Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. P. ieškinį atsakovei V. K. dėl jungtinės veiklos pripažinimo sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, jos atidalijimo, laidojimo išlaidų atlyginimo, tretysis asmuo notarė K. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl jungtinės veiklos pripažinimo.

Ieškovė prašo teismo pripažinti, kad tarp jos ir V. I., mirusio 2016-07-26, laikotarpiu nuo 1994 m. iki 2016-07-26 buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę į turtą, esantį (duomenys neskelbtini)

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) įgyto turto teisinio statuso, t.y. ginčas susijęs su kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu. Ieškovė siekia įrodyti jungtinės veiklos sutarties sudarymą su V. I., kurios pagrindu įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teises į V. I. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

Nuosekli susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad sugyventinių turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-13 nutartis Nr. 3K-7-332/2006, ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008).

Pažymėtina tai, kad bendrosios jungtinės veiklos pradžia sietina ne su konkretaus turto (nagrinėjamu atveju žemės sklypo ir namo) įgijimu ar jo pagerinimu, bet su momentu, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės Z. P. ir V. I. faktiniai santykiai prasidėjo 1994 m. ir tęsėsi iki 2016 m., todėl ginčo teisiniam santykiui taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą.

CK 1964 m. CK 472 straipsnis numatė, jog jungtinės veiklos sutartimi du ar kelis asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui. CK 474 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog pasiekti tikslui, nurodytam CK 472 straipsnyje, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Jeigu nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Pažymėtina, kad 2000 m. CK šis sąrašas papildytas, įtvirtinant, kad, be jau išvardytųjų būdų, jungtinės veiklos tikslui pasiekti gali būti panaudojamos asmens profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (CK 6.970 straipsnio 1 dalis). Sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė (1964 m. CK 474 straipsnio 2 dalis, 2000 m. CK 6.971 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė V. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tarp ieškovės Z. P. ir velionio jos tėvo V. I. nėra ir niekada nebuvo sudaryta jokia rašytinės formos jungtinės veiklos sutartis, o įstatyme nustatytos formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančia, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad tarp jos tėvo V. I. ir ieškovės Z. P. buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Tačiau teismas su šiuo atsakovės argumentu nesutinka. Teismui nustačius, kad ginčui taikytinos 1964 m. CK nuostatos, sandorio formai taip pat taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis), dėl to šioje byloje jungtinės veiklos sutarties formai turi būti taikomi 1964 m. CK 41-43 straipsnių reikalavimai, taip pat 1964 m. CK 472-474 straipsnių nuostatos. CK 43 straipsniu, fizinių piliečių tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma yra didesnė kaip vienas šimtas rublių, turėjo būti sudaromi rašytine tvarka. Tai reiškia, kad jeigu jungtinės veiklos sutarties tikslo vertinė išraiška viršydavo nurodytą sumą, sutarčiai turėjo būti taikomas rašytinės formos reikalavimas. 1964 m. CK 58 straipsnio, reglamentavusio sandorio negaliojimą dėl įstatymo nustatytos formos nesilaikymo, 2 dalyje buvo nustatytas draudimas remtis viena iš įrodinėjimo priemonių – liudytojų parodymais. Nepaisant to, teismai, atsižvelgdami į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti įstatyme nustatyto draudimo remtis liudytojų parodymais, kai nesilaikyta įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės sandorio formos, išimtį, jeigu gyvenusių kartu ir bendrai tvarkiusių namų ūkį nesusituokusių asmenų turtinės teisės liktų neapgintos vien dėl to, jog nebuvo jungtinę veiklą patvirtinančios rašytinės sutarties, nes tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010). Tai reiškia, jog tokio pobūdžio ginčuose pagal 1964 m. CK ir jo taikymo praktiką teismuose susitarimą jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybės teisę galima įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-84/2014).

Teismas susipažinęs su byloje esančia medžiaga, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų bei liudytojų paaiškinimų, daro išvadą, jog ieškovė ir velionis V. I. buvo sugyventiniai ir vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima nuo 1994 metų, aplinkiniai laikė juos šeima. Be to, į bylą pateiktas bažnytinės santuokos liudijimas (b. l. 8) patvirtina Z. P. ir V. I. siekį vesti bendrą ūkį ir gyventi šeimoje. Aplinkybė, kad V. I., (duomenys neskelbtini)neturėjo teisės sudaryti bažnytinės santuokos su ieškove, nes jau buvo vedęs, ieškovei nebuvo žinoma ir paaiškėjo tik po V. I. mirties (b. l. 25-26). Tai patvirtino ir posėdžio metu liudytojais apklausti velionio V. I. brolis V. J. bei seserys O. B. ir B. M. P. Atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei duodama parodymus teismo posėdyje fakto, jog ieškovė ir jos tėvas V. I. gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį nekvestionavo. Posėdžio metu nurodė, kad jai buvo žinoma aplinkybė, kad nuo 1994 metų jos tėvas gyvena kartu su Z. P.. Aplinkybę, kad ieškovė ir V. I. gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai. Atsižvelgiant tai kas išdėstyta, darytina išvada kad ginčo dėl to, kad ieškovė Z. P. ir V. I. gyveno kartu kaip šeima, vedė bendrą ūkį nuo 1994 metų iki V. I. mirties, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuo 1994 m. iki 2016 m. Z. P. ir V. I. siejo jungtinės veiklos santykiai.

