arešto skyrimo galimybė suteikta tik teismui. ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad bylą tiriantis organas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, teismui bylą gali perduoti tik motyvuotu nutarimu. Minėtų ATPK normų turinio kontekstas suponuoja išvadą, jog bylose dėl ATPK 174 straipsnio pažeidimų bendra tvarka nutarimus priima administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs organas, o esant tam tikroms aplinkybėms, jam sudaryta galimybė bylą perduoti kitam organui, t. y. teismui, o įstatyme nurodytas tokios bylos perdavimas motyvuotu nutarimu reiškia, kad bylos perdavimas turi būti teisiškai pagrįstas. Todėl jeigu administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, perduota nagrinėti apylinkės teismui be motyvuoto nutarimo, konstatuotina, kad byla teismui perduota, pažeidžiant ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, dėl to byla turi būti grąžinta administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. Nubaustojo G. Ž. nuomone, šiuo atveju ypatingai svarbu yra tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai aiškina, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylanti bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir žinomi teisės subjektams, inter alia, žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama). Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia, Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą), teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia, anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos – turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama. Toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Nei naujų teismo precedentų kūrimas, nei teismo precedentų argumentavimas (pagrindimas) negali būti tokie valiniai aktai, kurie nėra racionaliai teisiškai motyvuoti. Jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisei) veiksniai. Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar atitinkami bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs. Iš Konstitucijos kylančios bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos negalima interpretuoti kaip varžančios žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų procesinį savarankiškumą <...>. Atsižvelgdamas į aptartą Konstitucinio teismo jurisprudenciją, apeliantas daro išvadą, jog Palangos miesto apylinkės teismas, atmesdamas jo gynėjo prašymą grąžinti nurodytą administracinę bylą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK, aiškiai, nepagrįstai ignoravo aukštesnės instancijos teismo praktiką dėl administracinių bylų, kuriose asmenys kaltinami padarę administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 174 straipsnyje, nagrinėjimo apylinkių teismuose (Kauno apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-781-785/2014, Nr. ATP-811-785/2014, Nr. ATP-920-785/2014, Nr. ATP-945-685/2015 ir kt.).

Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK viršininkas A. K. mano, kad G. Ž. administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tinkamai, atsižvelgus į visus byloje surinktus įrodymus. Prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, G. Ž. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK perdavė nagrinėti G. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 174 straipsnį, apylinkės teismui, pažeisdamas ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad klausimą, ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti bylą, apylinkės teismas turi išspręsti jau ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 280 straipsnis). Apylinkės teismas šio klausimo G. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje net nesprendė. G. Ž. atstovas advokatas A. V. 2015-12-02 teismo posėdyje raštu pateikė prašymą dėl G. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimo nagrinėti institucijai, surašiusiai G. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 25–27). Iš apylinkės teismo 2015-12-02 posėdžio protokolo turinio matyti, kad teismas advokato A. V. prašymo netenkino, iš viso jo net nesvarstęs (b. l. 33).

ATPK 224 straipsnis ir 225 straipsnis reglamentuoja galimybę bylas dėl ATPK 174 straipsnyje numatytų pažeidimų nagrinėti tiek policijai, tiek apylinkių teismams. ATPK 174 straipsnio sankcijoje numatytos dvi alternatyvios nuobaudų rūšys – bauda ir administracinis areštas. Pagal ATPK 29 straipsnio nuostatą administracinio arešto skyrimo galimybė suteikiama tik teismui. ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad bylą tiriantis organas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, teismui bylą gali perduoti tik motyvuotu nutarimu. Tačiau šios įstatymo nuostatos jokiu būdu neleidžia daryti išvados, kad policijos pareigūnai iš viso negali nagrinėti bylų dėl ATPK 174 straipsnyje numatytų pažeidimų ir visos jos besąlygiškai turi būti perduotos nagrinėti apylinkės teismui. Pažymėtina, kad kiekvienos tokios bylos aplinkybės turi būti vertinamos individualiai, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo ir jį padariusio asmens pavojingumo visuomenei laipsnį ir nustatant, ar yra pagrindas skirti pažeidėjui administracinį areštą. Tik nustačius tokį pagrindą ir jį tinkamai motyvavus, byla gali būti perduodama teismui, kaip tai numatyta ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nurodyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima motyvuotą nutarimą perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui).

Šiuo atveju policijos įstaiga perdavė G. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti apylinkės teismui net nenagrinėjusi ir nevertinusi bylos aplinkybių ir dėl jų nepriėmusi motyvuoto sprendimo. Taigi institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, netinkamai taikė ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir neteisingai išsprendė administracinio teisės pažeidimo bylos perdavimo nagrinėti teismui klausimą, todėl G. Ž. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina nagrinėti Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimą panaikinti, G. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK.

Nutarimas neskundžiamas.