Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos teisingumo ministerijos, atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl ieškovo teiginio, kad nėra gavęs teismo sprendimo iš teismo, pažymėjo, jog teismo sprendimai išduodami arba siunčiami tik proceso šalims, ir kadangi ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015 nebuvo proceso šalimi, jam asmeniškai sprendimas nebuvo siųstas. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-278-291/2015 išieškotojui ieškovui skolininkui J. B.. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo nurodė, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įvirtintas CPK 18 straipsnyje, tačiau tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Sprendimus vykdančių antstolių veikla yra teisės į teismą ir teismo sprendimą įgyvendinimą užtikrinimo priemonė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl minėto sprendimo būtų kreipęsis į antstolį. Pažymėjo, kad ieškovo nurodomų žalos atsiradimo aplinkybių sąsajumo su teismo neteisėtais veiksmais nepatvirtina byloje esančių įrodymų visumos analizė, priežastinis ryšys tarp ieškovui atsiradusios žalos ir teismo neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad įstatyme neįtvirtinta nei turtinės, nei neturtinės žalos prezumpcijos, todėl žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

2015-04-15 Šiaulių apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015 ieškovės I. B. patikslintą ieškinį dėl neterminuoto tėvo J. B. valdžios apribojimo jo sūnaus A. B. atžvilgiu, bei 2007-09-06 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimo pakeitimo, padidinat išlaikymą nepilnamečiui vaikui, patenkino iš dalies: pakeitė nepilnamečiui priteisto išlaikymo kas mėnesį dydį, nustatant, kad iš J. B. priteistina po 100 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Lėšas vaiko išlaikymui uzufrukto teise pavedė tvarkyti ieškovei vaiko motinai I. B.. Ieškovės I. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atmetė, o atsakovo J. B. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi A. B. patenkino iš dalies. Panevėžio apygardos teismo 2015-10-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-746-227/2015 Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimas paliktas nepakeistas. Taip pat aukštesnės instancijos teismų liko nepakeistos Šiaulių apylinkės teismo 2016-03-14, 2016-07-25, 2016-12-28, 2017-01-04, 2017-03-14 priimtos nutartys pagal I. B. atitinkamus prašymus (prijungtos bylos 2 t., b. l. 185-186, t. 3, b. l. 123-125, t. 4, b. l.107-109, 122-125, 128-130, 208-213).

Atsakomybę už žalą, kurią padaro teismas ar teisėjas, nagrinėjant civilines bylas, reglamentuoja CK 6.272 str. 2 d. CK 6.272 str. 2 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos - žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Nagrinėjamu atveju esminis dalykas yra teisėjo kaltės klausimas. Pagal CK 6.272 str. 2 d. valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei.

Dėl turtinės žalos priteisimo

Ieškovas nurodė, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nebuvo vykdomas dėl teisėjų kaltės, dėl to nemokėtas nepilnamečiam vaikui išlaikymas nuo 2015-04-15 iki 2018-11-23, viso 4300 Eur turi būti priteistas iš valstybės. Tokie ieškovo teiginiai prieštarauja bylos medžiagai. Priešingai, nei teigia ieškovas, jo tuometinei įstatyminei atstovei motinai I. B. buvo išduoti net du vykdomieji raštai pagal 2015-04-15 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą: 2015-10-19 ir 2016-03-01. O būtent, 2015-10-19 I. B. prašymu Šiaulių miesto apylinkės teismui (prijungtos bylos t. 2, b. l. 71) jai pasirašytinai buvo išduotas vykdomasis raštas, kurį 2015-10-28 pareiškimu I. B. teismui grąžino, nurodydama, kad ji neturėjo jokio teisinio pagrindo gauti vykdomąjį raštą (prijungtos bylos t. 2, b. l. 84). 2016-03-01 Šiaulių apylinkės teismas išdavė antrą vykdomąjį raštą, kurį 2016-03-01 išsiuntė I. B. raštu Nr. 2-278-291 (prijungtos bylos t. 2, b. l. 133). 2016-03-14 pareiškimu ieškovė grąžino išduotą vykdomąjį raštą, nurodžiusi, kad ji neprašė tvarkyti nepilnamečio lėšas uzufrukto teise, be to, ji nėra nepilnamečio įstatyminė atstovė, nes byloje nebuvo nepilnamečio sutikimo priimti vykdomąjį raštą ir jį teikti antstoliui, taip pat nurodyta, jog ieškovė neturi lėšų pateikti vykdomąjį raštą vykdymui, todėl jį grąžina ( prijungtos bylos t. 2, b. l. 144-146). Taigi, iš šių faktinių aplinkybių matyti, jog ieškovei civilinėje byloje NR. 2-278-291/2015, buvo išduoti du vykdomieji raštai, kuriuos ji Šiaulių miesto apylinkės teismui savo noru grąžino. Pažymėtina, kad pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį vykdomąjį raštą teismas išduoda esant išieškotojo rašytiniam pareiškimui, o tai reiškia, kad vykdymo procesas prasideda tik išieškotojo iniciatyva. Išdavus vykdomąjį raštą, teismo funkcija vykdant sprendimą toliau pasireiškia tik kaip vykdymo teisėtumo kontrolė, o konkrečius vykdymo veiksmus atlieka antstoliai. Ieškovė I. B. minėtoje civilinėje byloje teismui priėmus sprendimą ir šiam įsiteisėjus, gavusi vykdomąjį raštą kaip nepilnamečio išieškotojo A. B. įstatyminė atstovė (CPK 368 str. 1 d.), turėjo kreiptis į antstolį dėl sprendimo vykdymo. Kadangi I. B. jai išduoto vykdomojo dokumento nepateikė antstoliui vykdyti (nes tokių duomenų byloje nėra), todėl tik ji atsakinga už tai, jog nepilnametis A. B. negavo jam teismo priteistų išlaikymui sumų. Dėl išdėstyto bei atsižvelgiant į CPK 606 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog vykdomieji dokumentai gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, kurios suma yra priteisto išlaikymo dydis.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Ieškovas neturtinę žalą kildina iš šių neva neteisėtų teisėjų veiksmų: nepilnametis A. B. nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą, jam nebuvo išsiųstas vykdomasis raštas ir teismas neužtikrino sprendimo vykdymo.

Dėl nepilnamečio neįtraukimo į bylą pažymėtina tai, jog ieškinį teismui teikė I. B., kuri nurodė bylos šalis. 2015-02-05 teismo posėdžio metu buvo nuspręsta kviesti į bylos nagrinėjimą nepilnametį A. B. ir išklausyti jo nuomonės. 2015-03-26 teismo posėdyje dalyvavo nepilnametis A. B., jo nuomonė buvo išklausyta ir priimtas sprendimas išklausius vaiko pozicijos. CPK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, taip pat fizinių asmenų, kurių civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas, atstovais pagal įstatymą teisme yra atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai, todėl ieškovo A. B. teiginiai, kad jis turėjo būti teismo įtrauktas į procesą šalimi, yra nepagrįsti. Kadangi I. B. civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015, nagrinėtoje Šiaulių apylinkės teisme, net ir tikslindama ieškinį, nenurodė sūnaus A. B. proceso šalimi, teismas šį reikalavimą išnagrinėjo iš esmės ir, atsižvelgdamas į proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, pagrįstai vėlesnio reikalavimo įtraukti į procesą nepilnametį netenkino. CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. CK 3.177 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Taigi, šis įstatymo reikalavimas buvo įgyvendintas, vaikas buvo išklausytas. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog I. B. savo 2015-05-12 apeliaciniame skunde nurodė tas pačias aplinkybes, kurias nurodo ir šioje byloje, t. y . jog nepilnametis nebuvo įtrauktas į procesą. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismo buvo įvertintos ir dėl jų buvo pasisakyta, todėl šis teismas dar kartą nurodytų aplinkybių neanalizuoja.

Dėl ieškovo teiginio, kad iki šios dienos nėra gavęs teismo sprendimo, pažymėtina, jog teismo sprendimai išduodami arba siunčiami tik proceso šalims.

Ieškovo teiginys, kad nėra vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas ir dėl to yra kaltas teismas, nepagrįstas, nes ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl minėto sprendimo būtų kreiptasi į antstolį.

Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, įrodančių teismo ar teisėjo veiksmų neteisėtumą ir kaltę. Ieškinyje nurodoma nagrinėta civilinė byla Nr. 2-278-291/2015 ir joje priimti teismo procesiniai sprendimai negali būti laikomi neteisėtais, kadangi jie buvo tikrinami aukštesnės instancijos teisme, ir nei vienas aukštesnės instancijos teismas (tiek nagrinėdamas apeliacinį skundą, tiek eilę atskirųjų skundų) nenustatė jokių procesinių pažeidimų priimant sprendimus, todėl šis teismas neturi jokio teisinio pagrindo kvestionuoti instancine tvarka patikrintų Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimų bei nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015.

Ieškovui kildinant neturtinę žalą iš neteisėtų teisėjų veiksmų, jis turi įrodyti, kad ši žala atsirado būtent dėl tokių veiksmų. Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, jog esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala, todėl žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas neįrodė neteisėtų teisėjų, teismo veiksmų, t. y. vienos iš valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala (CK 6.245-6.248, 6.250 str., CPK 178, 179, 185 str.).

Kiti ieškovo argumentai yra nesusiję su ieškinio pagrindu ir dalyku, neturi įtakos priimamo teismo sprendimo teisėtumui, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.