Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Ž. ir atsakovo R. Ž. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio padidinimo.

Dėl naujų įrodymų

Faktinės bylos aplinkybės

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3 punkte buvo nurodyta, jog vaiko tėvas I. Ž. kas mėnesį mokės po 700,00 Lt periodinėmis išmokomis. Ieškovė byloje prašė padidinti išlaikymą nepilnametei šalių dukrai iki 600,00 Eur, nes padidėjo vaiko poreikiai, pagerėjo atsakovo turtinė padėtis.

Dėl pagrindo keisti išlaikymo dydį

16. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

17. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Dėl šalių apeliacinių skundų argumentų

19. Atsakovas iš esmės apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais, jog nebuvo pagrindo keisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį nepilnametei dukrai. Teismas išlaikymo dydį nuo 203,00 Eur padidino iki 490,00 Eur, neatsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, bylos medžiagą, nevertino iki skundžiamo sprendimo priėmimo mokėtos indeksuoto išlaikymo dydžio (287,00 Eur), kas, apelianto nuomone, ieškovei prisidedant analogiška suma, yra pakankama suma dukros poreikiams patenkinti. Atsakovo teigimu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad vaiko poreikiams patenkinti reikia net 1 120,00 Eur per mėnesį.

Dėl poreikių vertinimo

20. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog po 2007-04-03, kai buvo priteistas išlaikymas vaikui, praėjo beveik 14 metų, tuo metu I. Ž. buvo beveik treji metai, todėl iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Neabejotinai vien dėl vaiko amžiaus išaugo lėšų poreikis jos maistui, aprangai, mokymo ir ugdymo priemonėms, kitiems būtiniems jos poreikiams. Vaiko išlaikymo išlaidos, atsižvelgus į infliaciją, šalies ekonominę situaciją, per 14 metų taip pat padidėjo, nes pasikeitė nacionalinė valiuta, po euro įvedimo žymiai padidėjo maisto, prekių, paslaugų, drabužių, avalynės kainos, todėl priteisto išlaikymo dydis iš atsakovo vaikui po 203,00 Eur per mėnesį šiuo metu gali patenkinti tik minimalius vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad iki skundžiamo sprendimo priėmimo mokėtos indeksuoto išlaikymo dydžio (287,00 Eur), kas, apelianto nuomone, ieškovei prisidedant analogiška suma, yra pakankama suma dukros poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad vien išlaikymo indeksavimas teisės aktų nustatyta tvarka savaime nėra laikoma pakankama priemone, eliminuojančia galimybę siekti išlaikymo padidinimo, atsižvelgiant į pasikeitusius vaiko poreikius ir jo tėvų finansinę situaciją. Vien išlaikymo indeksavimas ne visada gali užtikrinti vaiko padidėjusių poreikių patenkinimą.

21. Plėtodamas nurodytą kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma padidinti išlaikymo dukrai suma didesnė nei minimalioji mėnesinė alga, todėl ieškovė privalo pagrįsti nurodomas dukros išlaidas.

24. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos nurodytas kai kurias išlaidų grupes sujungė į bendrą išlaidų grupę ir vertino bendrai. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali vertindamas išlaidas jas sugrupuoti. Pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir vertina, kad teismas dėl šalių dukros poreikių vertinimo teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.

26. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020 pasisakė, jog, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 70,00 Eur sumą, gaunamą iš valstybės, išskaičiavo iš ieškovės prašomos 1120,00 Eur sumos, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog tokio dydžio sumos minusavimas nėra reikšmingas, palyginus su pirmosios instancijos teismo nustatyta suma vaiko poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija vertina ieškovės argumentus, jog valstybės teikiamos lėšos galėtų būti taupomos ir panaudotos dukros poreikiams ateityje, pavyzdžiui, kai dukrai bus atliekama nosies pertvaros operacija, dukros ortodontiniam gydymui ar kt. nepagrįstais. Pažymėtina, kad periodinių išmokų vaikui paskirtis nėra taupyti lėšas, jos skiriamos tenkinti būtinuosius ir kitus vaiko poreikius kas mėnesį.

