- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- e2S-1243-580/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01869-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“
- Kategorijos
- 3.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2Atskirieji skundai
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl įpareigojimo padaryti įrašus apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, akcinė bendrovė SEB bankas ir akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė teismui pareiškimą, prašydamas įpareigoti AB „Šiaulių bankas“ nurašyti visas (87 858 vnt.) smulkiesiems AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – Bendrovė) akcininkams priklausančias AB „Vilniaus šilumos tinklai“ akcijas iš jų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų; įpareigoti AB SEB banką padaryti įrašus pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje, patvirtinančius, kad nuosavybės teisė į 87 858 vnt. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ akcijų iš smulkiųjų AB „Vilniaus šilumos tinklai“ akcininkų perėjo pareiškėjui Vilniaus miesto savivaldybei.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-02-12 nutartimi nustatė pareiškėjui terminą trūkumams, nurodytiems teismo nutartyje, pašalinti. Pareiškėjas, šalindamas trūkumus, pateikė 140 suinteresuotų asmenų sąrašą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-02-20 nutartimi laikė, jog pareiškėjas trūkumų nepašalino ir paliko pareiškimą nenagrinėtu.
3. Vilniaus apygardos teismas 2024-04-11 nutartimi išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-02-20 nutarties ir atskirąjį skundą tenkinto, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-02-20 nutartį panaikino ir pareiškimo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl įpareigojimo padaryti įrašus apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą. Nurodė, kad:
4.1. nustačius, kad ieškovas pareiškė ieškinį neegzistuojančiam atsakovui, laikytina, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kai reikalavimai pareiškiami neegzistuojančiam asmeniui, pareiškimą atsisakytina priimti;
4.2. nustačius, kad ieškovė pareiškė ieškinį neegzistuojančiai atsakovei, laikytina, kad toks ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas)“ (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1371-601/2023). Taigi, kai reikalavimai pareiškiami neegzistuojančiam asmeniui, pareiškimą atsisakytina priimti.
4.3. Gyventojų registro tarnybos duomenimis suinteresuoti asmenys: B. S., B. Z., B. S., D. J., G. E., I. V., I. R., L. P., L. J., M. A., M. V., P. A., S. V., S. N., S. A. ir Š. I. M., yra mirę. Procesas prieš mirusį asmenį nėra įmanomas;
4.4. pareiškėjas nenurodė D. J., D. M., D. I., G. A., G. A., G. A., J. L., L. V., M. S., M. M., N. G., N. I., P. M. ir S. S. nei asmens kodų, nei gimimo datų. Teisminis procesas su nesančiais arba neidentifikuotais proceso dalyviais neįmanomas.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą priimti arba pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:
5.1. dalies suinteresuotais asmenimis laikomų smulkiųjų akcininkų duomenų (asmens kodo ir gimimo datos) neturėjimas negali būti pagrindu atsisakyti priimti pareiškimą. Tai nurodė ir Vilniaus apygardos teismas 2024-04-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-803-967/2024;
5.2. iš 140 smulkiųjų akcininkų nežinoma vos 6 asmenų asmens kodai ir gimimo datos. Teismas atsisakė priimti pareiškimą nepabandęs įteikti procesinių dokumentų smulkiesiems bendrovės akcininkams pareiškėjo nurodytais adresais ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais. Teismo pozicija nepriimti pareiškimo, kai turimi 134 smulkiųjų akcininkų duomenys (ar žinomi teisių paveldėtojai arba gali būti nustatyti), nepagrįsta ir užkerta pareiškėjo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą. Vilniaus apygardos teismas 2024-04-11 nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos priežastys nesudaro pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą. Teismas, pakartotinai spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, nepaisė apeliacinės instancijos teismo išaiškinimų. Vilniaus apygardos teismui grąžinus pareiškimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo, teismas, prieš skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškimą, nenustatė pareiškimo trūkumų ir neįpareigojo pareiškėjo jų pašalinti;
