Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos bei palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. B. pareiškė ieškinį atsakovui A. J. dėl 2 954,12 Eur skolos, 5 076,97 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo.Atsakovas A. J. teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį.Trakų rajono apylinkės teismas 2016-04-15 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai bei priteista ieškovei iš atsakovo 2 954,12 Eur skola, 5 076,97 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, t. y. už 8 031,09 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016-03-17, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 181,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.Atsakovas A. J. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-04-15 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad teismo sprendimas už akių toje dalyje, kurioje buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl 5 076,97 Eur palūkanų už naudojimąsi paskola, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas tokį sprendimą grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.872 straipsnio 3 dalies prezumpcija, o atsakovas turi įrodymų, kad 2005-05-02 paskolos sutartis nebuvo atlygintinė. Sudarant paskolos sutartį, šalys buvo geri pažįstami ir verslo partneriai. Šalys kartu ketino įsigyti bendrai 5,10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi norėjo garantijų dėl savo investuojamų į ketinamą įsigyti žemės sklypą pinigų susigrąžinimo nesėkmės atveju, tuo tikslu vietoj to, kad ieškovė tiesiogiai sumokėtų savo dalį (10 200,00 Lt) tarpininkui, kuris pasiūlė pardavėjus, ieškovė neatlygintinai paskolino pinigus (10 200,00 Lt) atsakovui. Tuomet tarpininkas, gavęs iš atsakovo ieškovės neva paskolintus pinigus, ieškovę ir atsakovą suvedė su būsimais pardavėjais M. K. ir A. B., su kuriais atsakovas ir ieškovė sudarė 2005-05-03 preliminariąją sutartį dėl 0,60 ha dalies atsakovui ir 4,50 ha dalies ieškovei pirkimo-pardavimo. Būsimoji žemės sklypo pardavėja M. K. kaip garantiją atsakovui ir ieškovei 2005-05-03 surašė testamentą, pagal kurį savo mirties atveju žadėjo palikti 5,10 ha žemės sklypą pirkėjams (ieškovei ir atsakovui). Analogišką testamentą 2005-05-03 surašė ir A. B.. 2005-05-03 preliminarioji sutartis dėl pirkimo-pardavimo sutarties buvo sudaryta dėl to, kad 2005 m. nuosavybės teisės į perkamą žemės sklypą būsimiems pardavėjams dar nebuvo atkurtos. Kadangi planuojama buvo atkurti nuosavybės teises per 3 metus, todėl ir tariamos paskolos grąžinimas buvo numatytas 3 metams. Tačiau praėjus mėnesiui M. K. netikėtai mirė, nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos M. K. giminaičių. Terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, o pagrindinė žemės sklypo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Netekusi vilties įgyti žemės sklypą ir atgauti pagal 2005-05-03 preliminariąją sutartį sumokėtų pinigų ieškovė ir kreipėsi į teismą dėl tariamos paskolos susigrąžinimo iš atsakovo. Būtent dėl šios priežasties – užsitęsusių žemės pirkimo iš M. K. ir A. B. reikalų – ieškovė, suėjus paskolos sutartyje nurodytam terminui (2008-05-02), nereiškė pretenzijų atsakovui dėl negrąžintos paskolos iki tol, kol nesuėjo 2005-05-02 preliminariojoje sutartyje nustatytas pagrindinės sutarties įvykdymo terminas. Tokiu būdu akivaizdu, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę draugiški ir dalykiški santykiai, ieškovė neteikė paskolos atsakovui už atlygį. Dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių ieškovas pažymėjo, kad atsakovas tuo metu turėjo ne vieną bylą Trakų rajono apylinkės teisme ir šioje byloje gautas neatplėštas vokas pasimetė tarp kitų bylų dokumentų, atsakovui manant, jog visų iš teismo gaunamų dokumentų kopijas gauna ir jo atstovas, per kurį jis vedė šias bylas. Tik gavus teismo sprendimą paaiškėjo, jog tai nebuvo pranešimas (vokas) iš kitų bylų. Todėl terminas atsiliepimui pateikti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.Ieškovė