Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant ieškovei A. J., institucijos teikiančios išvadą byloje Marijampolės sav. VTAS atstovei Alitai Pudzinskienei, nedalyvaujant atsakovui M. J., tretiesiems asmenims (kreditoriams) S. J. ir kt., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjusi civilinę bylą, pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui M. J., tretiesiems asmenims (kreditoriams) S. J. ir kt., institucijai teikiančiai išvadą byloje Marijampolės sav. VTAS, dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė, parengiamojo teismo posėdžio metu patikslinusi reikalavimą dėl santuokinės pavardės, teismo prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, ieškovei palikti santuokinę pavardę, šalių nepilnamečio sūnaus J. J. gyvenamąja vietą nustatyti su mama, priteisti iš atsakovo jo nepilnamečiam sūnui išlaikymą po 200 Eur kasmėnesinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, ieškovę paskirti priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti, kad atsakovas su sūnumi bendraus tik iš anksto pranešęs ir susitaręs su ieškove ir kad atsakovas judviejų sūnų į užsienį išsivežti galėtų tik turėdamas ieškovės sutikimą, taip pat prašo nustatyti, kad su kreditoriais atsiskaityti pareigą turi ta šalis, kurios kreditorius konkretus asmuo yra ir priteisti jai iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l.2-7,59).

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (T.1, b.l.30). Atsiliepimo nepateikė. Vėliau šaukimų į teismo posėdžius įteikti atsakovui nebepavyko. Ieškovė nurodė, kad jis uždraudė kartu gyvenantiems asmenims imti iš teismo jam atneštą korespondenciją. Jis apie procesą ir bylos nagrinėjimo datas žino, tačiau skirtis nenori ir vykstančiam procesui yra abejingas. Dėl šio šaukimas į teismo posėdį atsakovui buvo įteiktas per antstolę (T.1, b.l.52). Vėliau, akivaizdžiai nustačius, kad atsakovas priimti procesinius dokumentus vengia, slapstosi nuo pašto kurjerių, o šeimos nariams liepia korespondencijos neimti, apie posėdį atsakovas informuotas paskelbiant viešai (T.1, b.l. 114). Atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje nepripažintas būtinu, todėl ieškovei ir institucijos atstovei neprieštaraujant byla išnagrinėta be atsakovo.

Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie jį informuoti tinkamai (T.2, b.l.17-21). Savarankiškų reikalavimų nei vienas nereiškė, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė Alita Pudzinskienė pritaria ieškinio reikalavimams, susijusiems su nepilnamečio J. J. interesais. Gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Aplinka berniukui puikiai pažįstama, ten jam sudarytos pakankamos sąlygos. Ieškovė pakankamai skiria dėmesio ir lėšų vaiko išlaikymui, pareigas vykdo tinkamai. Be to ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Prašoma priteisti suma yra pakankama, kad būtų tenkinamo berniuko ne tik įprastiniai, bet ir specialieji poreikiai. Vaikas taip pat nešioja akinukus, jam reikalingi klausos aparatai, ieškovė važinėja į Kauno mieste esantį ,,L“, yra ,,P“ narys ir turi išlaidų dėl vykimo, apsigyvenimo bei maitinimosi. Ieškovė gauna minimalų darbo užmokestį ir vaikui skirtą šalpos išmoką, kuri sudaro 210 Eur, šių sumų tikrai nepakanka. Atsakovas sveikas darbingas, kitų išlaikytinių neturi, todėl turi pareigą susirasti darbą iš kurio galėtų tenkinti visus vaiko poreikius. Bendravimo tarkos nustatyti nėra reikalinga, nes atsakovas su sūnumi bendrauja tik epizodiškai, todėl išankstinis pranešimas yra normalus ieškovės prašymas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškinio aplinkybėmis, ieškovės parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje bei Birštono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.9). Iš akto įrašo seka, kad šalių santuoka sudaryta bažnyčioje bei civilinės metrikacijos įstaigoje.

Vadovaujantis LR CK nuostatomis bei galiojančia teismų praktika prašymas dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos ir įtrauktos į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje santuokos civilinių teisinių pasekmių ir kitų su jomis susijusių klausimų (LR CK 3.59 straipsnis) nagrinėtinas teisme. Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (LR CK 3.49, 3.59 straipsniai). Santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įrašas, kurio pagrindu buvo išduotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio teismo (LAT civ. byla Nr.3K-7-6/2007).

