- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-01
- Bylos Nr.
- e2A-684-467/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07242-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- UAB „Užupio statyba“
- Ieškovas
- UAB „Tikrosios saugos investicijos“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Andrius Ignotas, Jūra Marija Strumskienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Užupio statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tikrosios saugos investicijos“ ieškinį atsakovui UAB „Užupio statyba“ dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Tikrosios saugos investicijos“ 2016 m. kovo 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Užupio statyba“ 9 442,92 EUR skolą, 201,24 EUR delspinigius, 8,05 procento dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2015-10-26 ir 2015-11-09 ieškovas UAB „Tikrosios saugos investicijos“ ir atsakovas UAB „Užupio statyba“ sudarė sutartis Nr. 151026D1 ir Nr. 151109D7, kurių pagrindu ieškovas įsipareigojo pagaminti ir pateikti atsakovui plienines duris ir vartus, o atsakovas – tinkamai atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas sutartinius įsipareigojimus įvykdė ir 2015-11-09 – 2015-12-02 laikotarpiu atsakovui išrašė ir pateikė apmokėti PVM sąskaitas-faktūras: 2015-11-09 TSI Nr. 02367 (12 233,10 EUR, apmokėta dalinai, neapmokėtas sąskaitos likutis – 7 204,12 EUR), 2015-11-13 TSI Nr. 02369 (1 548,80 EUR, neapmokėta) ir 2015-12-02 TSI Nr. 02381 (690 EUR, neapmokėta). Atsakovas neatsiskaitė su ieškovu, todėl liko skolingas 9 442,92 EUR. PVM sąskaitos-faktūros yra pasirašytinai priimtos atsakovo direktorės, įtrauktos į atsakovo buhalterinę apskaitą ir nėra grąžintos ieškovui kaip išrašytos be pagrindo. Pretenzijų dėl prekių kokybės, apimties ar kitų parametrų neatitikimo ieškovas iš atsakovo nėra gavęs. Atsakovas buvo ne kartą ragintas atsiskaityti, tačiau ieškovo bandymai susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi. Vadovaujantis sutarčių 8.3 punktais, ieškovas paskaičiavo atsakovui 201,24 EUR delspinigių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-04 preliminariu sprendimu ieškovo UAB „Tikrosios saugos investicijos“ ieškinį atsakovui UAB „Užupio statyba“ tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo UAB „Užupio statyba“ ieškovui UAB „Tikrosios saugos investicijos“ 9 442,92 EUR skolą, 201,24 EUR delspinigius, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 644,16 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 652,50 EUR bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas UAB „Užupio statyba“ pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-13597-933/2016 panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas yra visiškai atsiskaitęs už tinkamai ir kokybiškai atliktus ieškovo darbus: 2016-01-26 mokėjimo nurodymu Nr. 4239 pervedė 2 000 EUR, 2016-01-22 mokėjimo nurodymu Nr. 4219 - 2 000 EUR, 2015-11-05 mokėjimo nurodymu Nr. 3895 - 1 500 EUR, 2015-10-30 mokėjimo nurodymu Nr. 3873 - 4 000 EUR. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad tarp šalių susiklostė rangos santykiai. Ieškovas nėra pridavęs darbų, nėra ištaisęs broko, nėra atlikęs darbų, pvz., Nepriklausomybės g. 64, Vilkaviškyje ieškovas turėjo pagaminti, sumontuoti ir priduoti atsakovui įėjimų į laiptines duris, tačiau durys įstatytos per siauros, dėl to durų angos neatitinka reikalavimų, taip pat neužtaisyti plyšiai tarp durų staktos ir sienos (pertvaros), durų įstatymo darbai atsakovui nepriduoti.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Tikrosios saugos investicijos“ atsiliepime į prieštaravimus prašė preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo teiginys, jog jis yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu, neatitinka tikrovės. Ieškovas su atsakovu bendradarbiavo ne vienerius metus ir atsakovas turėdavo nuolatinį įsiskolinimą ieškovui. Atsakovo prieštaravimuose akcentuojami paskutiniai keturi mokėjimai buvo skirti apmokėti ar iš dalies apmokėti ieškovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ar jų dalis: 2015-07-13 TSI Nr. 0002293, 2015-07-13 TSI Nr. 0002292, 2015-11-04 TSI Nr. 02363, 2015-11-09 TSI Nr. 02366 bei 2015-11-09 TSI Nr. 02367, todėl ieškovas pagrįstai reiškia reikalavimą dėl likusių neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų 9 442,92 EUR sumai. Pagal susiklosčiusią