Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 334 - 252 - 2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 1 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės,

dalyvaujant atsakovės I. D. M. atstovui advokatui Tomui Jaugelavičiui, ieškovei A. B., ieškovės atstovui advokatui Renui Bradūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. D. M. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1294-126/2015 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei I. D. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu atsakovė I. D. M. skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. teismo sprendimą ir prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo atmesti. Taip pat apeliantė prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose.

Taip pat apeliantė skundu tvirtina, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nurodydamas, kad ji, atsakovė, turėjo įrodyti, jog ji paskolino ieškovės dukrai 3300 Eur. Teigia, kad esminių paskolos sąlygų egzistavimą privalėjo įrodyti ieškovė. Atsakovė ieškovės ieškinį laiko bandymu jai pakenkti dėl ieškovės sugalvotų priežasčių. Apeliantė tvirtina, kad pinigų – 3300 Eur iš ieškovės dukros nesiskolino, priešingai, ji, atsakovė, per du kartus buvo paskolinusi R. B. šią sumą, kurią ieškovės dukra jai grąžino. Teigia, kad atgavusi paskolintą sumą, ji R. B. išduotą paskolos raštelį sunaikino, pareigos jį išsaugoti neturėjo.

Apeliantė pažymi, kad pinigų pervedimas tik įrodo pinigų pervedimo faktą, tačiau neįrodo, kokiu pagrindu jie buvo perduoti. Nurodo, kad ieškovės dukra mokėjimuose nebuvo nurodžiusi mokėjimo paskirties, todėl ieškovės dukros valia sudaryti paskolos sutartį nebuvo išreikšta. Atkreipia dėmesį, jog kitais atvejais, kai ieškovės dukra skolindavo pinigus, ji nurodydavo mokėjimo paskirtyje „paskola“. Apeliantė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodo, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių teisnių santykių pagrindu. Teigia, kad nėra jokio pagrindo mokėjimo nurodymų laikyti paskolos sudarymą patvirtinančiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja jos apeliacinį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgement of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.).

Teismas, įvertinęs bylos įrodymų, ištirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustatęs absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.).

