Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-10-26 · Civilinė byla Nr. 2S-1425-538/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-26
Bylos Nr.
2S-1425-538/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05176-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Pareiškėjas
J. D.
Civilinė byla Nr. 2S-1425-538/2017Proceso Nr. 2-06-3-05176-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.4; 3.4.5.11
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolio G. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. J., Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir Valstybinė ligonių kasa,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas antstolio G. J. 2017-04-03 patvarkymas Nr. 3.5.-17-2940 dėl skundo pateikimo, kuriuo teismui perduotas pareiškėjo J. D. skundas dėl antstolio G. J. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0091/17/00204 ir 0091/17/00299. Pareiškėjas nurodė, kad pagal antstolio nusiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš pareiškėjo išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje banko sąskaitoje, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms. Atsižvelgiant į tai, prašė panaikinti antstolio patvarkymą, kad išieškojimas gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos viršijančios vieną minimalią mėnesinę algą. Taip pat prašė panaikinti areštą sąskaitai. Antstolis 2017-04-03 patvarkymu Nr. 3.5.-17-2940 dėl skundo pateikimo, skundo netenkino ir pareiškėjo pareiškimą persiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-09 nutartimi pareiškėjo J. D. skundą dėl antstolio G. J. veiksmų tenkino. Panaikino vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0091/17/00204 antstolio 2017 m. vasario 13 d. patvarkymą Nr. S-17-91-2117 priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir 2017-03-17 d. nurodymą Nr. S17-91-2117 priverstinai nurašyti 1251,04 Eur pinigines lėšas. Panaikino vykdomojoje byloje Nr. 0091/17/00299 antstolio 2017 m. kovo 9 d. nurodymą Nr. S-17-91-1839 priverstinai nurašyti 376,60 Eur pinigines lėšas ir 2017 m. kovo 9 d. patvarkymą Nr. S-17-91-1842 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Nurodė, kad nors antstolio 2017 m. vasario 13 d. ir 2017 m. kovo 9 d. patvarkymuose Nr. S-17-91-1111 ir S-17-91-1842 nėra nurodyta, kad vadovaujantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), tačiau šis ribojimas yra numatytas įstatymu, tai yra, jau įtvirtintas CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t.y. CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos draudžia nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis G. J. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. priimtą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjo J. D. skundo dėl antstolio G. J. veiksmų netenkinti. Nurodo, kad antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas, neviršijančias 1 MMA, taikomas vienkartiniam išieškojimui. Lėšos, patenkančios į apelianto sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje ir 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Pažymi, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priede įtvirtintos Patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, forma yra griežto turinio bei nesudaro galimybės antstoliui šio teksto keisti, modifikuojant išieškojimo tvarką. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 (23 dalis) išaiškino, jog išdėstytos CPK LI skyriaus 736, 737 straipsnių teisės normos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Būtent taip nurodytos teisės normos išaiškintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje pažymėta, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas vieno MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir (lot. inter alia) pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos nurodo, kad palaiko antstolio argumentus dėl pareiškėjo skundo nepagrįstumo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0091/17/00204 ir Nr. 0091/17/00299 pradėtas pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. gruodžio 09 d. išduotus vykdomuosius raštus Nr. 1-41-651/2015 ir 1-226-158/2016, kuriuos išdavė Klaipėdos apygardos teismas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas, pagal kuriuos skolininkas yra J. D., o išieškotoja Valstybinė ligonių kasa prie SAM ir valstybė, dėl 1215.04 Eur gydymo išlaidų ir 376.60 Eur baudos, skirtos pagal BK išieškojimo. Vykdomojoje byloje Nr. 0091/17/00204, 2017-02-13 patvarkymu Nr. S-17-91-1111 areštuotos 1215,04 Eur skolos ir 61,52 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1276,56 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos Vilniaus pataisos namai sąskaitoje. Areštuotas lėšas nurodoma pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą nurodant skolininko vardą, pavardę ir vykdomosios bylos numerį. Analogiškas patvarkymas 2017-03-09 Nr. S-17-91-1842 priimtas ir vykdomojoje byloje Nr. 0091/17/00299, t.y. areštuotos 376,60 Eur skolos ir 156,49 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 533,09 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos Vilniaus pataisos namai sąskaitoje. Areštuotas lėšas nurodoma pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą nurodant skolininko vardą, pavardę ir vykdomosios bylos numerį. Antstolis taip pat vykdomojoje byloje Nr. 0091/17/00204 surašė 2017-03-17 d. nurodymą Nr. S17-91-2117 priverstinai nurašyti 1251,04 Eur pinigines lėšas, o vykdomojoje byloje Nr. 0091/17/00299 atitinkamai 2017 m. kovo 9 d. nurodymą Nr. S-17-91-1839 priverstinai nurašyti 376,60 Eur pinigines lėšas.Apeliantas argumentuoja, kad antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, į asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas, neviršijančias 1 MMA, taikomas vienkartiniam išieškojimui. Lėšos, patenkančios į apelianto sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje ir 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.CPK 668 straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš turto ir turimų piniginių lėšų. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos (santaupos), likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko realiai turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos Civilinio proceso kodekso XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų gaunamų pajamų (Civilinio proceso kodekso LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Minėtas reglamentavimas draudžia nustačius patenkantį į CPK 668 straipsnio reglamentavimo sritį turtą ar pinigų sumą (santaupas) išieškoti iš skolininko jau turimo turto, tačiau nustačius, kai tokio turto nėra (kaip šiuo atveju), kai piniginių lėšų likutis nesiekia 1 MMA, tolesnis išieškojimas gali ir privalo būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį bei kitas pajamas – vienkartines ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamas lėšų įplaukas (šiuo atveju artimųjų įkalinimo įstaigai pervestas lėšas). Ir tokiu atveju galima ir privalu išieškoti ir tada, kai tos periodines ar reguliarios įplaukos nesiekia 1 MMA dydžio ir (ar) būna minimalios. Priešingas CPK 668 ir 736 straipsnių normų aiškinimas apskritai paneigtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, CPK 18 straipsnį, išieškojimo galimybę ir kreditorių teisėtų interesų gynimą, nes paprastai, kai skolininko laisvė apribota, jis nedirba, tačiau gauna kitas pajamas, pavyzdžiui, artimųjų į jo sąskaitą pervestas lėšas.Iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos konstatuotina, kad nustačius turtą ir pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui, yra pas skolininką ar trečiuosius asmenis, pradėjus išieškojimą negalima išieškoti iš nustatytos sumos, jeigu ji tuo metu neviršija Vyriausybės nustatytos MMA (nuo 2016-07-01 – 380 Eur). Tačiau skolininkui gavus papildomų įplaukų ateityje, iš kiekvienos atskirai gaunamos sumos daromos išskaitos pagal CPK 736 straipsnį. Pažymėtina, kad kiekviename antstolio patvarkyme privalo būti aiškiai nurodytas išieškojimo teisinis reglamentavimas ir tvarka.Kaip byloje nustatyta, vykdomojoje byloje Nr. 0091/17/00204, 2017-02-13 patvarkymu Nr. S-17-91-1111 areštuotos 1215,04 Eur skolos ir 61,52 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1276,56 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos Vilniaus pataisos namai sąskaitoje. Areštuotas lėšas nurodoma pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą nurodant skolininko vardą, pavardę ir vykdomosios bylos numerį. Analogiškas patvarkymas 2017-03-09 Nr. S-17-91-1842 priimtas ir vykdomojoje byloje Nr. 0091/17/00299, t.y. areštuotos 376,60 Eur skolos ir 156,49 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 533,09 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos Vilniaus pataisos namai.Pažymėtina, kad remiantis 18 šios nutarties punktu, konstatuotina, kad antstolis patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, turėjo nurodyti, kad visoms į areštuotą sąskaitą gautoms lėšoms turi būti taikomos CPK 736 straipsnio nuostatos, taigi nors pirmosios instancijos teismas ir nepagrįstai vadovavosi CPK 668 straipsniu, pagrįstai panaikino pareiškėjo skundžiamus patvarkymus.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi nagrinėjamam klausimui teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nors ir netinkamai taikė procesines teisės normas, tačiau priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Almantas Padvelskis