ilgalaikę bendradarbiavimo praktiką šalys niekuomet nesudarinėdavo darbų/prekių priėmimo-perdavimo aktų. Dažniausiai šalys atitinkamą bendradarbiavimo atvejį įformindavo sutartimi, o darbų/prekių priėmimą-perdavimą – ieškovo išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kurią atsakovas pasirašytinai priimdavo. Tokia tvarka visą bendradarbiavimo laikotarpį atsakovą tenkino, jis nereiškė pretenzijų ar prašymų. Atsakovo prieštaravimuose nurodyti teiginiai, kad ieškovas nėra įvykdęs savo sutartinių pareigų - pridavęs darbų, ištaisęs broko, atlikęs darbų - yra deklaratyvaus pobūdžio. Visos durys buvo pagamintos ir pristatytos atsakovui sutartyse numatyta tvarka, šiuo pagrindu atsakovui išrašytos atitinkamos PVM sąskaitos-faktūros, kurios atsakovo yra pasirašytinai priimtos, įtrauktos į jo buhalterinę apskaitą ir negrąžintos ieškovui kaip išrašytos be pagrindo. Be to atsakovas niekada nėra reiškęs jokių pretenzijų dėl įsigytų durų ar montavimo darbų kokybės bei kitų trūkumų. Su prieštaravimais atsakovas teikia nuotraukas, kuriose neva matosi nekokybiškai ieškovo sumontuotos durys viename iš atsakovo objektų, tačiau nuotraukų kokybė yra prasta, todėl sunku spręsti, kokie yra montavimo ar darbų trūkumai (jeigu tokie egzistuoja). Be to pateiktos nuotraukos niekaip neįrodo, kad jose pavaizduotos būtent atsakovo užsakytos ir ieškovo pagamintos bei sumontuotos durys.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. preliminarų sprendimą, kuriuo priteista ieškovui UAB „Tikrosios saugos investicijos“ 9 442,92 EUR skola, 201,24 EUR delspinigių, 8,05 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (9 644,16 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 652,50 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo UAB „Užupio statyba“ civilinėje byloje Nr. e2-13597-933/2016, paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad tarp atsakovo (užsakovo) ir ieškovo (vykdytojo) 2015-10-26 ir 2015-11-09 buvo sudarytos sutartys Nr. 151026D1 ir Nr. 151109D7, kurių pagrindu vykdytojas įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis pagaminti ir pateikti plieninius dvivėrius vartus, plienines duris, o atsakovas įsipareigojo laiku sumokėti už atliktus darbus (sutarčių 2 p., 5 p.). Ieškovas atsakovui už pagamintą produkciją išrašė PVM sąskaitas faktūras, kuriose yra atsakovo direktorės, kaip sąskaitas gavusio asmens, parašai. Atsakovas dalį PVM sąskaitų faktūrų apmokėjo ir liko skolingas 9 442,92 EUR. Teismas, atsižvelgęs ir nuolatinį šalių bendradarbiavimą, sprendė, kad atsakovo atlikti mokėjimai pagal pateiktus mokėjimo nurodymus paskirstyti pagal įmokų paskirstymo taisykles (CK 6.55 str. 2 d.), t.y. dengiant anksčiau ieškovo atsakovui išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei dalį ieškinyje nurodytos anksčiausiai išrašytos 2015-11-09 PVM sąskaitos faktūros. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nesutikimą su prašoma priteisti skolos suma grindžia tuo, kad PVM sąskaitos faktūros išrašymas nėra darbų priėmimo-perdavimo aktas, todėl vien šiuo dokumentu civiliniai teisiniai santykiai neatsiranda. Tačiau teismas nurodė, kad aptariamose PVM sąskaitose faktūrose yra atsakovo direktorės, kaip sąskaitas gavusio asmens, parašai. Be to civiliniai teisiniai santykiai tarp šalių kyla ne išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, bet sudarytų sutarčių pagrindu, kuriose apmokėjimas už pagamintą produkciją, montavimo darbus nėra tiesiogiai siejamas su darbų perdavimo-priėmimo momentu. Be to pagal susiklosčiusią ilgalaikę bendradarbiavimo praktiką šalys niekuomet nesudarinėdavo darbų/prekių priėmimo-perdavimo aktų – bendradarbiavimą įformindavo sutartimi, darbų/prekių priėmimą-perdavimą įformindavo ieškovo išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurią atsakovas pasirašytinai priimdavo, ir tokia tvarka visą bendradarbiavimo laikotarpį atsakovą tenkino. Teismo vertinimu, nesant darbų perdavimo-priėmimo aktų, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šių aktų nepateikimas nepaneigia vykdytojo teisės į atlyginimą už atliktus darbus. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs tai, kad pagal sutartis PVM sąskaitos faktūros išrašomos tik atlikus darbus, o atsakovo atstovė tokiose PVM sąskaitose faktūrose pasirašė, negrąžino ieškovui kaip išrašytų be pagrindo, teismas sprendė, jog sutartyse ir PVM sąskaitose faktūrose nurodyta produkcija pagaminta ir pristatyta. Be to atsakovas į bylą neteikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis būtų reiškęs ieškovui pretenzijas dėl gaminių, montavimo darbų kokybės, apimties ar kt. Nors atsakovas prieštaravimuose nurodė, neva ieškovas objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko darbus su trūkumais, tačiau atsakovo į bylą pateiktos fotonuotraukų kopijos, teismo vertinimu, nepatvirtina, nei kad atvaizduotos durys sumontuotos atsakovo objekte, nei kad šios durys pagamintos ir sumontuotos ieškovo vykdant sutartis, su kuriomis šiuo atveju siejami ieškinio reikalavimai. Teismas taip pat nurodė, kad tarp šalių sudarytų sutarčių 8.3 punktai numato, kad užsakovas, sutartyse numatytu laiku neapmokėjęs sąskaitų, moka vykdytojui 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Teismas įvertino, kad ieškovo pateiktoje lentelėje nurodant delspinigių paskaičiavimo laikotarpius, įvertintos aplinkybės apie atsakovo 2016-01-22 ir 2016-01-23 atliktus mokėjimus, kuriais buvo dengta dalis 2015-11-09 PVM sąskaitos-faktūros serija TSI Nr. 02367. Atsakovas prieštaravimuose nenurodė atskirų aplinkybių dėl delspinigių skaičiavimo ir jų priteisimo. Dėl to teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 201,24 EUR delspinigius ir procesines palūkanas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Užupio statyba“ prašo teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo išvada, jog paskutiniais mokėjimais buvo dengiama dalis seniausios atsakovo skolos ieškovui, prieštarauja tarp šalių sudarytos sutarties Nr. 151026D1 punktui 5. Apeliantas mokėjimo nurodymu Nr. 3873, vadovaujantis minėtos sutarties punktu, pervedė 4 000 EUR ir tik tuomet ieškovas pradėjo gaminti gaminius. Apeliantas mokėjimo nurodymu Nr. 3895 ieškovui pervedė 1 500 EUR į jo banko sąskaitą ir visiškai atsiskaitė pagal sutartį Nr. 151109D7.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Tikrosios saugos investicijos“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas teiginiu, neva už ieškovo atliktus darbus yra pilnai atsiskaityta, tačiau toks apelianto teiginys yra visiškai nepagrįstas. Apeliantas kartoja prieštaravimuose jau dėstytus teiginius dėl neva „blogai padarytų“ arba „išvis nepadarytų“ darbų, tačiau nepateikia jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti, nenurodo jokių naujų aplinkybių ar paaiškinimų. Byloje nustatyta, kad visos ieškovo PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašytos ir pateiktos atsakovui, kurias direktorė jas pasirašytinai priėmė, įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, negrąžino ieškovui kaip išrašytų be pagrindo. Priėmimo-perdavimo aktai nebuvo pasirašomi pagal tarp šalių susiklosčiusią ilgametę praktiką, tai buvo konstatuota byloje. Pretenzijų dėl nekokybiškai sumontuotų durų atsakovas nebuvo teikęs, nepateikė tokių įrodymų ir su apeliaciniu skundu. Visi apelianto teiginiai apeliaciniame skunde yra tik deklaratyvaus pobūdžio, pateikti, siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą ir atidėti savo skolinio įsipareigojimo vykdymą. Ieškovas į bylą yra pateikęs apyvartos su apeliantu išklotinę nuo 2015 m. sausio mėn., kurioje aiškiai atsispindi tiek ieškovo per visą šį laikotarpį išrašytos sąskaitos, tiek apelianto atlikti mokėjimai. Apeliantas ieškovo pateiktos šalių tarpusavio apyvartos duomenų neginčijo, jokių dokumentų, paneigiančių įmonių tarpusavio atsiskaitymų duomenis, į bylą nepateikė. Nors apeliantas bando detalizuoti atliktų mokėjimų eiliškumą, pateikiami teiginiai vis tiek nepaaiškina, kokiu būdu apeliantas gali būti pilnai atsiskaitęs su ieškovu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Užupio statyba” apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės pateikia tik vieną argumentą, kuris, jo nuomone, pagrindžia skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, t.y., kad jis (atsakovas) su ieškovu yra visiškai atsiskaitęs pagal sutartis Nr. 151109D7 ir Nr. 151026D1. Be to teigia, kad ieškovas darbus atliko netinkamai, neįrodė, jog visi darbai yra padaryti tinkamai ir laiku, taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad paskutiniais atsakovo mokėjimais buvo dengiama dalis seniausios atsakovo skolos ieškovui. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus byloje esančiais įrodymais (CPK 178 str.).