Atsakovės I. D. M. apeliacinio skundo argumentai, jog byloje neįrodyta, kad tarp jos ir ieškovės dukters R. B. susiklostė paskolos santykiai, byloje netinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, R. B. atlikti mokėjimo pavedimai savaime nepatvirtina paskolos teisinių santykių, atmetami kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamoje byloje atsakovei I. D. M. ginčijant ieškovės reikalavimą grąžinti ieškovės dukros R. B. atsakovei suteiktą 3300 Eur paskolą, faktiškai ginčas tarp šalių šioje byloje yra kilęs dėl to, ar R. B. atlikti 2015 m. birželio 9, 10, 11 dienos mokėjimo pavedimai patvirtina paskolos sandorio sudarymo faktą, kuriuo ieškovės dukra R. B. paskolino atsakovei bendrai sumoje 3300 Eur, ar šiais mokėjimų pavedimais, kaip teigia atsakovė, yra ieškovės dukros atsakovei grąžinta paskola, kurią atsakovė R. B. 2015 m balandžio 14 d. paskolino 2800 Eur ir 2015 m. gegužės 20 d. – 500 Eur grynais pinigais.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog tarp atsakovės ir ieškovės dukros R. B. susiklostė paskolos teisniai santykiai, paskola I. D. M. 3300 Eur sumoje buvo suteikta. Nors apeliantė skundu akcentuoja tai, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, kuriuose būtų išreikšta šalių – jos ir ieškovės dukros R. B. valia dėl paskolos teisnių santykių sukūrimo, tačiau bylos įrodymų visuma – liudytojos I. L. parodymai ir ieškovės paaiškinimai, R. B. susirašinėjimo su liudytoja I. L. duomenys „Skype“ programa, R. B. banko sąskaitų išrašai, atspindintys tiek pakankamai gerą jos finansinę padėtį, tiek tai, kad ji teikė paskolas ir kitiems asmenims, taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai ištirti bylos įrodymai – 2016-02-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys apie R. B. kompiuteryje nustatytas aplinkybes bei liudytojo V. Š. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teismo posėdyje apžiūrint teismui pateiktą R. B. priklausiusį kompiuterį bei juose esančius aplankus, šioje byloje yra pakankami konstatuoti, kad ieškovės dukra R. B. 2015 m. birželio 9, 10, 11 d. atsakovei suteikė bendrai 3300 Eur dydžio paskolą. Tokiu būdu, apeliantės teiginiai, kad ji buvo suteikusi per du kartus paskolą ieškovės dukrai yra nepagrįsti ir neparemti byloje surinktais įrodymais. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas ištyręs papildomus įrodymus teismo posėdžio metu, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog banko pavedimais R. B. pervestos sumos atsakovei yra pervestos paskolos teisinių santykių pagrindu ir atsakovė yra skolinga 3300 Eur sumą ieškovei. Pritarti pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms pilnai leidžia apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Iš apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateikto 2016-02-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstolė S. Ž., 2016-02-04 vykdydama A. B. pavedimą konstatuoti faktines aplinkybes, užfiksuojant kompiuteryje Dell Inspirion N5110, aplanke D. M. reikalai, esančią informaciją, nustatė, kad kompiuterio darbalaukyje matyti aplankas pavadinimu „D. m. reikalai“, jį atidarius, matyti aplankas „skolos“, kurį atidarius darbo lape matyti įvesti duomenys langeliuose su reikšmėmis 3300, 30, 90. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprendžia, kad aptartuose failuose fiksuoti būtent R. B. atlikti įrašai apie atsakovės skolas. Apklausęs liudytoją V. Š., teismas neturi pagrindo abejoti R. B. kompiuterio aplankuose padarytų įrašų tikrumu, t. y. kad juos atliko ieškovės dukra ir jie nebuvo pakeisti. Taigi, šių papildomai ištirtų įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja įrodymų pakankamumą byloje ieškovės reikalavimams pagrįsti. Liudytojas V. Š. paaiškino, kad aplankas „skolos“ sukurtas 2015-07-15 ir vėliau jis nebuvo koreguotas nebuvo. Jis modifikuotas tik 2016-02-01, t.y. tada, kai buvo atliekamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės skundo argumentu, jog nesant tarp atsakovės ir R. B. sudarytos rašytinės paskolos sutarties, kaip to reikalauja CK 6. 871 str. 1 d., liudytojų parodymais negalima įrodinėti sutarties sudarymo fakto. Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad pinigai trimis bankiniais pavedimais buvo pervesti iš R. B. banko sąskaitos į atsakovės banko sąskaitą (b.l. 5, 6, 7). Aplinkybės, kad pinigų atsakovė negavo, ji neįrodinėja, o pinigų perdavimas atsakovei byloje nebuvo įrodinėjamas liudytojų parodymais. Be to, iš apeliacinio skundo nėra aišku, kokių liudytojų parodymais teismas ar ieškovė negalėjo remtis. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklausta tik viena liudytoja I. L. (b.l. 98-100), iš kurios parodymų turinio matyti, kad ji patvirtino, jog byloje esantis susirašinėjimas „Skype“ programa yra jos ir R. B. susirašinėjimas (b.l. 8-9). Liudytoja patvirtino tik susirašinėjimo su R. B. faktą, o daugiau reikšmingas nagrinėjamu atveju yra pats susirašinėjimo „Skype“ programa turinys, kuris, teismo vertinimu, patvirtina, jog tarp atsakovės ir ieškovės dukros susiklostė paskolos teisiniai santykiai – R. B. paskolino I. D. M. 3300 Eur. Sutiktina su atsakove, jog įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 str. 2 d.). Tačiau šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. yra mirusi (b.l. 13), jos palikimą priėmė ieškovė (b.l. 14), kuriai, suprantama, dėl objektyvių priežasčių negali būti žinomos visos su jos dukros 2015 m. birželio 9, 10, 11 d. atsakovei atliktais pinigų pervedimais susijusios aplinkybės (pvz. ar jos dukra ir atsakovė nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties dėl ginčo sumos), o tai ieškovei apsunkina jos reikalavimų įrodinėjimą. Tuo tarpu byloje dominuoja netiesioginiai rašytiniai įrodymai (susirašinėjimas „Skype“, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas apie aplankus R. B. kompiuteryje). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įvertinimas ir liudytojos I. L. parodymų šioje byloje atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei yra leistinas. Nors apeliantė skundu nurodo, kad I. L. neįvardino psichologės, kuriai R. B. skolino pinigus, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad atsakovė yra psichologė, iš banko sąskaitų matyti, kad 3300 Eur suma banko pavedimu pervesta būtent I. D. M., taip pat faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas aplinkybes apie R. B. kompiuteryje padarytus įrašus kompiuteryje, neturi pagrindo abejoti, kad R. B., susirašinėdama su I. L., nurodė, kad paskolinti pinigų jos prašė būtent atsakovė I. D. M. (b.l. 9).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes nenustatė pagrindo išvadai, kad šioje civilinėje byloje atsakovei I. D. M. nepagrįstai perkelta įrodinėjimo našta. Kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo į pareikštą ieškinį, taip pat iš jos apeliacinio skundo, atsakovė, ginčydama R. B. jai suteiktą paskolą, tvirtina, kad būtent ji, atsakovė, buvo paskolinusi ieškovės dukrai R. B. pinigus sumoje 3300 Eur, kurią banko pavedimais dalimis R. B. jai grąžino 2015 m. birželio 9, 10 ir 11 d. Taigi, nagrinėjamoje byloje būtent paskolos gavėjas, šiuo atveju atsakovė I. D. M., privalėjo įrodyti aplinkybę, kad ji suteikė R. B. paskolą (CK 6.875 str. 1 d.), t.y., kad mokėjimo nurodymais R. B. atsakovei pervesti pinigai yra R. B. paskolos grąžinimas atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad šios įrodinėjimo pareigos atsakovė tinkamai neįvykdė. Pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė (CPK 12 str., 178 str., 314 str.). Duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakovė būtų suteikusi paskolą ieškovės dukrai R. B., atsakovė nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu. Tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Priešingai, pirmosios instancijos teismas paneigė atsakovės nurodomas aplinkybes, jog R. B. iš atsakovės skolinosi pinigus Rokiškio mieste nebuvus Nordea banko, išsamia bylos įrodymų analize, kurios pagrindu nustatė, kad R. B. galėjo nevaržomai pasinaudoti grynaisiais pinigais, turimais Nordea banko sąskaitoje. Išvadą, kad ieškovės dukrai R. B. nebuvo poreikio skolintis pinigų, sustiprina byloje esantys duomenys apie R. B. stabilią ir gerą finansinę padėtį, tai, kad ji banko sąskaitose iš esmės nuolat turėjo ir kaupė lėšas (b.l. 83, 84, 86-90). Be to, iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismo sprendimas priteisti skolą iš atsakovės yra pagrįstas bylos įrodymų visuma, kuria įrodyta, kad būtent ieškovės dukra suteikė atsakovei ginčo paskolą, o atsakovės atsikirtimų pagrindu nurodomos aplinkybės, kurios atsakovės nebuvo įrodytos, teismo įvertintos visumoje su kitais bylos įrodymais, sprendžiant ginčo klausimą byloje. Todėl vertinti, kad ieškovė A. B. buvo atleista nuo pareigos įrodyti atsakovei jos dukros suteiktą paskolą, nėra jokio pagrindo.