Kadangi šalių santuoka įregistruota tiek Bažnyčioje, tiek civilinės metrikacijos skyriuje, šioje byloje spręstinas tik civilinės būklės akto įrašo panaikinimas. Dėl Bažnytine tvarka sudarytos šalikų santuokos anuliavimo ar pripažinimo negaliojančia šalys turi kreiptis į Bažnytinį teismą kanonų teisės nustatyta tvarka.

Ieškovė teismui nurodė, kad daugiau kaip dvejus metus negyvena su atsakovu. Šeima visiškai iširusi ir nebėra jokios galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinius ryšius. Termino susitaikymui nustatymas nieko nepakeistų, kadangi šalys jau gyvena atskirai ir per šį laiką atsakovas nesiėmė jokių veiksmų šalių santuokiniam ryšiui atkurti. Teismas, esant nustatytai aplinkybei, kad dėl ištuokos ieškovė jau kreipiasi antrą kartą ir nustačius, kad šalys kartu negyvena daugiau kaip 2 metus, mano kad terminas susitaikymui nebenustatytinas. Ieškovė nurodė ir teismas šias aplinkybes nustatė, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, kuris nevykdė jam kaip sutuoktiniui tenkančių pareigų rūpintis ieškove ir savo vaiku, vedė netinkamą gyvenimo būdą dėl nekontroliuojamo potraukio lošimams, padarė dėl to tyčinę nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas (T.1,b.l.54-57), todėl remiantis įstatymine kaltės prezumpcija pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo (LR CPK 3.60 str. 3 d., 2 d.). Nustačius, kad santuokos išsaugoti nebėra galimybės, ji nutrauktina.

Nutraukus santuoką, įvertinus ieškovės posėdžio metu patikslintą prašymą ir nesant pagrindų, dėl kurių jis negalėtų būti tenkinamas, ieškovei paliktina santuokinė pavardė.

Tarpusavio išlaikymas santuokos nutraukimo momentu yra nereikalingas, todėl jo priteisimo klausimas nespręstinas.

Šalys jau iki sudarant santuoką susitarė dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo. Ikivedybine sutartimi jie pasirinko visiško atskirumo turto teisinį režimą (T.1,b.l.11-14). Šios nuostatos netaikytinos tik namų apyvokos daiktams, kurių, kaip nurodo ieškovė, šalys gyvendami kartu ir neįgijo. Kadangi šalys jokio dalytino turto santuokoje neįgijo, todėl jo padalijimo klausimas šioje byloje nespręstinas.

Ieškovė turi kreditorių AB SB lizingas, kuriam pagal sutartį moka už vaikui įgytus klausos aparatus (b.l.61-65). Galutinis mokėjimo terminas nesuėjęs, įsipareigojimus tarpiniais terminais ieškovė vykdo. Taip pat yra skolinga 76,47 Eur valstybės biudžetui, (VMI prie LR FM), skola asmeninė, todėl nutraukus santuoka ją sumokėti turi ieškovė (T. 1, b.l.94).

Atsakovas turi šiuos kreditorius: S. J., LR valstybė, AAS „BTA Baltic insurance company“ ir R. K.. Su kreditorium G. F., pastarojo pateiktu raštu, atsakovas yra atsiskaitęs (T.1, b.l.91). Kiti atsakovo kreditoriai įsipareigojimai asmeniniai (tą patvirtina ir kreditoriaus raštas T.1, b.l.94), kreditoriai savarankiškų reikalavimų byloje neturėjo, dalytino turto nėra, todėl atsiskaityti su savo kreditoriais nutraukus santuoką pareigą turi atsakovas M. J.. Atsakovas taip pat yra skolingas ieškovei, tačiau skolos gražinimo terminas nėra suėjęs. Ieškovė pateikė įrodymus, kad šalys pasirašė vekselius, kuriuos suėjus skolos mokėjimo terminams ir atsakovui pateikus juos apmokėti, tačiau laiku nesumokėjus, ji įstatymo nustatytu terminu išsiųs jam pranešimą dėl neapmokėjimo ir kreipsis į notarę dėl vykdomojo įrašo atlikimo (T.1, b.l.66-71).