Byloje nustatyta, kad V. I. asmeninės nuosavybės teise bendro gyvenimo su ieškove Z. P. metu 2012-06-26 dovanojimo sutarties pagrindu įgijo ginčo turtą : gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-viralinę, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pasatą - tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - daržinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pasatą-sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kanalizacijos šulinį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypą, kurio plotas: 0,1500 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini)Minėtą turtą V. I. padovanojo jo sesuo B. M. P.

Ieškovės teigimu, gyvenamasis namas buvo iš esmės pagerintas jos lėšomis. Kadangi šio turto pagerinimo metu ji su V. I. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, manė, kad investavo į jiems abiems nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė mano, kad jai priklauso ½ minėto nekilnojamojo turto.

Pažymėtina tai, kad sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Nustačius, kad šalys turėjo bendrą tikslą, vertinama, kad jie yra saistomi sutartinių teisinių santykių, tačiau ir tokiu atveju turi būti nustatyta, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011 ir kt.).

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

Susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga ir išklausęs bylos šalių ir atstovų, bei liudytojų paaiškinimus, teismas iš byloje esančių įrodymų daro išvadą, jog ieškovė Z. P. ir V. I., gyvendami kartu, vedė bendrą ūkį, kartu jį kūrė, augino gyvulius, todėl gyvendami namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), jie turėjo tikslą pagerinti nekilnojamą turtą sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja B. M. P. teismo posėdžio metu parodė, kad Z. P. ir brolį V. I. visuomet laikė esant šeima, nes jie buvo sudarę bažnytinę santuoką, kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Namą, esantį (duomenys neskelbtini), ji padovanojo jiems kaip šeimai, tačiau, kodėl savo tikrąją valią įformino būtent dovanojimo sutarties V. I. pagrindu, ji nežino. Iš šių liudytojos parodymų akivaizdu, kad jos tikroji valia buvo ginčo turtą perduoti naudotis bendron nuosavybėn.

Teismo nuomone, ieškovė įrodė ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad gyvendama kartu su V. I., ji savo lėšomis pagerino turtą iš esmės, taip siekdama įgyti dalį turto nuosavybėn. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad 2010-10-27 Z. P. laimėjo automobilį Mitsubishi Colt, laimėtą automobilį ji pardavė už 5210 Eur (b. l. 44, 45). Byloje esanti lokalinė sąmata, nors ir nepatvirtina, realios atliktų darbų vertės, tačiau patvirtina aplinkybę, kad sąmatoje nurodyti remonto darbai ginčo name buvo atlikti, atlikti darbai įvertinti 7733,52 Eur suma. UAB „Raivila“ pateiktas raštas apie įsigytas prekes, kasos čekiai patvirtina, kad ieškovė iš UAB „Raivila“ įsigijo plastikinius langus, duris, vartus bei metalinę tvorą. Minėti įrodymai bei liudytojų parodymai patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes apie atliktus remonto darbus namų valdoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) kuriais buvo iš esmės pagerintas ginčo turtas. Ieškovė nurodo, kad ji ginčo namų valdoje atliko šiuos remonto darbus: name seni langai buvo pakeisti plastiko varstomais su palangėmis, kurių kaina su įdėjimu - 2247,60 Eur, pakeistos durys, kurių kaina 386,72 Eur, atliktas lubų remontas, kuris kainavo 595,51 Eur, taip pat sienų remontas, kainavęs 633,04 Eur, grindų remontas, kurio kaina 142,81 Eur ir tvoros įrengimas, kainavęs 2385,66 Eur., Aplinkybes, kad būtent ieškovė savo lėšomis atliko būsto pagerinimo darbus, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai E. V., S. A., T. T., O. B., B. M. P., V. J.. Liudytoja B. M. P. nurodė, kad įsigijo namą esantį (duomenys neskelbtini), kurį vėliau perleido savo broliui V. I.. Namui buvo reikalingas remontas, nes jis buvo senas. Ginčo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė pagal 2012-07-02 nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašą buvo 26531 Lt (7683,9 Eur), (23431 Lt (6786 Eur) gyvenamasis namas su pastatais, 3100 Lt (897,82 Eur) žemės sklypas) (b. l. 35-37), todėl darytina išvada, kad atliktai remonto darbai, į kuriuos ieškovė investavo savo asmenines lėšas, turėjo įtakos paties namo, kaip statinio, pagerinimui iš esmės.