Sykiu teismas sprendžia, kad atsakovė nepagrįstai skundu savo poreikio skolintis iš ieškovės dukros nebuvimą įrodinėja nurodydama aplinkybes, kad jos banko sąskaitoje 2015-06-01 buvo 1543,11 Eur, o 2015-08-31 – 21580, 64 Eur. Iš banko sąskaitos išrašo duomenų matyti, kad 20000 Eur suma į atsakovės sąskaitą pervesta tik 2015-08-18, t. y. po to, kai pinigus atsakovei jau buvo pervedusi R. B. (b.l. 35), o likutis sąskaitoje 1543,11 Eur 2015-06-01 datai ( b.l. 34), atsižvelgiant į turimus duomenis apie atsakovės finansinius įsipareigojimus, tikrai nesudaro pakankamo pagrindo jos finansinės padėties pagrindu spręsti apie atsakovės skolinimosi poreikio nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė neįrodinėjo aplinkybės, jog ji namuose grynais pinigais turėjo 2800 €, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai apie jos paimtas paskolas ir greituosius kreditus įrodo priešingą aplinkybę, kad apeliantė grynais pinigais nedisponavo tokiomis sumomis, kuriomis galėjo nekliudomai įsigyti daiktus, kuriems buvo paėmusi paskolą. Nepaneigti ieškovės paaiškinimai, kad apeliantė neturėdavo lėšų net susimokėti už psihologijos mokymus, už ją mokėjo ieškovės dukra, Šiuos paaiškinimus patvirtina išrašai iš jos dukters sąskaitos, kurie patvirtina, kad už psichologijos kursus už apeliantę apmokėdavo ieškovės dukra (b.l. 86-87). Mokėjimai buvo tuo laiku, kai apeliantės teigimu ji turėjo laisvų grynųjų pinigų.

Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei tinkamai pagal CPK taisykles įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, o apeliantės teiginiai dėl netinkamai įvertinų jos akcentuojamų aplinkybių, kurios nurodytos jos procesiniuose dokumentuose, vertinami kaip nepagrįstai yra deklaratyvūs, dėl ko nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą teismo procesinį sprendimą.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, šią sumą sumokėjo advokatui pagal 2016-06-21 pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 838590. Teismo posėdžio informacinė pažyma patvirtina, kad bylos nagrinėjimas 2016-06-21 apeliacinės instancijos teismo posėdyje žodinio proceso tvarka truko 2 val. 5 min. Atsižvelgęs į teismo posėdžio trukmę, sumokėtą sumą advokatui, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.19 p., 9 p., sprendžia, kad ieškovei priteistinas 142,78 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (713,9 Eur x 0,1 x 2 val.), kadangi sumokėta suma viršija rekomenduojamą priteisti valandos užmokestį advokatui už atstovavimą teisme.

Ieškovė taip pat yra pateikusi į bylą jos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patvirtinantį dokumentą – 2016-01-29 pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 844684, iš kurio matyti, kad ji už dokumento surašymą pinigus - 150 Eur sumokėjo advokato padėjėjui L. R., kuris taip pat išrašė ir 2016-01-29 sąskaitą už jo suteiktas paslaugas (t. 1, b.l. 136, 137). Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 str. 2 d. numato, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Kadangi atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas yra apeliacinio proceso dalis, teisinę pagalbą teikti negalinčio asmens darbo apmokėjimas tokiu atveju negali būti pripažįstamas atlygintinomis išlaidomis ir nepriteistinos ieškovei (CPK 98 str.).

Kaip matyti ieškovė A. B. patyrė 74 Eur išlaidų mokėjimo pavedimu 2016-02-04 sumokėdama antstolei S. Ž. už faktinių aplinkybių konstatavimą (t. 1, b.l. 144). Šios išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu. Atsižvelgiant į tirtus įrodymus byloje ir jų apimtį apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, vertintina, kad faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovės I. D. M. ieškovės A. B. naudai.

Kadangi atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, jos prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės I. D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. B. (a k. (duomenys neskelbtini) turėtų bylinėjimosi išlaidų - 216,78 Eur.