5.3. teismo išvada, kad be asmens kodų, gimimo datų nėra galimybės identifikuoti nurodytų asmenų, yra nepagrįsta. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų asmens kodai procesiniuose dokumentuose nurodomi tik tada, kai jie yra žinomi. Asmuo, besikreipiantis į teismą, neprivalo žinoti / turėti atsakovo ar suinteresuoto asmens kodo;
5.4. nors D. J., D. I., G. A., M. S., N. I. ir P. M. asmens kodai ir gimimo datos nežinomi, tačiau procesiniai dokumentai jiems gali būti siunčiami paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu (CK 2.17 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jei dokumentų įteikti nepavyktų, pareiškėjas reikštų prašymą procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu;
5.5. atsisakant priimti pareiškimą susidaro situacija, kai dėl formalių priežasčių pareiškėjas neturi teisės pasinaudoti jam įstatyme numatyta teise įgyti nuosavybės teisę į smulkiųjų bendrovės akcininkų akcijas, net nepaisant to, jog už šias akcijas yra sumokėjęs. Įstatymų leidėjas, kurdamas smulkiųjų akcininkų išpirkimo procedūrą, galimybę išperkančiam akcininkui sumokėti akcijų kainą į depozitinę sąskaitą ir kreiptis į teismą, sudarė su mintimi, kad stambusis akcininkas galėtų nupirkti akcijas iš pasyvių akcininkų. Atsisakant priimti pareiškimą dėl to, kad yra smulkiųjų bendrovės akcininkų, kurie pasyviai įgyvendino savo teises ir nepateikė savo duomenų, būtų paneigiama įstatymų leidėjo valia, išreikšta kuriant akcijų išpirkimo mechanizmą;
5.6. iki šiol teismai fakto, jog smulkiųjų bendrovių akcininkų duomenys yra nežinomi, nelaikė trūkumu ar pagrindu atsisakyti priimti pareiškimus. Bendrovės akcininkų vertybinių popierių sąskaitas tvarko AB „Šiaulių bankas“. Tai, kad net vertybinių popierių apskaitos tvarkytojai neturi dalies asmenų asmens kodų ir (ar) gimimo datų, reiškia, jog tokie duomenys nebuvo tvarkytojams pateikti šiems asmenims įgyjant akcijas, kurias jie tikėtinai įgijo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pradžioje. Akcininkų pareiga yra suteikti bendrovei ir asmeninių vertybinių popierių apskaitos tvarkytojams duomenis apie save. Tokios informacijos nesuteikiantys akcininkai prisiima iš to kylančias rizikas;
5.7. pareiškėjas, pakartotinai pateikęs prašymus VĮ Registrų centrui, gavo 5 asmenų teismo reikalaujamus duomenis. Pareiškėjas prašė pateikti išrašus apie likusius 5 asmenis konkrečiu vardu ir pavarde, tačiau gavo atsakymus, kad be papildomų duomenų jų nustatyti negalima;
5.8. atskirojo skundo teikimo dieną nežinomi tik 6 asmenų asmens kodai ir (ar) gimimo datos. Pareiškėjas negali pateikti D. I., G. A., M. S., N. I. ir P. M. asmens kodų ir gimimo datų. Pareiškėjo vertinimu, tokie duomenys galėtų būti suteikti teismui, todėl pareiškėjas pareiškimo priėmimo atveju reikš prašymą išreikalauti duomenis iš VĮ Registrų centro. Tikėtina, kad smulkusis akcininkas D. J. Gyventojų registre nerandamas, nes jis yra užsienio valstybės pilietis ir Lietuvos Respublikos Gyventojų registre jis nėra registruotas. Dalis asmenų, kurių asmens kodai ir (ar) gimimo datos nebuvo nurodytos(-i) bei jų nepavyko rasti Gyventojų registre, jau kreipėsi dėl deponuotų lėšų išmokėjimo ir lėšos jiems yra išmokėtos;
5.9. fizinių asmenų mirties atveju galimas procesinių teisių perėmimas, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad procesas pareiškimo pagrindu neįmanomas. Šią neteisėtą teismo išvadą lėmė teismo vadovavimasis Kauno apygardos teismo 2023-11-06 nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-1371-601/2023, kuria konstatuotas proceso negalimumas prieš iš Juridinių asmenų registro išregistruotą juridinį asmenį;
