- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- 1A-136-354/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02703-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Nijolė Matuzevičienė, Ilona Jakubėnienė
- Advokatai
- Gintaras Keliauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant prokurorei Daivai Armalienei (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM),
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. A. ir jo gynėjui advokatui Gintarui Keliauskui, (abiem nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. A. ir jo gynėjo advokato Gintaro Keliausko apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos J. A. A. atsakomybei, nustatant vienų metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1 (vienus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš A. A. konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) valstybės nuosavybėn.
Nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. P. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. A. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad 2024 m. sausio 21 d., apie 12.32 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo traktorių „KIOTI DK6020“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, t. y. mažiausiai 2,32 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. A. ir jo gynėjas advokatas Gintaras Keliauskas prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti: netaikyti A. A. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo 1 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones arba ją pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone – nemokamais darbais.
2.1. Skunde A. A. ir jo gynėjas nurodo, kad BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pažymi, kad ši norma pagal savo veikimo pobūdį nėra imperatyvi, esant tam tikroms sąlygoms, minėta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti netaikoma. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022). Teismų praktikoje nurodoma, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).Teisingumo principas reikalauja individualizuoti ne tik bausmę, bet ir baudžiamojo poveikio priemonę per nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybę, veikos ir asmens pavojingumą ir individualias savybes bei požymius ir taip įgyvendinti teisingumo principą, kuris esminis taikant baudžiamuosius įstatymus, be kita ko, šiuo aspektu svarbus ir proporcingumo principas, kurio esmė draudimas asmens teises varžyti daugiau nei būtina, o tik tiek ir tokia apimtimi, kiek būtina baudžiamosios teisės tikslams pasiekti.
2.2. Skunde pažymima, kad A. A. charakterizuojamas teigiamai, motorinės transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo tik išimtinis, vienkartinis ir atsitiktinis atvejis, anksčiau jis nebuvo teistas, administracine tvarka baustas tik už smulkius pažeidimus, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, mama jį apibūdina kaip nuoširdų ir gerą sūnų, nes jis rūpinasi senyvo amžiaus tėvais, juos prižiūri. Bendruomenės pirmininko pažyma liudija, kad A. A. yra pozityvi asmenybė, be to, jis savo noru išklausė 4 akademinių valandų kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos sveikatai.
2.3. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad A. A. užsiima tik ūkininkavimu (jokios kitos veiklos ar kito darbo neturi), valdo ir naudoja maždaug 60 ha žemės (40 ha žemės nuomojama, žemės plotai yra skirtinose vietose), jo pagrindinės pajamos gaunamos realizavus grūdines kultūras. Kadangi derliui nuimti turi būti naudojama žemės ūkio technika (kombainas, traktorius, kitos transporto priemonės), akivaizdu, jog paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas A. A. apriboja visas galimybes vykdyti ūkinę veiklą (arti, sėti, pjauti, vežti derlių ir gauti už tai pajamas), todėl ūkis nebegalės funkcionuoti, o A. A. praras pragyvenimo pajamas. Be to, bylos duomenys liudija, kad A. A. turi paskolų, t. y. kreditinių įsipareigojimų bankui (žemės yra įkeistos), todėl paskyrus jam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, bus apsunkintas ar neįmanomas prievolių įvykdymas bankui, o tai grės žemių išpardavimu iš varžytynių. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas manyti, jog baudžiamieji tikslai bus pasiekti netaikant A. A. teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.
2.4. Pasak A. A. ir jo gynėjo, susidariusi situacija leidžia daryti išvadą, jog „de fakto“ A. A. yra pritaikyta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68¹ straipsnyje – teisės užsiimti ūkininko veikla atėmimas, o dėl to ūkis gali bankrutuoti. Taigi A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo jo teises labiau nei būtina pasiekti bausmės tikslams, ji yra neadekvati ir neproporcinga, nes gali sužlugdyti visą A. A. verslą (ūkį). Todėl manytina, kad aptariama poveikio priemonė turėtų būti netaikoma arba pakeičiama kita baudžiamojo poveikio priemone, pavyzdžiui, nemokamais darbais arba įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Be to, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė sukelia neigiamas pasekmes ir A. A. senyvo amžiaus tėvams, kurie yra ligoti, jiems dažnai reikia vykti į (duomenys neskelbtini) miesto gydymo įstaigas, o susisiekimas su miestu yra ypač sudėtingas, nes viešojo transporto faktiškai nėra, A. A. yra vienintelis sūnus ir tėvų globėjas, galintis suteikti jiems pagalbą.
