Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1721-258/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-03
Bylos Nr.: e2A-1721-258/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-22090-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Ona Gasiulytė
Ieškovas: A. B.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1721-258/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22090-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Kutrienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 3630 Eur turtinę žalą ir 6 procentų metines palūkanas už laikotarpį nuo 2015-10-15 iki pilno sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti 11000 Eur neturtinę žalą.

2. Ieškinyje nurodė, kad teisėjų V. Ž., M. D., N. D. S., R. Č. padaryti procesinių teisės normų pažeidimai ir teisėjų V. Ž., E. Š., V. N., M. D., R. Č., B. S. padaryti procesiniai pažeidimai bei atsisakymai atlikti jiems priskirtinas funkcijas – užtikrinti įsiteisėjusio Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo vykdymo užtikrinimą, pažeidė ieškovo A. B. teises bei teisėtus interesus bei padarė turtinę ir neturtinę žalą.

3. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo teisėja V. Ž. spręsdama civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 pasiruošimą nagrinėjimui klausimą 2014-11-25 nutartimi neįtraukė į procesą ieškovo A. B., kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 38 str. 3 d., 225 str. 5 p. 2015-01-08 teismo posėdžio metu pateiktas patikslintas ieškinys dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui A. B. pakeitimo ir žodinis prašymas įtraukti į procesą nepilnametį proceso šalimi (CPK 380 str. 2 d.). T. V. Ž. nagrinėdama civilinę bylą teismo protokoline nutartimi nutarė atmesti prašymą ir neįtraukti nepilnamečio A. B., turinčio daugiau nei 14 metų, į teismo procesą šalimi, jį apklausti byloje išklausant jo nuomonės. Tokiais kaltais veiksmais padarė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą. Šiaulių apylinkės teismo teisėja V. Ž. nagrinėdama civilinę bylą Nr. 2-278-291/2015 sprendime pasisakė dėl į procesą neįtraukto ieškovo A. B. materialinių teisių ir pareigų – priteisti A. B. išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iš J. B.. Panevėžio apygardos teismo teisėjos M. D., N. D. S., R. Č., nagrinėdamos civilinę bylą Nr. 2-278-291/2015 apeliacine tvarka, 2015-10-14 nutartimi palikdamos pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą – neįtraukdamos į procesą ieškovo A. B., tokiais kaltais veiksmais pažeidė ieškovo A. B. teises ir teisėtus interesus bei gauti išlaikymą iš J. B., nes žinodamos ir suvokdamos tyčia pažeidė įstatymus (CPK 38 str. 3 d., 380 str. 2 d., 266 str., 329 str. 1d., 329 str. 2 d. 2 p., 330 str.), tuo padarė ieškovui A. B. turtinę ir neturtinę žalą. Šiaulių apylinkės teismo teisėja V. Ž. nagrinėdama civilinę bylą Nr. 2-278-291/2015 2016-12-28 nutartimi atsisakė spręsti įsiteisėjusio 2015-04-15 sprendimo dalies, kuria priteistas ieškovui A. B. išlaikymas periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį iš J. B., vykdymo užtikrinimą, tokiais kaltais veiksmais pažeidė ieškovo A. B. teises ir teisėtus interesus bei gauti išlaikymą iš J. B.. Šiaulių apygardos teismo teisėja B. S. nagrinėdama civilinę bylą Nr. 2-278-291/2015 apeliacine tarka 2017-02-06 nutartimi atmesdama atskirąjį skundą atsisakė spręsti įsiteisėjusio 2015-04-15 sprendimo dalies, kuria priteistas ieškovui A. B. išlaikymas periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį iš J. B., vykdymo užtikrinimą, tokiais kaltais veiksmais pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus, tuo padarė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas E. Š. nagrinėdamas civilinę bylą 2017-04-20 nutartimi atsisakė spręsti įsiteisėjusio Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo dalies, kuria priteistas ieškovui A. B. išlaikymas periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį iš J. B., vykdymo užtikrinimą, tokiais kaltais veiksmais pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus, tuo padarė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą. Panevėžio apygardos teismo teisėja M. D. nagrinėdama civilinę bylą apeliacine tarka 2017-07-05 nutartimi atmesdama atskirąjį skundą atsisakė spręsti įsiteisėjusio Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo dalies, kuria priteistas ieškovui A. B. išlaikymas periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį iš J. B., vykdymo užtikrinimą, tokiais kaltais veiksmais pažeidė ieškovo A. B. teises ir teisėtus interesus, tuo padarė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą. Šiaulių apygardos teismo teisėja B. S., Panevėžio apygardos teismo teisėjos M. D., R. Č., atmesdamos atskiruosius skundus ir palikdamos galioti žemesnės instancijos teismų sprendimus, neteisingai aiškindamos procesines ir materialines teisės normas, priimtomis nutartimis, užkirto galimybę ieškovui visaverčiai vystytis gaunant minimalų jo poreikius tenkinantį išlaikymą. Ieškovas nurodė, kad išgyvena dėl teisėjų neveikimo/priešingo teisei veikimo – jis patyrė dvasinius išgyvenimus dėl pažeistų konstitucinių teisių (teisėjai negynė jo teisių ir teisėtų interesų), jie jį diskriminavo eliminuodami iš proceso užkertant kelią būti proceso šalimi, jį menkino kaip asmenybę, apsunkino pragyvenimą dėl išlaikymo neužtikrinimo ir tai nulėmė išgyventus nepatogumus, sumažėjęs jo bendravimas su kitais bendraamžiais dėl finansinės padėties ir kt.

