- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-634-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35456-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- Ž. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl uzufrukto nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė Ž. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. M., prašydama nustatyti nepilnamečiam vaikui L. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir jo motinai Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), uzufruktą į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kol vaikas sulauks pilnametystės.
2. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui A. M. apsunkinti ar perleisti butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iki kol įsiteisės teismo sprendimas dėl šio ginčo. Savo prašymą motyvavo tuo, jog atsakovas ir jo naujoji sutuoktinė ne kartą grasino, kad parduos gyvenamąją patalpą, kurioje šiuo metu gyvena nepilnametis vaikas ir jį išmes į gatvę. Be to, jeigu atsakovas parduotų šią gyvenamąją patalpą, tai teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatytas uzufruktas, įvykdyti būtų neįmanoma.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovės Ž. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino: taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame Nekilnojamojo turto registre dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teisių perleidimo draudimo.
4. Teismas nustatė, kad atsakovo A. M. vardu 2014 m. sausio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. MK-98 bei 2014 m. gegužės 8 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. MK pagrindu asmeninės nuosavybės teise įregistruotas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė Ž. M. ieškiniu prašo nustatyti uzufruktą, nustatant Ž. M. ir nepilnamečiam vaikui L. M. teisę gyventi atsakovui A. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kol vaikas sulauks pilnametystės. Atsižvelgdamas į tai, kad šioje civilinėje byloje nagrinėjamas klausimas dėl vaiko teisės į būstą, dėl jo geriausių poreikių ir interesų užtikrinimo, siekdamas, kad turtas, butas esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebūtų perleistas tretiesiems asmenims iki bus išnagrinėta ši civilinė byla, taip pat turint tikslą užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teisių perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas A. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Ieškovė melagingai teigia, kad atsakovas ir jo naujoji sutuoktinė grasina parduoti nurodytą butą ir palikti nepilnamečius vaikus be gyvenamosios vietos. Atsakovas niekada tuo negrasino, o ieškovės teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio.
5.2. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo realų veikimą prieš savo nepilnamečius vaikus, taip pat apie siekimą palikti vaikus be gyvenamosios vietos.
Atsiliepimas
5.3. Atsakovas ieškovės nurodomą įgaliojimą savo sutuoktinei išdavė dėl to, kad atsakovas visiškai negali bendrauti su ieškove dėl jos netinkamo elgesio.
6. Ieškovė Ž. M. atsiliepimu prašo atsakovo A. M. atskirąjį skundą atmesti bei palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
6.1. Kad atsakovas, tikėtina, rengiasi parduoti ginčo butą įrodo jo išduotas įgaliojimas sutuoktinei, kuriame aiškiai yra nurodyta, kad ji įgaliojama parduoti ginčo butą ir atlikti visus kitus su jo pardavimu susijusius veiksmus. Šių įrodymų visuma pagrindžia labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas ir jo sutuoktinė ne tik grasino parduoti ginčo butą, bet ir rengiasi tai padaryti. Atsakovas meluoja teigdamas, kad 2019 m. gegužės 7 d. įgaliojimas B. M. buvo išduotas tik tam, kad ji galėtų valdyti butą ir spręsti su juo susijusius klausimus. Minėtame įgaliojime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad B. M. įgaliojama ginčo butą parduoti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su ginčo buto pardavimu.
6.2. Atsakovas atskirajame skunde taip ir nenurodė, kodėl ir kaip pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galimai pažeidžia jo teises. Akivaizdu, kad įrašo viešame Nekilnojamojo turto registre padarymas dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo apriboja atsakovui tik teisę parduoti ginčo butą arba kitaip perleisti nuosavybės teises į jį iki ginčo išsprendimo, tačiau jokių kitų atsakovo teisių niekaip neriboja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
8. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
9. Pagal CPK144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą.
10. Nagrinėjamu atveju ieškovė Ž. M. pateiktu ieškiniu siekia, kad nepilnamečiam vaikui L. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir jo motinai Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), būtų nustatytas uzufruktas į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol vaikas sulauks pilnametystės. Akivaizdu, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o atsakovui ginčo turtą pardavus ar kitaip perleidus tretiesiems asmenims, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų arba išvis taptų nebeįmanomas.
11. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad ieškovė melagingai teigia, kad atsakovas ir jo naujoji sutuoktinė grasina parduoti ginčo butą; atsakovas nesiekia buto parduoti. Pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo realų veikimą prieš savo nepilnamečius vaikus, taip pat apie siekimą palikti vaikus be gyvenamosios vietos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka.
12. Pažymėtina, jog ieškovė kartu su 2019 m. gruodžio 9 d. pateiktu patikslintu ieškiniu pateikė teismui atsakovo A. M. išduotą 2019 m. gegužės 7 d. įgaliojimą, kuriuo atsakovas įgaliojo savo sutuoktinę B. M. valdyti, tvarkyti, disponuoti jam priklausančiu butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkyti visus dokumentus, atlikti teisinę registraciją, inventorizaciją, gauti nuosavybės dokumentus, sudaryti, papildyti arba nutraukti sutartis dėl komunikacijų, mokėti visus mokesčius; savo nuožiūra ir pasirinktomis sąlygomis parduoti aukščiau minimą butą už bet kokią kainą, pasirašyti preliminarias, pirkimo–pardavimo sutartis, priėmimo–perdavimo aktus, pakvitavimus dėl galutinio atsiskaitymo ir visus dokumentus dėl hipotekos išregistravimo, gauti pinigus; tuo tikslu atstovauti atsakovą visose įstaigose, įmonėse, organizacijose ir kt. Ši nustatyta aplinkybė bei įgaliojimo turinys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas turi ketinimų parduoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį ginčo butą bei paneigia atsakovo argumentus, kad jis tokių ketinimų neturi, o įgaliojimą išdavė tik todėl, kad atsakovas visiškai negali pats bendrauti su ieškove dėl jos netinkamo elgesio.
13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju objektyviai egzistuoja poreikis iki kol bus išspręstas šalių ginčas išlaikyti buvusią iki kreipimosi į teismą padėtį nepakitusią, neleidžiant parduoti ar kitaip perleisti ginčo turto, į kurį ieškovė pateiktu ieškiniu prašo nustatyti uzufruktą. Esant nurodytam, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo. Pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra užtikrinamas ne tik sklandus būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas, bet ir apsaugomi šalių nepilnamečio vaiko interesai iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.
14. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.