Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-11-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1475-1127/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-19
Bylos Nr.
eII-1475-1127/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01525-2025-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Maslauskaitė
Kategorijos
  • 17.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. eII-1475-1127/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01525-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.9. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. V. (S. V.) (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ARN_N-21549-2025 (ROIK:25281420163) (toliau – Nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 10-ARN_N-21549-2025 S. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad jis 2025 m. rugpjūčio 9 d. 21.44 val. Vilniuje, Tolimojoje g., vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės. Nutarime konstatuota, kad tokiais veiksmais S. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą. S. V. paskirta administracinė nuobauda 320 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) atėmimas 6 mėnesiams.

Šalies argumentai

Skundu Vilniaus miesto apylinkės teismui Pareiškėjas prašo pakeisti Vilniaus apskrities VPK 2025 m. rugsėjo 5 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams ir teismo nuožiūra paskirti švelnesnę nei įstatymu numatytą poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą kuo trumpesniam laikui arba jos neskirti visai.

Skunde cituojama ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, remiantis teismų praktika nurodoma, kad teismas, spręsdamas klausimą, gali skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje nurodytą nuobaudą, kai byloje yra nustatytos aplinkybės, liudijančios, kad numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusižengimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Pareiškėjas neginčija, kad padarė KET pažeidimą, t. y. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti jam buvo laikinai atimta. Tačiau, net ir tokiu atveju, ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai – ne kiekvienas ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu. Administracinis protokolas buvo surašytas 2025 m. rugpjūčio 9 d. už tai, kad vairavo transporto priemonę neurėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės. Iš tiesų, Pareiškėjo teigimu, teisę vairuoti jis turėjo, tačiau, kaip jam paaiškino policijos pareigūnas, neatliko visų procedūrų dėl jos susigrąžinimo.

Pažymi, kad teisė vairuoti jam buvo atimta laikotarpiui nuo 2024 m. gruodžio 22 d. iki 2025 m. vasario 12 d., dėl to, kad jam 2024 m. gruodžio 12 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ARN_P-27690-2024 su administraciniu nurodymu už tai, kad vairuodamas automobilį pervažiavo geležinkelio pervažą degant raudonam šviesoforo signalui. Pažymi, kad kirto geležinkelio pervažą, kai traukinys jau buvo nuvažiavęs ir pakelti apsaugos užtvarai, t. y. važiavo, kai nei jo, nei kitų saugumui nekilo joks pavojus, tik nepamatė, kad vis dar mirksi raudonos spalvos šviesoforo signalas, pasirodo, jis dar mirksėjo dvi sekundes. Už tai jam buvo paskirta 170 Eur bauda ir 2 mėnesių teisės vairuoti atėmimas. Baudą iškart sumokėjo ir akylai vykdė jam paskirtą poveikio priemonę visą terminą. Praėjus teisės vairuoti atėmimo terminui, dėl nežinojimo neatliko visų būtinų procedūrų, norint teisę susigrąžinti. Kadangi nėra Lietuvos Respublikos pilietis, o tik turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nežinojo tikslios teisės vairuoti susigrąžinimo tvarkos. Kadangi fiziškai jo vairuotojo pažymėjimo neatėmė, galvojo, kad praėjus 2 mėnesių terminui, ši teisė grąžinama automatiškai ir nieko daryti nereikia. Važiuojant keliu jo vairuojamą transporto priemonę sustabdė policijos pareigūnai ir už tai, kad vairavo, neturėdamas teisės vairuoti, jam surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjas teigia, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių padarė nusižengimą, kurio faktą pilnai pripažįsta. Pripažįsta, kad spontaniškai padarė nusižengimą, pilnai pripažįsta ir dėl jo save smerkia, tačiau tai nebuvo sąmoningai norint pažeisti įstatymą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad yra doras, visada siekiantis pagelbėti kitam, vidutinio amžiaus šeimos žmogus. Niekada nebuvo teistas, nebuvo padaręs šiurkščių KET pažeidimų. Pažymi, kad teisė vairuoti jam labai būtina. Dirba UAB „E.“ nuo 2021 m. gruodžio 1 d. gamybos projektų vadovo pareigose. Tiek nuvykti į darbą, tiek grįžti iš jo yra reikalingas automobilis, kadangi susisiekimas viešuoju transportu yra labai komplikuotas ir užima daug laiko. Be to, teigia, kad pagal patį darbo pobūdį jam yra būtina turėti teisę vairuoti, nes vykdo namų ūkio tekstilės ir patalpoms dekoruoti skirtų dirbinių gamybą, darbai vykdomi įvairiuose Lietuvos miestuose, kiekvieną dieną turi vykti į objektus, pristatyti pasiūtus gaminius, vykti pas klientus derinimo metu bei galutinių darbų perdavimo metu, rūpinasi prekių tiekimu, jų pristatymu į siuvyklą ir t.t. Darbovietė jį charakterizuoja teigiamai. Pažymi, kad su sutuoktine augina nepilnametę dukrą T. V., gimusią (duomenys neskelbtini) ir kad auginant nepilnamečius vaikus yra būtina turėti teisę vairuoti tam, kad vežiotų juos į ugdymo įstaigas, būrelius, sveikatos priežiūros ar gydymo įstaigas. Dukra lanko teniso ir fizinio pasirengimo treniruotes, vykstančias pagal teniso ir padelio akademijos sudarytą tvarkaraštį keturis kartus per savaitę, periodiškai tenka ją vežioti į varžybas ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. Tad netekus teisės vairuoti nukentėtų ne tik jo darbinė veikla, bet ir jo artimieji. Teisė vairuoti Pareiškėjui būtina tam, kad tinkamai atliktų savo pareigas bei užtikrintų artimųjų gerovę, visur suspėtų ir dėl daugybės kitų priežasčių.