4. Ieškovas nurodė, kad turtinę žalą sudaro dėl kaltų teisėjų veiksmų negautos pajamos, kurias ieškovas būtų gavęs iš J. B., jeigu teisėjai būtų vykdę jiems priskirtinas funkcijas – tinkamai taikę visas CPK nuostatas ir ėmęsi veiksmų įsiteisėjusios sprendimo vykdymo užtikrinimui. Turtinę 3630 Eur žalą sudaro nemokėtas nepilnamečiui A. B. išlaikymas Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015 nuo 2015-10-14 iki ieškovo A. B. pilnametystės 2018-11-23 (36 mėnesiai po 100 Eur ir 9 dienos - 30 Eur). Neturtinę žalą ieškovas vertina 11000 Eur suma, t. y. už kiekvieną teismo procesinį sprendimą po 1000 Eur.

5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, nagrinėjusi apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo, sprendė, kad nepilnamečio neįtraukimas į procesą yra formalus procesinis pažeidimas, nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, atstovais pagal įstatymą teisme yra atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai. Todėl ieškovo teiginiai, kad ieškovas turėjo būti įtrauktas į procesą šalimi civilinėje byloje, visiškai nepagrįsti. Pažymėjo, kad I. B. net patikslintu ieškiniu nenurodė sūnaus A. B. proceso šalimi, tačiau toliau kaip ieškovė reikalavo priteisti išlaikymą jos sūnui, todėl suprantama, kad teismas šį reikalavimą išnagrinėjo iš esmės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai, todėl ieškovo, o ne teismo pareiga yra kreiptis į antstolius dėl vykdymo proceso eigos išieškant lėšas iš skolininko. Pažymėjo, kad nagrinėjant minėtą civilinę bylą į teismo posėdį buvo kviečiams ir apklausiamas ieškovas, todėl teismas priimdamas 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą atsižvelgė ir į ieškovo duotus paaiškinimus. Įstatyme neįtvirtinta nei turtinės, nei neturtinės žalos prezumpcijos, todėl žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo reikalaujamos priteisti turtinės žalos, nurodė, kad ieškovei civilinėje byloje NR. 2-278-291/2015, buvo išduoti du vykdomieji raštai, kuriuos ji Šiaulių miesto apylinkės teismui savo noru grąžino. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį vykdomąjį raštą teismas išduoda esant išieškotojo rašytiniam pareiškimui, o tai reiškia, kad vykdymo procesas prasideda tik išieškotojo iniciatyva. Išdavus vykdomąjį raštą, teismo funkcija vykdant sprendimą toliau pasireiškia tik kaip vykdymo teisėtumo kontrolė, o konkrečius vykdymo veiksmus atlieka antstoliai. Ieškovė I. B. minėtoje civilinėje byloje teismui priėmus sprendimą ir šiam įsiteisėjus, gavusi vykdomąjį raštą kaip nepilnamečio išieškotojo A. B. įstatyminė atstovė (CPK 368 str. 1 d.), turėjo kreiptis į antstolį dėl sprendimo vykdymo. Kadangi I. B. jai išduoto vykdomojo dokumento nepateikė antstoliui vykdyti (nes tokių duomenų byloje nėra), todėl tik ji atsakinga už tai, jog nepilnametis A. B. negavo jam teismo priteistų išlaikymui sumų. Teismas, atsižvelgdamas į CPK 606 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog vykdomieji dokumentai gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, kurios suma yra priteisto išlaikymo dydis.

8. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo reikalaujamos priteisti neturtinės žalos, nustatė, kad ieškovas neturtinę žalą kildina iš šių neva neteisėtų teisėjų veiksmų: nepilnametis A. B. nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą, jam nebuvo išsiųstas vykdomasis raštas ir teismas neužtikrino sprendimo vykdymo. Teismas nustatė, kad 2015-03-26 teismo posėdyje dalyvavo nepilnametis A. B., jo nuomonė buvo išklausyta ir priimtas sprendimas išklausius vaiko pozicijos. CPK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, taip pat fizinių asmenų, kurių civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas, atstovais pagal įstatymą teisme yra atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai, todėl ieškovo A. B. teiginiai, kad jis turėjo būti teismo įtrauktas į procesą šalimi, yra nepagrįsti. Kadangi I. B. civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015, nagrinėtoje Šiaulių apylinkės teisme, net ir tikslindama ieškinį, nenurodė sūnaus A. B. proceso šalimi, teismas šį reikalavimą išnagrinėjo iš esmės ir, atsižvelgdamas į proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, pagrįstai vėlesnio reikalavimo įtraukti į procesą nepilnametį netenkino. Teismas atkreipė dėmesį ir į tą aplinkybę, jog I. B. savo 2015-05-12 apeliaciniame skunde nurodė tas pačias aplinkybes, kurias nurodo ir šioje byloje, t. y . jog nepilnametis nebuvo įtrauktas į procesą. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismo buvo įvertintos ir dėl jų buvo pasisakyta, todėl teismas dar kartą nurodytų aplinkybių neanalizuoja.

9. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo teiginio, kad iki šios dienos nėra gavęs teismo sprendimo, pažymėjo, jog teismo sprendimai išduodami arba siunčiami tik proceso šalims.

10. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, įrodančių teismo ar teisėjo veiksmų neteisėtumą ir kaltę. Ieškinyje nurodoma nagrinėta civilinė byla Nr. 2-278-291/2015 ir joje priimti teismo procesiniai sprendimai negali būti laikomi neteisėtais, kadangi jie buvo tikrinami aukštesnės instancijos teisme, ir nei vienas aukštesnės instancijos teismas (tiek nagrinėdamas apeliacinį skundą, tiek eilę atskirųjų skundų) nenustatė jokių procesinių pažeidimų priimant sprendimus, todėl šis teismas neturi jokio teisinio pagrindo kvestionuoti instancine tvarka patikrintų Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimų bei nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimą ir grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

11.1. Bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusi teisėja buvo šališka dėl nekompetencijos ir aplaidaus požiūrio į teisingumo vykdymą bei suinteresuotumu bylos baigtimi.

Žemesnės instancijos teismas

11.2. Pirmosios instancijos teismas rašytine 2019-02-12 nutartimi civilinėje byloje paskelbė pertrauką iki bus išnagrinėtas pareiškimas dėl nušalinimo. Nutartis nebuvo išsiųsta šalims. Nutartyje nurodoma, kad nutartis neskundžiama. Teismas pažeidė pertraukos skelbimo pagrindą, nes nėra numatytas pertraukos skelbimas dėl pareiškimo dėl nušalinimo nagrinėjimo. Apelianto nuomone, nesant teisinio pagrindo byloje paskelbta pertrauka neteisėtai, be to CPK imperatyviai numato, kad teismui išėjus priimti sprendimą jokie procesiniai veiksmai nėra atliekami, todėl 2019-02-15 priimtas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

11.3. 2018-12-12 teismo posėdžio metu buvo pareikštas nušalinimas teisėjai ir suderinta kito teismo posėdžio data (2019-02-04), jeigu nušalinimas bus atmestas. 2019-01-03 teismui pateiktas prašymas perkelti teismo posėdžio datą, nes apeliantas ir jo atstovė pagal įgaliojimą bus išvykę ir neturės galimybių dalyvauti teismo posėdyje. Prie prašymo pateikti lėktuvo bilietai. Teismas 2019-02-04 protokoline nutartimi nutarė pripažinti nesvarbia priežastimi kelionę ir apelianto ir jo atstovės pagal įgaliojimą neatvykimą laikyti be svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas nutarė nagrinėti bylą iš esmės nedalyvaujant apeliantui ir jo atstovei pagal įgaliojimą. Apelianto nuomone, buvo pažeista CPK 246 str. 1 d. nuostata išnagrinėjus civilinę bylą teismo posėdyje nedalyvaujant apeliantui ir jo atstovei pagal įgaliojimą, bei įstatyme numatytam imperatyviam reglamentavimui ieškinį palikti nenagrinėtu, todėl skundžiamas 2019-02-15 sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir neteisingas.