A. B. atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė atsakovo pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad atsakovo pareiškimas nepaneigia paskolos sutarties atlygintinumo prezumpcijos, atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Paskolos sutarties dalyku yra pinigai ir šalys sutartyje nenurodė, kad paskola yra neatlygintinė. Verslo santykių buvimas neleidžia daryti prielaidos, jog paskolos sutartis buvo neatlygintinė, nes pagrindinis verslininko tikslas yra pelno siekimas. Atsakovo faktinių aplinkybių versija prieštarauja logikos dėsniams. Atsakovas teigia, kad jis sudarė su ieškove paskolos sutartį, kurios pagrindu įsipareigojo ieškovei grąžinti paskolintą sumą, tačiau pats perdavė šią pasiskolintą sumą tarpininkui ieškovės vardu, leisdamas ieškovei gauti visą naudą, teises ir garantijas, atsiradusias iš šios sumos investavimo. Atsakovas taip pat teigia, jog leido ieškovei įsigyti žemės sklypą ir neprarasti pinigų, nes šią sumą jis įsipareigojo ieškovei grąžinti paskolos sutarties pagrindu. Akivaizdu, kad nė vienas vidutiniškai mąstantis ir apdairus asmuo, tuo labiau nė vienas verslininkas, kuris yra pelno siekiantis asmuo ir kuriam yra taikomi padidinti atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, niekada taip nepasielgtų atsakovo vietoje. Paskolos sutarties sudarymas tokiomis aplinkybėmis iš atsakovo pusės galėtų būti prilyginamas paskolos sumos dovanojimui ieškovei. Iki ieškovės kreipimosi į teismą, ieškovės vardu atsakovui buvo išsiųstas įspėjimas dėl neįvykdytos paskolos sutarties, vėliau atsakovui buvo išsiųstas pakartotinis įspėjimas. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie ieškovės reikalavimus bei ketinimus kreiptis į teismą tuo atveju, jeigu paskolos suma nebus grąžinta. Dėl šios priežasties atsakovas turėjo papildomą pagrindą tikėtis to, kad ieškovė kreipsis į teismą, ir būti pasiruošusiam reaguoti į ieškovės ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2016-06-07 nutartimi atsakovo A. J. pareiškimą atmetė bei pažymėjo, kad patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad civilinėse bylose Nr. e2-2081-983/2015, Nr. 2-13-804/2016 ir Nr. eL2-1098-983/2016 atsakovą atstovavo atstovas advokatas A. B., kuris, be kita ko, pateikė ir pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir kurio pareiga yra padėti atsakovui tinkamai įgyvendinti jo procesines teises ir pareigas, taip pat – ir susigaudyti atsakovui teismo siunčiamuose dokumentuose. Antra vertus, pabrėžtina tai, jog netgi darant prielaidą, kad anksčiau nurodytos aplinkybės egzistuoja, konstatuotina, kad atsakovas nebuvo tiek apdairus ir rūpestingas, kiek, galimai esant nurodytoms aplinkybėms, turėjo ir galėjo būti apdairus ir rūpestingas. Atsakovui įstatymo nustatyta tvarka 2016-03-21 buvo įteiktas ieškinys ir ieškinio priedai bei pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo. Pranešime dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo atsakovui buvo išaiškintos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės. Be to, teismas pažymi, kad procesiniai dokumentai įteikiami atplėšiant voką ir gavėjui įteikiami pasirašytinai. Todėl atsakovo argumentas, kad jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį, kadangi šioje byloje gautas neatplėštas vokas pasimetė tarp kitų bylų dokumentų, vertinamas kritiškai ir atmetamas. Atsakovo argumentai, jog sudarant paskolos sutartį, šalys buvo geri pažįstami ir verslo partneriai, jų asmeniniai ir bendro verslo santykiai buvo geri, tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę draugiški ir dalykiški santykiai, todėl ieškovė neteikė paskolos atsakovui už atlygį, o atsakovas nesusitarė su ieškove dėl atlygintinos paskolos, nes jam paprasčiausiai to nereikėjo, nėra pagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).Teismas visiškai sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovo pareiškimas yra grindžiamas tik žodiniais teiginiais, kuriems pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų, bei niekuo nepagrįstomis prielaidomis; taip pat sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovo pateikta faktinių aplinkybių versija prieštarauja logikos dėsniams. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių paskolos sutarties atlygintinumo prezumpciją.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas A. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-06-07 nutartį, tenkinti pareiškimą ir atnaujinti procesą.Nurodo, jog kaip įrodymus atsakovas pateikė dokumentus (2005-05-03 preliminariąją sutartį dėl pirkimo pardavimo sutartį, 2005-05-03 testamentus, išrašą iš Nekilnojamojo turto registro), iš kurių matosi, jog kitą dieną po paskolos sutarties sudarymo buvo sudarinėjamas žemės sklypo pirkimo sandoris, kuriame dalyvavo ieškovė ir atsakovas ir kurio užtikrinimui buvo pasirašyta paskolos sutartis.Teismas visiškai nevertino to fakto, jog pagal 2005-05-03 preliminariąją sutartį dėl pirkimo pardavimo sutartį ieškovė pirko 4,50 ha žemės sklypo dalį, o atsakovas tik 0,60 ha. Taigi ieškovui visiškai nebuvo reikalinga tokio dydžio pinigų suma. Teismas visiškai neįvertino fakto, jog po to, kai 2008-05-02 neva suėjo paskolos mokėjimo terminas ji nereiškė jokių pretenzijų atsakovui dėl negrąžintos paskolos.Teismas nevertino fakto, jog ieškovė tik prieš pasibaigiant pagrindinės sutarties sudarymo terminui ją įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Tai akivaizdus ryšys tarp sandorio ir paskolos. Ieškovei buvo siūloma pirkti nuosavybės teises į dar neatkurtą žemę už mažesnę vertę ir tikintis ją kiek vėliau parduoti jau rinkos kainomis. Už tarpininkavimą atsakovas turėjo gauti 30 procentų nuo sklypo pardavimo pelno, todėl tuo tikslu (jog be jo žinios ieškovė negalėtų parduoti sklypo ir nesumokėti atsakovui atlygio už tarpininkavimo) sudarant pagal 2005-05-03 preliminariąją sutartį dėl pirkimo pardavimo sutartį ieškovė pirko 4,50 ha žemės sklypo dalį, o atsakovas – tik 0,60 ha. Dar daugiau, už visą sklypą pagal 2005-05-03 preliminariąją sutartį 12 900,00 Lt mokėjo tik ieškovė. Taigi, atsakovui nereikėjo nė lito, kad dalyvauti šiame sandoryje, todėl jam nereikėjo skolintis iš ieškovės 10 200,00 Lt, tuo labiau skolintis mokant paskolos palūkanas. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino aplinkybę, jog atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, kadangi šioje byloje gautas neatplėštas vokas pasimetė tarp kitų bylų dokumentų.Atsakovo atstovas advokatas A. B. šioje byloje nuo pat pradžių nedalyvavo nekonsultavo šios bylos klausimais. Atsakovas neperdavė jam voko su procesiniais dokumentais, todėl advokatas negalėjo padėti atsakovui susigaudyti. Be to, atsakovas 2010 m. patyrė dvi avarijas, jam nustatytas 40 procentų darbingumas, todėl jam galėjo būti sunku po traumos viską atsiminti ir įvertinti. Ieškovė A. B. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-62-186/2016).Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodinėja abi aplinkybes.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo pareiškimas neapėmė nei įrodymų, nei aplinkybių, nei argumentų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Lygiai taip pat jų neapima ir atskirasis skundas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutinka su teismo argumentu, kad atsakovo pateikta faktinių aplinkybių versija prieštarauja logikos dėsniams bei yra nepagrįsta. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas nepaneigė paskolos sutarties atlygintinumo prezumpcijos, todėl su tuo susijusius atsakovo argumentus atmeta.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį be svarbių priežasčių. Atsakovo darbingumo lygmuo bei kitos jo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja antroji aplinkybė, kuriai esant teismas panaikina sprendimą už akių bei atnaujina bylos nagrinėjimą. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė pagrįstai. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Trakų rajono apylinkės teismo 2016-06-07 nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atsakovo A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.