Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1089-443/2016 pagal ieškovo V. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, antstoliui A. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas grąžinti sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, antstolio A. M., 5 000 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi nustatė ieškovui V. Ž. 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti: patikslinti atsakovės Lietuvos valstybės atstovus, aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimus, įvardinti konkrečius teismo sprendimus, kuriais ieškovui buvo padaryta žala, pagrįsti reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos susidarymo aplinkybes ir dydį, išreikšti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, teismas taip pat nurodė, kad reikalavimai dėl žyminio mokesčio grąžinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turi būti pareikšti ne teikiant atskirą ieškinį, o toje byloje, kurioje buvo sumokėtas žyminis mokestis ir kurią nagrinėjant buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Ieškovas V. Ž. 2016 m. rugpjūčio 10 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašė grąžinti sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, priteisti iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5 000 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pateikti susipažinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį.

Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi laikė nepaduotu ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, antstoliui A. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas sprendė, kad ieškovas nepašalino visų 2016 m. liepos 22 d. nutartyje įvardintų ieškinio trūkumų. Teismas nustatė, kad ieškovas nurodė, jog šiame procesiniame etape nepageidauja išreikšti nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo, atsakovės Lietuvos valstybės atstovu nurodė Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Teismas, pažymėjęs, kad nors ieškovas atsakovės atstovu nurodė ir antstolį A. M., kuris nėra įgaliotas atstovauti Lietuvos Respubliką tokio pobūdžio bylose, laikė, jog atsakovės atstovų ieškovo patikslintame ieškinyje netinkamas nurodymas nėra esminis ieškinio trūkumas, kadangi ieškovas nurodė subjektą, kuriam reiškiamas materialinis reikalavimas, o jo atstovai gali būti nustatyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“. Teismas sprendė, kad ieškovas patikslintame ieškinyje išsamiai išdėstė asmeniniu vertinimu grindžiamą poziciją, tačiau nuosekliai ir suprantamai neišdėstė faktų, įvykių, teismo (teismų) ir antstolio veiksmų, iš kurių būtų galima suprasti, kokius konkrečius ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis teismo (teismų) ir antstolio atliktus veiksmus ieškovas laiko neteisėtais ir padariusiais jam žalą, nepatikslino ieškinio reikalavimų ir aiškiai neįvardijo, iš kokių Vilkaviškio rajono apylinkės teismo ir/ar Kauno apygardos teismo nagrinėtose bylose teismų atliktų veiksmų ieškovas kildina atsiradusią žalą. Teismas konstatavo, kad ieškovas tinkamai nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo dėl reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, nepagrindė, kas sudaro jo prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį, nepateikė kitų įrodymų, leidžiančių teismui nagrinėti, ar ieškovo galbūt patirta žala yra kokių neteisėtų atsakovės veiksmų pasekmė. Teismas pažymėjo, kad ieškovas patikslintame ieškinyje nenurodė, kurio konkretaus teismo (Vilkaviškio rajono apylinkės teismo ir/ar Kauno apygardos teismo), kokiais sprendimais ar nutartimis, kokiais konkrečiais veiksmais ieškovui buvo padaryta žala, kuo konkrečiai pasireiškia, ieškovo vertinimu, teismų ir antstolio neteisėti veiksmai, dėl kurių ieškovas patyrė žalą. Teismas nustatė, kad reikalavimai dėl žyminio mokesčio priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir nutarties pateikimo susipažinti yra tiesiogiai susiję su Vilkaviškio rajono apylinkės teisme nagrinėtos bylos Nr. 2-1470-831/2015 procesu, šie ieškovo reikalavimai negali būti laikomi savarankiškais reikalavimais ir nagrinėjami atskiroje civilinėje byloje. Dėl to teismas laikė, kad ieškovo reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neištaisė teismo nurodytų trūkumų, nustatyti ieškinio trūkumai laikytini esminiais, todėl procesinį dokumentą laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Atskiruoju skundu ieškovas V. Ž. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Vadovaudamasis CPK 136 straipsnio 2 dalimi, teismas turi galimybę išskirti reikalavimus. Dėl to nepagrįstai atsisakyta priimti visą ieškinį.

Ieškinyje nuosekliai ir suprantamai išdėstyti faktai, įvykiai, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo ir antstolio veiksmai, iš kurių būtų galima suprasti, kokius konkrečius ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis teismo ir antstolio atlikti arba neatlikti veiksmai laikomi neteisėtais, prie kiekvieno atvejo atskirai yra nurodyta, kokios ieškovo teisės yra pažeistos. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas neturėjo galimybės susipažinti su Kauno apygardos teismo nutartimi, todėl negali nurodyti, koks konkretus Kauno apygardos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti. Be to, teismas turi galimybę per informacinę sistemą LITEKO susipažinti su Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartimi ir nustatyti jos teisėtumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, be to, ieškinyje turi būti nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą; 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010). Šių dviejų ieškinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui sužinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose. Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti, su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs, ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai bei, siekiant tinkamo proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo, jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Dėl to ieškovo pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1882/2014).

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti: patikslinti atsakovės Lietuvos valstybės atstovus, aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimus, įvardinti konkrečius teismo sprendimus, kuriais ieškovui buvo padaryta žala, pagrįsti reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos susidarymo aplinkybes ir dydį, išreikšti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, taip pat buvo nurodyta, kad reikalavimai dėl žyminio mokesčio grąžinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turi būti pareikšti ne teikiant atskirą ieškinį, o toje byloje, kurioje buvo sumokėtas žyminis mokestis ir kurią nagrinėjant buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovas neskundė šios teismo nutarties, taigi ieškinio trūkumai yra konstatuoti įsiteisėjusia teismo nutartimi. Dėl to, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų (ne)egzistavimas nenustatinėtinas, o vertintina, ar galima pripažinti, kad ieškinio trūkumai yra pašalinti. Pirmosios instancijos teismas sprendė neigiamai ir priėmė skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepašalino visų Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų.