Šalies argumentai

11.4. Civilinėje byloje išreikalautas vienas apelianto prašomas įrodymas – Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-278-291/2015. Apeliantas 2019-01-01 patikslintame ieškinyje pateikė 6 prašymus. Pirmosios instancijos teismas daugiau nei 1 mėnesį nė vieno prašymo nesprendė iki 2019-02-04, nerinko nė vieno įrodymo. Pirmosios instancijos teismas nesant teisinio pagrindo 2019-02-04 teismo posėdžio metu sprendė apelianto prašymus, kurie turėjo būti išspręsti iki teismo posėdžio. Teismas skundžiamame 2019-02-15 sprendime nurodė, kad „<...> ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl minėto sprendimo būtų kreiptasi į antstolį.“ Taigi tai patvirtina, kad teismas nepasiruošė išsamiam bylos nagrinėjimui, nes teismas galėjo surinkti šiuos duomenis užklausdamas antstolių rūmus, arba pakelti duomenis iš antstolių informacinės sistemos, arba įpareigoti atsakovą tokius duomenis pateikti.

11.5. Skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje nėra apelianto pateikto dubliko ir atsakovo pateikto tripliko santraukos. Taip pat sprendimo aprašomojoje dalyje nėra teismo posėdyje atsakovo išdėstytos pozicijos išsakytos teismo posėdžio metu santraukos. Aprašomojoje dalyje neteisingas patikslinto ieškinio aprašymas, nes trūksta vienos esminės dalies, t. y. sprendimo aprašomosios dalies aprašomojoje dalyje neminimas Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-08 teismo posėdis, kurio metu civilinėje byloje ieškovė I. B. pateikė prašymą prijungti prie civilinės bylos patikslintą ieškinį ir pateikė prašymą įtraukti į procesą nepilnametį A. B. ieškovu arba trečiuoju asmeniu. Šis teisėjos V. Ž. procesinis pažeidimas – atmesti prašymą dėl įtraukimo į procesą nepilnametį, kuriam daugiau nei 14 metų - yra vienas iš 11 patikslintame ieškinyje minimų pažeidimų, kurie yra priežastiniame ryšyje su kilusia turtine žala ir kilusia neturtine žala, kuri įvertinta to vieno veiksmo 1000 Eur.

11.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatė su ginču susijusių faktinių aplinkybių, t. y. kokie buvo teisėjų veiksmai ir priimti sprendimai teisminio proceso metu, ar įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimas yra vykdomas, kada ir kokie buvo teisėjų veiksmai gavus vykdymo procese pareiškimus dėl sprendimo nevykdymo, ar buvo teisėjų kalti veiksmai, ar yra priežastinis ryšys, ar dėl to yra kilusi žala apeliantui, ar yra teisėjų atsakomybė ir kokia. Pirmosios instancijos teismas nevertino teisėjų V. Ž., E. Š., V. N., B. S., R. Č., M. D. vykdymo procese veiksmų / neveikimo, kuriuos patvirtina jų priimtos nutartys.

Šalies argumentai

11.7. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenustatydamas visų faktinių aplinkybių, neanalizuodamas visų įrodymų, jų neįvertindamas bei jais negrįsdamas teismo sprendimo, nenurodydamas ieškinyje išdėstytų teisėjų padarytų procesinių pažeidimų ir jų neaiškindamas bei netaikydamas, nenurodydamas jokios teismų praktikos, pažeidė CPK 270 str. 4 d., t. y. surašė sprendimą neatitinkantį sprendimui keliamų reikalavimų, nemotyvavo sprendimo, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

11.8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad I. B. turėjo kreiptis į antstolį, tačiau Byloje Nr. 2-278-291/2015 teismo 2015-04-15 sprendime ir kitose nutartyse tokio įpareigojimo I. B. nėra, todėl toks motyvas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei prasilenkiantis su įstatyminiu reglamentavimu. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas CPK 606 str. 2 d. nuostatą, kurioje numatyta, kad vykdomieji dokumentai gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, neatkreipė dėmesio, kad nepriklausomai nuo to kiek metų praeis nuo 2015-04-15 sprendimo priėmimo, apelianto procesinė padėtis nepasikeis, be to, šiai dienai I. B. nebėra apelianto įstatyminė atstovė (A. B. yra pilnametis), todėl nei I. B., nei A. B. negali paimti vykdomojo rašto iš Bylos Nr. 2-278-291/2015 ir pateikti jį vykdyti antstoliui.