28. Pirmosios instancijos teismas pripažino būtina 130,00 Eur sumą sveikatos išlaidoms per mėnesį. Atsakovas savo apeliaciniame skunde ginčija šią sumą, nurodydamas, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad skiepytis nuo erkinio encefalito tikrai nereikia kas mėnesį, o tai vyksta kas 3-5 metus, ir skiepo kaina siekia 20,00 Eur, t.y., 0,55 Eur per mėnesį, jei skaičiuotume, kad skiepas yra 3 metams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vizitas pas ortodontą ar okulistą taip pat nevyksta kas mėnesį, ir vieno vizito kaina tikrai nesiekia 100,00 Eur ar daugiau. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad tokios išlaidos yra realiai patiriamos. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė pateikė į bylą medicininių dokumentų išrašus, suteiktų medicininių paslaugų dukrai išrašus ir kvitus už suteiktas paslaugas. Pateikti įrodymai patvirtina, jog šalių dukra turi sveikatos problemų, dėl kurių neabejotinai yra patiriamos išlaidos, nors tik iš dalies jos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Medicininiai pažymėjimai pagrindžia ieškovės nurodytas aplinkybes dėl dukters sveikatos problemų: vaikas dažnai lankosi pas gydytojus, vartoja vaistus, vaikui yra anemija, kenčia nuo migrenos, konsultuojasi pas psichologą, vaikui yra kreiva nosies pertvara, dėl kurios bus reikalingas operacinis gydymas, turi problemų su regėjimu, problemiški dantys. Nors, kaip mini atsakovas, gali ne kiekvieną mėnesį prireikti odontologo ar okulisto konsultacijų ar gydymo, tačiau pateikti įrodymai patvirtina aplinkybes, kad šalių dukrai gana dažnai reikalingos medikų paslaugos, todėl šalių dukros sveikatos priežiūrai kiekvieną mėnesį skiriamos lėšos gali svyruoti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad 130,00 Eur suma su šalių dukros sveikata susijusioms išlaidoms per mėnesį yra būtina.

29. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą „kitos su jojimu, dukros auginamų gyvūnų priežiūra susijusios išlaidos“ (50,00 Eur) įtraukti kaip vaiko poreikių išlaidas, nes teismas augintinius įvardijo kaip šeimos. Ieškovės teigimu byloje buvo nurodyta, kad šalių dukra labai myli gyvūnus, jiems skiria didelę savo laiko dalį, gyvūnų auginimas namuose dukrai turi ir terapinį poveikį, kuris svarbus vaiko emocinei ir psichologinei būklei, sveikatai. Gyvūnai ieškovės šeimoje atsirado būtent dukros iniciatyva ir ieškovė tokiam dukros norui neprieštaravo, vedina noru maksimaliai užtikrinti visus dukros poreikius, įskaitant emocinius. Dėl to ieškinyje nurodytos išlaidos, susijusios su dukros augintinių priežiūra, išlaikymu, kurių pagrindimui į bylą buvo pateikti įvairūs mokėjimo dokumentai, atsižvelgiant į ieškovės procese pateiktus papildomus paaiškinimus dėl gyvūnų laikymo tikslų, turėjo būti priskirtos vaiko poreikiams. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Iš esmės sutiktina su argumentais, kad vaikas gali tūrėti augintinį ir augintinis gali būti vaiko emocinei ir psichologinei būklei svarbus, tačiau pažymi, kad vaiką auginantis asmuo tūrėtų apgalvoti, kiek ir kokių gyvūnų reikia įsigyti, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai, taip pat įvertinti galimybes jais pasirūpinti. Iš bylos duomenų matyti, kad su atsakovu nebuvo derintas minėtų augintinių įsigijimas, atsakovas nurodo, jog net nežino, kad tokius gyvūnus atsakovė ir jų dukra augina. Taip pat pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės nurodomas aplinkybes, jog minimi gyvūnai yra šalių dukros nuosavybė. Todėl šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės nurodomi augintiniai laikytini šeimos gyvūnais. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, jog nepagrįstai prie vaiko poreikių yra įtrauktos 50,00 Eur išlaidos augintiniams.

30. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad išlaidos „Laisvalaikis, pramogos, šventės“ (25,00 Eur) ir „Poilsis, stovyklos“ (60,00 Eur) teismo buvo sujungtos į bendrą išlaidų grupę, nurodant, kad 85,00 Eur/mėn. suma tokioms išlaidoms šiek tiek užaukštinta ir pagrįsta laikytina 70,00 Eur suma. Ieškovės teigimu teismas niekaip nepagrindė, kodėl ieškovės nurodytą sumą laiko nepagrįsta. Nors pirmosios instancijos teismas tiksliai nenurodė, kodėl ieškovės nurodomą sumą vertina iš dalies nepagrįsta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytai sumai. Pažymėtina, kad ieškovės pateikti duomenys apie stovyklas neįrodo, kad šalių dukra minėtose stovyklose dalyvavo ar ketina dalyvauti. Laisvalaikis, pramogos, šventės taip pat yra kintantis reiškinys, todėl kiekvieną mėnesį vienodos sumos šiems poreikiams tenkinti nustatyti nėra galimybės. Atsakovas taip pat neginčija, kad vaikui reikalingas socialinis gyvenimas, tačiau teigia, kad pramogos turi būti protingos ir realios, atsižvelgiant ne tik į vaiko norus, bet ir į tėvų turtinę padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista bendra 70,00 Eur suma laisvalaikiui, pramogoms, šventėms, poilsiui, stovykloms yra protinga, todėl dėl šios sumos atmeta šalių apeliacinių skundų argumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių dukra yra 17 m. paauglė, todėl 70,00 Eur suma laisvalaikiui yra ne per didelė.

31. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog išlaidos aprangai, avalynei, mokyklai, patirtos per vienerius metus, jas padalijus iš mėnesių skaičiaus, yra apie 60,00 Eur per mėnesį ir laikytinos pagrįstomis. Ieškovė pažymi, jog prašė „Rūbai, avalynė“ (60,00 Eur) ir „Mokyklinė apranga, mokymosi prekės ir priemonės“ (35,00 Eur). Ieškovės teigimu, teismų praktikoje 50-80 Eur/mėn. suma avalynei, aprangai yra laikoma protingu, ne per dideliu dydžiu, todėl teismas turėjo vadovautis ne tik bylos medžiaga, bet ir atitinkama teismų praktika. Atsakovas taip pat nesutinka su priteista 60,00 Eur suma aprangai, avalynei, mokyklai, teigdamas, kad tokia suma yra per didelė. Atsakovo teigimu, nelogiškai atrodo ieškovės prašoma priteisti 35,00 Eur mėnesiui suma „mokyklinei aprangai, mokymosi prekėms ir priemonėms“. Iš tokio reikalavimo susidaro įspūdis, kad vaikas į mokyklą eina su kitais rūbais ar avalyne, kuri neįeina į prašomą 60,00 Eur sumą „rūbams ir avalynei“. Taip pat teigia, kad įrodymų apie kitas perkamas mokslo priemones, kurioms išleidžiama net 35,00 Eur mėnesiui, ieškovė nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė į bylą pateikė įrodymus apie išlaidas šalių dukros aprangai, avalynei, mokyklinėms prekėms, mokykliniams rūbams. Pvz. mokyklinis švarkas 58,00 Eur, 30,00 Eur mokyklinis megztukas. Teisėjų kolegijos vertinimu natūralu yra įsigyti dvi mokyklines aprangas, kad būtų galima pasikeisti, skalbti ir pan. Taip pat negalima paneigti aplinkybių, kad kiekvienais metais aprangą gali tekti keisti ( dėl nusidėvėjimo, išaugus). Nesutiktina su atsakovu, kad kuprinė būtinai turėtų būti ne vieniems metams ar kad įvairūs mokymosi reikmenys (pieštukai, parkeriai, flomasteriai, sąsiuviniai ir pan.) nekeičiami kas mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu akivaizdu, jog kiekvieną mėnesį atsiranda poreikis papildyti kokių nors kanceliarinių prekių mokyklai. Sąsiuviniai paprastai perkami pagal poreikį per visus mokslo metus, taip pat pieštukai ir pan. Prekės kiekvieną mėnesį neturi būti vienodos, tačiau išlaidos mokyklinėms prekėms yra patiriamos kas mėnesį. Taip pat į bylą pateiktas įrodymas apie 25,78 Eur mokestį už daiktų saugojimo spintos skyrelio nuomą mokykloje. Taigi, apie patiriamas išlaidas mokyklinėms prekėms atsakovė įrodymus teismui teikė. Tačiau nesutiktina su ieškove, kad 60,00 Eur per mėnesį aprangai, avalynei, mokyklai yra nagrinėjamu atveju nepakankama suma. Teisėjų kolegijos vertinimu bendra 60,00 Eur per mėnesį suma aprangai, avalynei, mokyklai yra protinga ir ne per maža.

32. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išlaidų grupes „Transporto paslaugos“ (90,00 Eur), „Jojimo mokykla“ (50,00 Eur) ir dalį išlaidų iš grupės „Kitos su jojimu, dukros auginamų gyvūnų priežiūra susijusios išlaidos“ (50,00 Eur) taip pat vertino subendrintai ir laikė, kad tam pakanka 100,00 Eur/mėn., su kuo ieškovė negali sutikti. Ieškovės nuomone, teismo nurodyta 100,00 Eur/mėn. suma visiems šiems poreikiams yra aiškiai per maža, nustatyta neįvertinus visos byloje esančios medžiagos ir aplinkybių. Ieškovės teigimu, jojimo mokykla mėnesiui kainuoja 50,00 Eur. Mėnesinis autobuso bilietas mieste kainuoja 12-14,00 Eur. Nuvykti į Kurtuvėnus kainuoja mažiausiai 2,00 Eur į vieną pusę, t. y. 4,00 Eur vienam kartui, o šalys patvirtino, kad į žirgyną dukra vyksta po 2-3 kartus per savaitę, taigi tam taip pat susidaro bent 40-50,00 Eur suma. Ne karantino laiku išlaidų transportui susidaro ir mokant už ekskursijas ir pan. Atsakovas taip pat su tokia suma nesutinka ir mano, kad ji yra per didelė.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio 3 dalis numato, kad teisę įsigyti vienkartinį važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietą su 50 procentų nuolaida, o terminuotą vardinį važiavimo bilietą su 80 procentų nuolaida turi mokiniai, kurie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas. UAB „Busturas“ skelbia viešojo transporto bilietų kainas (https://www.busturas.lt/lt/autobusu-bilietai/miesto-vaziavimo-bilietu-kainos), internetiniame puslapyje nurodyta, kad vieno kalendorinio mėnesio bilieto, galiojančio visomis dienomis kaina moksleiviams yra 5,60 Eur (perkant internetu - 5,50 Eur), kaina galiojanti tik darbo dienomis – 4,90 Eur (perkant internetu – 4,80 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su atsakovu, kad ieškovė nurodo neteisingas patiriamas išlaidas šalių dukros mėnesiniam autobuso bilietui mieste. Iš pateiktų Busturo kvitų matyti, kad bilietas į Kurtuvėnus kainuoja 1,66 Eur į vieną pusę.

35. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai išlaidų grupes „Transporto paslaugos“, „Jojimo mokykla“, dalį išlaidų iš grupės „Kitos su jojimu, dukros auginamų gyvūnų priežiūra susijusios išlaidos“ įvertino bendrai ir nusprendė, kad šioms išlaidoms pakanka 100,00 Eur/mėn. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma yra pagrįsta ir teisinga.

36. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad nepagrįstai nurodyta 200,00 Eur suma buto nuomai ir komunalinėms paslaugoms, nors ieškovė iki šiol dar jokio buto nenuomoja ir tokių išlaidų nepatiria. Į bylą yra pateikta 2019-09-18 Bendrabučio patalpų nuomos sutartis Nr. D-149-(1.15), iš kurios matyti, kad ieškovė nuomojasi bendrabučio tipo butą, Dubijos gatvėje, Šiauliai. Sutartyje nurodyta, kad nuomininkas moka šildymo laikotarpiu po 83,36 Eur kas mėnesį, ne šildymo laikotarpiu – 70,40 Eur kas mėnesį. Spalio-balandžio mėnesiais moka 76,88 Eur. Nuomos sutarties terminas nuo 2019-09-01 iki 2024-09-14. Taip pat pažymėtina, kad minėta 200,00 Eur suma ieškovės buvo priskirta prie „Būsto nuoma ir komunalinės paslaugos, įskaitant telefono ryšio ir interneto paslaugas“. Atsižvelgus į mokamą nuomos mokestį, į tai, kad nepilnametei paauglei būtinas ir telefonas, ir internetas (visų pirma nuotoliniam mokymui, jei toks būtų), teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas laikė šioms išlaidoms skirtą sumą 200 Eur pagrįstomis.

Dėl šalių turtinės padėties vertinimo

37. Abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką, prie išlaikymo prisidėti proporcingai pagal savo turtinę padėtį (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinėje jurisprudencijoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

38. Teismų praktikoje nurodoma, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, taip pat neplanuotų papildomų išlaidų našta, į ką taip pat atsižvelgtina sprendžiant dėl kiekvienam iš tėvų tenkančios vaiko poreikiams reikalingų išlaidų sumos paskirstymo bei priteistino išlaikymo dydžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

39. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, jog įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis nepakito, o atsakovo pagerėjo. Nepaisant to, teismas sprendė, kad kiekvienam tėvui tenka pareiga teikti išlaikymą po 490,00 Eur. Kitaip tariant, teismas šalis laikė finansiškai lygiavertėmis ir galinčiomis vienodomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovės teigimu teismas, nors ir matydamas aiškią šalių finansinės padėties disproporciją, į šią reikšmingą aplinkybę neatsižvelgė, dėl ko nepritaikė teisės normos, kuri turėjo būti taikoma nagrinėjamoje situacijoje, t. y. CK 3.192 str. 3 d., pagal kurią tėvas prie vaiko išlaikymo proporcingai turėtų prisidėti didesne suma, nei ieškovė.

40. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys kitų išlaikytinių neturi, sveikatos problemų taip pat neturi. Ieškovės pajamos yra nuo 540,00 Eur iki 800,00 Eur per mėnesį. Ieškovės vardu nuosavybės teise yra registruota nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis. Bute gyvena jos tėvas. Ieškovė su dukra gyvena nuomojamame bendrabučio tipo kambaryje, mokėdamos nuomos mokestį. Ieškovės vardu Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovo vardu nuosavybės teise 2020-06-18 buvo registruoti 34 nekilnojamojo turto objektai – žemės sklypai ir žemės sklypai su statiniais, o 2021-01-12 duomenimis – 24 nekilnojamojo turto objektai. Atsakovas teigia, kad teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad 2020-06-18 atsakovas turėjo 33 nekilnojamuosius objektus, o 2021-01-12 duomenimis - 24 nekilnojamojo turto objektus, nes tai nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje yra VĮ Registrų centro išrašas apie atsakovo nekilnojamąjį turtą, kuriame nurodyta, kad atsakovas nuosavybės teise turėjo 34 nekilnojamojo turto objektus – tai žemės sklypai ir žemės sklypai su statiniais. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, jog visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir CK 4.262 straipsnyje. Nurodyti duomenys nėra nuginčyti, atsakovas kitų įrodymų, įrodančių, kad minėti duomenys neteisingi, nepateikė, todėl nėra pagrindo jų nevertinti.

41. Atsakovo vardu nuo 2018 m. gruodžio mėnesio įregistruota transporto priemonė Toyota Land Cruiser, o nuo 2020-12-10 jis yra automobilio LEXUS valdytojas, dėl kurio nurodė, jog kas mėnesį moka po 300,00 Eur įmoką bankui. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog jo mėnesio pajamos yra 700,00 Eur atlyginimas ir 600,00 Eur iš nuomos gaunamos pajamos. Bylos duomenys patvirtina, kad jis yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas. 2008 m. po statybos jo vardu įregistruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš Sodros duomenų matyti, kad ieškovės pajamos buvo tokios: 2005 m. suteiktos vaiko priežiūros atostogos, 2007 m. jos pajamos už tris mėnesius, neatskaičius mokesčių buvo 3223,68 Lt, 2008 m. už tris mėnesius 4696,32 Lt., 2009 m. - 11064,85 Lt, neatskaičius mokesčių, 2009 m. už tris mėnesius 12161,62 Lt, 2010 m. už vieną mėnesį 2122,6 Lt, po euro įvedimo (duomenys neskelbtini) jai priskaičiuotas 1024,64 Eur atlyginimas, neatskaičius mokesčių, 2016 m. - 506,23 Eur, 2017 m. 683,94 Eur draudžiamosios pajamos, 2018 m. - 115,28 Eur, 2019 m. - 1391,07 Eur, 2020 m. – 1873,32 Eur. Atsakovo pajamos buvo tokios: nuo 2007 m. jos siekė 2100 Lt, neatskaičius mokesčių, dirbo ir R. Ž. įmonėje, pajamos 800 Lt, 2015 m. jo pajamos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas ir akcininkas jis yra, buvo 37,5 Eur, 2016 m. – 43,75 Eur, 2019 m. – 47,50 Eur, 2017 m. pradėjo verstis individualia veikla, todėl jo draudžiamosios pajamos 380 Eur, 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini),“ pajamos - 1620 Eur. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių pajamos buvo nestabilios, kintančios.

42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad vertinant atsakovo nekilnojamojo turto sąrašo sumažėjimą, galima spręsti, jog už turto perleidimą taip pat atsakovas gavo lėšų. Atsakovas nurodo, kad iš tokių teismo motyvų galima daryti išvadą, jog jis vos per pusmetį pardavė netgi 9 nekilnojamojo turto objektus, tačiau 2020 metais įvyko tik 1 turto pirkimo - pardavimo sandoris. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir nenurodė tiksliai, kiek nekilnojamojo turto sandorių atsakovas galėjo sudaryti bei kokias iš jų pajamas gauti, tik padarė išvadą, kad galima spręsti, jog už turto perleidimą atsakovas gavo pajamų, ką atsakovas ir pats patvirtina savo apeliaciniame skunde.

43. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų ir kas mėnesį moka bankui įmokas už automobilį - po 300,00 Eur. Šios išlaidos negali būti laikomos nepagrįstomis ar prabangos išlaidomis, nes automobilis - atsakovo darbo priemonė ir būtinybė, o dažnai važinėjant, jis turi būti saugus ir patogus. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas laikosi pozicijos, jog aplinkybė, kad asmuo prisiima prievolių pagal kredito ar kitą sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti. Todėl atsakovo mokamas kreditas už automobilį reiškia asmens turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikui mažinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Įvertinusi aptartas aplinkybes, bylos įrodymų visumą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju atsakovo turtinė padėtis buvo ir yra geresnė.