5.10. suinteresuoti asmenys yra fiziniai asmenys ir byloje yra galimas procesinis teisių perėmimas, todėl galėjo būti taikomas trūkumų šalinimo institutas, į procesą įtraukiant asmenis, priėmusius mirusiųjų bendrovės smulkiųjų akcininkų palikimą. Mirusiųjų smulkiųjų akcininkų paveldėtojai egzistuoja, tačiau ne visi įpėdiniai dėl bendrovės akcijų turi gavę paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi tvarkant palikimo priėmimą galimai nebuvo žinoma apie bendrovės akcijų nuosavybę. Daliai asmenų paveldėjimo teisės liudijimai dėl bendrovės akcijų yra išduoti. Mirusiojo G. E. įpėdiniai kreipėsi su prašymais dėl deponuotų lėšų išmokėjimo ir lėšos jiems buvo išmokėtos. Dalies mirusiųjų įpėdiniai, kuriems, nežinant apie bendrovės akcijas, nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl bendrovės akcijų, atsižvelgiant į išmokėtinos sumos dydį, neketina tvarkytis dokumentų pas notarus ir AB „Šiaulių banke“. Tai papildomas pagrindas abejoti teismo pozicija dėl smulkiųjų akcininkų įtraukimo į bylą, kadangi patys asmenys, sužinoję apie bendrovės akcijas, elgiasi pasyviai, o jų teisės negali būti įgyvendinamos prievartiniu būdu;
5.11. iš pradinio 140 smulkiųjų akcininkų sąrašo net 64 asmenims deponuotos lėšos jų prašymų jau yra išmokėtos. Atsisakymas priimti ieškinį sukuria teisiškai neapibrėžtą situaciją, kai daliai smulkiųjų akcininkų yra išmokėtos deponuotos lėšos, tačiau akcijų nuosavybė vis tiek registruota jų vardu, pareiškėjas be teismo sprendimo negali perregistruoti akcijų nuosavybės teisės;
5.12. pareiškėjo įsitikimu bendrovės smulkieji akcininkai neturi būti traukiami į bylą suinteresuotais asmenimis. Teismai formuoja praktiką smulkiųjų bendrovės akcininkų į bylas suinteresuotais asmenimis neįtraukti. Akcijų išpirkimo sandoris tarp stambiojo akcininko ir smulkiojo akcininko įstatymo pagrindu įvyksta, suėjus terminui parduoti akcijas ir stambiajam akcininkui sumokėjus akcijų kainą į depozitinę sąskaitą, taip stambiajam akcininkui įgyjant teisę priimti akcijas nuosavybėn, o smulkiajam akcininkui įgyjant teisę pasiimti pinigus iš depozitinės sąskaitos. Nuosavybės teisės perleidimo procese smulkusis akcininkas nedalyvauja ir negali padaryti įtakos šiam procesui. Įstatymų leidėjas galimybę sumokėti akcijų kainą į depozitinę sąskaitą ir kreiptis į teismą stambiesiems akcininkams numatė su mintimi užtikrinti stambiųjų akcininkų galimybes išpirkti akcijas iš pasyvių akcininkų, kurie savo noru nesiima aktyvių veiksmų ir nesudaro akcijų pardavimo sutarčių. Traukiant smulkiuosius akcininkus į bylą suinteresuotais asmenimis būtų paneigiama įstatymų leidėjo valia, nes asmenys būtų traukiami į procedūrą, kuri įstatymo leidėjo buvo numatyta dėl galimo tų asmenų pasyvumo ir nedalyvavimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
7. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Apeliantas pateikė teismui naujus įrodymus – Testamentų registro išrašus; notarams pateiktus prašymus dėl informacijos pateikimo; iki 2024-04-30 iš notarų gautus atsakymus; 2024-04-30 AB „Vilniaus šilumos tinklų“ akcininkų sąrašą; AB „Vilniaus šilumos tinklų“ akcininkų, kuriems išmokėtos deponuotos lėšos, sąrašą; 2024-04-17 prašymą VĮ Registrų centrui; 2024-04-18 raštą dėl Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenų pateikimo; 2024-04-23 prašymą VĮ Registrų centras dėl informacijos pateikimo; Gyventojų registro pažymas apie asmens duomenis (5 asmenų); Gyventojų registro pažymas apie asmenis, kurių duomenų negalima nustatyti.
10. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teismui pateikė atsižvelgdamas į skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytą poziciją apie būtinybę tiksliai nurodyti suinteresuotus asmenis. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį, todėl šie įrodymai priimami.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Procesinių dokumentų, įskaitant procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas (iškėlimas), formai ir turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti CPK 111, 113–114 straipsniuose. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, tik jeigu tokio dokumento forma ir turinys atitinka proceso įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti.
13. Formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas bei daromos nepateisinamos kliūtys pasinaudoti teismine gynyba, kas sudarytų CPK 5 straipsnio bei Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomi nepateisinamais tokie teisės kreiptis į teismą ribojimo atvejai, kai nacionaliniai teismai ieškinį laiko nepriimtinu dėl procesinių trūkumų, skirdami pernelyg didelį dėmesį formai, dėl ko teisė kreiptis į teismą tampa realiai neįgyvendinama.