11.9. Pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų, t. y. atsakovas triplike ir atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad vykdomasis raštas yra išduotas J. B., o teismo posėdžio metu nurodė, kad vykdomasis raštas yra byloje. Taip pat Byloje Nr. 2-278-291/2015 yra teisėjų E. Š. ir R. Č. nutartys, kuriose konstatuota, kad vykdomasis raštas išduotas I. B.. Taigi teismas nepašalino prieštaravimų ir neišsiaiškino objektyvios tikrovės – kur yra vykdomas raštas (-ai). Nenustatyta faktinė aplinkybė – ar vykdomas Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimas, jei taip, tai kas kada ir kokiomis priemonės, būdais ir kt. jį vykdė, vykdo ar vykdys.

Atsiliepimas

11.10. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas iki jis bus pilnai įvykdytas, todėl tik teismas priėmęs sprendimą turi pareigą imtis priemonių užtikrinti įsiteisėjusio sprendimo įvykdymą bei jo atsakomybė už įsiteisėjusio sprendimo pilną įvykdymą. Šiuo konkrečiu atveju 2015-04-15 sprendimą vykdyti turi skolininkas ir išieškotojas, t.y. skolininkas J. B. ir apeliantas. Apeliantas nėra proceso šalis ir negali dalyvauti teismo sprendimo vykdyme, nes neįtrauktas į procesą šalimi (pažeistas CPK 380 str. 2 d., CPK 266 str.). Esant tokiai situacijai, kai šalis, kuri turi pareigą vykdyti ir nevykdo sprendimo, pareigą imtis įsiteisėjusio sprendimo įvykdymo turi sprendimą priėmęs teismas – Šiaulių apylinkės teismas. Teisėjai atsisakė vykdyti jiems priskirtas funkcijas reglamentuotas CPK 7 str. ir CPK 18 str. ir pažeidė CPK 7 str. ir CPK 18 str. nuostatas priimdami nutartis, kuriose aiškiai išdėstė poziciją apie neketinimą atlikti veiksmų, kuriais būtų užtikrintas įsiteisėjęs sprendimo vykdymas. Aplinkybes, kad apeliantas patyrė žalos, patvirtina tiek byloje Nr. 2-278-291/2015 esantys vykdomieji raštai, kurie nebuvo pateikti vykdyti.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

12.1. Apeliantas neįrodė, kad dėl teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-278-291/2015 jis patyrė žalą. Apelianto nurodomų turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo aplinkybių sąsajumo su teismo neteisėtais veiksmais nepatvirtina byloje esančių įrodymų visumos analizė, priežastinis ryšys tarp apeliantui atsiradusios turtinės žalos ir teismų priimtų procesinių sprendimų.

12.2. Nagrinėjamu atveju apelianto nuomonė, kad teismas buvo šališkas, nėra pagrįsta ir nesukelia objektyviam stebėtojui abejonių dėl šio teismo nešališkumo. Tai, kad išnagrinėtas apelianto ieškinys nebuvo patenkintas, nereiškia, kad teisėja suinteresuota bylos baigtimi.

Atsiliepimas

12.3. Atsakovės manymu, visi apelianto reikalavimai buvo tinkamai išnagrinėti pirmosios instancijos teismo. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas atmetė ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

13. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų ir įrodymų vertinimo

14. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl žalos, padarytos teismų (teisėjų) neteisėtais veiksmais nagrinėjant civilinę bylą ir sprendžiant procesinio pobūdžio klausimus civilinėse bylose atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnį. Remiantis CK 6.272 straipsnio 2 dalies nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Šios teisės normos pagrindu valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tik tada, kai yra nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos – konkrečios žalos padarymo asmeniui faktas bei jos dydis (CK 6.249 str.), neteisėti teismo (teisėjo) veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir asmeniui atsiradusių neigiamų padarinių (CK 6.247 str.), teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltė (CK 6.248 str., 6.2712 str. 2 d.). Taigi, šios rūšies žala asmeniui atlyginama tada, kai konstatuojama, kad teisėjas ar teismas atliko neteisėtus ir kaltais pripažintus veiksmus, dėl kurių atsirado žala, kitaip tariant, atsiradę asmeniui neigiami padariniai yra tokių veiksmų rezultatas.

