Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-06-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1059-459/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-12-18Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-14Klaipėdos apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2014-06-04Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-04
Bylos Nr.
2S-1059-459/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07837-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Pareiškėjas
V. N.
Ieškovas
T. Č.
Atsakovas
V. N.
Pranešėja R. A. C. byla Nr. 2S-1059-459/2014Teisėjas E. Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-07837-2013-2)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 122.2; 122.4.; 124.2.9; 124.3.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. Č. ieškinį atsakovui V. N. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-9714-323/2013 pagal ieškovo T. Č. ieškinį atsakovui V. N. dėl skolos priteisimo ir 2013-12-18 priimtas sprendimas, kuriuo iš atsakovo V. N. ieškovui T. Č. priteista 21087,79 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo 21087,79 Lt sumos nuo 2013-03-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2532,63 Lt bylinėjimosi išlaidos.

2014-03-19 teisme gautas pareiškėjo (atsakovo) V. N. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-9714-323/2013 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimdamas sprendimą padarė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo klaidų, kurios lėmė, kad byloje buvo priimtas neteisėtas ir neteisingas sprendimas. Teismas neteisingai, nesant jokių įrodymų, kvalifikavo tarp šalių kilusį ginčą kaip iš paskolos teisinių santykių kilusį ginčą, aiškiai neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, t.y. padarė CPK 263 straipsnio ir 178 straipsnio taikymo pažeidimus. Tarp šalių nebuvo jokių paskolinių teisinių santykių. Ieškovas samdė atsakovą statybos rangos darbams ieškovo atstovaujamiems užsakovams Danijoje atlikti. Rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau žodžiu buvo susitarta, kad už atsakovo ir jo brigados darbus ieškovas atsiskaitys, taip pat aprūpins atsakovą ir jo brigadą kai kuriomis darbo priemonėmis ir gyvenamu plotu Danijoje. Vekseliu buvo užtikrintas galimų ieškovo nuostolių atlyginimas. Ieškovas jokių nuostolių nepatyrė, priešingai, pateikdamas pasirašyti vekselį ieškovas nuslėpė nuo atsakovo aplinkybę, kad nebuvo atsiskaitęs už pareiškėjo (atsakovo) gyvenamąjį plotą su patalpų savininku. Paaiškėjus šiai aplinkybei, atsakovas pats tiesiogiai su juo atsiskaitė. Dėl to, kad teismas, nesant jokių įrodymų, padarė išvadą apie tai, jog tarp šalių kilo ginčas iš paskolos teisinių santykių, byloje nebuvo nustatytos ir ištirtos ginčui teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės. Teismas nepagrįstai atleido ieškovą nuo pareigos įrodyti jo reikalavimo atsiradimo teisinį ir faktinį pagrindą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-14 nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino. Nurodė, jog atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimdamas 2013-12-18 sprendimą padarė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo klaidų, kurios lėmė, kad byloje buvo priimtas neteisėtas ir neteisingas sprendimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Šiuo atveju teismas sprendimą priėmė atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, remdamasis byloje esančiais įrodymais, įvertinęs juos pagal vidinį įsitikimą. Vien tai, jog atsakovas nesutinka su įrodymų vertinimu, neatitinka aiškiai teisės taikymo klaidai taikomų kriterijų ir negali būti pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-9714-323/2013 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas iš ieškovo nuomojosi butą Danijoje, kaip garantija, jog atsakovas nuomosis butą, buvo pasirašytas vekselis, tačiau jokie pinigai atsakovui perduoti nebuvo. Taigi nurodytos aplinkybės buvo teismo įvertintos priimant sprendimą. Atsakovo prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytos aplinkybės apie tai, kad ieškovas samdė atsakovą statybos rangos darbams ieškovo atstovaujamiems užsakovams Danijoje atlikti, egzistavo ir buvo žinomos atsakovui nagrinėjant civilinę bylą teisme ir priimant sprendimą, tačiau atsakovas apie jas teismui nenurodė. Atsakovas byloje buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko advokato, atsakovui buvo suteikta teisė nurodyti nesutikimo su ieškiniu motyvus, teikti įrodymus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-14 nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Nurodo, jog byloje nebuvo jokių įrodymų aplinkybei apie paskolos teisinius santykius nustatyti, o teismas vis tiek juos konstatavo, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismas nepadarė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų klaidos. Be to, teismas preziumavo paskolos santykius, nors paskolos teisinių santykių prezumpcija įstatyme nenumatyta. Teismo sprendime buvo nuoroda į Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kurioje suformuluota taisyklė, jog būtina nustatinėti tarp šalių esantį teisinį santykį, kurio pagrindu atsirado skolinis įsipareigojimas, tačiau teismas šia Apeliacinio teismo nutartimi nesivadovavo, nes, kaip minėta, preziumavo paskolos teisinius santykius.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog pareiškime dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas teismui nurodo naujas papildomas aplinkybes, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pareiškėjas anksčiau nebuvo nurodęs nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu. Nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas anksčiau negalėjo nurodyti teismui šių aplinkybių. Pareiškėjo argumentai nepatvirtina, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu padaryta aiški ir esminė teisės taikymo klaida.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-9714-323/2013 pagal ieškovo T. Č. ieškinį atsakovui V. N. dėl skolos priteisimo ir 2013-12-18 priimtas sprendimas, kuriuo iš atsakovo V. N. ieškovui T. Č. priteista 21087,79 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo 21087,79 Lt sumos nuo 2013-03-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2532,63 Lt bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas V. N. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą byloje, motyvuodamas tuo, jog teismo sprendime buvo padaryta įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo klaidų, kurios lėmė, kad byloje buvo priimtas neteisėtas ir neteisingas sprendimas.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, jog teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008). Atsakovas savo prašymą grindžia būtent šiuo proceso atnaujinimo pagrindu. Atsakovo nuomone, teismas, nesant jokių įrodymų, nepagrįstai preziumavo tarp šalių susiklosčius paskolos teisinius santykius, todėl neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Atsiliepime į ieškovo ieškinį atsakovas ginčijo paskolos santykių faktą. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovo atstovė parodė, jog atsakovas dirbo Danijoje, susipažino su ieškovu, nuomojosi iš jo butą, vekselis buvo pasirašytas kaip garantija, jog atsakovas nuomosis butą. Teismas nurodytas aplinkybes vertino (sprendime yra nuorodos į atsakovo atsiliepimą bei teismo posėdžio metu atsakovo atstovo išsakytus teiginius), tačiau padarė išvadą, jog įrodymų pakankamumo prasme atsakovo paaiškinimai nėra pakankami įrodymai paskolos sutartyje nurodytos sumos negavimo faktui įrodyti. Taigi teismas iš esmės padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ginčo šalis siejo kitokie nei paskolos teisiniai santykiai. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių kodekso nustatyta tvarka įrodinėti nereikia. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigė, jog paskolino atsakovui pinigus, ką įrodinėjo vekseliu, atsakovas šią aplinkybę neigė, teigdamas, jog jokių pinigų negavo, o vekselis buvo išrašytas kaip garantija, jog atsakovas iš ieškovo nuomosis butą. Teismas šalių pateiktus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių ištyrimu ir pagal įstatymo nuostatas paskirstydamas šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Tai, kad atsakovas nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo atnaujinti proceso. Be to, pareiškėjas teismui nurodo naujas aplinkybes: jog ieškovas samdė atsakovą statybos rangos darbams ieškovo atstovaujamiems užsakovams Danijoje atlikti, žodžiu buvo susitarta, kad už atsakovo ir jo brigados darbus ieškovas atsiskaitys, taip pat aprūpins atsakovą ir jo brigadą kai kuriomis darbo priemonėmis ir gyvenamu plotu Danijoje; vekseliu buvo užtikrintas galimų ieškovo nuostolių atlyginimas, tačiau ieškovas jokių nuostolių nepatyrė, priešingai, pateikdamas pasirašyti vekselį ieškovas nuslėpė nuo atsakovo aplinkybę, kad nebuvo atsiskaitęs už pareiškėjo (atsakovo) gyvenamąjį plotą su patalpų savininku; atsakovas pats tiesiogiai atsiskaitė su savininku. Šios aplinkybės atsakovui buvo žinomos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau atsakovas teismui apie tai nenurodė, nors byloje buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, atsakovui buvo suteikta teisė nurodyti nesutikimo su ieškiniu motyvus, teikti įrodymus, skųsti sprendimą apeliacine tvarka, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo.

Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismo sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovas, turėdamas galimybę ginti savo poziciją teikdamas įrodymus bei skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, neišnaudojo visų procesinių galimybių, be to, prašydamas atnaujinti procesą, neįrodė teismą padarius esminę teisės normos taikymo klaidą, kas lėmė neteisingo sprendimo byloje priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo atnaujinti procesą.

Įvertinus ankščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovas pateikė prašymą priteisti 600 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, bei pateikė įrodymus pagrindžiančius patirtų išlaidų dydį (b.l. 92-93). Kadangi atsakovo atskirasis skundas atmestinas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina advokato teisinės pagalbos išlaidų. Tačiau priteistina suma mažintina iki maksimalios rekomenduotinos sumos, mokėtinos už advokato teisines paslaugas rengiant atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (Rekomendacijų dėl civilinėse byloje priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 punktas) (CPK 98 str.) Atsižvelgiant į aptartą ieškovui priteistina 500 Lt suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėja Raimonda Andrulienė