44. Atsakovas taip pat nurodo, kad nepilnametė šalių dukra net apie 5 mėnesius gyveno su atsakovu. Tą laikotarpį atsakovas vaiką pats visiškai išlaikė: pirko maistą, drabužius, higienos priemones, įvairias mokslo priemones, vežiojo į būrelius, apmokėjo sąskaitas ir pan., tuo tarpu ieškovė neteikė vaikui išlaikymo. Atsakovas taip pat nurodo, kad nėra nuginčytas ir tas faktas, jog vaikas daug laiko praleidžia ir su tėvu, dėl to atsakovas taip pat patiria papildomų išlaidų: maistui, pramogoms ir pan., ir dėl to iš jo priteistina suma turėtų būti mažintina. Teisėjų kolegija pažymi, jog jei šalių dukra ir praleidžia daug laiko su atsakovu, ši aplinkybė neįrodo, kad vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas. Šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis (maistas, apranga, būstas ir pan.). Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas, sveikata ir pan.), todėl preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iš atsakovo priteistiną sumą mažinti todėl, kad dukrai būnant pas atsakovą jis patiria su vaiko poreikiais susijusių išlaidų.

45. Kaip jau minėta, ieškovė teigia, kad teismas, nors ir matydamas aiškią šalių finansinės padėties disproporciją, į šią reikšmingą aplinkybę neatsižvelgė. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės ieškiniu nurodoma išlaikymo suma vaikui – 1120,00 Eur, iš atsakovo ieškovė prašė priteisti 600,00 Eur, tai reiškia, kad ieškovė pati sutiko prisidėti prie dukros išlaikymo 520,00 Eur suma, kuri yra beveik lygiavertė iš atsakovo prašomai priteisti sumai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog šalių dukrai per mėnesį reikalinga suma yra 980,00 Eur, pagrįstai nustatė, kad kiekvienam tėvui tenka pareiga teikti išlaikymą po 490,00 Eur.

Dėl padidinto išlaikymo priteisimo momento ir termino

46. Ieškovė ieškiniu prašė teismo didesnį išlaikymą vaikui priteisti nuo 2018-01-11. Teismas sprendė, kad niekas netrukdė (jei jau tuo metu buvo pagrindas) ieškovei kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo anksčiau, tačiau tokia teisė nebuvo įgyvendinta, todėl padidintą išlaikymą vaikui priteisė nuo ieškinio teisme padavimo dienos – 2020-11-12 – iki dukters pilnametystės. Ieškovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir mano, kad didesnis išlaikymas vaikui turėjo būti priteistas nuo 2018-01-11. Ieškovė teigia, kad faktiškai išlaidos vaiko poreikiams išaugo net ir anksčiau nei 2018-01-11. Ieškovė šią datą kaip momentą, nuo kurio priteistinas didesnis išlaikymas dukrai, nurodė dėl to, kad tada ieškovė su dukra buvo priverstos išsikraustyti ir faktiškai išsikraustė iš atsakovui tuo metu priklausiusio buto (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno daugiau kaip 10 metų, todėl reikšmingai išaugo analogiškam būstui reikalingų lėšų poreikis. Be to, kaip paaiškinta bylos nagrinėjimo eigoje ir matyti iš byloje esančių dokumentų, panašiu laiku dukra pradėjo lankyti žirgyną, kas sudaro reikšmingą išlaidų dalį, taip pat padaugėjo įvairių sveikatos problemų ir pan. Ieškovė nurodo, kad klausimą dėl išlaikymo padidinimo ieškovė ne kartą kėlė dar iki kreipimosi į teismą, tačiau su atsakovu to geranoriškai nepavyko išspręsti. Nurodo, kad 2018 m. liepos-rugpjūčio mėn. ieškovė, po išmetimo iš atsakovo buto, iš naujo sukūrusi namus sau ir dukrai, ryžosi pirmąkart oficialiai iškelti klausimą dėl išlaikymo vaikui padidinimo, tačiau registruotais laiškais siunčiamų pretenzijų R. Ž. įteikti nepavyko, nors galimai jam apie laiškus tapo žinoma, nes tuo metu jis vėl pradėjo mokėti priteistą išlaikymą.