15. Apeliantas teigia, kad žala atsirado dėl Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo teisėjų, nagrinėjusių Šiaulių apylinkės teisme iškeltą civilinę bylą, neteisėtų tyčinių veiksmų, pasireiškusių tuo, jog šie teismai (teisėjai) neteisingai išnagrinėjo civilinę bylą dėl ieškovui išlaikymo priteisimo, o įsiteisėjus teismo sprendimui neužtikrino jo vykdymo. Įvertinus apelianto nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje iš esmės reiškiamas nesutikimas su civilinėse bylose teismų nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su apelianto neįtraukimu į civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 procesą, teisiniu vertinimu, o teismų (teisėjų) neteisėtais veiksmais įvardijami civilinės bylos išnagrinėjimo procesiniai rezultatai, lėmę dalies apelianto reikalavimų, vėliau skundo toje byloje atmetimą.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtinta teismų sistema. Teismų kompetencija nustatyta kituose įstatymuose, pvz., Teismų įstatyme, atitinkamame proceso kodekse. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas būtų peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektyvios savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę ją padaryti. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą ir kad dėl jo būtų priimtas teisingas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). Taigi, naudojimasis instancine teismų sistema, kaip teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės forma, sudaro galimybę išvengti teismo klaidos ir, atitinkamai, išvengti žalos kilimo galimybės.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovo įstatyminė atstovė, skųsdama Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015 sprendimą, apeliaciniame skunde nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas pažeidė procesines teisės normas, nes teismas jos prašymą įtraukti 14 metų vaiką bendraieškovu ar trečiuoju asmeniu atmetė. Šiaulių apygardos teismas, pasisakydamas dėl šio apeliacinio skundo argumento, nurodė, kad bylos eigoje ieškovės sūnui A. B. suėjo 14 metų, tačiau jis į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas ieškovu ar trečiuoju asmeniu ir jo, kaip proceso dalyvio, ieškovė 2015 m. sausio 8 d. patikslintu ieškiniu taip pat nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad teisme vaiko nuomonė buvo išklausyta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad vaiko nuomonė buvo išklausyta, išsiaiškino jo norus, pagal bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo spręsti, kad dėl to buvo priimtas neteisingas sprendimas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apelianto įtraukimo į procesą klausimas buvo sprendžiamas apylinkės teisme, o šio sprendimo teisėtumas patikrintas apeliacine tvarka. Šį klausimą išsprendus įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, jis negali būti kvestionuojamas, o teismas negali kitoje byloje spręsti klausimus, kurie jau buvo išspręsti įsiteisėjusiais sprendimais. Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas. Būtinybę laikytis res judicata principo yra įtvirtinęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Šis principas yra vienas iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą laikymosi sąlygų, siejamų su teisinio tikrumo principo įgyvendinimu (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Esertas prieš Lietuvą).

18. Apeliantas nurodo, kad jo neįtraukus į civilinės bylos nagrinėjimą, jam buvo užkirstas kelias išsireikalauti iš skolininko sprendimu jam priteistą išlaikymą. Pažymi, kad I. B. nebėra apelianto įstatyminė atstovė (A. B. yra pilnametis), todėl nei I. B., nei A. B. negali paimti vykdomojo rašto iš bylos Nr. 2-278-291/2015 ir pateikti jį vykdyti antstoliui. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes jie prieštarauja teisės aktams ir faktinėms bylos aplinkybėms. Kasacinis Teismas yra išaiškinęs, jog tėvai ar vienas iš tėvų nepilnamečio vaiko turtą tvarko uzufrukto teise, o jeigu jis priteistas teismo sprendimu – ir teismo sprendimo pagrindu (CK 3.190 str.). Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys (CK 3. 163 str.). Sukakus pilnametystės šią teisę įgyvendina patys vaikai. Jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystės, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti. Įmokos, kurios gautos iki vykdymo tvarkos ar subjektų pakeitimo, laikomos tinkamomis. Jeigu kreditorius – pilnamečiu tapęs nepilnametis vaikas – byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nustatymo nereikalauja pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus ir teismas šio klausimo nesprendžia, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad išlaikymą gauna netinkamas išieškotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-114/2010). Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad vykdomasis raštas 2017-03-14 buvo išduotas buvusiai įstatyminei atstovei pagal sprendimą I. B.. Tačiau I. B. 2019-07-25 vykdomąjį raštą teismui grąžino, nurodžiusi, kad vykdomasis raštas jai buvo atsiųstas per klaidą. 2019-08-08 vykdomasis raštas išduotas A. B. (bylos 2-278-291/2015, t. 4. b. l. 234, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apelianto nurodyti argumentai, kad teisėjai (Šiaulių apylinkės teismo teisėja V. Ž. ir apeliacine tvarka nagrinėję civilinę bylą teisėjos M. D., N. D. S., R. Č.) nagrinėdami civilinę bylą Nr. 2-278-291/2015 ir neįtraukdami jo į civilinės bylos nagrinėjimą atliko neteisėtus veiksmus, kurie užkirto apeliantui kelią įvykdyti sprendimą, t. y. išsiieškoti iš skolininko įsiskolinimą, laikytini nepagrįstais.