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartyje, be kita ko, pažymėta, kad nėra aiškiai suformuluotas ieškinio faktinis pagrindas – nenurodyti konkretūs teismo sprendimai, kuriais ieškovui buvo padaryta žala, nenurodytos reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos susidarymo aplinkybės, nepagrįstas jos dydis. Ieškinio faktinis pagrindas yra vienas iš esminių ieškinio elementų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: 1) ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (esminiai ieškinio trūkumai, kuriuos pašalinti būtina taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą); 2) ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (neesminiai ieškinio trūkumai arba ieškinio netikslumai, kurių šalinimas taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą yra išimtinis). Pagal bendrąją taisyklę ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikomas esant tokiems neesminiams ieškinio trūkumams (netikslumams), dėl kurių tolesnis procesas įmanomas, t. y. klaidingai nurodžius procesinio dokumento pavadinimą, nenurodžius teismo pavadinimo, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų, procesinio dokumento surašymo datos, ir kitiems netikslumams, kuriuos neesminiais trūkumais pripažįsta teismas. Jeigu ieškinio pagrindas nurodomas neaiškiai, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas. Jei ieškinio trūkumai nepašalinami, t. y. teisme negaunamas ieškinio trūkumus šalinantis procesinis dokumentas, ieškinys laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) (Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 36).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, pirminio ir po Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties priėmimo pateikto ieškinių turinį, sprendžia, kad ieškovas 2016 m. rugpjūčio 10 d. pateikė faktiškai tapatų pirminiam ieškiniui dokumentą, šiek tiek išplėsdamas jo turinį naujomis pastraipomis, kuriose cituojami teisės aktai ir dėstomi teiginiai, vertinimai, kaltinimai teismams, tačiau jie pateikiami padrikai, nėra susieti, todėl ieškinio faktinis pagrindas liko neatskleistas. Tiek iš pirminio, tiek iš 2016 m. rugpjūčio 10 d. pateikto ieškinio turinio neįmanoma suprasti, iš kokių ir kokiomis aplinkybėmis atliktų atsakovės veiksmų ieškovas kildina žalą. Ieškovas kaltina Vilkaviškio rajono apylinkės teismą ir antstolį A. M. neteisėtais veiksmais, tačiau iš ieškovo paaiškinimų neįmanoma suprasti, kokie tai konkretūs veiksmai ir kaip jie susiję su ieškiniu prašoma priteisti žala. Ieškovo pateikti abstraktūs Vilkaviškio rajono apylinkės teismo ir antstolio A. M. veiksmų vertinimai nepakankami tinkamai atskleisti ieškinio faktinį pagrindą. Nors įstatymai nereikalauja iš ieškovo jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje visiško tikslumo ir aiškumo paduodamame procesiniame dokumente, tam tikri ieškinio trūkumai, įskaitant ir neesminius ieškinio dalyko, pagrindo nurodymo netikslumus ir trūkumus, gali būti pašalinami ir vėlesnėse proceso stadijose, tačiau esminiai trūkumai, jeigu jie dėl savo pobūdžio neleidžia pradėti proceso, turi būti pašalinti jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje. Kaip minėta, prie tokių trūkumų priskiriami ir esminiai ieškinio faktinio pagrindo formulavimo trūkumai, tokie kaip nustatyti byloje nagrinėjamu atveju, kai dėl jų iš esmės neaišku, kuo grindžiami ieškinio reikalavimai. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad teismas turi galimybę per informacinę sistemą LITEKO susipažinti su Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartimi ir nustatyti jos teisėtumą, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, kadangi ieškovas nepagrindžia, kokie konkretūs Kauno apygardos teismo veiksmai, priimant nurodytą nutartį, sukėlė ieškovo prašomą priteisti jam žalą.

Pažymėtina, kad ieškovas nepašalino ir dalies kitų teismo nurodytų ieškinio trūkumų, kadangi, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, pirminis ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. pateiktas ieškiniai yra beveik tapatūs. Dėl to atskirojo skundo argumentas, kad ieškinyje nuosekliai ir suprantamai išdėstyti faktai, įvykiai, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo ir antstolio veiksmai, iš kurių būtų galima suprasti, kokius konkrečius ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis teismo ir antstolio atlikti arba neatlikti veiksmai laikomi neteisėtais, prie kiekvieno atvejo atskirai yra nurodyta, kokios ieškovo teisės yra pažeistos, vertintinas kaip nepagrįstas. Kaip minėta, Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis nebuvo skundžiama, taigi joje nustatytų ieškinio trūkumų pagrįstumo klausimas nebegali būti keliamas. Nepagrįstu pripažintinas ir atskirojo skundo argumentas dėl ieškinio reikalavimo išskyrimo galimybės CPK 136 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinio reikalavimai dėl žyminio mokesčio priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir nutarties pateikimo susipažinti negali būti laikomi savarankiškais reikalavimais ir nagrinėjami atskiroje civilinėje byloje. Kadangi nurodytų ieškinio reikalavimų išskyrimas į atskirą bylą nėra galimas, todėl, ieškovui nepašalinus ir kitų esminiais pripažintinų ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, turėjo pagrindą ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią nėra pagrindo naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.