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi, atsisakydamas priimti Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą, rėmėsi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris leidžia teismui atsisakyti priimti ieškinį, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, ir nurodė, kad procesas prieš neegzistuojantį atsakovą nėra įmanomas.
15. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad fizinių asmenų mirties atveju yra galimas procesinių teisių perėmimas, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad procesas neįmanomas. Šią neteisėtą teismo išvadą lėmė teismo vadovavimasis Kauno apygardos teismo 2023-11-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1371-601/2023, kuria konstatuotas proceso negalimumas prieš iš Juridinių asmenų registro išregistruotą juridinį asmenį. Tuo tarpu bendrovės smulkieji akcininkai yra fiziniai asmenys.
16. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis iš Testamentų registro bei duomenis, kad kreipėsi su paklausimais į notarus, prašydamas pateikti duomenis apie mirusių asmenų palikimą priėmusius asmenis. Taip pat pateikė įrodymus, kad dalies mirusiųjų smulkiųjų akcininkų paveldėtojai egzistuoja, nurodė, kad mirusiojo G. E. įpėdiniai kreipėsi dėl deponuotų lėšų išmokėjimo ir lėšos jiems buvo išmokėtos.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo išvada, kad procesas prieš mirusį asmenį nėra įmanomas, neatitinka teisinio reguliavimo. Civilinio proceso kodekse yra numatytas teisių perėmimo institutas, kuris turi būti taikomas fizinio asmens mirties atveju. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, o jų ir negali būti, kad mirus suinteresuotiems asmenims: B. S., B. Z., B. S., D. J., G. E., I. V., I. R., L. P., L. J., M. A., M. V., P. A., S. V., S. N., S. A. ir Š. I. M., negalimas jų teisių ir pareigų perėmimas (CK 5.1 straipsnis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatydamas terminą pareiškėjui nurodyti mirusiųjų asmenų teisių perėmėjus (CPK 115 straipsnis). Atsižvelgiant į apelianto pateiktus įrodymus nustatyta, kad paveldėtojai egzistuoja. Mirusiojo G. E. įpėdiniai kreipėsi dėl deponuotų lėšų išmokėjimo ir lėšos jiems buvo išmokėtos 2024-04-04.
18. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą įvertinęs tai, kad pareiškėjas nenurodė D. J., D. M., D. I., G. A., G. A., G. A., J. L., L. V., M. S., M. M., N. G., N. I., P. M. ir S. S. nei asmens kodų, nei gimimo datų ir teisminis procesas su nesančiais arba neidentifikuotais proceso dalyviais neįmanomas.
19. Apeliantas nurodo, kad teismui pateiktame smulkiųjų bendrovės akcininkų sąraše nebuvo nurodyta 19 iš 140 asmenų asmens kodai. Pareiškėjui nežinant asmens kodų, negali būti atsisakoma priimti pareiškimą, galėjo būti taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas. Šiuo atveju pareiškėjui dalies suinteresuotų asmenų asmens kodai nėra žinomi, todėl jis, vadovaujantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu, neprivalėjo jų nurodyti. Jei asmens duomenų nustatyti nepavyktų, CPK įtvirtinti alternatyvūs procesinių dokumentų įteikimo būdai, įskaitant įteikimą viešo paskelbimo būdu.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyta priežastis nėra pagrindas atsisakyti priimti pareiškimo kaip nenagrinėtino teisme civilinio proceso tvarka. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog procesiniame dokumente dalyvaujančių byloje asmenų asmens kodai nurodomi, jeigu jie yra žinomi.
21. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis (Gyventojų registro pažymas) apie tai, kad, priešingai nei nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Gyventojų registre pagal pareiškėjo nurodytus duomenis galima identifikuoti A. G., G. N., M. M., M. D., S. S.. Apeliantas gavo teismo reikalaujamus duomenis dėl šių 5 asmenų. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismui nėra galimybės identifikuoti nurodytų asmenų, patikrinti ar asmenys egzistuoja, yra nepagrįsta. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas, padarydams kategoriškas išvadas dėl galimybės nustatyti tokių asmenų nebuvimo, nepatikrino duomenų Gyventojų registre.