3. Teismo posėdžio metu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. A. kaltė neginčijama, tik prašoma neskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, arba ją pakeisti kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – nemokamais darbais ar įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
6. Pažymima, kad baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors, kaip nurodyta nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto A. A. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas, tačiau pagal teismų praktiką, BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnyje numatytus nusikaltimus padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-421/2014, 2K-261-489/2018).
7. Uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymas ir jo termino nustatymas yra teismo teisė. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-100-648/2019).
8. Byloje nustatyta, kad A. A. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas traktorių „KIOTI DK6020“, šią transporto priemonę jis vairavo būdamas neblaivus – jam buvo nustatytas 2,32 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 21), kuris žymiai viršija įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilių). A. A. padarytas pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai bei gyvybei. Nors šiuo atveju minėtos pasekmės nekilo, tačiau tai A. A. padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumo nemažina. Bylos duomenimis, apeliantas traktorių vairavo (duomenys neskelbtini) mieste, kaip jis pats nurodė, nuo 7 val. ryto, sniegą stumdė aplink (duomenys neskelbtini) ežerą esančiuose pėsčiųjų takuose, taigi neabejotina, kad vairuodamas neblaivus A. A. kėlė grėsmę ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, kelių transporto eismo saugumui. Atkreiptinas dėmesys, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. A. nurodė, kad jis 2024 m. sausio 20 d. vakarą, t. y. nusikalstamos veikos padarymo išvakarėse, vienas gėrė degtinę ir alų, kurio galėjo išgerti 3–5 butelius, alkoholį baigė vartoti apie 24 val. ar 1 val., ryte atsikėlė apie 4 val. ir taksi automobiliu išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Tai rodo, jog A. A. suvokė, kad vairuoja transporto priemonę – traktorių būdamas neblaivus. Be to, A. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė, kad darbo metu jis nusipirko butelį degtinės, jos išgėrė apie 100 g, ir, vairuodamas traktorių, toliau valė šaligatvius, kol apie 12.30 val. prie jo „kažkurioje gatvėje“ privažiavo policijos pareigūnai (1 t., b. l. 116–117; 2 t., b. l. 26). Taigi A. A. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, žinodamas, kad yra išgėręs alkoholinių gėrimų ir suprasdamas galimas savo veiksmų pasekmes. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai paskyrė A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
9. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. A. pagrindinė veikla yra ūkininkavimas (1 t., b. l. 88–98; 2 t., b. l. 8, 40, 41), be to, jis išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus organizmui (2 t., b. l. 16) ir baigė papildomą vairuotojų mokymo programą (2 t., b. l. 17), uždraudė pastarajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam terminui – 1 metams. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo jo teises žymiai daugiau nei būtina pasiekti bausmės tikslams, ji yra neadekvati ir neproporcinga.
10. Pagrindo daryti priešingą išvadą nesudaro ir A. A. bei jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad A. A. charakterizuojamas teigiamai, transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo vienkartinis atvejis, anksčiau analogiškos veikos A. A. nebuvo padaręs, jis nėra teistas (1 t., b. l. 77), administracine tvarka baustas tik už smulkius pažeidimus (1 t., b. l. 79–83), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, motinos, seniūnijos ir kaimo bendruomenės charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 18, 27, 41), turi neįgalius tėvus (2 t., b. l. 7, 22) ir jiems padeda, ūkininkauja, turi kreditinių įsipareigojimų bankui (2 t., b. l. 9–10, 11–12, 13, 14, 15). Neabejotina, kad minėtos aplinkybės A. A. buvo žinomos ir prieš darant nusikalstamą veiką, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties A. A. neatsakingo elgesio rezultatas. Kartu šiame kontekste pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. A. tėvams būtina kitų asmenų pagalba ir tik jis vienas rūpinasi savo tėvais, nes iš bylos duomenų ir A. A. motinos paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad A. A. kartu su tėvais negyvena (jis gyvena (duomenys neskelbtini) r., o jo tėvai – (duomenys neskelbtini), be to, jis nėra vienintelis vaikas savo tėvams. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju apelianto teisinės padėties švelninimas būtų nesuderinamas su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teisių apribojimo ir kartu galimybės padaryti analogišką veiką. Nors baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, kuriam ji paskirta, tai nereiškia, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.
11. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtos tik dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas, kaip nepagrįstas atmetamas pastarojo ir jo gynėjo skundo argumentas, kad „de fakto“ A. A. yra paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68¹ straipsnyje – teisės užsiimti ūkininko veikla atėmimas.
12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, BK 67 ir 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Skundžiamas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti šį nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir A. A. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, pakeisti kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – nemokamais darbais arba įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. A. ir jo gynėjo advokato Gintaro Keliausko apeliacinį skundą atmesti.