Nors atsakovė teismo posėdžio metu ir teigė, kad jos tėvas V. I. turėjo pakankamai lėšų investuoti į būsto pagerinimo darbus, nes grįžęs gyventi į Lietuvą jis parsivežė nemažai turto bei gyvulių, iš kurių turėjo pakankamai pajamų, tačiau teismo vertinimu šie atsakovės argumentai yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Priešingai byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais nustatyta, kad V. I. grįžęs į Lietuvą niekur nedirbo, jokių pajamų neturėjo, tik 2012 metais jam buvo pradėta mokėti netekto darbingumo išmoka, kuri sudarė 298,85 Lt (b. l. 100-103). Be to, V. I. sunkiai sirgo, nuo 2013 metų kas antrą dieną jam buvo atliekamos dializės (b. l. 98). Liudytojai nurodė, kad ieškovė ir V. I. vertėsi sunkiai, augino gyvulius savo reikmės, juos nuolat pinigais remdavo artimieji ir tik ieškovei laimėjus automobilį jų gyvenimas pagerėjo, buvo atliktas namo remontas, žemės sklypas užtvertas tvora.

Teismas ištyręs ir visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, jų visetą sprendžia, kad ieškovė Z. P. įrodė, jog ginčo nekilnojamasis turtas buvo iš esmės pagerintas jos asmeninėmis lėšomis veikiant bendrosios jungtinės veiklos susitarimo tarp jos ir V. I. pagrindu, siekiant sukurti, valdyti ir naudoti ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į pusę šio nekilnojamojo turto.

Bendros jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1964 m. CK 121 straipsnis, 474 straipsnio l dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-1029/2001; 2003 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-236/2003; 2004 m. sausio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Š. v. K. Š., bylos Nr. 3K-3-37/2004; 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. J. v. L. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; ir kt.).

Teismas nustatęs, kad jungtinės veiklos sutarties galiojimo metu, ieškovė į namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto (pagerinimo) darbus investavo ne mažiau kaip 7733,52 Eur, o tuo metu namo vidutinė rinkos vertė buvo 7683,9 Eur bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, jungtinės veiklos susitarimo dalyvių (Z. P. ir V. I.) įnašai sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę buvo lygūs, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ ginčo turto yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl laidojimo išlaidų priteisimo

Ieškovė Z. P. prašo iš atsakovės V. K. priteisti 1777,62 Eur laidojimo išlaidų. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad laidojimo išlaidas sudaro 400 Eur suma sumokėta už gedulingus pietus, 1257,62 Eur laidojimo išlaidos ir 590 Eur už antkapio pastatymą (b. l. 40-43). Iš minėtų išlaidų išskaičiuota 470 Eur suma (304 Eur laidojimo pašalpa gauta iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus ir 166 Eur V. I. išmokėta pensija). Atsakovė su šiuo ieškinio reikalavimu sutiko, nurodė, kad ji prie tėvo laidojimo išlaidų neprisidėjo.

Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Atlyginamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai. Sprendžiant šių išlaidų atlyginimo klausimą, vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais bei vertintinos bylos aplinkybės. CK 6.291 straipsnis (deliktas) įtvirtinta, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai teismas ieškovės prašomas priteisti laidojimo išlaidas pripažįsta būtinomis ir esant byloje rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems minėtas laidojimo išlaidas, jos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai iš atsakovės V. K. priteistinos ieškovės Z. P. turėtos bylinėjimosi išlaidos 291 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovavimą teisme.

Nagrinėjamoje byloje valstybė patyrė 8,69 Eur. dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, todėl minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovės V. K. (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., 279 str., 307 str.

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

pripažinti, kad tarp Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. I. mirusio 2016 m. liepos 24 d. buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos sukurti bendrąją dalinę nuosavybę.

Pripažinti Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybę į 1/2 nekilnojamojo turto: 1/2 pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato-viralinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 pasato - tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato - daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 pasato-sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 kitų statinių (inžinerinių) - kanalizacijos šulinys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)ir 1/2 žemės sklypo, kurio plotas 0,1500 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Registrų centre įregistruoto V. I. vardu.

Priteisti iš atsakovės V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1777,62 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus, 62 ct) laidojimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 991 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą, 00 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo atsakovės V. K. valstybės naudai 8,69 (aštuonis eurus 69 centai) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.