Šalys turi nepilnametį sūnų J. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.15), nesant dėl to ginčo tarp šalių, ieškinį šioje dalyje visiškai palaikant Marijampolės sav. VTAS, šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su jos mama, t.y. ieškove.

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo šalių sūnui po 200 Eur kas mėnesį. Paaiškina, kad nuo 2015 metų pavasario atsakovas sūnui geruoju kas mėnesį moką po 150 Eur. Patikslina, kad ji skiria visus vaiko dėl neįgalumo gaunamus pinigėlius, o kitą dalį vaiko išlaikymui tenkančių išlaidų, ieškovės nuomone, turėtų apmokėti atsakovas, jos gaunamas atlyginimas liktų jai. Teismas sprendžia, kad šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies dėl toliau nurodomų motyvų. Teismui ieškovė nurodė, kad sūnui per mėnesį išlaikymui reikalinga pinigų suma sudarytų apie 400 Eur (T.2,b.l.22). Posėdžio metu patikslino, kad šioje sumoje tik apytiksliai paskaičiavo sūnui kas mėnesį reikalingus specialiuosius poreikius (dėl vaiko regos, klausos ir tuo susijusių raidos sutrikimų) ir šie galėtų siekti iki 200 Eur per mėnesį, jeigu ieškovė visiškai juos tenkintų (t.y. viso 500 Eur mėnesiui). Atsakovas vaiko poreikių dydžio neginčijo, neteikė prieštaravimų ir dėl prašomo priteisti iš jo išlaikymo sūnui dydžio. Nurodytuosius poreikius, kaip protingus ir būtinus, pripažino VTAS atstovė. Teismas mano, kad ieškovės nurodoma išlaikymo suma, atsižvelgiant į ieškovės nurodytas jos patiriamas išlaidas, pateiktus specialiuosius poreikius patvirtinančius įrodymus (T.1, b.l.18-21,24,61-65; T.2, b.l.1-14), yra normali ir protinga bei pakankama, kad būtų užtikrinami būtinieji vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui bei įvairiapusiam ugdymui ir lavinimui bei berniuko specialieji poreikiai. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog bendrieji, aukščiau išvardinti, vaiko poreikiai yra būdingi visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, išsilavinimo, įgimtų ar įgytų savybių ir todėl papildomai jų įrodinėti nereikia (LR CPK 182 str. 1 d. 1 p.; Kauno apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-2626-485/2012; Šiaulių apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-493-357/2012, taip pat 2A-371-357/2012 ir kt.). Vienok ieškovė surinko dalį tokių įrodymų ir juos pateikė teismui. Įvertinus teismo nustatytas faktines aplinkybes apie tai, kad abi šalys yra sveikos ir darbingos, tačiau ieškovės galimybės ieškoti geriau apmokamo darbo yra ribotos dėl jai tenkančios pareigos pasirūpinti neįgaliu sūnumi, tuo tarpu atsakovas daugiau išlaikytinių neturi ir turi galimybę uždirbti ne mažiau 200 Eur per savaitę, ir privalo tą daryti. Ieškovė nors ir jos pačios pripažinimu turi turto, tačiau šis pagal jo pobūdį nerealizuotinas, kadangi skirtas jos ir šalių vaiko poreikiams tenkinti, gyvenimo sąlygoms perspektyvoje pagerinti (planuoja ateityje su tėvų pagalba pabaigti namo statybas, kuriame galėtų kartu su sūnumi gyventi), teismas sprendžia, kad išlaikymo pareiga tarp šalių paskirstytina bemaž pusiau, tačiau kiek didesnę jos dalį perkeliant atsakovui. Tokiu būdu iš atsakovo jo sūnui kas mėnesį priteistina po 150 Eur išlaikymui (400-500 Eur poreikis – 210 Eur vaikui mokamų išmokų, likusi 190/290 Eur dalis skirstytina tarp šalių).

Atsakovui nemokant šiuo teismo priimtu sprendimu priteisto išlaikymo sūnui, jam faktiškai esant sveikam ir dirbančiam, tokie atsakovo veiksmai gali būti laikomi, kaip vengimas išlaikyti savo vaiką, kas yra laikoma nusikalstama veika ir baustina baudžiamojo įstatymo tvarka (LR BK 164 str.; t.y. ieškovė, atsakovui vengiant teikti išlaikymą šalių sūnui, privalo kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, kad atsakovui už vengimą išlaikyti vaiką būtų iškelta baudžiamoji byla).