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga, šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant bei vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (CPK 115, 138 str.), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 142 str. 3 d., 181 str. 2d., 227 str. 2 d.), arba, išnagrinėjęs bylą, atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą (CPK 265, 270 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo šalis siejo ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, be kitų, šalys buvo sudariusios 2015-10-26 sutartį Nr. 151026D1 ir 2015-11-09 sutartį Nr. 151109D7. Ieškovas į bylą pateikė duomenis, tarp kurių - apyvartos išklotinė, iš kurių matyti, kokios sąskaitos buvo atsakovui išrašytos, kokie apmokėjimai ieškovui atlikti ir kokia tvarka ieškovo įskaityti. Iš šios išklotinės akivaizdžiai matyti, kad atsakovo skola ieškovui yra 9 442,92 EUR. Atsakovas neginčijo apyvartos išklotinėje esančių duomenų, tačiau teigia, kad su ieškovu yra visiškai atsiskaitęs pagal nurodytas sutartis ir tai esą patvirtina 2015-10-30 mokėjimo nurodymas Nr. 3873, pagal kurį pervestas 4 000 EUR avansas, bei mokėjimo nurodymas Nr. 3895 pervesti 1 500 EUR sumą. Sutikti su šiais atsakovo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Iš 2015-10-30 mokėjimo nurodymo Nr. 3873 matyti, kad nurodoma mokėjimo paskirtis – „apmokėjimas“, mokėjimo nurodymo Nr. 3895 mokėjimo paskirtyje – „avansas“. Taigi iš šių mokėjimo pavedimų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad jie skirti atsiskaitymui būtent pagal 2015-10-26 sutartį Nr. 151026D1 ir 2015-11-09 sutartį Nr. 151109D7 bei jų pagrindu išrašytas sąskaitas – faktūras. Be to iš apyvartos išklotinės su skolininku matyti, kad sąskaitos buvo išrašomos ne apvaliomis sumomis (nurodytos su centais), o atsiskaitymai visuomet vykdavo pervedant apvalią sumą, taigi nedengiant konkrečios sąskaitos. Įvertinus šias tarp šalių susiklosčiusias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo atlikti mokėjimai buvo paskirstyti pagal įmokų paskirstymo taisykles: jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola (CK 6.55 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.55 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, jos reglamentuoja įmokų paskirstymą tik nesant kitokio šalių susitarimo. Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, įrodymų, kad šalys susitarė kitaip, nepateikė (CPK 178 str.).
Kitas atsakovo apeliacinio skundo argumentas - kad ieškovas neįrodė, jog darbus atliko tinkamai ir laiku, taip pat nėra pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas, kuriose yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi šiuo atveju atsakovas, teigdamas, kad ieškovo atlikti darbai yra su trūkumais ir/ar ne laiku, dėl ko atsakovas neturėjo pareigos pilnai už juos atsiskaityti, turėjo pareigą tai įrodyti. Ieškovui šiuo atveju nekyla pareiga įrodinėti, kad jis darbus atliko tinkamai ir laiku. Nepaisant to, byloje esantys įrodymai šią aplinkybę patvirtina. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad pagal sutartis PVM sąskaitos faktūros išrašomos tik atlikus darbus, o atsakovo atstovė tokiose PVM sąskaitose faktūrose pasirašė, negrąžino ieškovui kaip išrašytų be pagrindo, teismas pagrįstai sprendė, jog sutartyse ir PVM sąskaitose faktūrose nurodyta produkcija ieškovo pagaminta ir pristatyta. Tuo tarpu atsakovas į bylą neteikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis būtų reiškęs ieškovui pretenzijas dėl gaminių, montavimo darbų kokybės, apimties ar kt. (CPK 178, 185 str.). Nors atsakovas prieštaravimuose nurodė, neva ieškovas objekte, esančiame Nepriklausomybės g. 64, Vilkaviškyje, atliko darbus su trūkumais (per siauros durų angos, neužtaisyti plyšiai ir kt.), tačiau atsakovo į bylą pateiktos fotonuotraukų kopijos, teismo vertinimu, jo nurodytų aplinkybių nepatvirtina. Be to iš minimų nuotraukų nėra aišku, ar jose atvaizduotos durys sumontuotos atsakovo objekte, ar šios durys pagamintos ir sumontuotos ieškovo, vykdant sutartis, su kuriomis šiuo atveju siejami ieškinio reikalavimai, ar kitos faktinės aplinkybės, reikšmingos nagrinėjamoje byloje, sprendžiant šalių ginčą, todėl šis įrodymas negali būti vertinamas kaip patikimas ir objektyvus bei patvirtinantis apelianto nurodytas aplinkybes (CPK 12, 178, 185 str.).
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.