22. Likusių asmenų asmens kodų ir (ar) gimimo datų pareiškėjas rasti galimybės neturi – Gyventojų registras nurodo, kad asmenų su tokiu vardu ir pavarde yra daugiau nei vienas, todėl nerodo jokių paieškos rezultatų. Pareiškėjui reikalaujami duomenys yra nežinomi ir neprieinami, todėl pareiškėjas jų pateikti negali ir, kaip nurodyta CPK, neprivalo. Galiausiai, smulkiojo akcininko D. J. duomenys Gyventojų registre nerasti, tikėtina, jog šis asmuo yra užsienio valstybės pilietis ir Lietuvos Respublikos Gyventojų registre jis nėra registruotas, tad tai nėra pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą. Pabrėžtina, kad šių duomenų pateikimas bendrovei (jos vertybinių popierių apskaitos tvarkytojams) yra pačių bendrovės akcininkų pareiga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje remdamasis kai kurių mažumos akcininkų asmens kodų (gimimo datų) nenurodymu, pareiškimo priėmimo klausimą sprendė formaliai, pažeisdamas vienus iš esminių – teisės į tinkamą teisminę gynybą, šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir kitus principus (CPK 12, 13-15, 17 straipsniai).
23. Pareiškėjas pareiškime nurodė suinteresuotų asmenų vardus ir pavardes, taip pat paskutinę žinomą gyvenamąją vietą, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pateikė pakankamai duomenų apie suinteresuotus asmenis, kad būtų galima pareiškimą priimti. Nors D. J., D. I., G. A., M. S., N. I. ir P. M. asmens kodai ir gimimo datos nežinomi, tačiau procesiniai dokumentai šiems asmenims gali būti siunčiami paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu (CK 2.17 straipsnio 1, 2 dalys). Apelianto vertinimu, reikalaujami duomenys galėtų būti suteikti teismui, todėl pareiškėjas pareiškimo priėmimo atveju reikš prašymą išreikalauti duomenis iš VĮ Registrų centro. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turi galimybę patikrinti duomenis Gyventojų registre ir bendradarbiaudamas su pareiškėju gauti reikalingus duomenis. Tais atvejais, kai asmens duomenų objektyviai negalima nustatyti, CPK numato savarankišką informavimo apie procesą procedūrą (pavyzdžiui, CPK 130 straipsnyje numatyta teismo teisė dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu).
24. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškinyje suinteresuotais asmenimis nurodomi ir kiti asmenys. Iš apelianto pateiktų duomenų nustatyta, kad iš pradinio 140 smulkiųjų akcininkų sąrašo net 64 asmenims deponuotos lėšos jau yra išmokėtos. Atskirojo skundo teikimo dienai nežinomi likę tik 6 asmenų asmens kodai ir (ar) gimimo datos. Taip pat, iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų pažymų, nustatyta, kad yra mirę M. D., M. M. ir A. G.. Taigi, identifikavus dalį suinteresuotų asmenų, nustatyta, kad yra 19 mirusių smulkiųjų akcininkų.
25. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl pareiškimo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas spręsti iš naujo. Šiuo atveju iš naujo sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teisme turi būti įvertinti ir pareiškėjo naujai pateikti duomenys, kadangi apeliacinės instancijos teismas pareiškimo priėmimo klausimo nesprendžia.
26. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Vilniaus apygardos teismo 2024-04-11 nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2S-803-967/2024, pateiktu išaiškinimu, kad CPK 443 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Šiuo atveju mažumos akcininkų dalies asmenų identifikavimo bei jų korespondencijos adreso nustatymo (tikslinimo) klausimai gali būti sprendžiami ne tik pareiškimo priėmimo stadijoje, bet ir iškėlus civilinę bei įpareigojus atitinkamus duomenis pateikti vertybinių popierių apskaitos tvarkytojus, kuriuos pareiškėja į bylą yra nurodžiusi suinteresuotais asmenimis. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis, ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje pats turi teisę įtraukti reikiamus suinteresuotus asmenis. Tais atvejais, kai trūksta duomenų apie byloje dalyvaujančius asmenis (pavyzdžiui, adresų), gali būti sprendžiamas klausimas ir dėl savarankiškų CPK nustatytų būdų taikymo siekiant atitinkamus asmenis informuoti apie procesą ir taip užtikrinti šiems asmenims galimybę jame dalyvauti (pavyzdžiui, kaip nurodė ir pareiškėja atskirajame skunde, taikant CPK 130 straipsnyje nurodytą dokumentų įteikimo būdą ir kt.).
27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.