19. Apeliantas taip pat nurodo, kad apelianto įstatyminė atstovė ne kartą pareiškimais kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl sprendimo vykdymo užtikrinimo taikant prievartos priemones arba imantis veiksmų, kuriais būtų užtikrintas įsiteisėjusios sprendimo įvykdymas, tačiau teisėjai V. Ž., E. Š., V. N. nutartimis atsisakė spręsti sprendimo įvykdymo užtikrinimo klausimą, o Panevėžio apygardos teismo teisėjos M. D., R. Č., ir Šiaulių apygardos teismo teisėja B. S. apeliacinėmis nutartimis paliko nutartis nepakeistas. Nurodytų teisėjų neteisėtus veiksmus apeliantas taip pat kildina iš šių teisėjų priimtų procesinių sprendimų, akcentuodamas, kad jie yra neteisingi bei pažeidžiantis apelianto teises. Nurodytų teisėjų priimti sprendimai yra įsiteisėję, nei vienas iš jų aukštesnės instancijos teismų nebuvo panaikinti, todėl jų neteisėtumas negali būti konstatuotas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, įrodančių teismo ar teisėjo veiksmų neteisėtumą ir kaltę. Ieškinyje nurodoma nagrinėta civilinė byla Nr. 2-278-291/2015 ir kiti su šia byla susiję priimti teismo procesiniai sprendimai negali būti laikomi neteisėtais.

20. Pažymėtina, jog apeliantas, reikalaudamas atlyginti teismo (teisėjo) padarytą žalą dėl civilinės bylos (ar bylų) nagrinėjimo, turėjo įrodyti, be kita ko, ir tokią sąlygą, kad šios žalos atsiradimą lėmė ne tik neteisėti, bet ir kalti teismo (teisėjo) veiksmai. Teisėjo kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių ir šiukščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 str.); sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-827-516/2016). Šiuo atveju nenustačius teismų kaltės, kaip to reikalaujama CK 6.272 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindo ir spręsti klausimo dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo ar jos dydžio nustatymo.

Dėl apelianto nurodomų procesinių teisės normų pažeidimų

21. Apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka dėl jos nekompetencijos ir aplaidaus požiūrio į teisingumo vykdymą bei suinteresuotumu bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Aplinkybė, kad teismas priėmė bylos šaliai nepalankų sprendimą ar ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu padarė kitokias teisines išvadas nei apeliantas tikėjosi, nesudaro pagrindo teigti, jog bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas. Be to, nagrinėjamoje byloje apeliantas buvo pareiškęs nušalinimą Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai du kartus, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2019 m. vasario 13 d. pareiškimas dėl nušalinimo atmestas. Kitų aplinkybių, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas nenustatyta.

22. Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė pertraukos skelbimo pagrindą, nes nėra numatytas pertraukos skelbimas dėl pareiškimo dėl nušalinimo nagrinėjimo. Apelianto nuomone, CPK imperatyviai numato, kad teismui išėjus priimti sprendimą jokie procesiniai veiksmai nėra atliekami, todėl 2019-02-15 priimtas procesinis sprendimas skelbti pertrauką yra neteisėtas ir naikintinas. Be to, teismo 2019-02-15 nutartis negalėjo būti priimta rašytinio proceso tvarka.

23. CPK 290 straipsnio 2 d. numatyta, kad teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu teismas turi teisę priimti rašytines arba žodines nutartis. Žodinė nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Rašytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas. Teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal šį Kodeksą ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pripažinęs, kad tai būtina, teismas turi teisę priimti rašytines nutartis ir kitais atvejais. Pagal CPK 290 str. 4 d. ne parengiamajame teismo posėdyje ar ne nagrinėjimo teisme metu teismas priima rašytines nutartis. Pagal CPK 68 str. 3 d. kol nėra išspręstas klausimas dėl teisėjo nušalinimo, byloje gali būti atliekami tik neatidėliotini procesiniai veiksmai. Apelianto nušalinimas bylą nagrinėjusiai teisėjai pareikštas po bylos išnagrinėjimo teisėjai išėjus priimti sprendimo. Tokiu atveju teisėja, kuriai pareikštas nušalinimas, negali priimti jokių procesinių sprendimų, o tik neatidėliotinus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad bylos iš esmės nagrinėjimas buvo baigtas, teismas galėjo priimti tik rašytines nutartis ir į tai, kad pareiškus teisėjai nušalinimą, jokie veiksmai negalėjo būti atliekami, išskyrus neatidėliotinus, darytina išvada, kad teismas, priimdamas rašytinę nutartį skelbti pertrauką iki bus išnagrinėtas pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo, apelianto procesinių teisių nepažeidė.