Ieškovė skirtina šalių sūnui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (LR CK 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.199 str., 3.200 str., 3.201 str., CPK 271 str. 2 d., 282 str. 2 d. 1 p., 376 str. 3 d.). Atsakovas, kaip uzufrukto davėjas, turi teisę kontroliuoti ar lėšos, jo skirtos sūnaus išlaikymui, yra naudojamos tinkamai, t.y. išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (LR CK 3.185str., 3.186 str., 3.203str., 4.144str. 5d.). Šalims paaiškintina, kad remiantis LR CK 3.201 str., jei po teismo sprendimo, dėl išlaikymo vaikui priteisimo, priėmimo iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis ar kitos aplinkybės, turinčios reikšmės išlaikymo dydžiui, šalis gali kreiptis į teismą prašydama pakeisti (padidinti ar sumažinti) priteisto išlaikymo dydį.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nukreiptina skubiai vykdyti (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas su sūnumi bendraus tik iš anksto pranešęs ir susitaręs su ieškove ir kad atsakovas judviejų sūnų į užsienį išsivežti galėtų tik turėdamas ieškovės sutikimą. Nurodo, kad yra grasinęs ieškovei, kad pasigrobs vaiką ir išsiveš, todėl ji nuogastauja. Šiaip riboti tėvo teisių bendrauti su vaiku šiuo metu reikalo nėra, kadangi jis ir taip iniciatyvos bendrauti su sūnumi nerodo. Institucijos atstovė prašymą palaiko. Atsakovas kitokių reikalavimų byloje nereiškė, todėl šiuo metu nesant aplinkybių, kurias nustačius būtų pagrindas spręsti dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo (tėvo teisių sūnui ribojimo), ieškovės prašymas tenkintinas ir nustatytini minimalūs reikalavimai atsakovui iš anksto protingu terminu informuoti ieškovę apie norą bendrauti su sūnumi, nustatant kad į užsienį vaiką išsivežti atsakovas turi teisę tik turėdamas rašytinį ieškovės sutikimą.

Byloje ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų atsakovui (T.1, b.l.49,52,60) bei sumokėtu žyminiu mokesčiu (T. 1, b.l.9), kurias prašo priteisti iš atsakovo. Iš esmės ieškinys tenkintas visiškai (tik kitokia proporcija paskirstyta išlaikymo pareiga tėvams), jis buvo pagrįstas, todėl ieškovės turėtos 79 Eur bylinėjimosi išlaidos jai priteistinos iš atsakovo.

Ieškinį iš esmės tenkinus, atsižvelgiant į susidariusių išlaidų pobūdį, 10,24 Eur bylinėjimosi išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti civilinės būklės akto įrašą apie M. J. (a.k.(duomenys neskelbtini)) ir A. J. (a.k.(duomenys neskelbtini)) santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) bažnyčioje bei Birštono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo M. J. kaltės.

Šalims palikti santuokines pavardes: vyrui – J., moteriai – J..

Šalių sūnaus, J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos mama A. J., a.k.(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš M. J. (a.k.(duomenys neskelbtini)) jo nepilnamečiam sūnui J. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant ieškovei A. J. (a.k.(duomenys neskelbtini)) uzufrukto teisę į šias lėšas.

Nustatyti, kad nutraukus santuoką, pareigą atsiskaityti su kreditoriais turi ta šalis, kurios kreditorius konkretus asmuo yra, t.y. su kreditoriais AB SB lizingas ir VMI prie LR FM pareigą atsiskaityti turi ieškovė A. J.; su kreditoriais S. J., LR valstybe (VMI prie LR FM), AAS „BTA Baltic insurance company“, R. K. ir ieškove pareigą turi atsakovas M. J..

Priteisti iš atsakovo M. J. (a.k.(duomenys neskelbtini)) 79 (septyniasdešimt devynis eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei A. J. (a.k.(duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo M. J. (a.k.(duomenys neskelbtini)) 10,24 (dešimt eurų, 24 centus) bylinėjimosi išlaidas valstybei (jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k.188659752, sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo išsiųsti nedalyvavusiems jį paskelbiant šalims ir tretiesiems asmenims.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Marijampolės CMS.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.