Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės, Audriaus Juozapavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. gynėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų,

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, subendrinta bausmė E. V. paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie paskirtos subendrintos bausmės pridėta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalis (bauda) ir E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų ir 1 604,28 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas suėmime ir laikiname sulaikyme nuo 2025 m. vasario 28 d. iki 2025 m. rugpjūčio 18 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su nenustatytu asmeniu, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, t. y. jis 2025 m. vasario mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, naudodamasis socialinio tinklo „Snapchat“ programėle, su nenustatytu asmeniu pseudonimu „G“ susitarė dėl labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimo, laikymo ir gabenimo iš K rajone esančios slaptavietės iki A miesto. Vykdydamas šį susitarimą, E. V. automobiliu „O. A.“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2025 m. vasario 28 d. atvyko prie prekybos centro „D“, esančio (duomenys neskelbtini), iš kur pagal nenustatyto asmens socialinio tinklo programėle „Telegram“ gautas koordinates nuvyko į nenustatytą vietą, esančią (duomenys neskelbtini) miško apylinkėse. Pagal pateiktas koordinates surastoje slėptuvėje 2025 m. vasario 28 d., apie 19 val., paėmė baltos spalvos paketą ir taip neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 757,7582 g psichotropinės medžiagos – katinono darinį: 4-chlormetkatinoną. Įgytą paketą su psichotropinėmis medžiagomis įdėjo į juodos spalvos polietileninį šiukšlių maišą, kurį paslėpė savo naudojamame automobilyje „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po vairuotojo sėdyne. Tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, 2025 m. vasario 28 d., šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos laikydamas su savimi, neteisėtai gabeno automobiliu „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo jo įgijimo vietos iki (duomenys neskelbtini), kur 2025 m. vasario 28 d., apie 19 val. 10 min., ties pastatu Nr. X buvo sustabdytas teisėsaugos pareigūnų, o jo neteisėtai gabentas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos buvo surastas ir išimtas.

2. Be to, E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas neturėdamas tikslo jas platinti, t. y. jis, neteisėtai nuo nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. vasario 28 d., savo gyvenamojoje vietoje – bute adresu (duomenys neskelbtini), laikė narkotines medžiagas kanapes (antžemines dalis), tai yra virtuvės spintelės stalčiuje neteisėtai laikė siuntų pakete įdėtą polietileninį maišelį su 11,4277 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) bei viršutinėje virtuvės spintelėje neteisėtai laikė polietileninį užspaudžiamą maišelį su 2,7485 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) iki 2025 m. vasario 28 d., apie 21 val. 56 min., kai šias medžiagas kratos metu rado ir paėmė Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo E. V. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje apeliacinį skundą padavė tik nuteistojo gynėjas. Apeliaciniame skunde gynėjas neginčija teismo išvadų dėl nuteistojo E. V. kaltės, įrodymų įvertinimo, teismo nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nesutinka tik su E. V. paskirta bausme už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir prašo, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, E. V. paskirti mažesnio dydžio (4 metų) laisvės atėmimo bausmę. Skunde taip pat prašoma E. V. nusikalstamas veikas perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Dėl tęstinės veikos

7. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad E. V. padarytos nusikalstamos veikos turėjo būti kvalifikuojamos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje.

8. BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimo baudžiamasis įstatymas nepateikia. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-650/2010, Nr. 2K-240-697/2021, Nr. 2K-79-697/2022, Nr. 2K-167-303/2022, Nr. 2K-3-697/2024 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai aiškinama, kad tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, jog kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-51-719/2023, Nr. 2K-215-697/2023, Nr. 2K-27-788/2024 ir kt.). Pažymėtina, kad nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, baudžiamosiose bylose išaiškinta, kad veikos, nurodytos BK 259 ar 260 straipsniuose, vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jei tam tikri veiksmai – neteisėtas gaminimas, įgijimas, pardavimas ir kt. – buvo padaryti ne vieną kartą, bet atlikti pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą, siekiant tam tikro apibrėžto rezultato. Pavyzdžiui, kai pagal susitarimą su pardavėju asmuo vieną kartą nupirktas narkotines ar psichotropines medžiagas iš jo atsiima dalimis ne vienu metu; kai asmuo, sumanęs pasigaminti tam tikrą medžiagų kiekį, jas gamina kelis kartus; kai kartą įgijęs medžiagų, turėdamas tikslą platinti, jas pardavinėja ne vieną kartą, parduodamas dalimis vienam ir tam pačiam asmeniui ar keliems asmenims, ir pan. Jei tyčia padaryti kitą neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis veiką susiformuoja po pirmos veikos padarymo, šios veikos paprastai laikomos savarankiškomis nusikalstamomis veikomis ir kvalifikuojamos atskirai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-51-648/2019 ir kt.). Jei baudžiamojoje byloje nustatoma, kad dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ir (ar) pardavimo buvo tartasi atskirai, realizuojant atskirus sumanymus neteisėtai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kiekviena iš padarytų nusikalstamų veikų kvalifikuojama kaip savarankiška BK 260 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-258-677/2016, Nr. 2K-240-697/2021).

9. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis E. V. padarė dvi savarankiškas nusikalstamas veikas ir pirmosios instancijos teismas jas kvalifikavo atskirai – pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

10. Byloje nustatyta, kad 2025 m. vasario 28 d. gavę pranešimą apie galimai gabenamas narkotines medžiagas policijos pareigūnai patikrinimui sustabdė E. V. vairuojamą automobilį. Atlikdami šio automobilio apžiūrą policijos pareigūnai rado labai didelį kiekį – 757, 7582 g psichotropinės medžiagos – katinono darinio: 4-chlormetkatinono. Tą pačią dieną atlikus kratą nuteistojo gyvenamojoje vietoje, rastas ir nedidelis kiekis – 14, 1762 g (11, 4277 g + 2, 7485 g) narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Nuteistasis E. V. parodė, kad narkotines medžiagas, rastas jo gyvenamojoje vietoje, per du kartus įsigijo savo vartojimui. Iš teisme perskaitytų (t. 3, b. l. 49) ankstesnių parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis tiksliau parodė apie šias aplinkybes. Jis parodė, kad nuo 2019 m. vartoja (parūko) narkotines medžiagas – kanapes, o jo gyvenamojoje vietoje rastas neteisėtas medžiagas įsigijo seniai (t. 2, b. l. 63–66). Kitos apklausos metu nuteistasis parodė, kad tiksliai negali pasakyti, kada įsigijo kanapes, tačiau maždaug mėnesį iki jo sulaikymo, 2025 m. sausio mėnesio pabaigoje arba vasario mėnesio pradžioje (t. 2, b. l. 73-75). Dėl psichotropinių medžiagų E. V. parodė, kad šias medžiagas įgijo norėdamas papildomai užsidirbti pinigų. Socialinio tinklo „Snapchat“ programėlėje su asmeniu, naudojančiu vartotojo vardą „G“, jis susitarė dėl darbo – būtent, dėl siuntinio pargabenimo iš K į A. Sužinojęs, kad už šį darbą jam bus sumokėta 3 000 Eur, jis suprato, jog gabens narkotines ar psichotropines medžiagas. Minėtas asmuo nurodė, kad vasario pradžioje reikės vykti į K ir jam bus atsiųstos koordinatės, tačiau nurodytu laiku jų negavo. Prieš dvi dienas iki nusikalstamos veikos padarymo su juo susisiekė tas pats asmuo, naudojantis vartotojo vardą „G“. Pagal šio asmens atsiųstas koordinates jis nuvažiavo į mišką ir iš ten buvusios slėptuvės paėmė paketą, kurį įsidėjo į automobilį ir jį gabeno, kol jį sustabdė policijos pareigūnai.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo padarytos atskiros pavienės nusikalstamos veikos nebuvo jungiamos bendros jo tyčios ir nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad įsigydamas savo vartojimui narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys) nuteistasis E. V. jau turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos – neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – 4-chlormetkatinono. Įgydamas atskirais atvejais narkotines ir psichotropines medžiagas E. V. realizavo atskirus sumanymus: narkotinės medžiagos buvo skirtos asmeniniam vartojimui, o psichotropines medžiagos – platinimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją motyvas ir tikslas nėra būtinieji šios veikos požymiai; kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis; nesvarbu, ar kaltininkas turėjo tikslą šias medžiagas platinti, ar jo neturėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228-511/2017, Nr. 2K-189-895/2018, Nr. 2K-1-719/2020 ir kt.). Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo tikslą platinti psichotropines medžiagas patvirtina jų labai didelis kiekis. Pažymėtina, kad nuteistojo tyčia neteisėtai disponuoti šiomis psichotropinėmis medžiagomis kilo tik tada, kai sulaukė pasiūlymo iš nenustatyto asmens, naudojančio vartotojo vardą „G“. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, kad nuteistasis E. V. padarė atskiras pavienes nusikalstamas veikas, patvirtina ir pas jį rastų neteisėtų medžiagų rūšys ir jų kiekis: jo automobilyje rastas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 4-chlormetkatinono, o jo gyvenamojoje vietoje – nedidelis kiekis narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių).

12. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nuteistojo E. V. veikas kvalifikavo kaip pavienes (savarankiškas) nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje. Nėra teisinio pagrindo šias veikas kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo E. V. nusikalstamų veikų perkvalifikavimas į vieną tęstinę BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jo padėties nepalengvintų, o ją netgi pasunkintų. Šiuo metu skundžiamu nuosprendžiu E. V. už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių, o kita – tik nesunkių nusikalstamų veikų kategorijoms. Tuo tarpu šių dvejų nusikalstamų veikų perkvalifikavimas, kaip vienos – tęstinės nusikalstamos veikos reikštų ir neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu kanapių irgi būtų vertinamas tuo pačiu labai sunkiu nusikaltimu. Skundžiamu nuosprendžiu bausmės E. V. buvo subendrintos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, taikomu, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamas veikas kaip vieną tęstinę veiką, įvertinant tai, kad neteisėtai disponuota kelių rūšių psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis ir kad ta veika truko ilgesnį laiką, galėjo būti pagrindu netgi griežtesnės bausmės paskyrimui. Tai reiškia, kad pats gynėjo apeliacinio skundo prašymas dar E. V. nusikalstamas veikas perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, iš tikrųjų, nepalengvintų nuteistojo teisinės padėties, o ją netgi pasunkintų. Todėl šis prašymas atmetamas ir dėl šios priežasties.

Dėl bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

14. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 2 dalyje, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

15. Teismų praktikoje pažymima, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be to, teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, Nr. 2K-122-976/2021, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-99-511/2018, Nr. 2K-266-648/2022).

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę griežtina ar švelnina tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir todėl neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.

17. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

18. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo nurodytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-340-648/2017, Nr. 2K-64-303/2018 ir kt.). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje įtvirtintos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K- 209- 222/2018 ir kt.).

19. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistajam E. V. paskyrė laisvės atėmimą 10 metų, o pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Šios bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir E. V. paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šios subendrintos bausmės dar pridėta ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktoji dalis – bauda, ir E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 metų ir 1 604,28 Eur bauda.

20. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. V. bausmes, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Skirdamas bausmes E. V., teismas motyvavo jam skiriamų bausmių rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, o taip pat kitas reikšmingas aplinkybes, bei paskyrė E. V. teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijoje numatytas bausmes ir galutinę bausmę, kurios nėra aiškiai per griežtos. Nuteistajam paskirtos bausmės, tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrinta bausmė, savo rūšimi ir dydžiu yra teisingos, atitinka nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir jo asmenybę.

21. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas E. V., nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

22. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, įvertino ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Vertindamas nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis E. V. tiesiogine tyčia padarė du baigtus nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Pažymėtina, kad veikos, už kurias skundžiamu nuosprendžiu nuteistas E. V., išskirtinai susijusios su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai atkreipė dėmesį, kad psichotropinių medžiagų – katinono darinio – 4-chlormetkatinono – kiekis, kuriuo neteisėtai disponavo E. V., net 7 kartus viršija labai didelį šių medžiagų kiekį, nurodytą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose. Tai leidžia padaryti išvadą, kad nusikalstamų veikų pavojingumas, pirmiausia – labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumas, nėra toks, dėl kurio būtų pagrindas skirti mažesnę, negu numatyta sankcijoje, bausmę.

23. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. V. gyvenimo būdas nebuvo paremtas nusikalstamų veikų darymu, nes jis turėjo legalų pragyvenimo šaltinį. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo asmenybę, atsižvelgė, kad E. V. iki jo sulaikymo dirbo, tačiau vertino ir į tai, jog jis teisiamas jau trečią kartą, jo ankstesnis teistumas neišnykęs, be to, turi ir galiojančių administracinių nuobaudų. Priešingai nei nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde, E. V. yra teistas ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jam buvo taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad E. V. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nesunkų ir labai sunkų nusikaltimus, kurie išskirtinai susiję su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, daro išvadą, kad nuteistojo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, o jam anksčiau skirtos bausmės (bauda, laisvės atėmimas, kurio vykdymas atidėtas) teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į šios nagrinėjamos bylos aplinkybes. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atlikus kratą E. V. gyvenamojoje vietoje, be narkotinių medžiagų ant pas jį rastų ir paimtų elektroninių svarstyklių, arbatos dėžutėje rastuose šešiuose plastiko maišeliuose bei skardinėje rastuose trijuose plastiko maišeliuose taip pat buvo rasti ir psichotropinės medžiagos – 4-chlormetkatinono – pėdsakai. Kitų objektų (nuteistojo mobiliojo ryšio telefono) apžiūros protokole (t. 2, b. l. 150–151, 153–160) užfiksuotas nuteistojo ir asmens, pasivadinusiu „ED. V.“ susirašinėjimas apie daikto/objekto pirkimą už 4 500 Eur. E. V. nurodo apie tai, jog viskas būtų gerai, toliau rašo: „pirmą kartą viskas pasisekė, todėl reikia kartoti“. Be to, asmuo, pasivadinęs „ED. V.“, nurodo trinti nuotraukas, nes susirašinėjimo programėlė „Facebook“ yra nepatikima ir gali pagauti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis prieš dvi dienas iki BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo nuteistojo ir kito asmens bendravimas suteikia pagrindo manyti, jog E. V. nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Aptartos aplinkybės rodo didesnį nusikalstamų veikų pavojingumą ir pagrindo griežtesnių bausmių skyrimui buvimą. Kitaip vertinti nuteistojo nusikalstamų veikų pavojingumą nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Nėra pagrindo kitaip vertinti ir nuteistojo asmenybės pavojingumo. Galima sutikti su tuo, kad E. V. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, ką teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, galima sutikti ir su tuo, jog jo parodymai buvo svarbus įrodymų šaltinis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo E. V. asmenybę vertinti kaip mažiau pavojingą. Jau aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistojo E. V. asmenybė susiformavusi kaip linkusi nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų, jis linkęs pažeidinėti įstatymus, o jo daromos nusikalstamos veikos tik sunkėja. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pavojingumą, bet ir paties nuteistojo pavojingumą. Skirti nuteistajam švelnesnę negu numatyta įstatyme bausmę dėl aplinkybių, apibūdinančių kaltininko asmenybę, pagrindo taip pat nėra.

24. Kitos nuteistojo E. V. gynėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad psichotropinės medžiagos nebuvo išplatintos ar tai, jog šias medžiagas nuteistasis gabeno trumpą laiką, irgi nerodo mažesnio nuteistojo padarytos veikos ar jo asmenybės pavojingumo. Šios narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos tik dėl teisėsaugos pareigūnų pastangų ir jų atliktų veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 260 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra savanaudiškas nusikaltimas, susijęs su medžiagomis, kurios kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai, ji padaroma savanaudiškais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-699/2016). Teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į tai, kad baudžiamajame įstatyme įstatymo leidėjas numatė itin griežtas bausmes už nusikalstamas veikas, sietinas su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip siekdamas sumažinti tokių medžiagų prieinamumą visuomenei, jų vartojimą. Taikomos teisinės priemonės negali būti formalios, neturinčios reikšmingo poveikio kaltininkui, nes taip nebūtų pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžti bausmės tikslai, tarp jų ir prevenciniai. Skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertintos vertybės, į kurias nusikalstamomis veikomis buvo kėsintasi, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinamos įstatymo saugomos vertybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K- 137- 693/2017).

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam E. V. tiek už atskiras veikas paskirta bausmė , tiek ir galutinė subendrinta, buvo tinkamai individualizuotos, skirtos atsižvelgiant į visumą bausmei skirti reikšmingų aplinkybių. Nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo E. V. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumą ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką galėtų būti skirta švelnesnė ar kitos, negu įstatymo numatyta, rūšies bausmė ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalies numatyta bausmės paskirtis. Kaip minėta, aplinkybė, jog psichotropinės medžiagos nebuvo išplatintos, nerodo mažesnio nuteistojo asmenybės ar jo padarytos veikos pavojingumo. Tuo tarpu, kaip jau buvo pažymėta, šių psichotropinių medžiagų kiekis net 7 kartus viršija labai didelį šių medžiagų kiekį, nurodytą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose. Be to, ši nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Apeliaciniame skunde nurodomas nuteistojo E. V. kritiškas požiūris į nusikalstamą veiką, jo siekis taisytis, taip pat ir jo kaltės pripažinimas bei legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimas iki sulaikymo, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia manyti, jog nuteistasis neigiamai vertina savo elgesį, tačiau atsižvelgus į duomenis apie jo ankstesnius teistumus, į tai, jog jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, įvertinus dar ir jo administracinius pažeidimus, ši pozicija laikytina deklaratyvia, siekiant tik sušvelninti jam paskirtą bausmę.

26. Taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta nei kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su E. V. padaryta nusikalstama veika, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog sankcijos ribose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o švelnesnės bausmės, nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, sankcijose, paskyrimas reikštų teisingumą. Nuteistajam E. V. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri yra lygi sankcijos minimumui, taip pat ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, kuri yra artima sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui, atitinka proporcingumo principą, yra teisingos ir nėra aiškiai per griežtos. Švelninti ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, ir paskirtą galutinę subendrintą bausmę pagrindo nėra.

27. Nuteistojo E. V. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo konkrečias baudžiamąsias bylas, kuriose nuteistųjų atžvilgiu buvo taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu gynėjas taip pat nurodė Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-345-1243/2025 ir teigė, jog toje byloje Apeliacinis teismas vienam iš nuteistųjų taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sumažino paskirtą bausmę. Gynėjo nuomone, toks pats sprendimas galėtų būti priimtas ir šioje byloje.

28. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

29. Nuteistojo gynėjo nurodomose baudžiamosiose bylose nustatytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, bei nuteistuosius charakterizuojančios aplinkybės nėra tapačios ar panašios į šios baudžiamosios bylos aplinkybes.

30. Iš LAT nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312-222/2019 matyti, kad nuteistiesiems taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos atsižvelgus į tai, kad vienas iš nuteistųjų anksčiau neteistas, nėra padaręs kitokių (administracinių) teisės pažeidimų, o kitas nuteistasis, nors ir teistas, tačiau už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, nesusijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Šioje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės (neteisėtos medžiagos, jų kiekis) skiriasi nuo nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių. Iš nurodomos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-227-318/2019 (LAT nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-788/2019) matyti, kad nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas siejamas su jo nusikalstamos veikos ir asmenybės mažesniu pavojingumu. BK 54 straipsnio 3 dalis taikyta dėl nuteistojo šeimyninės padėties – turint išlaikytinių (mažamečių vaikų ir senyvo amžiaus tėvų), svarbią reikšmę turėjo atsitiktinis padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, veiką nuteistasis padarė siekdamas išspręsti savo finansines problemas, jis atliko tik kurjerio funkciją, jis anksčiau nebuvo teistas, pažymėtina, kad šioje byloje narkotinė medžiaga, kuria neteisėtai disponavo nuteistasis, buvo augalinės kilmės – kanapių dervos. Aptartos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, apibūdinančios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistųjų atlikti veiksmai darant nusikalstamas veikas bei jų asmenybės taip pat itin skiriasi. Kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-693/2019 kasacinis teismas pritarė žemesnės instancijų teismų išvadai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, įvertinęs nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes (prisipažinimą padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas ir administracine tvarka, sveikatos būklę (50 proc. neįgalus), registruotas darbo biržoje, turi pilnametį ir du nepilnamečius vaikus, užsiima savanoriška veikla) įvertino kartu su nusikalstamos veikos aplinkybėmis, kad nuteistasis neteisėtai laikė ir kėsinosi parduoti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, kuri savo kiekiu nežymiai viršijo teisės akto nustatytą labai didelį šios medžiagos kiekį, jog jis nebuvo šios veikos padarymo iniciatorius, jo nusikalstama veika pasireiškė iš esmės pasyviais veiksmais, daugiau atsitiktinio pobūdžio. Taigi ir šios aptartos bylos faktinės aplinkybės, apibūdinančios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo dalykas ir jo kiekis), nuteistojo atlikti veiksmai (labiau pasyvaus pobūdžio, atsitiktiniai) taip pat skiriasi nuo nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių. Dar kitose nurodomose bylose BK 54 straipsnio 3 dalis taikyta dėl nuteistojo šeimyninės padėties – būtinybės prižiūrėti neįgalų asmenį (Nr. 1A-482-483/2015 (Nr. 2K-479-222/2015)); dėl nenustatyto tikslo platintini narkotines medžiagas (Nr. 2K-436-489/2016). Taigi ir šių baudžiamųjų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos baudžiamosios bylos. Iš baigiamųjų kalbų metu nuteistojo E. V. gynėjo nurodyto Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-345-1243/2025 matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas tik vienam iš nuteistųjų taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, įvertinęs jo nusikalstamos veikos ir asmenybės mažesnį pavojingumą, o būtent tai, jog nuteistojo vykdytojo vaidmuo buvo epizodinis ir tik nedidelė dalis nusikaltimo, kurį padarė pastūmėtas kito nuteistojo, jis tik padėjo slėpti narkotines medžiagas ir rūpinosi tuo, jog jų pašaliniai asmenys nepastebėtų, nenustatyti tolimesni jo veiksmai su disponavimu minėtomis medžiagomis, taip pat nenustatytas ir jo siekis pasipelnyti ar gauti kitokią piniginę naudą, nuteistasis anksčiau nebuvo teistas, teigiamai charakterizuojamas (turi mažamečius vaikus, studijuojantis, dėl sutuoktinės sveikatos išleistas į vaiko priežiūros atostogas). Tuo tarpu kito nuteistojo atžvilgiu teismas netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir paliko pirmosios instancijos teismo paskirtą 10 metų laisvės atėmimo bausmę įvertinęs, kad šis nuteistasis, įsirengęs slėptuvę, laikė ir slėpė itin didelį kiekį narkotinių medžiagų, į šią slėptuvę medžiagas gabeno ne vieną kartą, įtraukė kitą nuteistąjį, siekė materialinės naudos, jis disponavo ir psichotropine medžiaga. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir šios baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės (nusikaltimo dalykas ir jo kiekis, atlikti veiksmai), netgi ir nuteistuosius charakterizuojančios aplinkybės, taip pat skiriasi nuo nagrinėjamos baudžiamosios bylos.

31. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde ir gynėjo baigiamųjų kalbų metu nurodomos kasaciniame ir apeliaciniame teisme išnagrinėtų baudžiamųjų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių. Todėl tose bylose priimti sprendimai negali būti laikomi ir taikomi kaip precedentai šioje nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018 ir kt.) BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas dažnai grindžiamas vadinamosiomis išimtinėmis ar ypatingomis aplinkybėmis, tačiau visais atvejais, skirdami švelnesnę negu įstatymo (BK straipsnio) sankcijoje nustatytą bausmę, teismai privalo įvertinti konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes ir padaryti motyvuotas išvadas dėl bausmės rūšies bei dydžio parinkimo. Taigi net ir faktinių aplinkybių dėl veikos padarymo būdo atitikimas ar panašumas bylose nesuponuoja išvados dėl vienodo kaltinamų asmenų nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo.

32. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad teismo sprendimas, taip pat ir sprendimas dėl skiriamos bausmės, pirmiausia, priimamas įvertinant konkrečias būtent toje byloje nustatytas aplinkybes. Įvertinus šioje byloje nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, tų veikų pavojingumą, o taip pat jau ne kartą teisto nuteistojo asmenybės pavojingumą, taikyti BK 54 straipsnio dalį ir skirti E. V. švelnesnę negu numatyta sankcijoje bausmę pagrindo nėra.

33. Teisėjų kolegija dar pažymi, kad nors apie tai nepažymėta skundžiamame nuosprendyje ir nenurodyta paduotame apeliaciniame skunde, švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama taikant ne tik BK 54 straipsnio 3 dalį, bet ir BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalių nuostatas. Taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį E. V. nėra pagrindo nesant šios dalies 1–6 punktuose numatytų aplinkybių. Tuo tarpu 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcijos BK 62 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nuteistasis E. V. buvo sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi. Taigi formaliai jo atžvilgiu galėtų būti skiriama švelnesnė, negu numatyta įstatyme, bausmė ir šiuo pagrindu. Nei nuosprendyje, nei paduotame apeliaciniame skunde apie tai nenurodoma. Tačiau teisėjų kolegija apsvarstė ir šią galimybę ir ją taip pat atmetė. Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad skirti švelnesnę, negu numatyta įstatyme, bausmę, taikant BK 62 straipsnio nuostatas, irgi yra tik teismo teisė, bet ne pareiga. Be to, įvertinus visus šios bylos duomenis, apibūdinančius padarytų nusikalstamų veikų ir paties E. V. asmenybės pavojingumą (nusikaltimus padarė neatsitiktinai, jis yra linkęs nusikalsti, nesistengia taisytis ir daryti išvadų iš savo teistumų), šiuo atveju minėto baudžiamojo įstatymo nuostatos taip pat netaikytinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. V. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.