24. Teismo sprendimo neteisėtumas grindžiamas ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai neatsižvelgdamas į apelianto prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, šio prašymo netenkino ir bylą išnagrinėjo iš esmės.

25. Pagal CPK 246 straipsnio 1 d. bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Pripažinti aplinkybes svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Apeliantas savo prašyme nurodė, kad jis ir jo atstovė gavo dovanų kelionę, kuri įvyks posėdžio metu bei pateikė dokumentus, susijusius su kelione nurodytai datai. Šioje byloje buvo rengtasi paruošiamųjų būdu šalys pateikė savo procesiniuose dokumentuose paaiškinimus ir turimus rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto ir jo atstovės prašymą, turėjo diskrecijos teisę įvertinti neatvykimo į posėdį priežastis ir nuspręsti ar jos laikytinos svarbiomis. Teisėja posėdžio metu nurodė, kad teismo posėdžio data buvo suderina iš anksto su apeliantu ir jo įstatymine atstove, neatvykimo į posėdį priežastis, prašymo netenkino. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes ir į tai, kad nenustatytos išskirtinės aplinkybės dėl ko galėjo būti atidėtas teismo posėdis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatidėdamas teismo posėdžio ir bylą išnagrinėdamas iš esmės, nepažeidė proceso teisės normų.

26. Apelianto teigimu, skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje nėra apelianto pateikto dubliko, atsakovo pateikto tripliko santraukos, taip pat sprendimo aprašomojoje dalyje nėra teismo posėdyje atsakovo išdėstytos pozicijos išsakytos teismo posėdžio metu santraukos, sprendimas nemotyvuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 270 str. 3 d. aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka. Ginčijamame teismo sprendime šalių reikalavimai ir atsikirtimų santrauka, kaip to reikalauja CPK nuostatos, yra išdėstyta. CPK nenumato imperatyvaus reikalavimo nurodyti kokius procesinius dokumentus šalys teikė ir kokias aplinkybes juose nurodė, taip pat CPK nėra reikalavimo teismo sprendime nurodyti šalių duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu santrauką. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, jeigu teismo procesiniame sprendime nėra detaliai atsakyta į kai kuriuos ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji bei procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, apskųstojo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą dėl šalių pareikštų materialiųjų reikalavimų.

27. Apeliantas taip pat nurodo, kad civilinėje byloje išreikalautas vienas apelianto prašomas įrodymas – Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-278-291/2015. Apeliantas 2019-01-01 patikslintame ieškinyje pateikė 6 prašymus. Pirmosios instancijos teismas daugiau nei 1 mėnesį nė vieno prašymo nesprendė iki 2019-02-04, o 2019-02-04 teismo posėdžio metu atmetė apelianto prašymus, kurie turėjo būti išspręsti iki teismo posėdžio. Su tokiu apelianto argumentu nėra jokio pagrindo sutikti, nes tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo su patikslintu prašymu pareikštus prašymus išsprendė išklausęs kitos šalies nuomonę dėl pareikštų prašymų, nelaikytina procesiniu pažeidimu. Be to, teismas posėdžio metu išsamiai motyvavo, kodėl negali būti tenkinami apelianto prašymai apklausti liudytojais Šiaulių apylinkės ir apygardos teisėjus, kodėl nebus garsinamas garso įrašas, neprijungiamas prie bylos medžiagos Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, nagrinėti bylą parengiamajame teismo posėdyje, kai bylai jau buvo ruoštasi paruošiamųjų dokumentų būdu, taip pat apklausti liudytoją J. B..

28. Apelianto nuomone, esant patikslintam ieškinio pagrindui bei dalykui, teismas turėjo pareigą ruoštis iš naujo bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, t. y. ieškovas turėjo pateikti dubliką, o atsakovas tripliką, todėl pirmosios instancijos teismas nepasiruošė bylai ir pažeidė CPK 227 str. 2 d., kas nulėmė nepagrįstą, neteisėtą ir neteisingą sprendimą. Kadangi apeliantas patikslintame ieškinyje tik padidino ieškinio reikalavimą, aplinkybės iš esmės liko tos pačios, atsakovui pateikus atsiliepimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bylos nagrinėjimui pasirengta (CPK 227 str. 5 d.).

Dėl bylos procesinės baigties

29. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ona GasiulytėRita KisielienėDanutė Kutrienė