Atkreipia dėmesį, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra padarytas tik dėl, jo manymu, perteklinių procedūrų nesilaikymo, kad nenuvyko į „Regitrą“ ir neatliko absoliučiai formalios procedūros, kurios metu, jo rašytiniu prašymu turi būti pažymėta varnelė atitinkamame „Regitros“ valdomame registre ir turi sumokėti papildomą mokestį šiai įstaigai, ką ir padarė tik sužinojęs apie tokį būtinumą. Jo vairavimas, neatlikus formalios procedūros, nesukėlė ir negalėjo sukelti visiškai jokių realių padarinių. Remdamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi ir 22 straipsniu teigia, kad jį pakankamai auklėja ir atgraso pagrindinė nuobaudos rūšis – bauda. Baudos sumokėjimo padariniai sukelia neigiamus suvaržymus ne tik jam pačiam, bet ir jo artimiesiems – teks atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių. Mano, kad jo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Institucija, priėmusi skundžiamą Nutarimą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti Institucijos priimtą Nutarimą nepakeistą. Pažymi, kad pareigūnė objektyviai, visapusiškai išnagrinėjusi surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyrusi visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinusi byloje esančius įrodymus ir nustačiusi būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje požymius, atsižvelgusi į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei remiantis ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Nurodo, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, Institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl, padaręs jį, privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Šiuo atveju įvertinus pažeidėjo asmenybę bei pažeidimo padarymo aplinkybes skundžiamu nutarimu buvo teisingai nustatyta, kad nebuvo pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje nurodytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones skyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėtina, kad atsižvelgus į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, Pareiškėjui buvo teisė vairuoti atimta minimaliam 6 mėnesio terminui.

Skundas netenkinamas

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju, S. V. skundžiamu nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nubaustas už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 9 d. 21.44 val., Tolimojoje g., Vilniuje, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 12 d. S. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad 2024 m. lapkričio 7 d., vairuodamas automobilį, kirto reguliuojamą geležinkelio pervažą, esant draudžiamam šviesoforo signalui. Jam paskirta 170 Eur bauda ir 2 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nurodyto dydžio bauda buvo sumokėta 2025 m. sausio 11 d., taigi administracinis nurodymas įvykdytas ir specialiosios teisės atėmimo terminas buvo pradėtas skaičiuoti nuo 2025 m. sausio 12 d. iki 2025 m. kovo 12 d. S. V. buvo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę 2025 m. rugpjūčio 9 d., kai minimas terminas jau buvo pasibaigęs, tačiau teisė vairuoti asmeniui nebuvo grąžinta. Dėl šios faktinės aplinkybės ginčo nėra, tačiau, pareiškėjas teigia nežinojęs apie būtinus atlikti tam tikrus veiksmus, norint susigrąžinti specialiąją teisę, šioje situacijoje yra aplinkybių, sudarančių pagrindą švelninti poveikio priemonė ar jos netaikyti, visuma. Su šiais skundo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisėje galioja bendras principas, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Preziumuojama, kad asmenys žino įstatymuose numatytas jų pareigas ir privalo jas vykdyti.

ANK 686 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAKĮ) nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 24 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 (toliau – Aprašas), 9 punkte numatyta, kada asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti (toliau – pareiškėjai), pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui <...> pateikia bet kuriam AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede) (toliau – prašymas) ir nurodytus dokumentus, išvardintus 9 punkte. Aprašo 10 punkte nurodyta, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad pacituoti teisės aktai yra paskelbti viešai, taigi jie pareiškėjui buvo prieinami ir su jais pastarasis galėjo susipažinti, savarankiškai ar su teisininko pagalba išsiaiškinti jų turinį.

