- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-05
- Bylos Nr.
- e2-521-881/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00006-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- individualios L
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės individualios L. G. įmonės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties, kuria atsakovei individualiai L. G. įmonei iškelta nemokumo (bankroto) byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) – kreipėsi į teismą, prašydama iškelti nemokumo (bankroto) bylą individualiai L. G. įmonei (toliau – ir įmonė).
2. Nurodė, kad pagal 2025 m. sausio 8 d. duomenis įmonės skola valstybės ir savivaldybių biudžetams yra 28 849,35 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė pagal įmonės pateiktas gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), pelno mokesčio (toliau – PLN) ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijas nuo 2021 metų iki 2024 metų. Nuo 2024 m. vasario 21 d. iki 2024 m. lapkričio 20 d. buvo vykdomi išieškojimo veiksmai, tačiau priverstinai išieškoti skolos nepavyko. Įmonė finansinių ataskaitų neteikia, registruoto turto neturi. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenimis, įmonės vardu registruota viena transporto priemonė – OPEL ASTRA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi įmonė ilgą laiką nesugeba atsiskaityti su VMI, neturi turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, VMI teigimu, įmonė atitinka nemokios bendrovės sąvoką pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalį.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime įmonė su pareiškimu nesutiko, teigdama, kad yra moki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 28 d. nutartimi nutarė iškelti atsakovei individualiai L. G. įmonei nemokumo bylą.
5. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad įmonė nevykdo įstatymų nustatytų mokėjimų valstybei – jos įsiskolinimas valstybės ir savivaldybių biudžetams pagal VMI apskaitomus duomenis 2025 m. sausio 8 d. buvo 28 849,35 Eur, o 2025 m. kovo 28 d. – 28 385,31 Eur.
6. Mokestinė nepriemoka susidarė pagal įmonės pateiktas GPM, PLN ir PVM deklaracijas nuo 2021 m. iki 2024 m., o tai rodo, kad skolos nėra ginčijamos.
7. Nuo 2024 m. vasario 21 d. iki 2024 m. lapkričio 20 d. buvo vykdyti priverstinio išieškojimo veiksmai, tačiau jų metu nepriemokos išieškoti nepavyko.
8. Įmonės pateiktame 2024 metų balanse nurodyta, kad bendrovės turto vertė yra 60 881 Eur, įsipareigojimai – 39 914 Eur, tačiau šis balansas, teismo vertinimu, neatspindi tikrosios įmonės finansinės būklės, nes: didžiąją turto dalį sudaro atsargos ir gautinos sumos (15 278 Eur), kurių realus atgavimas yra abejotinas; įmonė neturi registruoto nekilnojamojo turto; registruota tik viena transporto priemonė.
9. Antstoliai vykdo išieškojimą įmonės atžvilgiu VMI naudai, tačiau nesėkmingai.
10. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, įmonės skola – 10,19 Eur, tačiau tai nekeičia bendros nemokumo situacijos.
11. Nuo 2025 m. vasario 26 d. įmonėje nebedirba nė vienas darbuotojas, o tai rodo veiklos sustabdymą.
12. Nors įmonė buvo pateikusi pasiūlymą dėl taikos sutarties, tačiau ji su kreditore nebuvo sudaryta, prievolės VMI neįvykdytos, o sprendimas vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka nepriimtas.
13. Įmonė ilgą laiką negali vykdyti turtinių prievolių, veiklos realiai nevykdo, pajamų negeneruoja, darbuotojų neturi, todėl teismas nusprendė, kad jos finansiniai sunkumai nėra laikini.
14. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimybę atkurti mokumą ar tęsti veiklą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad įmonė yra nemoki. Vertindamas įmonės finansinę padėtį, teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes – neatliko išsamios įmonės mokumo analizės, neįvertino realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, tęsti veiklą ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
15.2. Įmonė yra moki, vykdo ir iki šiol vykdė medienos apdirbimo veiklą: perka žaliavas, užsako medienos apdirbimo paslaugas, o vėliau parduoda medienos detales.