47. Atsakovas taip pat ginčija šią teismo sprendimo dalį, nurodydamas, jog nesuprantamas teismo sprendimas dalyje dėl padidinto išlaikymo priteisimo momento, nurodant, kad išlaikymas priteisiamas ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o nuo ieškinio pateikimo dienos 2020-11-12. Pažymi, kad padidinta išlaikymo suma priteisiama atgaline data, t. y. net už 5 mėnesius, nors per juos visus ir iki šiol tokia išlaikymo suma nebuvo ir nėra reikalinga. Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu teismo didesnį išlaikymą vaikui priteisti nuo 2018-01-11 ir teigia, kad atsakovas priteistą išlaikymą mokėjo, be to, papildomai vaikui pirko įvairius daiktus, vežiojo į būrelius ir apmokėjo sąskaitas (pavyzdžiui, pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas 2018-05-18 pirko akinius, neneigė, kad vežiojo į būrelius). Atsakovo teigimu ieškovė neįrodė, kad nuo 2018-01-11 dienos, kada prašoma priteisti padidinta išlaikymo suma, tokios išlaidos vaikui (1120,00 Eur per mėnesį) apskritai buvo reikalingos.

48. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad tol, kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013.

49. Tačiau kitoks teismo sprendimu pakeičiamos išlaikymo prievolės pradžios momentas nustatomas tais atvejais, kai ji padidinama. Kadangi išlaikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas, tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius, didesnis išlaikymas turėtų būti priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamą vaiko interesų užtikrinimą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pripažindamas pagrįstu ieškinį dėl išlaikymo vaikui padidinimo, teismas kartu pripažįsta ir tai, jog ieškinio dėl išlaikymo vaikui padidinimo pareiškimo metu jau egzistavo teisės požiūriu (CK 3.192, 3.201 straipsniai) reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikas turėjo teisę gauti didesnį negu jam buvo priteistas išlaikymą, tačiau jo negavo. Vadinasi, pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis), ir tokia diena šiuo atveju laikytina ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo, bet ne teismo sprendimo dėl tokio ieškinio patenkinimo įsiteisėjimo diena (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju padidintas išlaikymas turėjo būti priteistas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, atmestini kaip nepagrįsti.

50. Pagal kasacinio teismo praktiką, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

51. Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą pateikė tris rašytas pretenzijas atsakovui dėl išlaikymo vaikui padidinimo (2018-07-23, 2018-08-09 ir 2019-02-01), kurias, pasak ieškovės, atsakovui siuntė registruotais laiškais, tačiau pati ieškovė pripažįsta, kad registruotais laiškais siunčiamų pretenzijų R. Ž. įteikti nepavyko. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės daryti išvadą, kad ieškovė informavo atsakovą dėl išlaikymo dydžio dukrai padidinimo, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo didesnį išlaikymą vaikui priteisti nuo 2018-01-11. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju padidintą išlaikymą iš atsakovo priteisė nuo ieškinio teisme padavimo dienos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju padidintas išlaikymas turėjo būti priteistas nuo 2018-01-11, atmestini kaip nepagrįsti.

52. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinių skundų argumentus. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

53. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Apeliaciniai skundai netenkinami, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, jiems už apeliacinius skundus neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai procesą apeliacinėje instancijoje pralaimi abi šalys, kiekviena iš jų neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su savo apeliacinio skundo padavimu, atlyginimą. Tuo tarpu kiekviena iš jų turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu dėl atsiliepimo į priešingos šalies apeliacinį skundą rengimo, atlyginimą. Jeigu apeliacinis skundas, į kurį teiktas priešingos šalies atsiliepimas, buvo atmestas, tai atsiliepimo rengimo išlaidos turi būti atlygintos, kadangi jį rengusi šalis apeliaciniame procese šio proceso (t. y. pradėto pagal priešingos šalies apeliacinį skundą) požiūriu bei šio apeliacinio skundo atžvilgiu yra laimėjusi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-695/2016).

56. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą patyrė 380,00 Eur išlaidas. Atsakovas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 320,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovės ir atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. Ž. iš atsakovo R. Ž. 380,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti atsakovui R. Ž. iš ieškovės L. Ž. 320,00 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.