Transporto priemonių vairuotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti visas jiems, kaip vairuotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. Šiuo gi atveju, pareiškėjas, žinodamas, kad jam buvo atimta teisė vairuoti už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, būdamas rūpestingas ir atsakingas vairuotojas, turėjo įsitikinti, kad teisė vairuoti jam yra grąžinta teisės aktuose nustatyta tvarka. Priešingas aiškinimas sudarytų nepagrįstas prielaidas tik pagal asmens deklaruojamą subjektyvų teisės aktų suvokimą ar nesuvokimą netaikyti administracinio poveikio priemonės iš esmės kiekvienam panašioje situacijoje atsidūrusiam transporto priemonės vairuotojui ir taip keltų sumaištį teisinėje sistemoje bei neatitiktų teisingumo principo reikalavimų (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-305-957/2023). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, prieš pradėdamas vairuoti transporto priemonę, į AB „Regitra“, teisės aktais įgaliotą spręsti, ar grąžinti konkrečiam asmeniui teisę vairuoti transporto priemones, nesikreipė, tokius veiksmus atliko tik jau sustabdžius policijos pareigūnas. Teismo vertinimu, nusižengimo padarymo aplinkybės, šiuo atveju, nesudaro pagrindo švelninti teisinę padėtį.

Prašymas skirti specialiosios teisės atėmimą kuo trumpesniam terminui arba jos neskirti visai, grindžiamas ir tuo, kad augina nepilnametę dukrą, darbas susijęs su nuolatiniu transporto priemonės vairavimu (kartu yra pateikiama ir darbdavio charakteristika), o teisės vairuoti transporto priemonės netekimas pakenks jo šeimos interesais ir darbinei veiklai.

Pagal teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik tokiais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015 ir kt.).

Aplinkybės, susijusios su pareiškėjo darbine veikla yra pakankamai dažnos vairuojančiam asmeniui ir jos savaime nėra laikytinos išskirtinėmis. Sutiktina, kad teisės vairuoti neturėjimas apsunkins nepilnametės dukters priežiūrą, o taip pat ir darbinių funkcijų atlikimą. Tačiau skunde įvardijami nepatogumai, tam tikrų veiksmų suvaržymas savaime nepagrindžia išimtinių aplinkybių buvimo šiuo konkrečiu atveju. Minėtų pasekmių dėl padaryto nusižengimo atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).

Nagrinėjamo klausimo kontekste, sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės, įvertintini ir kiti pareiškėją charakterizuojantys duomenys. Administracinių nusižengimų registro išrašų duomenimis, S. V. ne kartą buvo baustas administracine tvarka per paskutinius 5 metus (išrašą sudaro 38 lapai), beveik visi jų už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą: leistiną greičio viršijimą, vietinės rinkliavos už automobilio stovėjimą nesilaikymą, važiavimą eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui. Nors paskirtos baudos sumokėtos, vis tik aptartos aplinkybės pareiškėją charakterizuoja neigiamai, matyti, kad pažeidimai daromi sistemingai. Reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad aptariama administracinio poveikio priemonė pareiškėjui paskiriama jau nebe pirmą kartą. Bylos duomenimis, 2021 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5606-2021 (ROIK: 21127765424) jis buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, paskirta 170 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Tokios aplinkybės rodo, kad pareiškėjui ir praeityje buvo taikomos gana griežtos poveikio priemonės, tačiau įtakos pastarojo elgesiui nepadarė. Be to, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas jau yra susidūręs su specialiosios teisės vairuoti atėmimu, taigi, turėjo būti žinoma ir pastarosios grąžinimo tvarka.

Institucija jokių pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė ir paskyrė baudą, artimą minimaliai, bei nustatė minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą. Jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas taip pat nenustatė. Nei teisės pažeidimo pobūdis, nei jo padarymo aplinkybės ar paties pareiškėjo asmenybė, teismo vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad paskirta administracinio poveikio priemonė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį yra neteisinga ar neproporcinga. Teismas nenustatė jokių aplinkybių taikyti pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant jam specialiosios teisės atėmimo ar nustatant mažesnį jo terminą. Skundžiamas institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda individualizuota tinkamai, tad keisti jį skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas yra atmetamas ir skundžiamas Institucijos nutarimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ARN_N-21549-2025 (ROIK:25281420163) palikti nepakeistą ir S. V. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė