Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (atsakovo) V. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. Č. ieškinį atsakovui V. N. dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-9714-323/2013 pagal ieškovo T. Č. ieškinį atsakovui V. N. dėl skolos priteisimo ir 2013-12-18 priimtas sprendimas, kuriuo iš atsakovo V. N. ieškovui T. Č. priteista 21087,79 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo 21087,79 Lt sumos nuo 2013-03-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2532,63 Lt bylinėjimosi išlaidos.

2014-03-19 teisme gautas pareiškėjo (atsakovo) V. N. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-9714-323/2013 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti. Prašymo pagrindu nurodo aplinkybes, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimdamas sprendimą padarė eilę įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo klaidų, kurios nulėmė, kad byloje buvo priimtas neteisėtas ir neteisingas sprendimas. Teismas neteisingai, nesant jokių įrodymų, kvalifikavo tarp šalių kilusį ginčą kaip iš paskolos teisinių santykių kilusį ginčą, aiškiai neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, t.y. padarė CPK 263 straipsnio ir 178 straipsnio taikymo pažeidimus. Tarp šalių nebuvo jokių paskolinių teisinių santykių. Ieškovas samdė atsakovą statybos rangos darbams ieškovo atstovaujamiems užsakovams Danijoje atlikti. Rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau žodžiu buvo susitarta, kad už atsakovo ir jo brigados darbus ieškovas atsiskaitys, taip pat aprūpins atsakovą ir jo brigadą kai kuriomis darbo priemonėmis ir gyvenamu plotu Danijoje. Vekseliu buvo užtikrintas galimų ieškovo nuostolių atlyginimas. Ieškovas jokių nuostolių nepatyrė, priešingai, pateikdamas pasirašyti vekselį ieškovas nuslėpė nuo atsakovo aplinkybę, kad nebuvo atsiskaitęs už pareiškėjo (atsakovo) gyvenamąjį plotą su patalpų savininku, išaiškėjus šiai aplinkybei, atsakovas pats tiesiogiai su juo atsiskaitė. Dėl to, kad teismas padarė išvadą apie tai, kad tarp šalių kilo ginčas iš paskolos teisinių santykių be įrodymų, byloje nebuvo nustatytos ir ištirtos ginčui teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės ir faktai. Teismas nepagrįstai byloje atsižvelgė į vekselio specifiškumą ir atleido ieškovą nuo pareigos įrodyti jo reikalavimo atsiradimo teisinį ir faktinį pagrindą. Pažymėjo, jog įstatymo nustatyto termino prašymui atnaujinti procesą paduoti nepraleido, kadangi terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, kuriame buvo padaryta klaida, priėmimo dienos, t.y. 2013-12-18.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė, atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas. Pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą.

Teismas gali nutartimi atnaujinti procesą tik nustatęs, jog yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintais pagrindais (CPK 368 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnis).

Proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėjas (atsakovas) V. N. nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad, įstatyme neįvardijus, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka laikytina vertinamąja, jos turinį konkrečiu atveju turi atskleisti prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Kartu pažymėta, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje 3K-3-546/2010).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2013-12-18 civilinėje byloje Nr. 2-9714-323/2013 priimtas sprendimas, kuriuo iš atsakovo V. N. ieškovui T. Č. priteista 21087,79 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 21087,79 Lt sumos nuo 2013-03-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2532,63 Lt bylinėjimosi išlaidos. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tais atvejais, kai praleidžiamas įstatymo nustatytas paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminas, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-514/2009; kt.), t.y. įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatytų terminų praleidimas neatima iš vekselio turėtojo galimybės išieškoti skolą iš vekselį išdavusio asmens ginčo teisenos tvarka. Sprendime teismas konstatavo, kad šalių ginčas kyla iš paskolos teisinių santykių. Kadangi paskolos sutartis yra realinė, bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino, tačiau atsižvelgiant į vekselio specifiškumą ir jo turėtojo sąžiningumo prezumpciją, kadangi vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, jog šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių, nagrinėjamu atveju būtent atsakovas privalo įrodyti, kad jis ginčo pinigų sumos negavo, ar gavo mažesnę, ar kad paskolą grąžino. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą bei į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad negavo 2012-12-03 vekselyje nurodytos sumos, paties ginčo vekselio nenuginčijo, nepaneigė sąžiningo vekselio turėtojo prezumpcijos (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis), teismas padarė išvadą, jog ieškovas įgijo teisę reikalauti grąžinti skolą, o atsakovas įsipareigojo vekselyje nurodytą sumą grąžinti ieškovui.

Atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimdamas 2013-12-18 sprendimą padarė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo klaidų, kurios nulėmė, kad byloje buvo priimtas neteisėtas ir neteisingas sprendimas.

CPK 263 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ne tik teisė, bet ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Bendrosios įrodinėjimo paskirstymo taisyklės suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tačiau kai kuriose civilinėse bylose materialiosios teisės normos nustato kitokį įrodinėjimo pareigų paskirstymą. Jose nurodoma, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarką negu CPK normos, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Šiuo atveju, teismas 2013-12-18 priėmė sprendimą, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, remdamasis byloje esančiais įrodymais, įvertinęs juos pagal vidinį įsitikimą. Vien tai, jog atsakovas nesutinka su įrodymų vertinimu neatitinka aiškiai taisės taikymo klaidai taikomų kriterijų ir negali būti pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su tuo, kad teismas tarp šalių kilusį ginčą kvalifikavo kaip iš paskolos teisinių santykių kilusį ginčą. Nurodo, jog tarp šalių nebuvo jokių paskolinių teisinių santykių, ieškovas samdė atsakovą statybos rangos darbams ieškovo atstovaujamiems užsakovams Danijoje atlikti, rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau žodžiu buvo susitarta, kad už atsakovo ir jo brigados darbus ieškovas atsiskaitys, taip pat aprūpins atsakovą ir jo brigadą kai kuriomis darbo priemonėmis ir gyvenamu plotu Danijoje, tikslu užtikrinti apgyvendinimo išlaidų kompensavimą ieškovas pateikė atsakovui pasirašyti ginčo vekselį, tačiau jokie pinigai atsakovui nebuvo perduoti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-9714-323/2013 teismo posėdžio metu atsakovo atstovo buvo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas nuomojosi iš ieškovo butą Danijoje, kaip garantija, jog atsakovas nuomosis butą, buvo pasirašytas vekselis, tačiau jokie pinigai atsakovui perduoti nebuvo. Tai gi, nurodytos aplinkybės buvo teismo įvertintos priimant sprendimą. Atsakovo prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytos aplinkybės apie tai, kad ieškovas samdė atsakovą statybos rangos darbams ieškovo atstovaujamiems užsakovams Danijoje atlikti, egzistavo ir buvo žinomos atsakovui nagrinėjant civilinę bylą teisme ir priimant sprendimą, tačiau atsakovas apie jas teismui nenurodė. Atsakovas byloje buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko advokato, atsakovui buvo suteikta teisė nurodyti nesutikimo su ieškiniu motyvus, teikti įrodymus.

Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012 kt.). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2013).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius įrodymus, nenustačius pagrindų procesui atnaujinti, pareiškėjo (atsakovo) V. N. prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 800,00 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi atsakovo prašymas atnaujinti procesą atmestas, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsniu, teismas

nutaria:

prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. N. 800,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui T. Č..

Panaikinti 2014-03-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones- sustabdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.