15.3. Teismas neteisingai nustatė mokestinės nepriemokos dydi, nes 2024 m. gegužės 31 d. įmonė turėjo tik 1 046,86 Eur nepriemoką.
15.4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, o taip pat, kad įmonė nevykdo veiklos.
Atsiliepimas
16. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. VMI duomenimis, 2025 m. sausio 8 d. įmonės skola valstybės biudžetui buvo 28 849,39 Eur. Skola atsirado dar 2021–2023 metais, kai įmonė pateikė deklaracijas, tačiau nepriemokos nepadengė. Skola pagal GPM, PLN ir PVM deklaracijas yra susidariusi įvairiais laikotarpiais, tai rodo ne pavienį vėlavimą, bet nuolatinį įsipareigojimų nevykdymą.
16.2. VMI nuo 2024 m. vasario 21 d. sistemingai taikė priverstinio išieškojimo veiksmus iš įmonės turto bei sąskaitų, tačiau išieškoti nepriemokų nepavyko. Tai patvirtina, kad įmonė neturi realaus turto ar lėšų, iš kurių būtų galima padengti įsipareigojimus, o susidariusi skola nėra vienkartinio pobūdžio.
16.3. VĮ Registrų centro duomenimis, įmonė ir jos savininkė neturi registruoto nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, įmonės vardu registruota tik viena transporto priemonė, o tai neleidžia spręsti apie realias galimybes vykdyti įsipareigojimus. Be to, antstolių kontorose vykdoma net 6 vykdomosios bylos dėl 29 604,70 Eur išieškojimo. Išieškojimo procesas yra nerezultatyvus.
16.4. Nors apeliantė nurodo, kad vykdo ūkinę komercinę veiklą, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių aktyvią komercinę veiklą, pastovias pajamas ar pelną, iš kurio būtų dengiami įsipareigojimai kreditoriams. Priešingai – nuo 2025 m. vasario 26 d. įmonėje nedirba nė vienas darbuotojas, o tai rodo faktinį veiklos sustabdymą.
16.5. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, pagrįstai konstatuota, kad įmonės nemokumas atitinka JANĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatytą sąvoką. Įmonė ilgą laiką negali vykdyti turtinių prievolių, neturi pakankamo turto, o skolos yra ilgalaikio ir sistemingo pobūdžio. Apeliantė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų realias galimybes atkurti veiklą, gauti pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais.
16.6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį, šalis turi pareigą įrodyti savo teiginius. Tačiau apeliantė byloje nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie jos galimybes vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Todėl nėra pagrindo abejoti teismo išvada dėl įmonės nemokumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria individualiai L. G. įmonei iškelta nemokumo (bankroto) byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
20. Atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – Mokestinių ir (ar) baudų už administracinius nusižengimus prievolių likučių suderinimo aktus, iš kurių matyti, kad įmonės mokestinė nepriemoka susidarė tik nuo 2024 m. birželio mėnesio.
21. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad pateikti dokumentai gali būti svarbūs sprendžiant dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo pagrindų nustatymo, atsakovės pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo
23. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.
24. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei.
25. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
26. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
27. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei įvertinęs pareiškėjos ir atsakovės argumentus, pagrįstai konstatavo, kad įmonės mokumas negali būti vertinamas vien tik pagal jos skolų ir turto santykį. Todėl teismas atliko kompleksinį įmonės finansinės būklės įvertinimą. Teismas nustatė, kad atsakovė faktiškai nevykdo ūkinės komercinės veiklos, laiku neatsiskaito su kreditoriais ir nėra gyvybinga, nes byloje nepateikta duomenų nei apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, nei apie realią galimybę ateityje įvykdyti prievoles.
28. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad įmonė yra moki ir vykdo medienos apdirbimo veiklą – perka žaliavas, užsako medienos apdirbimo paslaugas, o vėliau parduoda medienos detales. Iš teismui pateiktų prievolių suderinimo aktų matyti, kad nepriemoka susidarė nuo 2024 m. birželio mėnesio. Apeliantės teigimu, įmonės mokestinio tyrimo metu buvo nustatyti mokesčių deklaravimo netikslumai, kurie buvo ištaisyti deklaruojant papildomas sumas. Nurodoma, kad 2024 m. gegužės 31 d. įmonės nepriemoka sudarė tik 1 046,86 Eur.
29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonės mokumas turi būti vertinamas kompleksiškai – atsižvelgiant į jos realų gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus, o ne vien pagal balanso duomenis.
30. Iš bendrovės 2025 m. kovo 28 d. pateikto balanso už 2024 metus matyti, kad 2024 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 60 881 Eur vertės turtą, iš kurio 53 603 Eur sudarė trumpalaikis turtas: atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys (36 905 Eur), per vienerius metus gautinos sumos (15 278 Eur) ir pinigai bei jų ekvivalentai (420 Eur). Tuo pačiu laikotarpiu įsipareigojimai sudarė 39 914 Eur. Tačiau teismo vertinimu, pateiktas balansas neatspindi tikrosios įmonės finansinės padėties.
31. Nors balanse nurodyta, kad įmonės turto vertė viršija jos įsipareigojimus, tai savaime neįrodo jos mokumo. Didesniąją dalį turto sudaro sunkiai įvertinamo likvidumo elementai – nebaigtos vykdyti sutartys, išankstiniai apmokėjimai ir gautinos sumos, kurie negarantuoja galimybės laiku atsiskaityti su kreditoriais.
32. Faktiniai duomenys taip pat patvirtina reikšmingus mokumo problemų požymius. Nuo 2025 m. vasario 26 d. įmonė neturi darbuotojų, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo. Nors apeliantė teigia, kad ūkinė komercinė veikla vykdoma, tai patvirtinančių įrodymų (pavyzdžiui, pajamų duomenų, sutarčių, pinigų srautų) teismui nepateikta. Priešingai, viešai prieinami duomenys rodo, kad 2025 m. gegužės 31 d. įmonė turėjo 28 561,97 Eur pradelstą mokesčių nepriemoką, kas atskleidžia sisteminį negebėjimą vykdyti viešuosius įsipareigojimus.
33. Įmonė nepasinaudojo teise pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos mokumą ir ūkinės komercinės veiklos vykdymą, nors jai tenka pareiga įrodyti savo finansinį stabilumą (CPK 12, 178 straipsniai; JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad nemokumo procese egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas privalo būti aktyvus, tačiau tai nepanaikina šaliai tenkančios įrodinėjimo pareigos.
34. Apeliantės argumentai dėl ištaisytų mokesčių deklaravimo netikslumų nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant įmonės mokumo klausimą, kadangi byloje nustatyta, jog 2025 m. gegužės 31 d. įmonė turėjo 28 561,97 Eur pradelstą mokesčių nepriemoką. Ši reikšminga skola patvirtina, kad įmonė nevykdo finansinių įsipareigojimų valstybei, o tai laikytina vienu iš nemokumo požymių pagal JANĮ ir teismų formuojamą praktiką.
35. Įvertinęs visumą – veiklos nevykdymą, sisteminį įsipareigojimų nevykdymą, reikšmingą pradelstą mokesčių nepriemoką, nepakankamą likvidaus turto kiekį bei objektyvių duomenų apie finansinį bedrovės gyvybingumą nebuvimą – teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė yra nemoki. Faktinė situacija atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtą nemokumo sąvoką – įmonė negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir nėra pagrindo manyti, jog ši padėtis yra laikina ar artimiausiu metu bus išspręsta.
36. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šią nutartį panaikinti.
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančiai bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79, 80 straipsniai).
38. Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.